2008-aisiais V. Putinas, nuolat bandantis apkaltinti Vakarus dėl tariamų apgaulių Rusijos atžvilgiu, pats kalbėjo kardinaliai priešingus dalykus pastarųjų savo metų valdžioje idėjoms. Beje, ir tuomet jis, kaip ir karo su Ukraina atveju, kaltino JAV dėl karo su Sakartvelu.
Interviu vokiečių televizijai ARD tuometinis Rusijos premjeras V. Putinas atsakė į klausimą, ar „kitu Maskvos tikslu gali tapti Krymas su Sevastopoliu“.
„Krymas nėra jokia ginčijama teritorija. Ten nebuvo jokio etninio konflikto, skirtingai nei Pietų Osetijos ir Gruzijos atveju. Ir Rusija seniai pripažino dabartinės Ukrainos sienas. Mes iš esmės ir bendrai kalbant užbaigėme mūsų derybas dėl sienų… Klausimas apie kažkokius tokio pobūdžio tikslus Rusijai aš laikau turinčiais kažkokią provokacinę potekstę“, – tuomet aiškino dabartinis Rusijos vadovas.
„Mes ir čia (turima omenyje okupuota Pietų Osetija, – red. past.) neturėjome jokių tikslų. Todėl aš laikau kalbėjimą apie kažkokius kitus tikslus nekorektišku“, – pridūrė jis.
„Ten, pačioje visuomenėje, Kryme, vyksta sudėtingi procesai. Ten Krymo totorių problemos, ukrainiečių, rusų, visų slavų liaudies. Tačiau tai yra pačios Ukrainos vidaus politikos problemos. Mes turime sutartį su Ukraina dėl mūsų laivyno dislokavimo iki 2017-ųjų, ir mes vadovausimės tuo susitarimu“, – Ukrainos apsisprendimo teisę akcentavo V. Putinas.Dar 2013-ųjų gruodį, paklaustas, ar Rusija planuoja „gelbėti rusakalbius įvedant kariuomenę, pavyzdžiui, Kryme“, V. Putinas atsakė, kad tokie svarstymai „yra visiška nesąmonė“.
Nuo atviro melo iki ciniškų manipuliacijų
Jau 2014-ųjų kovą V. Putinas atvirai meluoja, kad Krymo parlamentą blokavę rusų kariai, su uniformomis be skiriamųjų ženklų, buvo „vietos savanorių būrių pajėgos“.
Praėjo dar mėnuo ir V. Putinas jau pripažino: Kryme veikia Rusijos pajėgos, o 2015-aisiais jau pasakojo legendą apie „priverstinę Krymo okupaciją, siekiant išgelbėti rusakalbius nuo ukrainiečių susidorojimo“.
