Iš esmės, D. Trumpo grįžimas pasijustų daugelyje amerikiečių ir viso pasaulio gyvenimo sričių, sako leidinys.
„Beveik visais JAV vidaus politikos klausimais – nuo imigracijos, aplinkosaugos, ginklų įstatymų iki LGBTQ+ teisių – D. Trumpas pasuko toli į dešinę nuo pagrindinių Amerikos pažiūrų.
Daugybe kitų klausimų, įskaitant spaudos laisvę ir teismų sistemą, D. Trumpas grasino imtis naujų veiksmų prieš, jo nuomone, „vidinius priešus“. Jis kelia realią grėsmę spaudos laisvei ir gali pasitelkti teismus, kad galėtų persekioti jam oponuojančius politikus ir kitus asmenis“, – rašoma anksčiau šią savaitę skelbtame straipsnyje.
Leidinys pateikė pagrindinių D. Trumpo politikos keliamų grėsmių sąrašą.
Įneštų nestabilumo į užsienio politiką
Per pirmąją kadenciją D. Trumpo „Amerika pirmiausia“ politikos prekės ženklas sukėlė nestabilumo tiek tarp partnerių, tiek tarp priešininkų. NATO nariai teigė, kad niekada anksčiau JAV nebuvo laikomos tokiu „nenuspėjamu sąjungininku“.
Jo perrinkimas gali įnešti dar daugiau nestabilumo tuo metu, kai visame pasaulyje siaučia konfliktai. Besiplečiantis karas Artimuosiuose Rytuose ir tebesitęsiantis Rusijos ir Ukrainos karas.
2018 m. D. Trumpas užsiminė apie pasitraukimą iš NATO, siekdamas priversti šalis nares padidinti savo išlaidas gynybai. Šiais metais jis užsiminė, kad leis Rusijai daryti „ką tik ji nori“ su šalimis, kurios, pasak jo, nepakankamai prisideda prie NATO. Tikėtina, kad D. Trumpo pergalė sukeltų grėsmę Aljansui.
Be to, tikėtina, kad D. Trumpą apsups „patarėjai, kurie Kinijos atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai ir, labai tikėtina, kad yra už Taivaną“, sako Strateginių ir tarptautinių studijų centro Kinijos ekspertas Jude Blanchette.
Grėsmė spaudos laisvei
Pirmąją kadenciją ir būdamas kandidatu, D. Trumpas nuosekliai puolė pagrindinę spaudą ir naudojosi konservatyviąja žiniasklaida savo politiniams tikslams. Jis grasino susilpninti kai kuriuos įstatymus ir dalį spaudos vadino „melagingomis naujienomis“ bei „liaudies priešu“. Niekas nerodo, kad perrinktas D. Trumpas sušvelnintų savo agresiją spaudos atžvilgiu.
Trumpas gali pradėti „katastrofišką“ LGBTQ+ teisių mažinimą
Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas uždraudė translyčiams asmenims patekti į kariuomenę. Jei jis bus perrinktas, jis pažadėjo dar agresyvesnius išpuolius prieš LGBTQ+ teises.
D. Trumpas žada įsakyti visoms federalinėms agentūroms nutraukti programas, kurios „skatina <...> lyties keitimą bet kuriame amžiuje“, sumažinti finansavimą ligoninėms, teikiančioms tam tikrą priežiūrą, siekti, kad būtų priimtas federalinis įstatymas, kuriame būtų nurodyta, kad vyriausybė teisiškai nepripažįsta translyčių asmenų, ir atšaukti federalinę LGBTQ+ nediskriminavimo politiką.
Tuo tarpu „Projektas 2025“ ragina pakeisti Bideno-Harris politiką tokia, kuri remtų „heteroseksualią, nepažeistą santuoką“.
Teisės mokslininkai įspėja, kad santuokų lygybei, valdant D. Trumpui, gali kilti dar didesnė grėsmė, ypač jei jis turės galimybę paskirti papildomus teisėjus.
Pasmerktų pastangas sulėtinti klimato katastrofą
Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas ištraukė JAV iš Paryžiaus klimato susitarimų, taip pakirsdamas derybose pasiektą pažangą.
Jei D. Trumpas būtų perrinktas, tai būtų katastrofa lėtinant klimato kaitą.
„Projekte 2025“ nurodyta daugybė būdų, kaip jo administracija galėtų pakenkti aplinkosaugos politikai, pradedant naftos, dujų ir anglies rėmimu ir baigiant Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos, agentūros, kuri matuoja, kiek kyla temperatūra, uždarymu.
D. Trumpas, kuris klimato kaitą pavadino „apgaule“ ir „viena didžiausių visų laikų apgavysčių“, be kita ko, pažadėjo „gręžti, vaikeli, gręžti“ ir nutraukti J. Bideno sustabdytą suskystintų gamtinių dujų eksporto terminalų veiklą. O jo ketverių metų kadencija prasidėtų kaip tik tuo metu, kai Žemei labiausiai reikia paspartinti pastangas pažaboti klimato kaitą.
JAV miestams gresia karinis perėmimas
D. Trumpas grasino pasinaudoti prezidento įgaliojimais ir perimti miestų, kuriems daugiausia vadovauja demokratai, kontrolę, pasitelkti federalinius imigracijos agentus masiniams deportavimams vykdyti ir sunaikinti progresyvią kairiųjų pažiūrų prokurorų baudžiamojo teisingumo politiką. Jis grasino dislokuoti nacionalinę gvardiją kovai su protestais miestuose ir nusikalstamumu – ir nelauks, kol jį pakvies merai ar gubernatoriai, o veiks vienašališkai.
„Miestuose, kuriuose visiškai sutriko viešoji tvarka... nedvejodamas siųsiu federalines pajėgas, įskaitant nacionalinę gvardiją, kol bus atkurtas saugumas“, – teigia D. Trumpas savo rinkimų kampanijos platformoje.
Masiniai deportavimai gali sukelti chaosą imigrantams
Reidai ir masiniai deportavimai yra D. Trumpo antrosios kadencijos vizijos pagrindas.
Jis pažadėjo atkurti ir išplėsti prieštaringiausiai vertinamą savo imigracijos politiką, įskaitant kelionių draudimą, nukreiptą daugiausia prieš musulmoniškas šalis. Jis nuosekliai žadėjo surengti „didžiausią deportacijos operaciją Amerikos istorijoje“.
Šią frazę jis kartojo taip dažnai, kad „Masinė deportacija dabar!“ tapo šios vasaros respublikonų nacionalinio suvažiavimo šaukliu.
D. Trumpas pateikė nedaug detalių apie savo planą išsiųsti „gal net 20 mln.“ žmonių. Tačiau viešuose pasisakymuose ir interviu jis ir jo sąjungininkai išsamiai išdėstė viziją, kuri atitinka „Projekte 2025“ išdėstytus planus. Strategija, kaip ją apibūdino D. Trumpas, gali apimti ypatingą JAV karių panaudojimą imigracijos kontrolei ir sienų apsaugai.
JAV protesto judėjimai gali susidurti su rimtomis represijomis
Po George‘o Floydo mirties 2020 m. ir dėl to kilusių rasinio teisingumo protestų respublikonų vadovaujamos valstijos išplėtė prieš protestus nukreiptų įstatymų taikymą – tokį postūmį davė D. Trumpas, šios partijos lyderis.
D. Trumpas vykdė rinkimų kampaniją remdamasis platforma, kurioje numatyta slopinti protestus, ir pažadėjo įvesti nacionalinę gvardiją ten, kur „teisė ir tvarka“ sutrinka. Tuo tarpu Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas, pagrindinis D. Trumpo sąjungininkas, paragino panaudoti nacionalinę gvardiją prieš studentus, protestuojančius prieš Izraelio invaziją į Gazos ruožą.
Jei D. Trumpas bus perrinktas, jis gali vadovauti militarizuotam atsakui į protestus ir spausti Kongreso respublikonus priimti teisės aktus, kuriais visoje šalyje būtų taikomos tokios bausmės, kokios jau galioja Tenesyje; respublikonų vadovaujama valstija priėmė įstatymą, kuriuo, be kita ko, nustatė naują nusikalstamą veiką už protesto stovyklas valstijos teritorijoje.
Ginklų saugumo politika
Būdamas prezidentu Joe Bidenas prižiūrėjo, kad būtų priimtas pirmasis per beveik tris dešimtmečius svarbus federalinis ginklų saugumo įstatymas. Dabar baiminamasi, kad ši politika gali būti atšaukta, jei D. Trumpas ir Kongreso respublikonai laimės šiuos rinkimus.
Jei D. Trumpas vėl laimės rinkimus, manoma, kad jis uždarys Baltųjų rūmų Ginkluoto smurto prevencijos biurą, įsteigtą 2023 m. ir prižiūrimą Kamalos Harris, o Alkoholio, tabako, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų biuro direktoriumi paskirs ginklų pramonei palankų vadovą. Jis taip pat galėtų sutrikdyti J. Bideno pasirašyto įstatymo įgyvendinimą.
Abortų draudimai
Kai 2022 m. JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino sprendimą byloje Roe prieš Wade‘ą, jis atvėrė kelią daugiau nei dešimčiai valstijų uždrausti beveik visus abortus. Nors šie draudimai leidžia atlikti abortą neatidėliotinais atvejais, dėl kalbos ir baudžiamųjų pasekmių baimės gydytojai priversti laukti ir stebėti, kaip pacientės vis dažniau serga.
Jei laimės D. Trumpas, gali būti, kad kitas žingsnis bus federaliniai abortų apribojimai. Nors D. Trumpo pozicija dėl nacionalinio draudimo nėra iki galo aiški – jis ne kartą šiuo klausimu pasuko į kitą pusę – jo administracijai nereikėtų Kongreso, kad galėtų pulti abortų prieinamumą visoje šalyje.
Svarbiausias naujienas apie JAV prezidento rinkimus kviečiame sekti su tv3.lt.