„Kas vyksta?" – ji jo paklausė.
„Prasidėjo“, – pasakė jis jai.
„Jaučiau, kad atsidūriau paralelinėje realybėje, kad sapnuoju“, – sako Zelenska, apibūdindama momentą, kai nutrūko įprastas jos šeimos ir šalies gyvenimas, rašo theguardian.com, kuriam pirmoji Ukrainos ponia davė interviu.
Netrukus po to jos vyras išvyko į prezidento kompleksą Kijevo centre pirmininkauti Saugumo tarybos posėdžiui, kuriame bus nuspręsta dėl pirminio atsako į šokiruojančią Vladimiro Putino visapusę invaziją į Ukrainą. Jis pasakė savo žmonai, kad ji turėtų palaukti, kol jis paskambins vėliau tą dieną ir duos nurodymus, ką daryti toliau.
Likusi viena ji nuėjo pažiūrėti, ar miega du poros vaikai – devynerių metų Kyrylas ir 17 metų Oleksandra. Jie jau buvo pabudę, apsirengę ir atrodė, kad suprato, kas vyksta. Zelenska pradėjo krauti daiktus lagaminą ir kiekvieną kartą, kai sprogimai priartėdavo per arti, ji su vaikais ir jų apsaugos darbuotojais bėgdavo slėptis į rūsį.
Vienu metu ji stovėjo pirmame prezidentinės vilos aukšte ir žiūrėjo pro langą, kai pro šalį garsiai ir žemai praskrido naikintuvas. Ji nebuvo tikra, ar tai buvo Ukrainos, ar Rusijos naikintuvas.
„Tai buvo siurrealistinis jausmas... tarsi žaisčiau kompiuterinį žaidimą ir turėčiau pereiti tam tikrus lygius, kad atsidurčiau namuose. Bet aš taip pat susivaldžiau ir visą dieną turėjau tokią keistą šypseną, nes stengiausi neparodyti vaikams panikos. Tiesiog vykdėme apsaugos įsakymus, ėjome ten, kur liepė“, – pasakoja ji.
Su vyru susitiko dar tą patį vakarą
Pirmosios karo dienos vakarą ji vėl galėjo trumpam pamatyti savo vyrą, nors negali pasakyti, kur susitikimas įvyko. Jis jai pasakė, kad ji ir vaikai bus nuvežti į saugią vietą. Jie apsikabino, bet nebuvo laiko ašaroms ar sentimentalumui. Tik vėliau ji leido sau pagalvoti, kad galbūt daugiau niekada jo nebepamatys.
Dabar karui Ukrainoje atsitraukus nuo Kyjivo, Ukrainos ponia retkarčiais galėjo sugrįžti į sostinę, nors jos sargybiniai atrodo įsitempę.
„Žinoma, galima daryti spaudimą prezidentui per jo šeimą, ir aš nenorėčiau, kad jis turėtų rinktis tarp savo šeimos ir prezidento pareigų. Taigi, jei yra net mažiausia galimybė, turite ją pašalinti“, – sako ji.
Ji kalba švelniu balsu, kruopščiai ištariamais priebalsiais, atsakymus skiria giliais atodūsiais.
Šeima buvo evakuota į saugią vietą
Taigi, nors Zelenskis nepaisė Vakarų lyderių siūlymų palikti Kyjivą ir sudaryti vyriausybę Vakarų Ukrainoje arba Lenkijoje, jis išsiuntė Zelenską ir vaikus į santykinai saugią vietą. Ji supranta, kur tiksliai praleido tuos du mėnesius – „Kuo mažiau sakau, tuo esu saugesnė“ – tačiau sako, kad nuolat kraustėsi ir tvirtina, kad visą laiką išbuvo Ukrainoje. Kartais ji girdėdavo oro antskrydžių sirenas, kurios tapo foniniu daugelio milijonų ukrainiečių gyvybių garso takeliu. Oleksandra ir Kyrylas niekada nepaliko jos.
„Vaikai buvo idealūs, – sako ji. – Paprastai jiems reikia pakartoti milijonus kartų, bet tą pirmą dieną jie viską padarė itin greitai ir klusniai. Žinoma, mes buvome kažkokioje pasikeitusioje būsenoje. Po to turėjome ilgą laukimo laikotarpį. Žiūrėjome žinias, laukėme skambučių. Visą laiką turėjome televizorių."
Kartais jai pavykdavo pasikalbėti su vyru, nors ir ne įprastais prietaisais. Apsaugos darbuotojai jai liepė palikti visą savo elektroniką ir neprisijungti prie jokių socialinių tinklų. Dienos buvo ilgos ir vienišos; ji leido laiką padėdama Kyrylui atlikti mokyklos namų darbus. Ji bandė susidėlioti kasdienius grafikus, kad liktų užimta.
Turite planuoti dalykus savo valandoms ir minutėms, kad įsitikintumėte, jog turite, ką veikti ir nepasiklystumėte savo mintyse", – sako ji.
Šeima dar gali būti rusų taikinys
O. Zelenska dabar jaučiasi galinti šiek tiek laiko praleisti Kijeve, tačiau toli gražu nėra aišku, kad prezidento šeima nebėra rusų taikinys.
„Kai pamatai jų įvykdytus baisius nusikaltimus, pagalvoji, kad galbūt jie tikrai ką nors gali“, – sako O. Zelenska. Todėl ji negali pasakyti, kur dabar gyvena.
„Žinoma“, – sako ji, negalinti gyventi su vyru, bet dabar jie bent jau susitinka. Pirmąjį jų susitikimą po visų tų savaičių ji apibūdina paprastai.
„Mes apsikabinome, pasisveikinome ir paklausėme vienas kito, kaip sekasi. Vaikai buvo čia ir kurį laiką prie jo prilipo. Dabar mes matome vienas kitą ir jie gali fiziškai paliesti savo tėtį, tai šiek tiek palengvina viską", – kalbėjo Ukrainos prezidento žmona.
Vėliau, Zelenskai pozuojant nuotraukai, prezidentas pasirodo netoliese su dokumentais ir jį lydinčiais kareiviais, skubančiais į susitikimą. Jis nustoja persimesti keliais žodžiais su žmona ir trumpai pabučiuoja. Kai jis atsitraukia, jie akimirką laiko vienas kitą už rankų, o tada jis vėl keliauja. Tai yra toks trumpalaikis kontaktas, kurį jie turi dabar.
„Tikėjomės, kad netrukus galėsime pamatyti vienas kitą daugiau, bet kol kas nematau tokios galimybės“, – sako ji.
Kol Putino karas tęsiasi, jos šeimai, kaip ir milijonams kitų ukrainiečių šeimų, lemta likti padalintai į dvi dalis.
