„Mes nematome Europos saugumo Ukrainos integravime į gynybos sistemas, bet matome poreikį sukurti buferinę zoną tarp Rusijos ir Europos gynybos struktūrų, kuri tarnautų ir Rusijos, ir Europos interesams“, – sakė J. Boka.
Vengrija, laikoma Rusijai draugiškiausia ES nare, nuolat trukdė taikyti sankcijas Maskvai ir teikti karinę pagalbą Kyjivui, kartu priešindamasi Ukrainos stojimui į bloką.
J. Boka teigė, kad galimas Ukrainos kaip „buferinės zonos“ vaidmuo priklauso nuo „pasaulinių veikėjų sutarimo“, ir pridūrė, kad jei „JAV arba ES ką nors Ukrainoje darys be [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino pritarimo, tai savaime bus konflikto šaltinis“.
Vengrijos premjeras įsidrąsino, kai Trumpas tapo JAV prezidentu
Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai ES vadovai renkasi į Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą aptarti tolesnės paramos Ukrainai ir didesnių išlaidų gynybai.
Europos vadovai taip pat paragino Ukrainą greičiau įstoti į ES, o kai kurie iš jų siūlo 2023 m. kaip galimą įstojimo datą.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigė, kad Ukrainos įstojimas „sunaikins“ jo tėvynę. Vėliau šiais metais Vengrija planuoja surengti neįpareigojančią viešosios nuomonės apklausą dėl paramos Ukrainos narystei.
Daugelį metų trukdęs ES paramai Kyjivui, V. Orbanas dar labiau įsidrąsino po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, naudodamasis ja kaip argumentu prieš tolesnę paramą Ukrainai.
D. Trumpas, kurio komanda palaikė glaudžius santykius su Budapeštu, siekė greito taikos susitarimo, kartu laikinai sustabdydamas karinę ir žvalgybos paramą Ukrainai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
