Tuo galėjo įsitikinti vilnietis Tomas, kurio pavardė ir vardas redakcijai žinoma, tačiau dėl jo paties prašymo buvo pakeistas.
Vyriškis kreipėsi į žiniasklaidą ir papasakojo istoriją, kaip labai greitai prarado beveik 5 tūkst. eurų – beveik visas banke turėtas santaupas:
„Sukčiai naudoja „lryto“ įvaizdį turėdami tikslą apgauti. Mes patikėjom ir sekėme instrukcijas šiame puslapyje (pridėta nuoroda į puslapį, kuris vizualiai iš tiesų panašus į lrytas.lt, – red past.).
Po registracijos paskambino „GMO Trading“ vadybininkas, kuris pasakė, kad reikia įnešti užstatą 215 eurų, kurį neva bet kada galėsi pasiimti. Įnešiau, tuomet prasidėjo mokymai ir įkalbinėjimas, pasipildyti savo sąskaitą iki 5 tūkst. eurų, kad sąlygos būtų geresnės. Pervedžiau.
Tuomet ir prieš tai buvo sakoma, kad jokios rizikos nėra, dirbsime tik su suma iki 500 eurų. Bet kada, kada norėsiu, galėsiu išsigryninti pinigus. Deja, atėjo lapkričio 20 d. 20 val. vakaro, kuomet vadybininkas liepė padaryti didelį 2 tūkst. eurų, pavadinkime, statymą, nors sakė čia ne kazino, viskas yra logiška.
Aš padariau statymą ir jau 21:03 val. man vėl skambino vadybininkas, nespėjau pakelti, perskambinti neįmanoma. Tada sulaukiau elektroninio laiško, su perspėjimu: „Iki rytojaus ryto prarasit visus savo pinigus, nes rinka šiandien jums nepalanki, bet analitikai mato, kad rytoj jau bus palanki, tad papildykit sąskaitą minimalia 5 tūkst. eurų suma, ko nepadariau.
Lapkričio 21 d. ryte pamačiau sąskaitoje 0. Atėjo dar vienas laiškas: „Tai jūsų sprendimas, jūs pats kaltas“. Kreipiausi į policiją ir jie viską užfiksavo, taip pat pranešiau SEB bankui, nes pasirodo „Trustly group“ sąskaita į kurią nukeliavo mano pinigai yra SEB banke.“
Portalas kreipėsi komentaro į įmones, kurios priėmė ir gavo vilniečio pinigus. Tačiau kol kas jokio atsakymo iš jų negavo.
Neklauso net bankininkų patarimų
SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola pripažino, kad pastaruoju metu daugėja atvejų, kai sukčiai siūlo investuoti į kriptovaliutas, žadėdami itin patrauklią, garantuotą finansinę grąžą.
„Patikėję lengvo uždarbio galimybe, žmonės sukčiams perveda ne tik santaupas, kai kada net ir skolintas lėšas, todėl išviliotos sumos gali būti labai didelės ir siekti keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų.
Pastebėję įtartinas operacijas, banko darbuotojai bando susisiekti ir įspėti klientus, tačiau neretai net ir įspėjimai nepadeda, nes asmuo tiesiog atsisako tikėti, kad yra apgaudinėjimas, ir prašo netrukdyti pasinaudoti pasitaikiusia proga užsidirbti“, – pasakojo direktorius.
Anot jo, tokiu būdu „investavę“ asmenys dažniausiai pasakoja ant sukčių kabliuko užkibę šiems paskambinus telefonu. Rečiau, bet pasitaiko, kai žmonės investicijomis susidomi pastebėję straipsnius su fiktyviomis žinomų žmonių sėkmingų investicijų istorijomis, skelbiamus naujienų portalus imituojančiuose interneto puslapiuose.
Bankas esą stengiasi šviesti visuomenę ir didinti finansinį žmonių raštingumą, kad jie nepatektų į sukčių pinkles ir neatiduotų jiems savo pinigų.
„Bankas visuomet nuo sukčių nukentėjusiems klientams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdo mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija ir t. t.
Tačiau kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga. Primename, kad momentiniai mokėjimai tarp skirtingų bankų (tiek Lietuvoje, tiek atliekant pervedimą į sąskaitą užsienio banke) yra įvykdomi akimirksniu ir lėšos tuojau pat įskaitomos į gavėjo sąskaitą“, – pasakojo A. Šapola.
Jo teigimu, kiekvieną kliento prašymą dėl kompensacijos bankas nagrinėja individualiai. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad bankas neturi pagrindo patenkinti kliento prašymo kompensuoti patirtus nuostolius, jei operacijos būna atliktos suvedus tik klientui asmeniškai žinomus PIN kodus, nes PIN kodas yra slapta informacija, už kurios atskleidimą ir visas operacijas, atliktas naudojantis PIN kodu, atsako klientas (tai reglamentuoja banko bendrosios taisyklės).
Pripažįsta, kad sukčiai nesnaudžia
Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus atstovė Irena Valiušaitienė taip pakomentavo situaciją:
„Lietuvos bankas nėra suteikęs licencijos nė vienai iš šių bendrovių: „Trustly Group AB“ yra Švedijos karalystėje įsteigta mokėjimo įstaiga, teikianti paslaugas Lietuvoje neįsteigusi filialo. „Royal Forex Ltd.“, valdanti prekės ženklą „GMO Trading“, yra Kipre įsteigta finansų maklerio įmonė, turinti filialą Lietuvoje.
Dėl pastarosios esame gavę skundų, atitinkamai ėmėmės veiksmų ir visą turimą informaciją perdavėm Kipro priežiūros institucijai.“
Po portalo tv3.lt užklausos Lietuvos bankas taip pat paskelbė pranešimą žiniasklaidai apie tai, kiek pinigų jau prarado gyventojai.
Pranešime teigiama, kad po aktyvių Lietuvos banko veiksmų siekiant apsaugoti investuotojus, apgaule išviliotų pinigų suma sumažėjo penkis kartus. Tačiau sukčiai nesnaudžia – Lietuvos bankas įspėja, kad pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai, neteisėtai naudojant žinomų žmonių vardus ir populiarių žiniasklaidos priemonių interneto svetainių adresus, pateikiama melaginga informacija apie neva itin pelningas investicijas.
„Pinigų viliojimo scenarijus iš esmės yra tas pats: interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose lietuvių kalba yra pateikiamos žinomų žmonių „sėkmės istorijos apie atrastus itin pelningus investavimo būdus“. Auksinė taisyklė šiuo atveju – itin atsargiai vertinti tokius pasiūlymus, neskubėti ir neinvestuoti į priemones, kurių nesuprantate. Mes savo ruožtu stengiamės kuo greičiau apriboti prieigą prie nelegalių reklamos šaltinių“,– sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus atstovė Irena Valiušaitienė.
Lietuvos bankui nuo 2018 m. liepos mėn. pradėjus blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines, gerokai sumažėjo gyventojų patirti nuostoliai: per 2019 m. dešimt mėnesių jie prarado 239 tūkst. Eur. Tai beveik penkis kartus mažiau nei 2018 m. (1,136 mln. Eur).
Gyventojai praranda mažiau pinigų, tačiau jų nesėkmingos investicijos vis dar yra susijusios su tuo, kad jie dažniausiai tinkamai neįvertina rizikos ar jos net nesuprasdami investuoja lėšas į neaiškios kilmės priemones ir didžiąją dalį investuotų pinigų, neretai ir visus, praranda.
