Svarbiausios dienos naujienos:
23:12 | Įvardijo naują pasaulinę grėsmę: jie greitesni ir ciniškesni
Rusijos Federacija sukūrė aljansą, kad gautų ginklų ir darbo jėgos karui Ukrainoje. Tai nauja grėsmė ne tik besiginančiai šaliai, bet ir Vakarams.
Apie tai rašo Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Mychaila Podoliakas „Telegram“.
Pasak M. Podoliako, ekspertų bendruomenėje pradėjo plisti trumpinys CRINK, reiškiantis „strateginį agresyvų kartelį“, kuriam priklauso Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja. Neoficialiai jam priklauso ir kai kurios kitos turtingų išteklių turinčios šalys.
„Jis (kartelis) tampa nauja pasauline grėsme Vakarams. Karas Ukrainoje atskleidė Rusijos karinį ir pramoninį nepajėgumą, privertusį bendrininkus teikti jai didelę pagalbą“, – rašo M. Podoliakas.
Jo nuomone, tai sutelkė aljansą, kuris nuo regioninių grėsmių vystymo – Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Ramiojo vandenyno regione – perėjo prie puolimo prieš pasaulio tvarką.
„Kadaise tokia ataka buvo visiškai neįsivaizduojama, tačiau dabar ji artėja dėl raketų, aviacijos ir povandeninių laivų technologijų mainų CRINK“, – teigia M. Podoliakas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina, nors ir pristabdo Rusiją, neturi išteklių pasipriešinti šiam aljansui.
„Atrodo, kad Vakarų pasaulis yra galingesnis visais atžvilgiais. Tačiau CRINK yra paprasčiausiai greitesnis ir ciniškesnis, pirmiausia greitesnis eskalacijos lenktynėse ir ciniškesnis, sąmoningai naikindamas tarptautinę teisę ir ribojančias konvencijas“, – rašo patarėjas.
22:53 | „Politico“: Prancūzija šiemet neįvykdys savo pažado padėti Ukrainai
Paryžius šiais metais neįvykdys savo pažado skirti Kyjivui iki 3 mlrd. eurų karinės pagalbos ir planuoja suteikti „daugiau nei 2 mlrd. eurų“. Apie tai pirmadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu šalies įstatymų leidėjams, kaip nurodo „Politico“.
„2024 m. pradžioje buvo priimtas politinis sprendimas, kad ši pagalba galėtų pasiekti 3 mlrd. eurų. Iš tiesų mes viršysime 2 mlrd. eurų, bet ne 3 mlrd. eurų,“ – sakė S. Lecornu.
Primintina, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiais metais pažadėjo skirti iki 3 mlrd. eurų, siekdamas didinti šalies paramą Ukrainai, ypač po kritikos, kad Paryžius suteikia mažiau pagalbos nei kitos šalys, tokios kaip Vokietija.
Tačiau šiuo metu Prancūzija susiduria su spaudimu mažinti deficitą, kuris 2024 m. gali siekti 6 proc. BVP, rašo „Politico“.
21:20 | Zelenskis apie situaciją fronte: „Padėtis yra sudėtinga“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išklausė vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio ir gynybos ministro Rustemo Umerovo pranešimus Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje, kur aptarė situaciją fronte.
„Padėtis yra sudėtinga, tačiau mes laikomės savo pozicijų. Esu dėkingas kiekvienai brigadai, kiekvienam kareiviui, seržantui ir karininkui, kurie užtikrina mūsų stabilumą,“ – sakė jis savo vakaro kreipimesi į ukrainiečius.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad užduotys, susijusios su Kursko operacija, yra vykdomos.
„Kad ir kas nutiktų pasaulyje, Ukraina išliks stipri. Tai yra svarbiausia,“ – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
20:01 | Priverstinė evakuacija Charkivo srityje: ukrainiečiai privalės palikti Kupjanską ir kitas gyvenvietes
Charkivo sritis paskelbė privalomą visų gyventojų evakuaciją iš keturių Kupjansko rajono bendruomenių, įskaitant Kupjansko miestą, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
Jo žodžiais, pradėti priverstinę civilių evakuaciją iš Kupjansko paskatino prastėjanti karinė padėtis ir negebėjimas garantuoti šildymo, elektros tiekimo ir humanitarinės pagalbos, kai rusų kariai apšaudo svarbią infrastruktūrą ir jos neįmanoma atkurti.
Gyventojai bus evakuojami ne tik iš Kupjansko miesto, bet ir iš Kindrašivkos, Kurylyvkos ir Petropavlivkos. Taip pat nuspręsta priverstinai evakuoti Borovos bendruomenės šeimas Iziumo rajone. Tokių šeimų ten yra apie 250, sakė O. Syniehubovas.
Pasak jo, evakuacijos procesas spartinamas, atsižvelgiant į žmonių nenorą išvykti. Pavyzdžiui, keltai plauks tik viena kryptimi – į evakuaciją, sakė jis. Kairiajame Oskilo upės krante, Kupjansko rajone, liko apie 4000 gyventojų, nuo kai kurių gyvenviečių iki fronto linijos – vos maždaug 4 kilometrai.
Rusijos kariuomenė stengiasi pasiekti rytinį Oskilo upės krantą Charkivo srityje, tai būtų gamtinis gynybos barjeras ir sukurtų sąlygas tolesnėms rusų operacijoms.
19:40 | Rusų dronas Chersone vėl atakavo maršrutinį autobusą
Rusijos kariškiai vėl atakavo iš drono maršrutinį autobusą Chersone, nukentėjo transporto priemonės priekinis stiklas.
Tai antradienį „Facebook“ paskyroje pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos okupacinė kariuomenė toliau kryptingai atakuoja visuomeninį transportą Chersone. Šiandien Dnipro rajone priešas vėl numetė sprogmenį ant maršrutinio autobuso“, – parašė pareigūnas.
Pasak jo, buvo apgadintas autobuso priekinis stiklas. Keleivis ir vairuotojas nenukentėjo.
„Ukrinform“ primena, kad spalio 2 d. Rusijos bepilotis orlaivis atakavo maršrutinį mikroautobusą Chersono priemiestyje Antonivkoje, žuvo 69 metų moteris, o 54 metų moteris buvo sužeista.
Spalio 3 d. rusai vėl atakavo iš drono tą patį mikroautobusą Chersono priemiestyje, tąsyk nei vairuotojas, nei keleiviai nenukentėjo.
Spalio 8 d. Rusijos kariuomenė Chersone iš drono atakavo maršrutinį autobusą, nukentėjusiųjų nebuvo.
Spalio 9 d. Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį prie maršrutinio taksi visuomeninio transporto stotelėje Chersono Dnipro rajone.
18:11 | Zelenskis parlamentui ir visuomenei pristatys Ukrainos pergalės planą
Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusijos gynybos pakto su Šiaurės Korėja prasmė esą yra aiški.
Toks komentaras nuskambėjo po to, kai paaštrėjo įtampa dėl Pchenjano sprendimo sunaikinti kelius, vedančius į Pietų Korėją.
Antradienį Šiaurės Korėja susprogdino kai kurias simbolinių kelių atkarpas, o tai paskatino Seulą sureaguoti ir surengti „atsakomosios ugnies“ operaciją.
Paklaustas apie birželio mėnesį tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos pasirašytą sutartį, kuri numato „abipusę pagalbą“ tuo atveju, jei kuri nors iš šalių susidurtų su agresija, Kremlius teigė, kad formuluotės „tikslinti nereikia“. „Tai gana aišku. Pagrindinis dalykas yra tas, kad sutartis numato strateginį, gilesnį bendradarbiavimą visose srityse, įskaitant saugumą“, – tvirtino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutartį pasirašė per vizitą Pchenjane, kur lyderis Kim Jong Unas jį išgyrė kaip „brangiausią“ Šiaurės Korėjos draugą.
Vakarai mano, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai ginklus, skirtus naudoti jos kare prieš Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę apkaltino Pchenjaną į šalį siunčiant karius.
V. Putinas įstatymų leidėjams yra nusiuntęs teisės akto projektą, ratifikuojantį susitarimą su Šiaurės Korėja, tačiau daugybė detalių lieka neaiškios, įskaitant tai, ar Pchenjaną apimtų Rusijos branduolinis skėtis.
17:46 | Ilgai netruko: Šiaurės Korėjos kariai jau bėga iš pozicijų Rusijos Kurske ir Brianske
18 Šiaurės Korėjos kariškių jau pabėgo iš pozicijų prie Ukrainos sienos su Rusijos Briansko ir Kursko sritimis, praneša „Suspilnė“, remdamasi šaltiniais žvalgybos tarnyboje.
Pasak šaltinių, tai įvyko už 7 kilometrų nuo Rusijos valstybinės sienos su Ukraina. Šaltinis pridūrė, kad Šiaurės Korėjos karių pabėgimo motyvai kol kas nenustatyti, o Kremliaus kariuomenė pradėjo jų paiešką.
„Tuo pat metu rusų okupantai bando nuslėpti šią informaciją nuo aukštesnės vadovybės“, – Ukrainos žvalgybos šaltinį cituoja leidinys.
Kai kuriuose Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniuose yra Šiaurės Korėjos piliečių, jų skaičius – apie 3 tūkst.
16:58 | Rusai iš drono apšaudė Chersono priemiestį, sužeistas jaunuolis
Rusai iš drono apšaudė Chersono priemiestį – Antonivkos gyvenvietę, sužeistas 18-metį vaikinas.
Tai antradienį pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Vidurdienį Rusijos kariuomenė iš bepiločio orlaivio atakavo Antonivką“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymima, iš drono numestas sprogmuo sužeidė 18-metį vaikiną. Nukentėjusysis savarankiškai nuvyko į ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono Dnipro rajone rusai iš drono atakavo civilinį automobilį, sužeista 76 metų moteris.
15:57 | Niekas nebenori į Rusiją: į Putino šalį pernai persikėlė rekordiškai mažas skaičius „tautiečių“
„Tautiečių grąžinimo į Rusiją programa“ – V. Putino asmeniškai 2006-aisiais paskelbta iniciatyva, kuri 2024-aisiais dar buvo supaprastinta – nebereikalaujama laikyti kalbos egzaminą. Nepaisant to, per dešimtmetį norinčiųjų persikelti į Rusiją skaičius krito 7 kartus (nuo 45,5 tūkst. 2015-aisiais iki 6,5 tūkts. 2023-iaisiais).
Rusų analitikai tai aiškino politine situacija – Rusijos karu Ukrainoje. Taip pat kaip galimas priežastis nurodė griežtinamas antiimigracines priemones.
„Nezavisimaja gazeta“ skelbiama, kad iš „Rusijai nedraugiškų“ valstybių atvykstančiuosius gąsdina finansiniai klausimai ir biurokratinės problemos: pilietybės, medicininio draudimo, pensijų, mokyklų klausimai.
15:25 | Latvijos ir Rusijos pasienyje baigta statyti beveik 80 proc. tvoros
Baigta statyti beveik 80 proc. tvoros Latvijos ir Rusijos pasienyje - 222 iš 283 kilometrų, pranešė Renaras Griškevičius, žemės ir pastatų valdytojos „Valsts Nekustamie Ipasumi“ (VNI) valdybos pirmininkas.
Dar liko pastatyti maždaug 57 kilometrus tvoros. Maždaug pusę to ilgio planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos, o likę 28 kilometrai tvoros sunkiai prieinamose vietose bus baigti statyti iki 2025 m. spalio pabaigos.
Latvijos ir Rusijos siena yra 283,6 kilometro ilgio.
14:52 | Šmyhalis tikina, kad pinigų „žieminėms“ subsidijoms ir lengvatoms pakanka
Pensijų fondas automatiškai perskaičiuos šildymo sezono išmokas asmenims, kurie naudojasi subsidijomis būstui ir lengvatomis.
Tai per spalio 15 d. posėdį pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“, remdamasi Vyriausybės portalu.
„2,8 mln. šeimų naudojasi subsidijomis būstui ir lengvatomis. Per 9 šių metų mėnesius valstybė šioms išmokoms skyrė 28,2 mlrd. grivinų (0,62 mlrd. eurų). Tokia parama bus tęsiama. Šildymo sezono išmokų dydį automatiškai perskaičiuoja Pensijų fondas. Valstybės biudžete yra pakankamai lėšų“, – sakė premjeras.
D. Šmyhalis taip pat padėkojo Ukrainos energetikams ir kritinės infrastruktūros darbuotojams už jų nenuilstamą darbą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gyvenamųjų namų pasirengimas žiemai Ukrainoje viršija 99 proc., daugiau nei 18 tūkst. katilinių ir 4,8 tūkst. centrinių šilumos punktų yra pasiruošę tiekti šilumą.
14:01 | Žiniasklaida: rusai formuoja specialų batalioną iš Šiaurės Korėjos piliečių
Rusijos pajėgos netrukus turės batalioną, kuriame tarnaus Šiaurės Korėjos piliečiai, skelbia Liga.net, rašo UNIAN. Apie tai leidiniui patvirtino šaltinis karinėje žvalgyboje.
Anot jo, Šiaurės Korėjos piliečiai turėtų tarnauti Rusijos kariuomenės 11-ojoje atskiroje oro desantininkų brigadoje.
Šaltinio teigimu, apytikslis šio bataliono karių skaičius yra apie 3 000. Šiuo metu kariškiai aprūpinami šaulių ginklais ir šaudmenimis.
Pasak žvalgybininkų, šis specialusis batalionas gali dalyvauti kovinėse užduotyse netoli Rusijos Sudžos ir Kursko, kur vyksta mūšiai tarp ukrainiečių ir rusų.
13:39 | Vokietijos žvalgyba: Rusija iki 2030 metų gali įgyti pajėgumus atakuoti NATO
Rusija iki 2030 metų, tikėtina, įgis pajėgumus surengti kokią nors ataką prieš NATO, o šiuo metu intensyvina pastangas sabotažu trikdyti Ukrainos šalininkus Vakaruose, pirmadienį įspėjo Vokietijos žvalgybos vadovai.
Vokietija, kuri po JAV yra svarbiausia Kyjivo karinė rėmėja, ir pati vis dažniau tampa Rusijos šnipinėjimo ir sabotažo taikiniu, nurodo žvalgyba.
„Patinka mums tai ar ne, mes tiesiogiai susiduriame su Rusija“, – parlamento posėdyje sakė užsienio žvalgybos tarnybos BND vadovas Bruno Kahlis (Brunas Kalis).
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ilgalaikis tikslas yra susilpninti Vakarus, o karinis susidūrimas su NATO „Rusijai tampa vienu iš pasirinkimų“, sakė B. Kahlis.
„Kalbant apie karius ir materialines priemones, Rusijos ginkluotosios pajėgos vėliausiai iki šio dešimtmečio pabaigos tikriausiai taps pajėgios įvykdyti ataką prieš NATO“, – pabrėžė jis.
B. Kahlis posėdyje Bundestage kalbėjo drauge su Vokietijos vidaus ir karinės žvalgybos vadovais. Jie paeiliui įspėjo dėl augančios grėsmės iš Rusijos, tęsiantis Maskvos kariuomenės invazijai Ukrainoje.
„Rusijos šnipinėjimas ir sabotažas Vokietijoje auga kiekybiškai ir kokybiškai“, – sakė vidaus žvalgybos vadovas Thomas Haldenwangas (Tomas Haldenvangas).
Jis išvardijo įtariamus sabotažo atvejus, įskaitant atvejį, kai į DHL krovininį lėktuvą vos nepateko sprogmuo.
Liepą Leipcigo oro uoste užsiliepsnojo paketas su sprogmenimis, jo dar nepakrovus į lėktuvą. Th. Haldenwangas tai pavadino laimingai pasibaigusiu atsitikimu.
„Jei jis būtų sprogęs lėktuve skrydžio metu, būtų įvykusi avarija, o nuolaužos būtų galėjusios pataikyti į visus tuos žmones čia, Vokietijoje, kurie atvirai ar slapčiomis prijaučia Putinui“, – sakė jis.
Pasak Th. Haldenwango, Rusija taip pat vykdo dezinformacijos kampanijas, dronais šnipinėja ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir bando užverbuoti žmones, taip pat ir iš organizuoto nusikalstamumo pasaulio.
Maskvos vykdoma žlugdymo kampanija iš audros virto tikru į Vakarus slenkančiu uraganu, sakė Th. Haldenwangas. Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietijos rytinės kaimynės Lenkija ir Baltijos šalys susiduria su dar brutalesne grėsme.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Vokietiją sukrėtė keli įtariamo šnipinėjimo Rusijai ir sabotažo atvejai.
Balandį tyrėjai sulaikė du Vokietijos ir Rusijos pilietybes turinčius vyrus, įtariamus šnipinėjimu Rusijai ir planavus atakas Vokietijoje, taip pat ir prieš JAV kariuomenės objektus, siekiant pakirsti karinę paramą Ukrainai.
Vėliau, aptikus skylę vienos vokiečių karinės bazės tvoroje ir įtariant sabotažą, bazė laikinai buvo uždaryta. Be to, manoma, kad pašaliniai asmenys bandė patekti į NATO stovyklas Vokietijoje.
Vokiečių kariuomenė mato reikšmingą su Rusija susijusios šnipinėjimo ir sabotažo veiklos suintensyvėjimą, parlamente sakė karinės žvalgybos vadovė Martina Rosenberg (Martina Rozenberg).
Tarp Rusijos vykdomų dalykų yra „vokiečių ginklų pristatymo Ukrainai žvalgymas“, karinio rengimo ir apginklavimo projektų stebėjimas, sakė ji.
Trys žvalgybos vadovai prašė daugiau įgaliojimų, kad būtų galima atsverti rusų veiklą ir kitas Vokietijoje iškylančias grėsmes.
Žvalgybos tarnyboms tenka „kovoti su gaisrais iš visų pusių“, sakė Th. Haldenwangas, taip pat atkreipdamas dėmesį į galimos kinų veiklos, galimos Irano remiamos veiklos, radikalių islamistų ir Vokietijos kraštutinių dešiniųjų keliamas grėsmes.
12:35 | Per Rusijos dronų smūgį Beryslave nukentėjo du žmonės
Per Rusijos dronų smūgį Beryslave Chersono srityje antradienį nukentėjo du civiliai. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities administracija.
6.30 val. priešo dronas pataikė į 62 metų vyrą, teigiama pranešime. Jis pats nuvyko į ligoninę. Praėjus valandai, bepilotis sužalojo 43-ejų vyrą. Jis į gydymo įstaigą buvo atvežtas greitosios pagalbos automobiliu.
11:59 | Po rusų smūgio Mykolajive sužeistųjų skaičius išaugo iki 23
Per naktinę raketų ataką Mykolajive sužeistųjų skaičius išaugo iki 23. Apie tai „Telegrame“ parašė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
„Šiuo momentu sužeistųjų skaičius išaugęs iki 23. Žmonės ir toliau kreipiasi į gydytojus“, – rašė V. Kimas.
Kaip buvo pranešta anksčiau, spalio 15 dieną apie 2.30 val. rusai atakavo Mykolajivą, tikėtina, raketomis S-300. Žuvo vienas žmogus, taip pat buvo apgadintas infrastruktūros objektas, restoranų kompleksas, prekybos paviljonai, gyvenamieji namai ir automobiliai.
11:00 | Ukrainiečių pajėgos pernakt virš septynių regionų numušė 12 rusų dronų
Ukrainiečių gynybos pajėgos antradienio naktį numušė 12 iš 17 rusų kovinių bepiločių orlaivių, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė.
„Spalio 15 d. naktį rusų pajėgos iš laikinai okupuoto Krymo atakavo Mykolajivo regioną septyniomis priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis „S-300/400“, iš Kursko – Černihivo ir Sumų regionus dviem valdomomis raketomis „Kh-59“, taip pat iš Kursko ir Primorsko-Achtarsko paleido 17 kovinių bepiločių orlaivių“, – rašoma pranešime.
Atremiant antpuolį dalyvavo Ukrainos karinių oro ir gynybos pajėgų orlaiviai, zenitinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai ir mobiliosios ugnies grupuotės.
Mykolajivo, Kyjivo, Odesos, Poltavos, Černihivo, Kirovohrado ir Čerkasų regionuose numušta net 12 priešų dronų.
Keturi rusų dronai išnyko iš radarų ekranų, galimai pritaikius veiksmingas elektroninės karybos priemones. Vienas bepilotis orlaivis vis dar yra ore. Koviniai veiksmai tęsiami toliau.
Pranešama, kad spalio 15 d. naktį rusai puolė Ukrainą keliomis iš pietų paleistomis kovinių dronų grupėmis. Kelete regionų buvo paskelbtas oro pavojus.
10:29 | Nauja Rusijos taktika: nusitaikė į civilinius laivus
JAV Karo studijų instituto analitikai sako, kad Rusija smūgiuoja Ukrainos uostams, jog susilpnintų tarptautinę paramą Ukrainai ir priverstų Ukrainą greičiau pradėti derybas, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Nuo spalio 5 d. Rusijos pajėgos ketvirtą kartą atakavo Ukrainos uostuose prišvartuotus civilinius laivus – tai dalis akivaizdžios Rusijos smūgių kampanijos, nukreiptos į uostų rajonus, siekiant pakenkti Ukrainos grūdų koridoriui, susilpninti tarptautinę paramą Ukrainai ir pastūmėti Ukrainą į išankstines derybas“, – sako analitikai.
Odesos regiono pareigūnai pranešė, kad spalio 14 d. popietę Rusijos pajėgos smogė balistine raketa Odesos uostui ir pataikė į su Belizo vėliava plaukiojantį civilinį laivą „NS Moon“ ir su Palau vėliava plaukiojantį laivą „Optima“, taip pat į uosto infrastruktūrą ir grūdų sandėlį.
Anot pareigūnų, Rusijos smūgiai spalio 7 d. jau buvo apgadinę laivą „Optima“. Ukrainos šaltiniai teigė, kad pastaruoju metu Rusijos pajėgos smūgiuoja Odesos uoste prisišvartavusiems civiliniams laivams.
Rusijos ultranacionalistai tinklaraštininkai į spalio 9 d. smūgį reagavo retorika, kuria palaikė esamus Kremliaus naratyvus, kuriais siekiama pakirsti pasitikėjimą grūdų koridoriumi, taip pat bandė pateisinti smūgį.
„ISW neseniai įvertino, kad Rusijos smūgiais civiliniams laivams ir kitai grūdų koridoriaus infrastruktūrai beveik neabejotinai siekiama pakirsti Vakarų pasitikėjimą Ukrainos gebėjimu užtikrinti ir apsaugoti koridorių, daryti įtaką Vakaruose vykstančioms diskusijoms dėl ilgalaikės paramos Ukrainai ir trukdyti Ukrainai ekonomiškai išgyventi karo metu“, – rašo ISW.
10:13 | Zelenskis: Ukrainos ginklų pramonė pagamino milijoną dronų
Ukrainos ginklų pramonė, oficialiais duomenimis, iki šiol pagamino ir ginkluotosioms pajėgoms perdavė milijoną įvairių dronų. „Ir tai yra tik tai, ką daro valstybė“, – savo tradiciniame vaizdo kreipimesi pirmadienio vakarą sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Be valstybės finansuojamų užsakymų bepiločius karui su agresore Rusija skiria ir privatus sektorius bei užsienio sąjungininkės. Prieš V. Zelenskio kreipimąsi ginkluotės ministras Oleksandras Kamyšinas aukščiausios kariuomenės vadovybės susitikime informavo apie dabartinę dronų gamybos situaciją.
Ukrainos ginklų pramonė ir privatus sektorius jau kelis mėnesius intensyviau tiekia į frontą dronus – nuo paprastų vaizdo dronų žvalgybiniams skrydžiams iki kovinių dronų ir tolimojo nuotolio dronų kamikadzių, kurie gali būti naudojami prieš taikinius Rusijos gilumoje. Ukrainos arsenale taip pat yra nuotoliu valdomų jūrinių dronų – sprogmenų prikrautų katerių.
Rusijos ginkluotosios pajėgos kare prieš Ukrainą taip pat dideliu mastu naudoja bepiločius.
V. Zelenskis savo kreipimesi padėkojo visiems, kurie padeda Ukrainos kariuomenę technologiniu požiūriu išlaikyti moderniausiame lygyje – „ukrainiečių gamintojams, viešajam sektoriui ir visiems partneriams, kurie investuoja į dronų Ukrainoje gamybą“. Gamyba esą bus toliau plečiama.
Aukščiausios karinės vadovybės posėdyje, pasak V. Zelenskio, buvo aptarta dabartinė padėtis fronte ir žvalgybų informacija apie rusų pajėgų planus rudeniui ir žiemai. Taip pat vėl buvo kalbama apie Šiaurės Korėjos karių kovą Rusijos dalinių gretose ir „realų Šiaurės Korėjos įsitraukimą į karą“.
9:33 | Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko dar 1 210 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų spalio 15 dienos Rusijos kariuomenės koviniai nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė 671 400 karių, iš jų 1 210 – per pastarąją parą.
Tokią informaciją feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 8 988 (+13 per praėjusią parą) Rusijos tankus, 17 939 (+44) šarvuotas kovos mašinas, 19 430 (+9) artilerijos sistemų, 1 231 (+0) daugkartinio paleidimo raketų sistemą (MLRS), 978 (+0) priešlėktuvines sistemas, 369 (+0) lėktuvus, 329 (+0) sraigtasparnius, 17 019 (+10) bepiločių orlaivių, 2 620 (+1) kruizinių raketų, 28 (+0) karo laivus/ katerius, 1 (+0) povandeninį laivą, 26 654 (+32) transporto priemones ir degalų cisternas ir 3 441 (+4) specialiosios įrangos vienetą.
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, spalio 14 dieną iki 22.00 val. fronto linijoje įvyko 189 koviniai susirėmimai su Rusijos pajėgomis.
8:25 | Griežta NATO vadovo žinia Putinui: padarysime viską, kad jis nepasiektų savo
Rusijos bauginimo taktika neturės jokio poveikio NATO, pareiškė NATO vadovas Markas Rutte, rašo UNIAN. Anot jo, Aljansas ir toliau remsi Kyjivą.
7:58 | Per rusų smūgį Mykolajive vienas žmogus žuvo, 11 sužeista
Rusų paleistai raketai pataikius į Mykolajivą, vienas žmogus žuvo ir dar 11 buvo sužeista, platformoje „Telegram“ pranešė Mykolaivo regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
„Turimais duomenimis, sužeista 11 žmonių, vieno iš jų būklė sunki. Deja, vienas žmogus žuvo“, – rašė V. Kimas.
Pranešama, kad Mykolajive ankstyvą antradienio rytą buvo girdėti sprogimai. Pirmiau Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo apie balistinių raketų grėsmę pietų kryptimi.
7:13 | Paaiškėjo, kada Ukraina paviešins savo Pergalės planą: sieks teisingos pabaigos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šią savaitę bus viešai pristatytas Pergalės planas.
Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“.
„Šią savaitę visiems partneriams Europoje pristatysime savo strategiją, kaip priversti Rusiją teisingai užbaigti šį karą. Žinoma, Pergalės planas bus pristatytas viešai. Ir jau kartu su pirmąja mūsų partnerių reakcija“, – sakė prezidentas.
Jis pridūrė, kad Ukrainai „tikrai reikia maksimalios paramos“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Serhijus Leščenka pareiškė, kad prezidentas tikriausiai pristatys Pergalės planą Aukščiausiojoje Radoje spalio 16 d.
