Svarbiausi įvykiai:
23:41 | Podoliakas turi versiją, kodėl Rusijos dronas pasiekė Latviją ir sukritikavo NATO: „Kas bus toliau nuspėti nesunku“
Rusija, vykdydama „cinišką žvalgybą“ – pažeisdama Aljanso šalių oro erdvę bepiločiais orlaiviais –. bando nustatyti NATO kantrybės ribas. Apie tai pirmadienį kalbėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas, komentuodamas Rusijos dronų sienų pažeidimus Latvijoje ir Rumunijoje.
Pasak jo, Rusija pasirinko tokią taktiką išbandyti NATO ryžtą.
„Gerai žinoma (netgi rusams), kur šiandien yra NATO geografinės sienos, bet niekas nežino, kur NATO turi kantrybės ribą, kada teoriškai galingiausias karinis Aljansas bus pasirengęs praktiškai ginti savo sienas. O rusai šią informaciją apie kantrybės ribas įgyja tradiciniu būdu – „ciniška žvalgyba“, – pažymėjo M. Podoliakas.
Anot V. Zelenskio patarėjo, naujausios provokacijos atnešė Rusijai „aiškų rezultatą“.
„Dabar priešas žino, kad NATO nereaguos į nepilotuojamų orlaivių padarytus oro erdvės pažeidimus ir atakas jos teritorijoje, kurių metu niekas nenukentėjo. Kas bus toliau nuspėti nesunku: sienų pažeidimai orlaiviais ir galimi „incidentiniai išpuoliai“ su nedideliu aukų skaičiumi“, – kalbėjo M. Podoliakas.
Jis pridūrė, kad rusai visada taip elgiasi: jie lėtai eskaluoja konfliktą, šiuo atveju, siekdami išvengti vadinamojo 5 straipsnio aktyvavimo:
„Tikslas – supurtyti atskirų Aljanso narių pasitikėjimą, priversti juos galvoti apie atskirus susitarimus su Rusija, o kas gali pasakyti, kad šis planas neveikia?“, – pažymėjo M. Podoliakas.
23:00 | Britų žvalgyba: per Ukrainos oro smūgį smarkiai nukentėjo Rusijos oro pajėgų bazė
Karinių oro pajėgų bazė Rusijos Volgogrado srityje, pasak britų žvalgybos, per Ukrainos oro smūgį partyrė didelės žalos.
Per ataką rugpjūčio 22 d. buvo sunaikinti keturi Marinovkos karinės aviacijos bazės angarai ir dar trys apgadinti, sakoma kasdien Gynybos ministerijos Londone skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje. Taip pat sunaikintas radaro kupolas, dar keli pastatai bei sandėliavimo pajėgumai po atviru dangumi.
Kaip įrodymą britai paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose matyti bazė prieš ir po atakos. Rusijos srities gubernatorius Andrejus Bočarovas po atakos sumenkino Ukrainos dronų smūgio padarinius. Jis tada nurodė, kad nukritus dronui tik kilo gaisras.
Marinovkos karinių oro pajėgų bazė yra už maždaug 45 km į vakarus nuo srities sostinės Volgogrado. Teritorijoje buvo dislokuoti rusų „Su-24“ tipo naikintuvai. Nuotraukose nematyti, kad būtų pataikyta į orlaivius.
Britų gynybos ministerija reguliariai skelbia informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną dezinformacija.
22:10 | Švedija paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą
Švedijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad žada skirti 4,6 mlrd. kronų (401 mln. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant laivus ir oro gynybos sistemas.
Naujausią paketą, be kita ko, sudarys šeši CB90 laivai ir nešiojamosios oro gynybos sistemos, taip pat šaudmenys anksčiau dovanotai ginkluotei.
Dalis paketo skirta švediškų naikintuvų „Gripen“ statybai reikalingoms detalėms. Vis dėlto Švedija nurodė, kad šiuo metu neplanuoja siųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai naikintuvų.
Tačiau šalis teigė norinti būti pasirengusi, kai tam ateis laikas.
„Naikintuvų koalicija mus informavo, kad šiuo metu ji nori sutelkti dėmesį į F-16 įvedimą Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė gynybos ministras Palas Jonsonas.
Tai jau 17-asis Šiaurės šalies pagalbos Ukrainai paketas.
Bendra Švedijos pažadėtos karinės pagalbos Ukrainai nuo 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos vertė siekia 48,1 mlrd. kronų (4,2 mlrd. eurų).
21:31 | Kara-Murza ragina nesuteikti V. Putinui reputaciją gelbstinčių priemonių kare Ukrainoje
Vienas pagrindinių Vladimiro Putino oponentų Vladimiras Kara-Murza, praėjusį mėnesį išlaisvintas per apsikeitimą kaliniais, pirmadienį paragino Vakarus nesuteikti Rusijos prezidentui jokių reputaciją gelbėjančių išeičių iš karo Ukrainoje, sakydamas, kad jo ketvirtį amžiaus trunkančio valdymo pabaiga yra vienintelė išeitis siekiant taikos.
„Labai svarbu, kad Vladimirui Putinui nebūtų leista laimėti karo prieš Ukrainą“, – sakė V. Kara-Murza, kuris vėliau pirmadienį turi susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Labai svarbu, kad Vladimirui Putinui nebūtų leista iš šio karo Ukrainoje pasitraukti gelbstint savo reputaciją“, – pridūrė jis.
20:40 | Ukrainos generolas paaiškino, kodėl Lenkija ir Rumunija nenumušinėja Rusijos dronų
Lenkija nenumušinėja Rusijos oro taikinių dėl JAV sprendimo, telemaratono eteryje pareiškė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Ihoris Romanenka. Apie tai pirmadienį pranešė „Unian“.
„Norėdamas atsakyti į jūsų klausimą, turiu parodyti Baltarusijos pavyzdį. Ten atskrenda rusų dronai ir jie juos numuša. O kuo blogesnė Lenkijos oro gynyba, kur yra naikintuvai F-16, kurie pakeliami į orą? Be to, tie F-16 yra ne tokie patys kaip mūsų, o naujausios modernizacijos. Bet jie to nedaro. Juk faktiškai amerikiečiai neleidžia lenkams taikyti savo teisės aktų, kuriuose sakoma, kad priešo oro atakos priemonės jų danguje turėtų būti numušamos“, – sakė I. Romanenka.
Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos oro taikiniai dabar įskrenda ne tik į Lenkiją, bet ir į Rumuniją bei Moldovą. Generolo leitenanto nuomone, taip yra todėl, kad V. Putinas supranta tik jėgos kalbą, o Vakarai negeba jos pademonstruoti.
„Mes sutarėme su lenkais, kaip galima būtų tai organizuotai įgyvendinti, suformuojant bendrą oro gynybos sistemą. Tai yra numušinėti sparnuotąsias raketas, bepiločius, kurie skrenda Lenkijos kryptimi, dar vakarinėje Ukrainos dalyje. Tam yra visi pagrindai ir pasirengimas. Mūsų ir Lenkijos prezidentai visa tai aptarė. Tačiau yra gi JAV kontroliuojamos eskalacijos strategija – kad tik kas nors nenutiktų. Rusai daro, ką nori, jų sąjungininkai baltarusiai dronus numušinėja, o lenkams negalima. Būtina keisti atitinkamus politinius sprendimus, kurie neleidžia Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms vykdyti savo teisės aktų reikalavimų“, – pridūrė I. Romanenka.
20:37 | Norvegijos policija: rusų šnipu laikytas delfinas nebuvo nušautas
Žinomiausias Norvegijos delfinas Hvaldimiras, policijos duomenimis, nebuvo nušautas.
Per skrodimą veterinarai nerado įrodymų, „kad Hvaldimiras buvo nušautas“, pirmadienį pranešė policija. Remiantis preliminaria Veterinarijos instituto skrodimo ataskaita, Hvaldimiras tikriausiai nugaišo iš bado.
Ištyrus maitą, nustatyti tik „labai paviršiniai“ sužeidimai. Tik vienas sužalojimas buvo kiek gilesnis, tačiau „nekėlė pavojaus gyvybe“. Delfino nasruose, anot duomenų, buvo įstrigusi 35 cm ilgio ir 3 cm pločio lazda. Jo skandis buvo tuščias.
Hvaldimiras, kuris kaip spėjamas rusų šnipas buvo žinomas ir užsienyje, buvo rastas negyvas rugpjūčio 31 d. įlankoje Norvegijos pietvakarinėje pakrantėje. Praėjusį trečiadienį gyvūnų teisių organizacijos „Noah“ ir „One Whale“ pareiškė, kad delfinas buvo nušautas. „Visame kūne buvo kelios šautinės žaizdos“, – sakė „One Whale vadovė Regina Crosby Haug. Dėl to organizacija kreipėsi į policiją.
Delfinas pirmą kartą Norvegijoje buvo pastebėtas 2019 m. Prie jo kūno diržu su užrašu „Sankt Peterburgo įranga“ buvo pritvirtinta „GoPro“ kamera. Tai sukėlė gandus, kad žinduolis gali būti šnipas – ekspertų teigimu, taip yra buvę ir anksčiau.
Norvegai delfiną praminė Hvaldimiru: tai žodžių žaismas, sukurtas iš norvegiško žodžio „hval“, reiškiančio delfiną ar banginį, ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardo – užuomina į spėjamą jo ryšį su Rusija.
Maskva į šiuos kaltinimus niekada nereagavo.
Šaltojo karo metais ir Sovietų Sąjunga, ir JAV naudojo delfinus. Jūrų žinduoliai buvo apmokyti susekti povandeninius laivus ir minas bei atpažinti įtartinus objektus ar asmenis netoli uostų ir laivų.
19:10 | Ukraina ragina Kanadą uždrausti rodyti filmą „Rusai kare“ Toronto kino festivalyje
Ukrainos parlamento nariai paragino savo kolegas Kanadoje neleisti tarptautiniame Toronto kino festivalyje rodyti propagandinio Rusijos ir Kanados režisierės Anastasijos Trofimovos filmo „Rusai kare“ („Russians at War“).
Aukščiausiosios Rados Humanitarinių reikalų ir informacijos politikos komiteto pirmininko pavaduotoja Jevhenija Kravčuk apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ ir paviešino atitinkamo kreipimosi nuotraukas. Kreipimąsi pasirašė 21 parlamento narys.
„Aš ir mano kolegos kreipėmės į Kanados parlamentarus ir mūsų Ukrainos ir Kanados draugystės grupės narius dėl propagandinio filmo „Rusai kare“, kurį sukūrė Rusijos ir Kanados režisierė Trofimova“, – sakė J. Kravčuk.
Pasak jos, „šis atvejis tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip Rusija naudojasi minkštąja galia, kad propaguotų savo naratyvus apie „gilesnį karo supratimą“. Ir, deja, daro tai gana sėkmingai“.
J. Kravčuk priminė, kad filmas jau buvo parodytas Venecijos kino festivalyje ir planuojama jį parodyti tarptautiniame Toronto kino festivalyje. Be to, filmas gavo 340 000 dolerių iš Kanados žiniasklaidos fondo, kurį finansuoja Kanados vyriausybė.
„Kolegos buvo paraginti sustiprinti pastangas ir panaudoti visas parlamentines priemones, kad filmas nebūtų rodomas Toronto kino festivalyje“, – sakė ji.
J. Kravčuk taip pat išreiškė viltį, kad šiuo atveju aktyviai veiks Ukrainos kultūros ir strateginių komunikacijų ministerija ir ministras Mykola Točyckis.
18:30 | Ukrainos potencialas: Rusijos danguje – ne vien dronai?
Nuo pat pirmųjų savo karo prieš Ukrainą dienų Rusija rėmėsi tolimojo nuotolio raketomis kaip vienu iš daugelio savo karinių pranašumų. Ukraina tokių ginklų beveik neturėjo, tačiau panašu, kad situacija netrukus gali pasikeisti, rašo „Deutsche Welle“ (DW).
Leidinys pažymi, kad sąjungininkai Ukrainai perdavė ribotą sparnuotųjų ir balistinių raketų skaičių. Tačiau jų skrydžio nuotolis yra nedidelis, o partneriai be to draudžia naudoti šias raketas Rusijos teritorijoje. Siekdama pakeisti situaciją, Ukraina stengiasi įgyvendinti savo raketų programą.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
17:41 | Rusijos regioniniuose rinkimuose laimi valdančioji partija
Rusijos valdančiosios partijos kandidatai laimėjo visoje šalyje vykusius provincijų gubernatorių rinkimus, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs rezultatai.
Partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatai užsitikrino dideles balsų daugumas visuose iš 21-erių rinkimų. Prasčiausiai pasirodė Sankt Peterburgo miesto gubernatorius Aleksandras Beglovas – preliminarūs rezultatai rodo, kad jis surinko kiek mažiau nei 60 proc. balsų.
A. Beglovas yra nepopuliarus dėl netinkamo Sankt Peterburgo administracijos darbo. Nepriklausomi apžvalgininkai skundėsi dėl didelio kišimosi į miesto, kuris yra prezidento Vladimiro Putino gimtinė, reikalus. Pirmadienį Sankt Peterburge vis dar tęsėsi oficialus balsų skaičiavimas.
Kituose regionuose, kaip pranešama, „Vieningosios Rusijos“ lyderiai surinko apie 80 proc. balsų, pavyzdžiui, Astrachanės srityje Igoris Babuškinas surinko 78,17 proc. balsų, o Vladimiras Vladimirovas Stavropolio regione – 79,61 proc. balsų.
Kursko srityje, kurią iš dalies kontroliuoja Ukrainos kariuomenė, laikinasis gubernatorius Aleksandras Smirnovas surinko 65 proc. balsų. Specialios balsavimo apylinkės buvo įrengtos maždaug 120 000 pabėgėlių iš užimto regiono.
Rinkimai visoje Rusijoje vyko nuo penktadienio iki sekmadienio, taip pat buvo renkami kelių regionų parlamentai. Balsavimas buvo vertinamas kaip gyventojų nuotaikų testas vadovybės Maskvoje atžvilgiu, praėjus 2,5 metų karo prieš Ukrainą.
17:21 | Lenkijos gynybos ministras paragino vieningai reaguoti į Rusijos dronų įsiveržimus
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pirmadienį sakė, kad incidentai, kai šalių oro erdvę pažeidžia Rusijos raketos ir dronai, rodo, kokia „rimta ir pavojinga“ yra padėtis. Politiko teigimu, NATO sąjungininkės diskutuoja apie bendrą atsaką į panašias situacijas, tačiau jokių išvadų dar nepadarė.
„Taisyklės yra tikslios, kai kalbama apie tai, kada tokie ginklai gali būti numušti“, – per spaudos konferenciją pietrytiniame Tarnuvo mieste sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. Jis pareiškė, kad Lenkija gali reaguoti į Rusijos ginklus, pažeidžiančius šalies oro erdvę, tačiau, kaip taiki šalis, turi laikytis tam tikrų kriterijų. Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, Varšuva turi ginkluotis ir rengtis, įsigydama geriausias oro gynybos sistemas.
Ministro pareiškimas buvo paskelbtas Lenkijai pakartotinai pakėlus į orą naikintuvus F-16, kai šalies oro erdvę pažeidė Rusijos raketos ir dronai.
Rusijos drono įsiveržimas į Rumunijos dangų per atakas prieš Ukrainą buvo tik praeities įvykių pasikartojimas. Nuo tada, kai Kremlius pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Bukareštas pranešė apie daugybę atvejų, kai Rumunijos teritorijoje palei Dunojaus upę nukrito Rusijos dronų nuolaužos. Tačiau toks incidentas Latvijoje iki šiol neturėjo precedento.
Pasak Latvijos gynybos ministerijos, dronas įskrido į Latvijos oro erdvę iš Baltarusijos ir nukrito rytinėje šalies dalyje. Tiek Ryga, tiek Bukareštas tvirtina, kad nė viena šalis nebuvo savaitgalį surengtų Maskvos atakų taikinys.
17:00 | Varšuva išardė Baltarusijos ir Rusijos šantažo grupę
Lenkijos skaitmeninių reikalų ministras Krzysztofas Gawkowskis pirmadienį pareiškė, kad Varšuva išardė Baltarusijos ir Rusijos grupuotę, kurios tikslas buvo šantažuoti žmones ir institucijas visoje šalyje.
Pasak ministro, per pastaruosius metus kibernetinių atakų skaičius Lenkijoje, Europos Sąjungos ir NATO narėje bei ištikimoje kaimynės Ukrainos rėmėjoje nuo pat 2022 m., kai Rusija ją užpuolė, padvigubėjo.
„Pastarosiomis dienomis (...) Lenkijoje buvo išardyta konkrečių tikslų turėjusi diversantų grupė“, – žurnalistams sakė K. Gawkowskis ir pridūrė, kad jos nariai buvo kilę iš Baltarusijos ir Rusijos. Ji siekė šantažuoti „asmenis ir institucijas“, o ypač taikėsi į Lenkijos antidopingo agentūrą „Polada“.
K. Gawkowskis sakė, kad užsienio specialiosios tarnybos per „Polada“ siekė prieigos prie „kitų Lenkijos institucijų vietos valdžios lygiu bei valstybinių įmonių, susijusių su saugumo sektoriumi“. „Mūsų priešų veiklos tikslas įsiskverbti, išvilioti duomenis ir vėliau šantažuoti buvo užblokuotas“, – sakė jis.
Pasak K. Gawkowskio, per pirmąjį metų pusmetį Lenkijoje buvo pranešta apie daugiau nei 400 tūkst. kibernetinių atakų, tai – „100 proc. padidėjimas per metus“.
16:31 | Latvijoje nukritęs Rusijos karinis dronas buvo sprogmenis gabenęs „Shahed“
Latvijos rytinio Rėzeknės regiono Gaigalavos savivaldybėje nukritęs Rusijos karinis dronas buvo „Shahed“ tipo bepilotis su sprogmenimis, pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NAF).
Nurodoma, kad dronas yra nuodugniai tikrinamas. Atlikus patikrinimą bus nustatyta, ar jo sudėtyje yra Vakarų šalyse pagamintų dalių.
Pasak NAF, iki šiol gauta informacija rodo, kad bepiločio orlaivio patekimo į Latviją negalima vertinti kaip atviro karinio eskalavimo prieš Latviją ir kad jis nebuvo nukreiptas į Baltijos šalį. Viso incidento metu Latvijos gynybos pajėgos, bendradarbiaudamos su NATO partneriais, stebėjo situaciją.
Per spaudos konferenciją gynybos ministras Andris Sprūdas pranešė, kad Latvija, reaguodama į incidentą Rėzeknės regione, jau stiprina rytinės sienos oro gynybą.
Pasak jo, dronas buvo nukreiptas į Ukrainą.
Šeštadienį pranešta, kad į Latviją iš Baltarusijos įskrido Rusijos karinis dronas, vėliau sudužęs Rėzeknės regione.
Įskridęs į Latvijos oro erdvę jis buvo nedelsiant pastebėtas, sekmadienį naujienų agentūrai LETA sakė NAF vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis.
„Stebėjome situaciją, išsiaiškinome, kiek ji buvo pavojinga ir ar galėjo kilti pavojus objektams ir civiliams gyventojams“, – sakė kariškis, pridurdamas, kad sprendimas buvo priimtas pagal NAF ir NATO valstybių narių patvirtintą procedūrą.
Šiuo metu vyksta incidento tyrimas.
16:09 | Ukrainoje – santuokos per valdžios programėlę galimybė
Ukrainoje atsirado galimybė sudaryti santuoką per valdžios programėlę „Dija“, pirmadienį pranešė skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fedorovas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis parašė, kad nuo šiol ukrainiečiai galės internetu sutvarkyti visus formalumus dėl santuokos sudarymo: nuo prašymo pateikimo, tuoktuvių ceremonijos iki pažymėjimo gavimo.
„Jums nebereikia niekur važiuoti, rinkti dokumentų, juos segti į bylą, kad taptumėte vyru ir žmona. Dabar tam (programėlėje) „Dija“ tereikia vos kelių paspaudimų“, – sakė M. Fedorovas.
Ministro teigimu, Ukraina yra pirmoji valstybė, kur tai įmanoma.
M. Fedorovas nurodė, kad tokia galimybė, be kita ko, padės kariams, šalyje trečius metus tęsiantis Rusijos plataus masto karui, ir poroms, kurias skiria atstumas.
„Dalyvaukite skaitmeninėje ceremonijoje su registratoriumi, kur tik norite. Programėlėje nuspręskite, ar norite pasikeisti pavardę, pasilikti savo pavardę, ar priimti dvigubą pavardę. Visas santuokos sudarymo procesas užtruks apie 30 minučių, pažyma iš karto atsiras programėlėje „Dija“, o popierinė versija bus išsiųsta paštu“, – aiškino ministras.
„Leiskite laiką romantikai, o ne biurokratijai“, – pridūrė jis.
Valdžios programėlė „Dija“ veikia nuo 2020 metų.
Joje ukrainiečiai internetu gali gauti virtinę paslaugų, pavyzdžiui, išsiimti pažymą apie gyvenamąją vietą, pranešti apie vaiko gimimą ar užregistruoti pranešimą apie žalą, patirtą Rusijos invazijos metu.
15:15 | CŽA ir Mi-6 vadovai: dabar iškilusi didžiausia grėsmė nuo Šaltojo karo laikų
Praėjusios savaitės pabaigoje „Financial Times“ publikavo pirmą sykį istorijoje įvykusį bendrą CŽA ir Mi-6 agentūrų vadų Williamo Burnso ir Richardo Moore’o pokalbį. Jo metu amerikiečių ir britų žvalgybų vadovai perspėjo apie didžiausią grėsmę pasaulėtvarkai nuo pat Šaltojo karo laikų, kuriai sąlygas sudarė daugelis faktorių.
14:33 | Scholzas kuria taikos Ukrainai planą, skelbia „La Repubblica“
Anot italų leidinio „La Repubblica“, O. Scholzas esą siekia „įeiti į istoriją kaip taikos kancleris“ ir sustiprinti savo silpną poziciją 2024-ųjų regioninių rinkimų nesėkmių fone. Šiuose rinkimuose pirmą sykį per daugelį metų šalies rytuose laimėjo kraštutinių dešiniųjų ir prorusiška vadinama partija „Alternatyva Vokietijai“.
O. Scholzo taikos plano detalės nebuvo pateikiamos, tačiau „La Repubblica“ skelbiama, kad jame gali būti numatytos Ukrainos „teritorinės nuolaidos“. Iš esmės tai Ukrainai reikštų kapituliaciją ir savo teritorijų atsisakymą, ypač jeigu Rusija reikalautų kontroliuoti Ukrainos kariuomenę bei stojimo į NATO klausimą.
Publikacija pasirodė po vakar paskelbto O. Scholzo pareiškimo apie būtinybę kuo greičiau pradėti diskusijas dėl karo Ukrainoje baigties.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie F. Scholzo taikos planą, sakė, kad Kremlius apie jį žino tik iš žiniasklaidos publikacijų. D. Peskovas taip pat sakė žurnalistams, kad „konflikto Ukrainoje sureguliavimo taikiomis priemonėmis kontūrų kol kas nematyti“.
14:01 | Rusijos kariškiai rugpjūtį 447 kartus atakavo Ukrainos gynybos pajėgas cheminiais šaudmenimis
Rugpjūčio mėnesį Rusijos kariškiai surengė 447 atakas prieš Ukrainos gynybos pajėgas, naudodami specialius šaudmenis su pavojingomis cheminėmis medžiagomis.
Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Paramos pajėgų vadovybė paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.
Nustatyta, kad iš viso nuo 2023 metų vasario 15 dienos iki šių metų rugpjūčio 24 dienos Rusijos kariuomenės surengtų cheminių atakų skaičius pasiekė 4035.
13:02 | ES: sąjungininkai turi patikimos informacijos, kad Iranas pristatė raketų į Rusiją
Europos Sąjunga pirmadienį pareiškė, kad jos sąjungininkai pasidalijo žvalgybine informacija apie tai, kad Iranas pristatė Rusijai balistinių raketų, ir perspėjo dėl naujų sankcijų Teheranui, jei tai pasitvirtins.
„Esame susipažinę su sąjungininkų pateikta patikima informacija apie Irano balistinių raketų pristatymą Rusijai“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano.
12:03 | Po rusų bepiločių išpuolių dviejose NATO valstybėse – griežtas Landsbergio atsakas
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad šeštadienį „rytinėje šalies dalyje“ nukrito Rusijos karinis dronas. Šalies gynybos ministerijos duomenimis, dronas į Latvijos oro erdvę įskrido iš kaimyninės Baltarusijos ir sudužo netoli Rėzeknės miesto.
Anksčiau Rumunijos valdžios institucijos pranešė, kad savo teritorijoje aptiko Rusijos droną. Vienais duomenimis, bepilotis orlaivis nukrito Rumunijos teritorijoje, kitais – tiesiog praskrido virš jos. Rumunijos gynybos ministerija pakėlė į orą naikintuvus F-16, kai Rusijos dronas praskrido, ir įspėjo dviejų netoliese esančių regionų gyventojus apie pavojų.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana „X“ tinkle rašė, kad Šiaurės Atlanto aljansas griežtai smerkia NATO priklausančių šalių oro erdvės pažeidimus. M. Geoana tokius veiksmus pavadino „neatsakingais ir potencialiai pavojingais“.
„Dar prieš 3 metus atrodę neįmanomais incidentai dabar jau laikomi rutina. Niekas neturi kristi ant Ukrainos ar Latvijos, ar bet kurios kitos NATO teritorijos, tačiau tokia nauja realybė, su kuriai atsirasti leido mūsų neveiksnumas. Lietuva, aišku, palaikys stiprų aljanso atsaką“, – „X“ tinkle rašė Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Incidents unthinkable 3 yrs ago are now treated as routine. Nothing should be landing on Ukraine, or Latvia, or anywhere on NATO territory, but this is the new reality our inaction has allowed to emerge. Lithuania will of course be supporting a strong allied response.
— Gabrielius Landsbergis🇱🇹 (@GLandsbergis) September 8, 2024
11:36 | Nikopolyje per rusų apšaudymą žuvo 16-metė mergina, yra nukentėjusiųjų
Nikopolyje per rusų artilerijos apšaudymą žuvo 16-metė mergina. Dar trys žmonės buvo sužeisti.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale parašė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, praneša „Ukrinform“.
„Nikopolyje nuo rusų artilerijos ugnies žuvo 16-metė mergina. Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai ją ištraukė iš namo griuvėsių. Deja, ji patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų“, – pažymėjo pareigūnas.
10:36 | Kinija teigia šį mėnesį surengsianti karines pratybas su Rusija
Kinija pirmadienį pranešė, kad šį mėnesį surengs bendras karines pratybas su Rusija.
Gilėjanti partnerystė su Maskva paskatino NATO nares pavadinti Kiniją karo Ukrainoje, kurio Pekinas niekada nepasmerkė, įgalintoja.
Karinės jūrų ir oro pajėgos dalyvaus pratybose „North-Joint 2024“ danguje ir aplink Japonijos jūrą bei Ochotsko jūrą prie Rusijos krantų, pranešė Kinijos gynybos ministerija.
09:12 | Scholzas: atėjo akimirka, kai turime aptarti, kaip išeiti iš karo ir pasiekti taiką
Atėjo laikas paspartinti karo Ukrainoje pabaigą ir pradėti diskusijas dėl taikos susitarimo su Rusija, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Manau, kad dabar yra ta akimirka, kai turime aptarti, kaip išeiti iš šios karinės situacijos ir pasiekti taiką greičiau, nei atrodo dabar“, – savaitgalį pareiškė O. Scholzas interviu ZDF. Pasak jo, Rusija turėtų būti pakviesta į antrąjį „taikos aukščiausiojo lygio susitikimą“ dėl Ukrainos. Su tuo sutinka ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžė Scholzas.
Prieš tai Ukrainos prezidentas interviu NBC sakė, kad Rusijos atstovai turėtų atvykti į antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris turėtų įvykti lapkričio mėn. Jis pabrėžė, kad būtų „labai sunku“ diplomatinėmis pastangomis užbaigti karinį konfliktą nedalyvaujant Rusijai. Tuo tarpu Vokietijoje vykusiame kontaktinės grupės dėl Ukrainos gynybos („Ramstein-24“) susitikime V. Zelenskis paragino užbaigti karą iki žiemos.
„Užtikrinkime, kad šį rudenį baigtųsi Rusijos agresija. Taip, kad būtų atkurta patikima tarptautinė saugumo tvarka. Turime tai padaryti“, – sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Ukrainos Vakarų sąjungininkus.
Pirmasis „taikos aukščiausiojo lygio susitikimas“ įvyko birželio 15-16 d. Šveicarijoje. Jame dalyvavo 91 šalies ir aštuonių organizacijų atstovai, tačiau Rusija į jį nebuvo pakviesta. Renginyje buvo aptarti keli Zelenskio „taikos formulės“ punktai.
08:08 | Kyjivo prieigose numušti visi Ukrainos sostinei grėsmę kėlę dronai
Oro gynybos pajėgos sunaikino visus rusų smogiamuosius dronus, kuriais priešas praėjusią naktį bandė atakuoti Kyjivą.
07:10 | Ukraina įkūrė požeminį karinių gamyklų tinklą
Ispanų leidinio „El Mundo“ šaltiniai Ukrainos kariuomenėje tvirtina, kad šalies karinė pramonė ir toliau gamina amuniciją ir šarvuotą techniką, tačiau dabar viskas perkeliama po žeme.
Po didžiulių nuostolių pirmaisiais karo metais kai kurios gamyklos buvo visiškai perkeltos po žeme, o dalis buvo „įslaptintos“ – padengtos dekoracijomis ir kamufliažu.
Skelbiama, kad gamybos tinklą „po žeme“ sukūrė Ukrainos strateginių pramonės sričių ministras Oleksandras Kamyšinas. Jo tikslas yra sumažinti Rusijos raketų pataikymo riziką ir šalies priklausomybę nuo Vakarų ginkluotės ar amunicijos tiekimų trikdžių.
Leidinio šaltinio teigimu, slaptumo faktorius neramina valdžios Kyjive atstovus, nes ir tarp šių gamyklų darbuotojų pasitaiko Rusijos gerbėjų.
Šiose gamyklose yra surinkinėjama amunicija, bepiločiai, šarvuočiai „Kozak“, raketos „Neptun“ ir prieštankinės raketos „Stugna“.
Nepaisant įnirtingų, trečius metus trunkančių Rusijos apšaudymų, karinės pramonės apimtys nuo 2023-ųjų išaugo trigubai.
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
