Svarbiausi įvykiai:
23:28 | Chersono srities apšaudymas: per dieną žuvo du civiliai, dar keturi buvo sužeisti
Sausio 7 d. Chersono srityje per apšaudymą nukentėjo mažiausiai 16 civilinių objektų, žuvo du civiliai, žinoma apie keturis sužeistuosius.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono srities prokuratūra.
„Chersono srities prokuratūrai vadovaujant, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų“, – sakoma pranešime.
Tyrimo duomenimis, 2025 metų sausio 7 d. Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono srities gyvenvietes, naudodama artileriją ir bepiločius orlaivius.
Iki 17.30 val. buvo pranešta apie du per apšaudymą žuvusius ir keturis sužeistus civilius.
Rytą Rusijos kariškiai bepiločiu orlaiviu atakavo Naddniprianskę. 62 metų vyrą pražudė iš drono numestas sprogmuo. Taip pat šiandien Bilozerkoje prie kapinių rastas 48 metų moters kūnas. Preliminariais duomenimis, ji žuvo sausio 5 d. per bepiločio orlaivio ataką.
Antradienį per apšaudymą Beryslave buvo sužeisti du žmonės, po vieną – Chersone ir Stanislave.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2025 metų sausio 6 d. Rusijos kariškiai apšaudė Chersono srities gyvenvietes, naudodami artileriją, minosvaidžius ir bepiločius orlaivius. Per apšaudymą žuvo du žmonės, dar 11 buvo sužeisti.
22:48 | J. Bideno administracija ruošiasi paskelbti žinią apie didelį karinės pagalbos paketą Ukrainai
Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracijos atstovai ruošiasi paskelbti žinią apie naują, didelį karinės pagalbos Ukrainai paketą.
„Associated Press“, remdamasi dviem aukšto rango Pentagono pareigūnais, rašo, kad apie naująjį karinės pagalbos paketą turėtų būti paskelbta per JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vizitą Vokietijoje, kur ketvirtadienį (sausio 9 d.) vyks Ramšteino formato susitikimas.
Tiesa, JAV atstovai neįvardijo tikslios karinės pagalbos paketo vertės, tačiau yra žinoma, kad karinė parama Kyjivui bus „reikšminga“.
Be to, bus siekiama, kad didžioji dalis pažadėtos karinės ginkluotės Ukrainą pasiektų dar iki naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, kuri turėtų įvykti jau po kelių savaičių.
22:00 | Trumpas: susitikimo su Putinu reikėtų palaukti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad surengti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu šiuo metu esą nebūtų tinkama.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, antradienį spaudos konferencijos metu D. Trumpas pareiškė žinantis, kad su juo nori susitikti V. Putinas, tačiau, jo manymu, tai daryti iki jo inauguracijos datos.
„Nemanau, kad tai yra tinkama [surengti susitikimą] iki sausio 20 d., o tai man nepatinka. Nes daugybė, daugybė jaunų žmonių ir kareivių yra nužudomi kiekvieną dieną“, – sakė jis.
D. Trumpas sako, kad NATO narės turėtų padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP
Donaldas Trumpas antradienį paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Jos visos gali sau tai leisti, bet jos turėtų skirti penkis, o ne du procentus“, – žurnalistams pareiškė būsimasis JAV prezidentas.
Jis ne kartą yra sakęs, kad NATO narės, jo nuomone, per mažai moka už JAV apsaugą.
„Europa moka tik mažą dalį sumos, kokią mokame mums, – sakė D. Trumpas. – Tarp mūsų yra toks dalykas, vadinamas vandenynu, ar ne? Kodėl mums tenka mokėti milijardais ir milijardais dolerių daugiau nei Europai?“
D. Trumpas jau seniai skeptiškai vertina NATO – Europos saugumo pagrindą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – ir praėjusį mėnesį pakartojo gerai žinomą grasinimą pasitraukti iš aljanso, jei jo narės nepadidins išlaidų.
„Jei jie apmoka savo sąskaitas ir jei manau, kad jie elgiasi su mumis sąžiningai, atsakymas būtų toks: aš tikrai pasilikčiau NATO“, – interviu sakė būsimasis JAV prezidentas.
Transatlantinio aljanso valstybės narės 2023 metais nustatė minimalų 2 proc. BVP išlaidų gynybai lygį, o Rusijos karas Ukrainoje paskatino NATO stiprinti savo rytinį flangą ir didinti išlaidas.
D. Trumpas nėra vienintelis aukščiausio rango pareigūnas, raginantis didinti išlaidas – NATO vadovas Markas Rutte praėjusį mėnesį taip pat sakė, kad „mums reikės daug daugiau nei dviejų procentų“.
Savo pirmoje svarbioje kalboje nuo tada, kai pradėjo eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas, M. Rutte taip pat perspėjo, kad Europos šalys nepasirengusios būsimo karo su Rusija grėsmei, ir paragino jas didinti savo išlaidas gynybai.
Antradienį D. Trumpas taip pat teigė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas nusprendė, kad Ukrainai turėtų būti leista įstoti į NATO, ir užsiminė, kad tai padėjo pakurstyti Rusijos invaziją 2022 metų vasarį.
„Kažkuriuo metu J. Bidenas pasakė, kad ne, jie turėtų turėti galimybę įstoti į NATO. Na, Rusija turi ką nors prie pat savo slenksčio ir aš galėčiau suprasti jų jausmą dėl to“, – sakė D. Trumpas.
NATO sąjungininkės Ukrainos narystei iš tikrųjų pritarė 2008 metais, kai prezidentu buvo respublikonas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas).
D. Trumpas yra žadėjęs siekti greito susitarimo dėl Rusijos karo nutraukimo, o tai sukėlė susirūpinimą dėl JAV karinės pagalbos Kyjivui ateities.
Šis konfliktas „niekada neturėjo prasidėti“, antradienį pareiškė D. Trumpas ir pridūrė: „Garantuoju jums, jei aš būčiau prezidentas, (šis) karas niekada nebūtų įvykęs.“
21:32 | Rusai atakavo Nikopolio rajoną
Antradienį okupantai rusai atakavo Nikopolio rajoną sistemomis „Grad“, artilerija ir bepiločiais orlaiviais.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Daugiau nei dvi dešimtys atakų. Priešas visą dieną talžė Nikopolio rajoną iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Grad“, numetė sprogmenį iš bepiločio orlaivio, naudojo savižudžius dronus. Ir dar – apšaudė iš sunkiosios artilerijos“, – parašė S. Lysakas.
Anot jo, agresorius smogė Nikopoliui, Marhaneco, Mirivkos ir Červonohrihorivkos bendruomenėms.
Per atakas buvo apgadinta privati įmonė, administracinis pastatas, šeši privatūs namai, ūkinis pastatas ir šiltnamis. Taip pat buvo pažeistos kelios saulės baterijos ir elektros perdavimo linijos.
Laimė, žmonės nenukentėjo.
Anksčiau buvo pranešta, kad priešas apšaudė Nikopolio rajoną ir sausio 7-osios naktį.
21:00 | Trumpas keičia plokštelę: karą nori sustabdyti per 6 mėnesius, o ne 24 valandas
Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą esą gali dar labiau paaštrėti. Nepaisant to, jis viliasi, kad per 6 mėnesius dabartinė situacija Ukrainoje galės būti išspręsta, rašo UNIAN.
Spaudos konferencijos metu D. Trumpas sukritikavo politinio oponento Joe Bideno pasirinktą taktiką, sprendžiant karinę situaciją Ukrainoje.
„Karo padėtis gali dar labiau pablogėti, nei yra dabar“, – pridūrė D. Trumpas.
Visgi, žurnalistams pasiteiravus, kada D. Trumpas planuoja susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, jis konkretaus atsakymo nepateikė.
„Tačiau aš žinau, kad Putinas norėtų susitikti“, – sakė jis.
D. Trumpas taip pat teigė, kad esą jis gali suprasti, kaip jaučiasi Rusija, mat V. Putinas esą jau ilgą laiką kartojo, kad Kremlius nenori, kad Ukraina taptų NATO nare.
„Aš galiu suprasti jų jausmus dėl to. Kai išgirdau J. Bideno derantis, sakiau, kad visa tai baigsis karu, taip ir buvo. Niekas nežino apie NATO daugiau nei aš. Jei ne aš, NATO dabar nebūtų. Aš išgelbėjau NATO, bet [Aljansas] naudojasi mumis“, – kritiką pažėrė D. Trumpas.
Nepaisant to, D. Trumpas viliasi, kad per šešis mėnesius pavyks užbaigti karą, kurį Rusijos Federacija pradėjo prieš Ukrainą.
D. Trumpas, kuris pareigas pradės eiti sausio 20-ąją, yra sakęs, kad atėjęs į valdžią beveik trejus metus trunkantį karą užbaigs per 24 valandas. Šis teiginys sulaukė skepticizmo iš Kyjivo, kuris baiminasi, kad dėl taikos bus priverstas atiduoti žemes.
20:25 | Mykolajive sulaikytas 18-metis vaikinas, kuris „pagal užsakymą“ padegė rajono teismą
Mykolajive teisėsaugininkai sulaikė 18-metį vaikiną, kuris „pagal užsakymą“ padegė Korabelno rajono teismo pastatą. Už tai jam gresia iki 10 metų kalėjimo.
Tai pranešė Nacionalinės policijos Vyriausioji valdyba Mykolajivo srityje, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Mykolajive policija sulaikė 18-metį rajono teismo administracinio pastato padegėją. Figūrantas įvykdė vadinamojo kuratoriaus „užsakymą“. Už tai, ką padarė, jam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų“, – sakoma pranešime.
Pasak policijos atstovų, pranešimas apie gaisrą teismo administracinėse patalpose Samoilovyčiaus gatvėje buvo gautas sausio 5-osios vakarą. Nuo liepsnų nukentėjo vienas iš kabinetų. Ugniagesiai operatyviai užgesino gaisrą.
Įvykio vietoje policininkai surinko degimo fragmentų ir kitų daiktinių įrodymų, kurie buvo perduoti ekspertams. Tyrėjai nustatė, kad administracinio pastato gaisro priežastis – tyčinis padegimas.
Peržiūrėję stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, policininkai nustatė įtariamąjį. Vaikinas buvo sulaikytas nuomojamame bute.
Pasak pareigūnų, 18-metis miesto gyventojas veikė vadinamojo kuratoriaus nurodymu. Jis iš anksto paruošė nusikaltimo įrankius - plaktuką ir degų mišinį, pasirinko pastatą ir tyčia jį padegė.
Visus savo veiksmus jis užfiksavo vaizdo įraše, kurį nusiuntė „užsakovui“ kaip atlikto darbo patvirtinimą, kad gautų piniginį atlygį.
Per kratą paimta mobiliojo ryšio telefonų ir banko kortelių.
Vaikinui pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 194 straipsnio 2 dalį (Tyčinis turto sunaikinimas arba sugadinimas).
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Odesos policijos pareigūnai, tirdami dviejų pašto skyrių padegimo bylą, sulaikė 22 metų vyrą.
19:36 | D. Trumpas paragino NATO šalis didinti išlaidas gynybai
Antradienį Donaldas Trumpas paragino NATO nares padidinti išlaidas gynybai iki penkių procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis seniai tvirtina, kad NATO narės per mažai susimoka už apsaugą, gaunamą iš JAV.
„Jos visos gali sau tai leisti, bet turi skirti penkis, o ne du procentus“, – žurnalistams sakė būsimasis JAV prezidentas.
D. Trumpas ne kartą pareiškė skeptišką požiūrį į NATO, Europos saugumo kertinį akmenį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o praėjusį mėnesį pakartojo jam būdingą grasinimą pasitraukti iš Aljanso, jei jo narės nepadidins išlaidų gynybai.
„Jei jos apmokės savo sąskaitas ir jei man atrodys, kad jos elgiasi su mumis sąžiningai, mano atsakymas bus toks, kad aš pasiliksiu NATO“, – per interviu sakė būsimasis JAV prezidentas.
32 NATO šalys 2023 m. nustatė minimalų išlaidų gynybai lygį – du procentus BVP, o Rusijos karas Ukrainoje privertė NATO sustiprinti savo rytinį flangą ir didinti šias išlaidas.
D. Trumpas nėra vienintelis, raginantis padidinti išlaidas gynybai – NATO vadovas Markas Rutte praėjusį mėnesį taip pat sakė, kad „mums reikės kur kas daugiau nei dviejų procentų“. Savo pirmoje svarbioje kalboje, pasakytoje, kai pradėjo eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas, M. Rutte perspėjo, kad Europos šalys nėra pasirengusios karo su Rusija grėsmei, ir ragino jas skirti gynybai gerokai daugiau.
19:28 | D. Trumpo pasiuntinys Ukrainai atidėjo planuotą kelionę į Kyjivą – A. Sybiha
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Ukrainai ir Rusijai kelionė į Kyjivą buvo atšaukta, bet bus perkelta į kitą datą, antradienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Planuoti Keitho Kelloggo (Kito Kelogo) – atsargos generolo leitenanto, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis D. Trumpo patarėjas gynybos klausimais, – susitikimai su Ukrainos pareigūnais yra „nepaprastai svarbūs“, žurnalistams Ukrainos sostinėje sakė A. Sybiha.
„Esu įsitikinęs, kad šis susitikimas įvyks savo laiku“, – sakė jis per spaudos konferenciją su Kyjive viešinčiu Islandijos diplomatijos vadovu.
„Palaikome ryšį, kad aiškiai apibrėžtume jo organizavimo terminus ir užtikrintume, kad susitikimas būtų kuo prasmingesnis“, – pridūrė jis.
D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sausio 20 dieną dar padidins neapibrėžtumą dėl galimos tolesnės šio beveik trejus metus besitęsiančio karo eigos ir dėl galimybių jam pasibaigti artimiausioje ateityje.
Kad galėtų toliau kovoti, Ukraina remiasi Vakarų ir ypač Jungtinių Valstijų karine parama.
Tačiau D. Trumpas yra kritiškai kalbėjęs apie milijardus JAV dolerių, kuriuos Joe Bideno (Džo Baideno) administracija išleido Ukrainai.
Jis taip pat yra sakęs, kad galėtų užbaigti karą per 24 valandas, nors nedetalizavo, kaip tai galėtų padaryti.
Kyjivo pareigūnai siekia įtikinti D. Trumpą toliau remti Ukrainą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra gyręs D. Trumpo „stiprybę“ ir sakęs, kad Amerikos prezidento „nenuspėjamumas“ gali būti naudingas Ukrainai.
19:06 | Rusijos Kursko srityje tęsėsi įnirtingi mūšiai
Prasidėjus naujam Ukrainos puolimui, antradienį Rusijos Kursko srityje tęsėsi įnirtingi mūšiai.
Ukrainos generalinio štabo Kyjive duomenimis, per pastarąją parą visose fronto atkarpose įvyko 218 susirėmimų, o kariuomenė vien Kursko srityje atrėmė 94 Rusijos atakas.
Ukrainos specialiųjų pajėgų vadovybė socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Kursko srityje žuvo 13 Šiaurės Korėjos karių. Nepriklausomai patikrinti šios informacijos nebuvo galimybės.
Savaitgalį Kyjivas šiame regione pradėjo dar vieną netikėtą puolimą. Pasak JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų, Ukrainos kariai pažengė į priekį į šiaurės rytus nuo Sudžos miesto. Tai gali reikšti, kad regione vykdoma koordinuota operacija ir taip pat rengiamasi puolimui kitose fronto atkarpose, pažymėjo ISW, remdamasis internete paskelbtų vaizdų geografiniais duomenimis.
Gynybos ministerija Maskvoje ir karo tinklaraštininkai kiek anksčiau pareiškė, kad Rusijos kariai esą atrėmė naujausias Ukrainos atakas.
Ukrainos kariai abiejų šalių sieną kirto dar rugpjūtį ir nuo tada yra okupavę dalį Kursko srities. Po kelis mėnesius trukusių kovų Rusijos kariuomenė atsikovojo maždaug pusę šios teritorijos. Pagal susitarimą su Pchenjanu Maskva taip pat dislokuoja Šiaurės Korėjos kariškius, kad sustiprintų savo pajėgas Kursko regione.
Ukraina šiuo metu stengiasi atremti visapusišką Rusijos invaziją, kuri prasidėjo 2022 m. vasarį. Naujo fronto atvėrimas Rusijos teritorijoje yra bandymas užimti rusų dalinius, kurie galėtų būti pasitelkti Ukrainoje.
18:46 | Okupantai iš drono atakavo kaimą Chersono srityje, sužeistas civilis
Rusijos kariškiai iš bepiločio orlaivio atakavo Chersono srities Stanislavo kaimą, sužeistas 79 metų vyras.
Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Apie 15 val. Rusijos kariuomenė atakavo Stanislavą iš drono“, – rašoma pranešime.
Rusams iš drono numetus sprogmenį, 79 metų vyras patyrė sprogimo sukeltą traumą ir daugybinių skeveldrinių sužeidimų. Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę, jam teikiama medicininė pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per apšaudymą žuvo Chersono srities Bilozerkos kaimo gyventoja. Tai įvyko sausio 5 d. Moteris buvo kapinėse, kai ją užpuolė priešo dronas.
18:10 | Ukraina iš okupacijos susigrąžino dar tris vaikus
Įgyvendinant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Bring Kids Back UA“, iš laikinai okupuotų teritorijų pavyko grąžinti tris vaikus – 17 metų vaikiną ir du mažamečius berniukus.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.
„Jauna mama, kuri dėl karo buvo priversta palikti Ukrainą, ilgą laiką gyveno atskirai nuo mažamečių sūnų, pati negalėjo jų atsivežti iš laikinai okupuotos teritorijos. Gelbėjimo misijos pastangomis šeima susijungė, ir dabar vaikai yra saugūs“, – pažymėjo A. Jermakas.
Anot jo, 17-metis vaikinas buvo persekiojamas, tardomas ir terorizuojamas dėl savo proukrainietiškos pozicijos ir pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Šiuo metu jis jau yra saugus, gauna reikiamą paramą ir ruošiasi mokytis Ukrainos švietimo įstaigoje.
Anksčiau A. Jermakas informavo, kad 2024 metais į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją buvo grąžinti 449 vaikai.
17:33 | Ekspertai: Ukrainos gynyba byra dėl karių trūkumo, rusų pajėgos penkis kartus pranoksta ukrainiečių
S. Grabskio teigimu, Pokrovsko kryptyje Rusija turi 150 tūkst. kareivių, Kursko kryptyje – 50 tūkstančių. Prie Pokrovsko ir Kurachovės priešas karių skaičiumi lenkia ukrainiečius bent penkis kartus, todėl yra pranašesnis.
Net jei karinė vadovybė perkeltų dalinius iš Kursko srities į Pokrovską, padėtis šioje fronto atkarpoje nelabai pasikeistų.
„Viena yra operacija Kursko srityje pagal mūsų taisykles – manevrinė gynyba, kai mums rūpi ne teritorija, o tik tai, kiek procentų priešo kovinio potencialo galime sunaikinti.
Visai kas kita yra kovoti savo žemėje, teritorijose, kur žaidimo taisyklės gali greitai pasikeisti, net strategiškai, kovojant su skaitlingesnėmis priešo pajėgomis“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas.
Kitas ekspertas iš Pasaulinių tyrimų centro „Strategija XXI“ Pavlo Lakijčiukas sakė, kad žmonių trūkumas fronte lemia taktinę rusų sėkmę pralaužiant ukrainiečių gynybą. Rusų ištekliai yra nepalyginamai didesni nei ukrainiečių.
Pernai rusai veržėsi į priekį, kai kuriose vietose pralauždami ukrainiečių gynybą, o dabar žemėlapyje matyti taktinių proveržių „uodegos“.
„Taip yra ne dėl to, kad rusai būtų pakeitę taktiką, bet mūsų gynyba darosi retesnė, didėja atstumas tarp tvirtovių“, – sakė jis.
Pasak eksperto, dėl karių stygiaus fronto linijoje neužtenka žmonių išlaikyti pozicijas, o priešui net nereikia užčiuopti skylių gynyboje, nes grandys yra silpnos.
„Per šias spragas rusų daliniai įsiskverbia, perkerta mūsų gynybą ir veikia efektyviai. Deja, tai rodo, kad trūksta rezervų“, – sakė A. Lakijčiukas.
16:58 | Ukrainos kariai smogė Rusijos jūrų pėstininkų brigados vadavietei Kursko srityje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė labai tikslų smūgį Rusijos ginkluotųjų pajėgų 810-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadavietei Kursko srities Belajos gyvenvietės rajone.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Tokie smūgiai yra neatsiejama Ukrainos gynybos pajėgų dalinių, tęsiančių kovos veiksmus Rusijos teritorijoje, operacijų dalis“, – pažymėjo Generalinis štabas.
Pasak Generalinio štabo atstovų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos „naudos visas turimas priemones, kad sunaikintų Rusijos ginkluotas formuotes, keliančias grėsmę Ukrainos piliečių saugumui“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Specialiųjų operacijų pajėgos Kursko srityje sunaikino 13 kariškių iš Šiaurės Korėjos.
16:37 | Ukrainos kariškis: Rusija priversta permesti dalinius į Kursko sritį iš kitų krypčių
Rusijos okupacinė kariuomenė priversta permesti savo dalinius į Kursko sritį, kad sustiprintų grupuotę.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai per televiziją pareiškė Nacionalinės gvardijos atstovas spaudai Ruslanas Muzyčukas.
„Tai, ką matome dabar, turi įtakos ne tik Charkovo srities šiaurėje, priešo aktyvumui palei sieną su Sumų sritimi, bet ir kituose fronto ruožuose. Nes priešas yra priverstas atitraukti savo dalinius iš pietų krypčių ir iš kitų krypčių, kad sustiprintų grupuotę būtent Kursko srityje“, – sakė jis.
Anot R. Muzyčuko, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų dalinių operacija Kursko srityje siekiama sudaryti nepalankias sąlygas šia kryptimi dislokuotoms priešo pajėgoms ir sutrikdyti jo logistiką.
„Dabar, net ir šią parą, matome, kad mūsų Ginkluotųjų pajėgų veiksmais siekiama išlaikyti šį ruožą, šią iniciatyvą. Kai dėl priešo aktyvumo, pavyzdžiui, Charkivo srities šiaurėje, ar jo diversinių-žvalgybinių grupių aktyvumo, tai jis sumažėjo tose sienos atkarpose, kur mūsų daliniai atlieka užduotis kartu su Valstybine sienos apsaugos tarnyba“, – pridūrė Nacionalinės gvardijos atstovas.
Jis pažymėjo, kad priešo diversinių-žvalgybinių grupių keliamas pavojus niekur nedingo, tačiau Gynybos pajėgos stebi situaciją. R. Muzyčukas taip pat pareiškė, kad okupantai dažnai griebiasi informacinių-psichologinių operacijų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per penkis mėnesius, praėjusius nuo Kursko operacijos pradžios, Rusijos ginkluotosios pajėgos neteko daugiau nei 38 tūkst. kariškių, iš kurių apie 15 tūkst. buvo nukauti.
15:40 | Parodė, kaip Rusija taiko „išdegintos žemės“ taktiką savo pačių teritorijoje
„Šio nedidelio Kursko srities miestelio gatves rusai apšaudo bombomis ir raketomis, kaip tai darė su Bachmutu ir Avdijivka, gyvenamuosius kvartalus paversdami griuvėsiais“, – rašoma „Pravda Heraščenka“.
Ukrainiečių teigimu, Rusijos pajėgoms nerūpi, ką jie bombarduoja – ukrainiečius, sirus ar savo tautiečius Sudžos mieste.
13:02 | Ukraina rizikuoja pralaimėti karą, ant kortos pastatytas NATO patikimumas – „The Washington Post“
„The Washington Post“ savo redakciniame straipsnyje perspėja, kad artėja lūžio momentas – JAV sausio 20-ąją į valdžią ateina D. Trumpas, kuris žadėjo „išspręsti Ukrainos klausimą per vieną dieną“.
Autoritetingame leidinyje išsakoma baimė, kad Ukraina, kuri negali sau leisti kariauti dar vienerius metus, bus priversta derėtis su Rusija iš pralaimėtojos pozicijų. Tai leis V. Putinui vėliau pergrupuoti savo jėgas ir smogti iš naujo.
„Trečius kruvinus metus besibaigianti Rusijos invazija į Ukrainą pasiekė lūžio tašką. Ukraina praranda teritoriją, karius ir laiką. Artimiausios kelios savaitės nulems, ar Ukraina galės toliau egzistuoti kaip suvereni valstybė iki invazijos buvusiose arba artimose jai sienose, turėdama visas saugumo garantijas savo piliečiams, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gaus atlygį ir įgis drąsos savo teritorinės ekspansijos kare“ – rašoma redakciniame „The Washington Post“ straipsnyje.
Sudarius sandorį su Rusija prastomis sąlygomis ukrainiečiai, kurie ir taip kukliausiais duomenimis prarado apie 400 tūkst. žmonių, taip pat jausis nuskriausti matydami, kad jų namai, mokyklos ir gamyklos yra sugriauti, kare žuvo draugai ir šeimos nariai. Didelė jų pykčio dalis bus nukreipta į juos „išdavusius“ Vakarų rėmėjus.
12:19 | Kodėl Ukraina pralaimi? Ukrainos atsargos karininkas įvardijo priežastis
Anoniminis ukrainiečių atsargos karininkas ir „Frontelligence Insight“ tyrėjų grupės įkūrėjas ukrainiečių leidiniui „Euromaidan Press“ įvardijo pagrindines Ukrainos nesėkmių šalies rytuose priežastis.
12:00 | Ukrainoje žuvo ginkluotose pajėgose mediku tarnavęs škotas
Ukrainoje žuvo fronte mediku tarnavęs Škotijos pilietis, pranešė jo šeima.
Jordanas Maclachlanas (26) iš Ardnamerchano Škotijos aukštumose penktadienį žuvo, eidamas mediko pareigas Ukrainos ginkluotose pajėgose, naujienų agentūrai BBC nurodė jo artimieji.
„Jordanas visada manė, kad daro kažką reikšmingo ir mes visi labai didžiuojamės, kad jis padėjo kitiems“, – rašoma jų pranešime.
09:50 | Ukrainiečiai parodė sunaikintų korėjiečių daiktus: nešasi ir laiškus partijai
Ukrainos spec. pajėgų kariai Kursko srityje nukovė už Rusiją kariaujančius šiaurės korėjiečius ir paviešino, kokius jie daiktus su savimi turėjo.
Pažymima, kad vykdydami specialiąsias operacijas spec. padalinio kariai nukovė penkis KLDR karius šaulių ginklais, o dar aštuonis – dronų pagalba.
„Po mūšio operatoriai apžiūrėjo KLDR kariškių kūnus ir jų asmens dokumentus. Vienas iš jų turėjo automatinį šautuvą su kalimetriniu taikikliu, kinų ir rusų radijo imtuvą „Azart“ ir dronų detektorių, taip pat asmens tapatybės kortelę, kuri skyrėsi nuo įprastos kario tapatybės kortelės. Aptikti daiktai gali rodyti jo priklausomybę karininkų štabui“, – teigiama karių pranešime.
Taip pat pažymima, kad, be kitų daiktų, Šiaurės Korėjos kariškis su savimi turėjo kreipimąsi į partiją.
08:07 | Zelenskis atskleidė Šiaurės Korėjos nuostolius: per mėnesį – 3,8 tūkst.
Šiaurės Korėja prarado 3,8 tūkst. karių, kurie žuvo ir buvo sužeisti mūšiuose su Ukrainos pajėgomis Kursko srityje, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu JAV laidų vedėjui Lexui Friedmanui.
07:25 | Kurskas gali tapti Putino pabaigos pradžia 2025 m., kaip Hitleriui buvo 1943 m. – „The Telegraph“
Didžiosios Britanijos atsargos pulkininkas Gemischas de Brettonas-Gordonas atkreipia dėmesį, jog kol V. Putinas akcentuoja iki Kalėdų atgausiąs „šventą Rusijos žemę“ Kursko srityje, ukrainiečiai ten užėmė dar daugiau teritorijos.
Jo teigimu, Kurskas 2025 m. V. Putinui gali tapti pabaigos pradžia, kaip tai buvo A. Hitleriui 1943 m.
Maža to, atsargos pulkininko teigimu, V. Putinas buvo pažemintas Sirijoje ir Maskvoje, kur buvo nužudytas jo parankinis – generolas Kirilovas.
Ukrainos sausumos pajėgų vadas Mychailo Drapatijus pirmadienį pareiškė, kad kariuomenė „daro nuostolių“ Rusijos Kursko srityje.Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai Maskva pranešė apie Kyjivo pajėgų kontrpuolimą.
„Kursko srityje užtikrintai darome nuostolius“, – kalbėdamas su žiniasklaida rytinėje Donecko srityje pažymėjo M. Drapatijus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kacapė Ieva iš kaimo Taganrogo rajone trina pūstą klitorį iki čiurkšlės, po to kaišo pirštą į savo šūdiną rudę, sako ahhh trahni maji dyrački
