Trumpas nežada nutraukti karinės pagalbos Ukrainai, bet reikalaus iš NATO šalių 5 proc. BVP gynybos biudžeto – „Financial Times“

Apie tai praneša „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais. 

Pasak leidinio šaltinių, išrinktojo prezidento artimiausi pagalbininkai užsienio politikos klausimais šį mėnesį pasidalijo tokia JAV pozicija diskusijose su aukšto rango Europos pareigūnais. Nurodoma, kad D. Trumpas griežtina savo politiką Europos ir Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Trumpas žada kalbėtis su Putinu ir Zelenskiu dėl karo Ukrainoje užbaigimo

Karas Ukrainoje. Buvęs JAV žvalgybos pareigūnas: vienintelis priimtinas kelias Putinui – visiškas Ukrainos sunaikinimas

Trumpas įspėjo, kad pagrindinė respublikonų kritikė gali sulaukti „daug bėdų“

Rinkiminėje kampanijoje grasino nutraukti paramą

Prieš tapdamas prezidentu D. Trumpas per savo rinkimų kampaniją pažadėjo nutraukti pagalbos teikimą Ukrainai, priversti Kyjivą nedelsiant pradėti taikos derybas ir palikti NATO sąjungininkus be gynybos, jei jie neišleis jai pakankamai lėšų, taip baugindamas Europos sostines.

Tačiau dabar trys šaltiniai, informuoti apie JAV ir Europos pareigūnų diskusijas gynybos klausimais, teigė, kad D. Trumpas žada išlaikyti JAV karinę paramą Kyjivui. 

Kartu D. Trumpas nori reikalauti, kad NATO padvigubintų savo gynybos išlaidų tikslą nuo 2 procentų – kurį šiuo metu pasiekia tik 23 iš 32 aljanso narių – iki 5 procentų, sakė du JAV ir Europos pareigūnų diskusijose dalyvavę žmonės.

Vienas „Financial Times“ šaltinis sakė suprantantis, kad D. Trumpas pasitenkins ir 3,5 proc. BVP gynybai bei kad išrinktasis prezidentas žada susieti tokį reikalavimą su palankesnėmis prekybos sąlygomis su JAV. 

„Akivaizdu, kad kalbame apie 3 ar daugiau procentų [reikalavimą] NATO viršūnių susitikime“, – sakė kitas Europos pareigūnas, informuotas apie D. Trumpo viziją.

NATO sąjungininkės, kurios birželį dalyvaus lyderių susitikime, jau diskutuoja apie tikslo padidinimą iki 3 procentų, tačiau daugelis sostinių nerimauja dėl sudėtingų fiskalinių sprendimų, kurių reikėtų tai padaryti.

Baltųjų rūmų valdymo ir biudžeto biuro duomenimis, JAV gynybai 2024 metais išleis apie 3,1 proc. BVP. Per paskutinius pirmojo D. Trumpo prezidentavimo metus 2020-aisiais Pentagono išlaidos gynybai siekė 3,4 proc. BVP.

Pagrindinės Europos NATO sąjungininkės – įskaitant Prancūziją, Vokietiją, JK, Italiją ir Lenkiją – trečiadienio vakarą Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad aptartų, kaip žemynas pritaikys gynybos politiką reaguodamas į D. Trumpo sugrįžimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį per ES lyderių viršūnių susitikimą atskirai kalbėjosi telefonu su D. Trumpu. Vėliau O. Scholzas žurnalistams sakė esąs „visiškai įsitikinęs, kad JAV ir Europa ir toliau rems Ukrainą“.

Zelenskiui neužtektų Europos saugumo garantijų: reikės JAV įsikišimo

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis perspėjo, kad saugumo garantijų tik iš Europos šalių, be JAV įsikišimo, nepakaks, kad būtų užtikrinta ilgalaikė Ukrainos apsauga nuo bet kokios tolesnės Rusijos agresijos.

V. Zelenskis ketvirtadienį apie tai kalbėjo po susitikimo su ES ir NATO lyderiais Briuselyje, kuriame aptarė būsimą paramą Kyjivui, atsižvelgiant į Donaldo Trumpo artėjantį sugrįžimą į JAV prezidento postą ir jo pažadus nutraukti karinę pagalbą Ukrainai bei priversti skubias taikos derybas su Rusija.

„Manau, kad Ukrainai vien Europos garantijų nepakaks“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Zelenskis. „Neįmanoma diskutuoti tik su europiečiais, nes vienintelė garantija šiuo metu ar ateityje yra narystė NATO“, – pabrėžė V. Zelenskis. 

Jis ragino lyderius pateikti oficialų kvietimą Ukrainai prisijungti prie NATO, tačiau JAV ir Vokietija apie tai kalba nenoriai, o šalis narė Vengrija net ir priešinasi. 

„Mums labai svarbu turėti ir JAV, ir europiečius kaip sąjungininkus… turėtų būto bendras sprendimas“, – pridūrė jis. „Turėtų būti labai išsami pozicija… turime būti užtikrinti saugumo garantijomis, kurios mus apsaugos rytoj“, – kalbėjo V. Zelenskis. 

Kartu V. Zelenskis teigė neatskleisiantis jokių įvykusių diskusijų detalių su Vakarų šalimis dėl galimų saugumo garantijų. 

V. Zelenskis sakė, kad apie karą norėtų padiskutuoti ir su pačiu D. Trumpu, kad paaiškintų jam kai kuriuos pagrindinius konflikto aspektus.

„Jis nebuvo šiame kare, nes jis nebuvo prezidentas, tai suprantama. Noriu pasidalinti su juo daugiau informacijos“, – sakė V. Zelenskis. „Tikiuosi, kad turėsiu galimybę pasikalbėti ir apmąstyti, išklausyti ir išgirsti jo požiūrį bei išsakyti savąjį. Tikiuosi, kad jis mane supras“, – pridūrė V. Zelenskis.