Po Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasarį Vakarai įvedė daugiau nei 13,5 tūkst. įvairaus pobūdžio ribojimų, o įskaičiuojant ir ankstesnes sankcijas, jų skaičius viršija 16 tūkst. Antroje vietoje pagal sankcijas pasaulyje yra Iranas, šiai valstybei yra taikoma bent triskart mažiau ribojimų.
„Spektr“ pažymima, kad didžioji dalis Rusijos statistikos duomenų yra įslaptinta, įskaitant ir duomenis apie išorės prekybą. Pažymima, kad tyrimo rengėjams pavyko susipažinti būtent su įslaptintais Rusijos 2023-ųjų pirmojo pusmečio importo duomenimis.
„Mūsų tyrimas parodė, kad į Rusiją galima įvežti faktiškai bet ką iš bet kurio pasaulio taško – nuo dvigubos paskirties elektronikos iki reaktyvinio „Airbus“ variklio. Schemose per trečiąsias šalis dalyvauja Vakarų bendrovės, o Rusijos valdžia sėkmingai apeina Europos ir JAV sankcijas“, – skelbiama „Verstka“ publikuotame žurnalisto Aleksandro Atasuncevo tyrime.
Į Rusiją 2023-ųjų sausio-birželio mėnesiais buvo nelegaliai importuota Vakarų bendrovių mikroschemų (įskaitant „Texas Instruments“, „Infineon“, „Xilinx“ ar tokių plačiai žinomų prekės ženklų kaip „Intel“ bei AMD) už daugiau nei 500 mln. dolerių. Jos yra naudojamos ir sparnuotųjų raketų (pavyzdžiui X-101) ar rusiškų bepiločių „Orlan“ gamyboje.
Tarp daugiausiai importavusių Vakarų technologijų bendrovių, kurias pavyko nustatyti „Verstka“, 11 yra tiesioginiai Rusijos karinės pramonės tiekėjai, įskaitant ir penkis didžiausius.
Faktiškai visos šios Vakarų technologijų prekės Rusiją pasiekė per Kiniją ir Honkongą.
Kita draudžiamų Rusijai įsigyti prekių grupė – pramoninė įranga: jos buvo nelegaliai įsivežta už 171 mln. dolerių. Tiesa, šiuo atveju sugebėta kažkokiu būdu apeiti sankcijas net ir be tarpininkų. Pavyzdžiui, bendrovės O.M.V. staklės buvo įvežtos tiesiogiai iš Italijos. Importavo jas bendrovė „Unimatika“, kurios pagrindinis užsakovas yra didžiausia Rusijoje tankų patrankų gamintoja „Zavod nr. 9“.
Rusijos bendrovė „Pointer“ įvežė į šalį Vakarų gamybos optinių taikiklių už 9 mln. dolerių, „ART-ELV“ – termovizinių jutiklių už 13,5 mln. dolerių, „SitiImpeks“ – dar už milijoną dolerių įsivežė termovizorių.
Taip pat, nepaisant sankcijų, kurios buvo įvestos Rusijos aviacijai, iki šiol nepasireiškė atsarginių dalių trūkumas. „Verstka“ duomenimis, „Aeroflot“ per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį įsigijo jų už 47 mln. dolerių, S7 – už 35 mln. dolerių, „Rossija“ – už 15 mln. dolerių, o „Pobeda“ – už 13 mln. dolerių. Faktiškai visos jos – Vakarų gamintojų.
Toliau Rusijai tiekiami ir išmanieji telefonai – ir nors rinkos lyderiai „Apple“ bei „Samsung“ paskelbė apie tiekimo Rusijai nutraukimą, jis sumažėjo neženkliai. Po draudimo įvežti į Rusiją išmaniuosius įvedimo 2023-ųjų vasario 25-ąją šalis importavo telefonų už 389 mln. dolerių – daugiausiai iš Jungtinių Arabų Emyratų.
Pažymima, kad tai tik oficialiai patvirtintas importas, o didžioji išmaniųjų telefonų dalis Rusiją pasiekia „pagal pilkąją schemą“ – pateikiant fiktyvius dokumentus, kuriuose nurodytos kitos prekės, arba įsivežant mažomis partijomis ir taip apeinant būtinybę deklaruoti prekes.
Dokumentuose taip pat buvo aptikti duomenys, kad į Rusiją įvežama ir serveriams aptarnauti reikalingos amerikiečių bendrovės „Dell“ produkcijos, nepaisant to, kad ši oficialiai paliko šalį praėjusių metų rugpjūtį. Šios prekės Rusiją pasiekė iš bendrovių Kinijoje, Honkonge, Indijoje, Turkijoje, Tailande ir JAE.
Sankcijos dažniausiai apeinamos įregistruojant fiktyvią bendrovę trečiojoje šalyje. Toks juridinis asmuo įsigyja reikalingų prekių vidaus rinkoje arba net ir tiesiogiai iš gamintojo, o vėliau reeksportuoja jas į Rusiją. Dažniausiai tokių bendrovių įkūrėjai būna ne Rusijos piliečiai.
Tyrime įvardintos šalys, per kurias Rusija apeina Vakarų sankcijas: Kinija, Honkongas, Turkija, Kazachstanas, Kirgizstanas, Uzbekistanas ir Armėnija.
