JAV sustabdė Ukrainos prieigą prie neįslaptintų palydovinių nuotraukų dalijimosi programos
JAV vyriausybė penktadienį pranešė, jog sustabdė galimybę Ukrainai naudotis programa, pagal kurią su Amerikos pareigūnais ir jų tarptautiniais partneriais dalijamasi neįslaptintomis palydovinėmis nuotraukomis, ir taip apribojo šalies prieigą prie nuotraukų, kurios buvo naudojamos kovai su Rusija.
JAV Nacionalinė geoerdvinės žvalgybos agentūra naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad toks sprendimas priimtas dėl „administracijos nurodymo dėl paramos Ukrainai“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Palydovinių vaizdų teikėja „Maxar Technologies“ agentūrai AP taip pat pareiškė, kad sprendimą „laikinai sustabdyti“ Ukrainos prieigą priėmė JAV vyriausybė.
Ši žinia pasklido po to, kai praėjusią savaitę Ovaliajame kabinete įvyko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, prezidento Donaldo Trumpo ir viceprezidento J. D. Vance'o ginčas.
Su Ukrainos kariuomene susijusi ukrainiečių interneto svetainė „Militarnyi“ pirmoji pranešė, kad paslauga buvo užblokuota, ir aiškino tai „JAV vyriausybės draudimu dalytis su Ukraina žvalgybos duomenimis“.
Konfliktas JAV vyriausybės posėdyje: Muskas susipyko su valstybės sekretoriumi, įsikišo ir Trumpas
JAV vyriausybės posėdyje kilo konfliktas tarp Elono Musko ir valstybės sekretoriaus Marco Rubio. E. Muskas apkaltino M. Rubio, kad šis nemažina darbuotojų skaičiaus, į ką pastarasis atsakė, kad milijardierius meluoja, rašoma „Unian“.
Pranešama, jog šis ginčas tęsėsi tol, kol įsikišo Donaldas Trumpas. JAV prezidentas ėmė ginti M. Rubio, kad jis „puikiai dirba“.
D. Trumpas sakė, kad M. Rubio turi su daug kuo susitvarkyti. Jis yra labai užimtas, nuolat keliauja ir dalyvauja televizijos laidose, rašoma „The New York Times“.
CNN: JAV dalijasi su Ukraina kai kuriais žvalgybos duomenimis
Jungtinės Valstijos ir toliau dalijasi su Ukraina žvalgybos duomenimis, kurie gali padėti jos pajėgoms apsiginti, tačiau apribojo dalijimąsi žvalgybos duomenimis, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų panaudoti atakuodamos okupantus rusus.
Tai televizijos kanalui CNN pranešė du JAV gynybos pareigūnai, rašo portalas „eurointegration“.
Pasak kanalo pašnekovų, JAV nenori, kad jas laikytų aktyviai padedančiomis Ukrainai atakuoti Rusiją.
Tačiau Jungtinės Valstijos neketina slėpti informacijos, kuri gali padėti Ukrainai apsiginti, pridūrė Amerikos pareigūnai.
CNN šaltiniai taip pat pažymi, kad Ukrainoje vis dar veikia Elono Musko palydovinio interneto paslauga „Starlink“, kuria naudojasi Ukrainos kariuomenė.
Portalas primena, jog kovo 4 d. buvo pranešta, kad Donaldas Trumpas nusprendė sustabdyti visą karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant ir tą, kuri jau buvo pakeliui.
Kovo 5 d. buvo sužinota, kad keitimasis žvalgybos duomenimis, įskaitant informaciją apie Rusijos raketų paleidimus, taip pat nutrūko.
Komentuodamas pagalbos teikimo Ukrainai nutraukimą, D. Trumpas pareiškė, kad jis „nori sustabdyti mirtis“.
Jungtinės Valstijos yra būtinos taikai užtikrinti, Rubio sako Ukrainos URM vadovas
Ukrainos užsienio reikalų ministras, penktadienį kalbėdamas telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra „būtinos“ taikai užtikrinti.
„Ukraina nori, kad karas baigtųsi, ir JAV lyderystė yra būtina siekiant ilgalaikės taikos“, – parašė Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“.
Zelenskis: Ukraina nori taikos „kuo greičiau“
Ukraina nori taikos „kuo greičiau“, penktadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kitą savaitę Saudo Arabijoje vyksiančias naujas derybas su JAV pareigūnais.
„Tema aiški: kuo greičiau taika, kuo patikimesnis saugumas. Ukraina pasiryžusi būti labai konstruktyvi“, – savo vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis apie būsimas derybas.
„Pirmiausia – Amerika“: JAV ruošiasi uždaryti dešimtis konsulatų Europoje
JAV Valstybės departamentas ruošiasi uždaryti beveik dešimtį konsulatų, daugiausia Vakarų Europoje, ir siekia sumažinti darbuotojų skaičių visame pasaulyje, ketvirtadienį pranešė keli JAV pareigūnai, rašoma „Reuters“.
Valstybės departamentas taip pat svarsto galimybę sujungti keletą savo ekspertų biurų, esančių jo būstinėje Vašingtone, kurie dirba tokiose srityse kaip žmogaus teisės, pabėgėlių ir moterų klausimai bei pastangos kovoti su prekyba žmonėmis, sakė pareigūnai.
Praėjusį mėnesį „Reuters“ pranešė, kad JAV atstovybių visame pasaulyje buvo paprašyta apsvarstyti galimybę bent 10 proc. sumažinti tiek amerikiečių, tiek vietos darbuotojų skaičių, nes D. Trumpas ir milijardierius Elonas Muskas pradėjo beprecedentį išlaidų mažinimą visoje JAV federalinėje tarnyboje.
Respublikonų prezidentas nori užtikrinti, kad jo biurokratija visiškai atitiktų jo darbotvarkę „Pirmiausia – Amerika“, – teigia jis.
Per rusų ataką Chersone sunkiai sužeistas vyras
Chersone per rusų apšaudymą sunkiai sužeistas vyras – jis patyrė dešinės blauzdos trauminę amputaciją.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Sunkios būklės 56 metų Chersono gyventojas buvo nuvežtas į ligoninę, jis nukentėjo dėl Rusijos agresijos Dnipro rajone apie 17.30 val.“, – sakoma pranešime.
Vyras patyrė dešinės blauzdos trauminę amputacija. Gydytojai jam teikia reikiamą pagalbą.
Į medikus taip pat kreipėsi 48 metų moteris. Naktį per priešo apšaudymą ji patyrė kontūziją ir sprogimo sukeltą traumą.
Medikai nukentėjusiosios būklę vertina kaip nesunkią.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį Rusijos kariškiai apšaudė Chersono srities Inženernės gyvenvietės gyvenamuosius kvartalus, pramušti dviejų daugiaaukščių gyvenamųjų namų stogai.
Žiniasklaida: Suomija ruošiasi gintis nuo galimo Rusijos puolimo be JAV pagalbos
Suomija ruošiasi tam, kad JAV nesilaikys svarbiausio NATO sutarties 5-ojo straipsnio, numatančio bendrą valstybių-narių gynybą vienos iš jų užpuolimo atveju.
Tai pranešė Suomijos leidinys „Iltalehti“.
Keli užsienio ir saugumo politikos šaltiniai laikraščiui sakė, jog Suomija nebemano, kad Donaldas Trumpas leis NATO vadovybei naudoti Amerikos kariuomenę potencialiose karinėse operacijose prieš Rusijos pajėgas.
Iki šiol Suomijos vyriausybė, gynybos pajėgos ir parlamentinės partijos tikėjosi, kad JAV ginkluotosios pajėgos gins Suomiją ir Baltijos šalis, jei jas užpuls Rusija. Pasak šaltinių, padėties vertinimas pasikeitė per dvi tris pastarąsias savaites.
„Trumpo pasirengimu priešintis Vladimirui Putinui ir Rusijai nebegalima pasitikėti. Tai reiškia, kad ir NATO sutarties 5-uoju straipsniu nebegalima pasitikėti", – sakė vienas šaltinis.
„Turime apsvarstyti kitas gynybos galimybes“, – pabrėžė kitas šaltinis.
Anot šaltinių, diskusijos dėl pasitikėjimo 5-uoju straipsniu ir D. Trumpo administracijos įsipareigojimu Europos gynybai vyksta visais lygiais tarp Suomijos politikų ir pareigūnų. „Vietoj retorikos ir dejavimo turime susitelkti ties veiksmais“, – pareiškė trečias šaltinis.
Šaltiniai teigė, kad oficiali Suomijos linija išlieka pasitikėjimo NATO sutarties 5-uoju straipsniu akcentavimas. Bet tiek užsienio politikoje, tiek kariuomenėje imamasi priemonių, kad būtų pasirengta situacijai, kai D. Trumpas nesipriešins Rusijos operacijoms Europoje.
Suomija šiuo metu vertina, ar šalis galės naudoti visas amerikietiškas ginklų sistemas, kurias ji įsigijo rusams sustabdyti. Mat blogiausiu atveju Jungtinės Valstijos gali sutrukdyti naudoti jas prieš Rusiją.
D. Trumpas neseniai pareiškė, kad NATO narės turi skirti gynybai 5 proc. savo BVP, nors pačios JAV to dar nedaro.
Putinas yra pasirengęs aptarti ugnies nutraukimo klausimą, bet tik su tam tikromis sąlygomis
Rusija sutiks nutraukti karo veiksmus tik tuo atveju, jei bus nustatyta aiški būsimo taikos susitarimo sistema, rašoma „Bloomberg“.
Maskva taip pat primygtinai reikalauja apibrėžti galimos taikos palaikymo misijos parametrus, įskaitant diskusiją dėl dalyvaujančių šalių sudėties.
V. Putinas ne kartą buvo atmetęs D. Trumpo pasiūlymą greitai sustabdyti karą. Gruodžio mėn. per metinę spaudos konferenciją jis sakė: „Mums nereikia paliaubų – mums reikia taikos: ilgalaikės, tvirtos, su garantijomis Rusijos Federacijai ir jos piliečiams.“
Ukrainos pareigūnai sulaikė Rusijos agentę, rengusią teroro aktą Rivnėje
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) užkirto kelią dar vienam Rusijos FSB bandymui įvykdyti teroro aktą šalyje. Per specialiąją operaciją Rivnėje buvo sulaikyta Rusijos agentė, kuri ketino detonuoti savadarbį sprogstamąjį įtaisą prie miesto teritorinio komplektavimo centro (karinio komisariato).
Tai pranešė UST atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.
Kaip rodo bylos medžiaga, figūrantė turėjo palikti sprogmenį prie karinio objekto, kai jo teritorijoje bus daugiausia žmonių. Ji nežinojo, jog Rusijos specialioji tarnyba planavo susprogdinti įtaisą kartu su teroriste, kad likviduotų nereikalingą liudytoją.
UST kontržvalgyba laiku demaskavo agentę. Moteris buvo sulaikyta pakeliui į planuojamo teroro akto vietą.
Figūrantė – 42 metų Vinycios gyventoja, kuri į FSB akiratį pateko, kai „Telegram“ kanaluose ieškojo būdo greitai užsidirbti.
Rusų agentei pareikšti įtarimai pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius: valstybės išdavimas karinės padėties sąlygomis ir neteisėtas elgesys su sprogstamosiomis medžiagomis. Jai gresia įkalinimas iki gyvos galvos ir turto konfiskavimas.
Respublikonai reikalauja Trumpo atnaujinti karinę ir žvalgybinę pagalbą Ukrainai
Respublikonai perspėja, kad ilgalaikis JAV karinės pagalbos sustabdymas susilpnintų Ukrainą fronte ir pablogintų jos derybines pozicijas su Rusija, rašoma „Unian“.
Jie pripažįsta, kad Donaldas Trumpas turi teisę laikinai sustabdyti tiekimą, kad peržiūrėtų strategiją, paspaustų NATO sąjungininkus ir sudarytų sąlygas deryboms. Tačiau ilgas delsimas gali turėti pražūtingų pasekmių Ukrainos kariuomenei.
Kalbant apie žvalgybos paramą, respublikonai reikalauja ją nedelsiant atnaujinti.
Prancūzijos gynybos ministras priims kolegas iš Europos aptarti paramą Ukrainai
Prancūzijos gynybos ministras kitą savaitę surengs derybas su kolegomis iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos, kad aptartų paramą Ukrainai, penktadienį pranešė jo padėjėjas.
Penkių pagrindinių Europos karinių galybių ministrai susitiks Paryžiuje trečiadienį, kitą dieną po to, kai Prancūzijoje įvyks svarbus Europos kariuomenių vadų susitikimas.
„Atsižvelgdami į neseniai priimtą Amerikos sprendimą sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai, ministrai aptars mūsų šalių veiksmų koordinavimą remiant Kyjivą“, – naujienų agentūrai AFP sakė gynybos ministrui Sebastjenui Lecornu artimas šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Jie taip pat aptars Europos ir mūsų šalių perginklavimą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti mūsų kolektyvinį saugumą ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigė jis.
POLITICO: Ukraina gali nuspręsti atitraukti pajėgas iš Kursko srities
Ukraina gali pasitraukti iš užimtos Rusijos teritorijose Kursko srityje, rašo POLITICO. Pasak leidinio, tokį žingsnį Ukraina esą žengtų tam, kad išvengtų rusų pajėgų planuojamo apsupimo ir išsaugotų šalies karines pajegas.
Kaip teigiama publikacijoje, Ukrainos vadai netrukus turės priimti labai sudėtingą sprendimą – arba tęsti pasipriešinimą rusų pajėgoms Kursko srityje, arba pasitraukti.
Kariniai analitikai įžvelgia, kad vieninteliu strateginiu tikslu išlaikyti Kurso srityje galėtų tapti siekis išlaikyti derybines pozicijas galimo susitarimo metu su Maskva.
Visgi POLITICO atkreipia dėmesį, kad jeigu ir toliau bus siekiama išlaikyti Kursko sritį, ukrainiečių pajėgos patirtų nuostolių ir susilpnintų Kyjivo pajėgumus kitose fronto linijose. Tačiau ilgalaikė gynyba su dideliais nuostoliais gali susilpninti Ukrainą kitose fronto linijose ir neigiamai paveikti jos karinį potencialą.
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užimtoje Kursko srities dalyje įvyko sparčių ir ukrainiečiams pavojingų pokyčių.
Po Rusijos kariuomenės proveržio iš Kurilovkos krypties į vakarus Ukrainos sienos link, pietinė priešakinės grupės dalis tapo praktiškai atkirsta nuo likusios regione dislokuotos kariuomenės dalies.
Saudo Arabijos URM: Ukrainos ir JAV derybos vyks Džidoje
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad artėjančios Ukrainos ir JAV derybos vyks Džidos mieste prie Raudonosios jūros krantų.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai informuoja „Reuters“.
„Užsienio reikalų ministerija patvirtina nuolatines karalystės pastangas pasiekti ilgalaikę taiką, kad būtų galima užbaigti Ukrainos krizę“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Ministerija palankiai įvertino galimybę kitą savaitę surengti JAV ir Ukrainos susitikimą ir pridūrė, kad karalystė ir toliau dės visas pastangas, jog padėtų užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį patvirtino, kad Ukrainos ir Jungtinių Valstijų delegacijos kitą savaitę susitiks Saudo Arabijoje.
Trumpo kirtis Putinui – grasina plataus masto sankcijomis, tarifais
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį dėl Rusijos vykdomų Ukrainos bombardavimų pagrasino Maskvai naujomis sankcijomis ir muitais, nors prieš tai sustabdė JAV pagalbą Kyjivui, taip siekdamas paskatinti diplomatiją.
„Remdamasis tuo, kad Rusija šiuo metu absoliučiai „daužo“ Ukrainą mūšio lauke, tvirtai svarstau apie plataus masto bankines sankcijas, sankcijas ir muitus Rusijai, kol bus Nutraukta Ugnis ir PASIEKTAS GALUTINIS SUSITARIMAS DĖL TAIKOS“, – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.
„Rusija ir Ukraina, sėskite prie derybų stalo dabar, kol dar nevėlu“, – rašė jis.
Rusija ankstų penktadienio rytą surengė masinę dronų ir raketų ataką prieš Ukrainos energetikos objektus, praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo sąjungininkai Europoje pasiūlė Maskvai ir Kyjivui nutraukti smūgius prieš svarbią infrastruktūrą.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido mažiausiai 58 raketas ir beveik 200 dronų, kurie apgadino energetikos objektus visoje šalyje nuo Charkivo rytuose iki Ternopilio vakaruose.
V. Zelenskio raginimas nutraukti energetikos objektų bombardavimą yra dalis Kyjivo, Vašingtono ir Maskvos vis dažnesnių kalbų apie karo, kuris jau įžengė į ketvirtus metus, nutraukimą.
Kremlius į tai atsakė atmesdamas bet kokias laikinas paliaubas Ukrainoje, o penktadienį jo Gynybos ministerija patvirtino, kad sudavė tikslius smūgius energetikos objektams, argumentuodamas tuo, kad kad jie remia ukrainiečių kariuomenę.
Keliomis dienomis anksčiau D. Trumpo administracija, kilus viešam ginčui su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sustabdė JAV karinės pagalbos tiekimą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina.
Vasario 28 dieną D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as per televiziją transliuotame susitikime Baltuosiuose rūmuose peikė V. Zelenskį, kaltindami jį nedėkingumu už milijardų dolerių vertės JAV ginkluotę.
Nuo to laiko D. Trumpas sulaukė griežtos kritikos iš sąjungininkų ir vidaus oponentų, teigiančių, kad jis stojo Rusijos, kuri 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, pusėn.
Be to, Jungtinės Valstijos balsavo išvien su Rusija dėl Jungtinių Tautų rezoliucijų per plataus karo Ukrainoje metines.
Pirma, JAV nepritarė Europos parengtai rezoliucijai, kurioje smerkiami Maskvos veiksmai ir remiamas Ukrainos teritorinis vientisumas, ir JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke balsavo taip pat kaip Rusija ir tokios šalys kaip Šiaurės Korėja ir Baltarusija.
Tada JAV parengė ir balsavo už rezoliuciją JT Saugumo Taryboje, kurioje buvo raginama nutraukti konfliktą, bet nebuvo kritikuojama Rusija.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žengdamas pirmą žingsnį siekiant normalizuoti santykius ir atšaukti plataus masto sankcijas, įvestas valdant buvusiam prezidentui Joe Bidenui.
Ukrainos ir JAV susitikimas: Kyjivas sureagavo į klausimą, ar atvyks ir Rusijos atstovai
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus pareiškė, kad derybos tarp Kyjivo ir Vašingtono kitą savaitę Saudo Arabijoje bus skirtos dvišalių santykių aptarimui, taip pat tolimensniam planui dėl siekio šalyje užtvirtinti taiką.
„Darbotvarkė apima Ukrainos ir JAV dvišalius santykius, mūsų strateginę partnerystę ir šalies tolesnį vystymąsi. <...> Ukraina yra konstruktyvi, pasirengusi ir siekia taikos kaip niekas kitas pasaulyje. Mes norime kuo greičiau atkurti taiką“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos ir JAV dialogas tęsiasi, o komanda, kuri lydės šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį, liks Saudo Arabijoje deryboms su amerikiečių atstovais.
H. Tychyjus taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukraina nežino, ar Rusijos atstovai irgi bus Saudo Arabijoje.
„Mes nesame gavę tokios informacijos. Remiamės faktu, kad Saudo Arabijoje turėtų vykti dvišalės Ukrainos ir JAV konsultacijos, susitikimas, dialogas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Rusai apgadino energetikos objektą Dnipropetrovsko srityje
Kovo 7-osios rytą rusai apgadino energetikos infrastruktūros objektą Dnipropetrovsko srityje.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos energetikos bendrovės DTEK atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.
„Priešas tęsia energetinį terorą ir Dnipropetrovsko srityje. Rytą vėl buvo atakuojamas DTEK energetikos objektas“, – rašoma pranešime.
Pažymima, jog energetikai daro viską, kad atnaujintų elektros tiekimą vartotojams.
Kaip jau buvo pranešta, kovo 7-osios naktį rusai vėl atakavo Odesos srities energetikos infrastruktūrą.
Apklausa rodo, kad V. Zelenskio reitingai po jo ginčo su D. Trumpu pakilo
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio reitingai pakilo 10 procentinių punktų po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino jį diktatoriumi, o paskui viešai susiginčijo, parodė penktadienį paskelbta viešosios nuomonės apklausa.
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) apklausos duomenimis, 67 proc. ukrainiečių pasitiki V. Zelenskiu. Prieš mėnesį tokių buvo 57 procentai.
Naujausia apklausa buvo atliekama nuo vasario 14 iki kovo 4 dienos – neramiu ukrainiečių lyderiui laikotarpiu, kai D. Trumpo ir V. Zelenskio žodžių karas vasario 28-ąją baigėsi dramatiška konfrontacija Baltuosiuose rūmuose.
Buvo apklausta 1 tūkst. 18-os metų ir vyresnių respondentų. Paklaidos riba – nuo 1,8 iki 4,1 procentinio punkto. Į apklausą nebuvo įtraukti Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojai ir užsienyje gyvenantys ukrainiečiai.
Apklausos rezultatai rodo, kad JAV išpuoliai prieš V. Zelenskio lyderystę sustiprino paramą prezidentui, teigė tyrėjai.
„Bent jau kol kas stebime visuomenės susivienijimo procesą naujų Ukrainos iššūkių fone“, – pranešime teigė KIIS vykdomasis direktorius Antonas Hruševskis.
Jis teigė, kad ukrainiečiai D. Trumpo komandos retoriką suvokia ne tik kaip asmeninį išpuolį prieš V. Zelenskį, bet ir kaip „išpuolį prieš visą Ukrainą ir visus ukrainiečius“.
Apklausos rengėjai teigė, kad rezultatai visoje šalyje buvo „gana panašūs“, nors rytuose pasitikėjimas buvo šiek tiek mažesnis – 60 procentų.
Visoje šalyje 29 proc. respondentų teigė, kad yra neigiamos nuomonės apie jį.
Ankstesnės KIIS apklausos, paskelbtos vasario 19 dieną, duomenimis, 57 proc. ukrainiečių pasitikėjo V. Zelenskiu, o 37 proc. teigė, kad yra neigiamos nuomonės apie jį.
D. Trumpas vasario 18 dieną klaidingai teigė, kad V. Zelenskio reitingas sumažėjo iki keturių procentų ir paragino surengti prezidento rinkimus, nors šalyje galioja karo padėtis, per kurią rengti rinkimus draudžia konstitucija.
Po dienos jis pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“, o Ukrainos vadovas pareiškė, kad jo kolega iš JAV gyvena Rusijos „dezinformacijos erdvėje“.
Tuomet vasario 28-ąją D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as Ovaliajame kabinete užsipuolė V. Zelenskį ir liepė jam išvykti, nepasirašę susitarimo dėl naudingųjų iškasenų.
Šią savaitę D. Trumpas ėmėsi tolimesnių veiksmų prieš Ukrainą – jis sustabdė karinę pagalbą bei ragino V. Zelenskį atsiprašyti. Tuo metu Ukrainos vadovas paragino Rusiją sudaryti laikinas paliaubas ir paskelbė, kad jis pasirengęs pasirašyti susitarimą dėl iškasenų.
Apklausą atlikę tyrėjai teigė, kad karinės pagalbos atšaukimas, apie kurį buvo paskelbta, kai apklausa jau buvo beveik baigta, nevisiškai atsispindėjo rezultatuose ir
Rusai iš artilerijos apšaudė bendruomenę Mykolajivo srityje, sužeisti du žmonės
Penktadienį Mykolajivo srityje rusai iš artilerijos apšaudė Kucurubo bendruomenę: sužeisti du žmonės, moters būklė sunki.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusai šiandien iš artilerijos smogė Kucurubo bendruomenei. Sužeisti 51 metų moteris ir 48 metų vyras. Moteris yra labai sunkios būklės, ji paguldyta į miesto ligoninę. Vyrui suteikta ambulatorinė medicinos pagalba", – parašė V. Kimas.
Be to, pasak pareigūno, nukentėjo gyvenamasis namas.
Kaip jau buvo pranešta, kovo 1 d. rusai FPV dronais atakavo Kucurubo bendruomenę. Dmitrivkos kaime per apšaudymą nukentėjo automobilis ir elektros perdavimo linijos. Be elektros liko keturi kaimai.
Situacija staiga pasikeitė: daliai Ukrainos pajėgų Kursko srityje gresia apsuptis
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užimtoje Kursko srities dalyje įvyko sparčių ir ukrainiečiams pavojingų pokyčių. Po Rusijos kariuomenės proveržio iš Kurilovkos krypties į vakarus Ukrainos sienos link, pietinė priešakinės grupės dalis tapo praktiškai atkirsta nuo likusios regione dislokuotos kariuomenės dalies.
Pasak karo analitiko Jano Matvejevo, Rusijos kariuomenė pakeitė taktiką ir bando nutraukti Ukrainos pajėgų aprūpinimą Kursko srityje, kad priverstų jas atsitraukti.
OSINT projekto „DeepState“ duomenimis, Rusijos pajėgos sparčiai žengti į priekį pradėjo kovo 6 d. Tuomet į „pilkąją zoną“ pateko Kurilovkos kaimas, esantis į rytus nuo ukrainiečių priešakinio štabo, o prokremlinis korespondentas Jurijus Kotenokas teigė, kad kaimas buvo užimtas.
Rusijos gynybos ministerija biuletenyje paminėjo apie Ukrainos dalinių „pralaimėjimą“ prie Kurilovkos. Tuo tarpu Amerikos karo studijų institutas (ISW) gyvenvietės užėmimo nepatvirtino.
JAV reikalaujant derybų, Rusija bombarduoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą
Rusija ankstų penktadienio rytą surengė masinę dronų ir raketų ataką prieš Ukrainos energetikos objektus, praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo sąjungininkai Europoje pasiūlė Maskvai ir Kyjivui nutraukti smūgius prieš svarbią infrastruktūrą.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido mažiausiai 58 raketas ir beveik 200 dronų, kurie apgadino energetikos objektus visoje šalyje nuo Charkivo rytuose iki Ternopilio vakaruose.
Gelbėjimo tarnybų paskelbtuose vaizduose matyti Charkivo srityje su gaisru kovojantys ugniagesiai nuolaužų pilnose gatvėse.
V. Zelenskio raginimas nutraukti energetikos objektų bombardavimą yra dalis Kyjivo, Vašingtono ir Maskvos vis dažnesnių kalbų apie karo, kuris jau įžengė į ketvirtus metus, nutraukimą.
Kremlius į tai atsakė atmesdamas bet kokias laikinas paliaubas Ukrainoje, o penktadienį jo Gynybos ministerija patvirtino, kad sudavė tikslius smūgius energetikos objektams, argumentuodamas tuo, kad kad jie remia ukrainiečių kariuomenę.
Rusija „taikosi į objektus, susijusius su Ukrainos karinės pramonės kompleksu“, sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad pirmą kartą panaudojo Prancūzijos naikintuvus „Mirage“, kurie buvo pristatyti praėjusį mėnesį.
Naikintuvai kartu su oro gynybos daliniais numušė 34 raketas ir 100 dronų.
Didžiausia privati Ukrainos energetikos bendrovė DTEK pranešė, kad ketvirtą naktį iš eilės buvo atakuojami jos įrenginiai Odesos srityje prie Juodosios jūros.
Ji taip pat pranešė, kad dujų įrenginiai centrinėje Poltavos srityje nutraukė veiklą dėl naktį suduoto smūgio.
Ukrainos nacionalinė dujų bendrovė „Naftogaz“ taip pat pranešė, kad buvo apgadinti jos gamybos įrenginiai, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
„Bando pakenkti eiliniams ukrainiečiams“
Pareigūnai iš bent penkių Ukrainos sričių teigė, kad Rusija nusitaikė į jų energetikos infrastruktūrą.
Naujausia oro ataka per ilgiau kaip trejus metus trunkantį karą surengta po to, kai Europos Sąjungos (ES) lyderiai, sukrėsti JAV sprendimo stabdyti paramą Ukrainai, ketvirtadienį per aukščiausiojo lygio susitikimą dėl krizės susitarė sustiprinti Europos bloko gynybą.
Atskirai Vašingtonas pareiškė, kad derybos su Kyjivu atnaujinamos, siekiant užtikrinti paliaubas su Maskva. Jos buvo trumpam sustabdytos po viešo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir V. Zelenskio ginčo.
Jungtinių Valstijų ir Ukrainos delegacijos antradienį turėtų susitikti Saudo Arabijoje, pranešė aukšto rango Kyjivo pareigūnas, o V. Zelenskis išreiškė viltį, kad įvyks „prasmingas susitikimas“.
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad su Ukrainos derybininkais kalbėsis dėl „pradinių paliaubų“ su Rusija ir ilgesnio susitarimo pagrindų.
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka sakė, kad Rusija, apšaudydama energetikos ir dujų gamybos objektus, bando „pakenkti eiliniams ukrainiečiams“.
Per smūgį civilinei infrastruktūrai Charkive penktadienį buvo sužeisti aštuoni žmonės, įskaitant moterį, kuri buvo ištraukta iš griuvėsių gyva, pranešė miesto pareigūnai.
Vėlai ketvirtadienį Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba taip pat pranešė, kad per išpuolį Odesos srityje buvo pažeista „kritinė infrastruktūra“, tačiau apie sužeistuosius nepranešta.
Rusijos raketos naktį Ternopilio srityje taip pat pataikė į „svarbų pramonės objektą“, sakė gubernatorius Vjačeslavas Nehoda.
V. Zelenskis po masinės rusų atakos vėl ragina sudaryti paliaubas ore
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį dar kartą paragino su Maskva sudaryti paliaubas ore po to, kai Rusija surengė, jo teigimu, masinę ataką prieš šalies energetikos tinklus.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše V. Zelenskis ragino užtikrinti „tylą danguje – uždrausti naudoti raketas, tolimojo nuotolio dronus ir bombas. Taip pat tylą jūroje – realios normalios laivybos garantijos“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas parėmė Ukrainos vadovo raginimą dėl paliaubų ore ir jūrose.
„Palaikome idėją kuo greičiau sudaryti paliaubas ir nutraukti atakas ore ir jūroje kaip pasitikėjimo stiprinimo tarp šalių priemonę“, – sakė R. T. Erdoganas.
Be JAV palaikymo ES karo atveju išsilaikytų porą savaičių – „Bloomberg“ ekspertai
Jeigu kiltų išorinė grėsmė, įskaitant Rusijos puolimą, Europos Sąjunga galėtų be JAV palaikymo išsilaikyti ne daugiau kelių savaičių, pareiškė „Bloomberg“ šaltiniai gynybinėse struktūrose.
Nepaisant NATO partnerių užtikrinimų, NATO šalys pripažįsta savo priklausomybę nuo JAV. Anot gynybos ekspertų, be amerikiečių palaikymo Europos ginkluotosios pajėgos galėtų atlaikyti Rusijos puolimą tik kelias savaites.
Nors visiškas JAV pasitraukimas iš NATO yra mažai tikėtinas, net ir amerikiečių pajėgų Europoje sumažinimas gali rimtai paveikti jėgų balansą.
Ekspertai pažymi, jog pasitraukus JAV Europai prireiktų ne mažiau penkerių metų pakeisti amerikiečių karinį pajėgumą, įskaitant transportavimą, žvalgybą ir ginkluotės tiekimą. Žemyno gamybiniai pajėgumai, įskaitant bazinius komponentus, tokius kaip parakas, reiktų stipriai didinti. Manoma, kad karo atveju amunicija gali baigtis jau per kelias dienas.
Tiesa, tokie pasvarstymai atrodo keistai, žinant sudėtingą Rusijos situaciją kare Ukrainoje. Ukrainos ginkluotė ir techninės galimybės sunkiai prilygsta ES bendroms pajėgoms, tačiau Rusija įstrigo kare jau trejus metus ir patiria milžiniškų nuostolių.
Primename, kad kovo 4 d. Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ES vadovams pristatė 800 mlrd. eurų vertės ginklavimosi planą. Vakar, kovo 6 d., planas buvo patvirtintas Briuselyje vykusiame neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime.
Ukrainą nuo rusų antpuolio gynė prancūzų naikintuvai „Mirage-2000“
Praėjusią naktį Rusija Ukrainoje įvykdė didžiulį antskrydį, kurį atremti pirmą kartą kilo iš Prancūzijos gauti naikintuvai „Mirage-2000“.
Apie tai Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos pranešė platformoje „Telegram“.
„Priešų smūgį atrėmė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų ir gynybos pajėgų priešlėktuviniai zenitiniai daliniai, elektroninės karybos sistemos ir mobiliosios ugnies grupuotės. Be to, gynybai buvo pasitelkti naikintuvai, įskaitant „F-16“ ir „Mirage-2000“, – nurodoma pranešime.
Ginkluotosios oro pajėgos atkreipė dėmesį, kad į Ukrainą vos prieš mėnesį atvykę prancūziški naikintuvai „Mirage-2000“ priešų ataką atremiant dalyvavo pirmą kartą.
Kovo 7 d. Ukrainos gynybos pajėgos numušė 25 rusų kruizines raketas „Kh-101“ / „Kh-55SM“, aštuonias raketas „Kalibr“, vieną valdomąją raketą oras-žemė „Kh-59/69“ ir 100 nepilotuojamųjų orlaivių.
Skelbiama, kad energetikos ministras Hermanas Haluščenko pranešė, jog kovo 7 d. prieš įvairių regionų energetikos ir dujų infrastruktūrą vyksta masinė rusų raketų ir dronų ataka.
Ukraina: rusai atakavo šalį mažiausiai 58 raketomis ir 194 dronais
Ukraina penktadienį pranešė, kad Rusija per naktį paleido mažiausiai 58 raketas ir 194 dronus, kurie buvo nukreipti į energetikos objektus visoje šalyje.
Oro pajėgos pranešė, kad numušė 34 raketas ir 100 dronų, ir pridūrė, kad pirmą kartą panaudojo prancūzų naikintuvus „Mirage“, kad atremtų Rusijos ataką.
Per Rusijos raketos smūgį Charkivui nukentėjo aštuoni žmonės
Per Rusijos ataką Rytų Ukrainos Charkivo mieste penktadienio rytą nukentėjo aštuoni žmonės. Tai tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.
Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synehubuvo, mieste apgadintas kritinės infrastruktūros objektas. Rusai 6.33 val. vietos laiku atakavo Charkivą „Iskander“ tipo raketa.
Ukrainai turi būti suteikta NATO 5-ojo straipsnio apsauga – Italijos premjerė Meloni
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasiūlė Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį, kuriame numatyta, kad užpuolimas prieš vieną NATO narę bus laikomas visų narių užpuolimu, taikyti ir Ukrainai.
„Tai skiriasi nuo įstojimo į NATO, tačiau tai reikštų, kad Ukrainai būtų taikomos tos pačios garantijos, kuriomis naudojasi šalys narės. Tai būtų stabili, ilgalaikė garantija, veiksmingesnė už kitus pasiūlymus. Ir mes apie tai diskutuojame“, – sakė J. Meloni Briuselyje vykusiame ES vadovų susitikime.
Kartu G. Meloni išlieka skeptiška dėl Europos taikdarių siuntimo į Ukrainą. Karių dislokavimą ji pavadino „sudėtingiausiu ir mažiausiai veiksmingu“ sprendimu.
„Prioritetas yra skatinti taikos procesą su saugumo garantijomis Atlanto aljanso viduje“, – sakė Italijos premjerė.
Trumpas sakė Ukrainai negalvoti apie NATO
Kaip primena „Bloomberg“, G. Meloni laikoma potencialia tarpininke tarp Europos Sąjungos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo. Tačiau mažai tikėtina, kad pastarasis pritartų Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio išplėtimui į Ukrainą.
Anksčiau D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivas gali pamiršti savo siekį įstoti į NATO, nes, jo nuomone, tai buvo Rusijos invazijos priežastis. JAV prezidentas pabrėžė, kad JAV nesuteiks Kijevui rimtų saugumo garantijų ir privers tai padaryti Europą.
K. Kelloggas: karinės paramos Ukrainai sustabdymas yra ne D. Trumpo kerštas, o strateginis žingsnis
Amerikiečių karinę paramą Kyjivui reikėjo sustabdyti, kad Ukrainos vadovybė būtų paskatinta sėstis prie derybų stalo. Tai JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė Užsienio santykių tarybos renginyje. Kartu jis pabrėžė, kad tai laikinas pagalbos sustabdymas, o ne galutinis paramos nutraukimas.
Kalbėdamas apie diplomatinį ginčą Baltusiuose rūmuose praėjusį penktadienį, K. Kelloggas sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis visiškai neteisingai vertino situaciją. „Atvirai kalbant, jie patys dėl to kalti“, – sakė pasiuntinys apie ukrainiečius. Esą klaida buvo mėginti viešai įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą aiškiai pasisakyti prieš Rusiją. Respublikonas buvo „labai didžiadvasiškas“, o eskalacija „visiškai išvengiama“. K. Kelloggas pažymėjo, kad JAV paramos sustabdymas buvo ne D. Trumpo asmeninis kerštas, o strateginis žingsnis. Tai esą rodo „tam tikrą derybinį stilių“.
D. Trumpa per rinkimų kampaniją vis tvirtino, kad nutrauks karą per 24 valandas. Tai komentuodamas, K. Kelloggas teigė: „Mes nepasakėme, kokią dieną ir kokiais metais“. Jis akcentavo, kad V. Zelenskis dabar turi pasirašyti naudingųjų iškasenų susitarimą. Pastebėjus, kad jis jau pareiškė esąs pasirengęs tai padaryti, K. Kelloggas atsakė: „Yra skirtumas tarp siūlymo tai padaryt – ir iš tikrųjų padaryti“.
Paklaustas, koks spaudimas buvo padarytas Rusijai, K. Kelloggas, kaip jau ir kiti administracijos atstovai, vienareikšmiško atsakymo nedavė. Tačiau jis pripažino, jog dar yra erdvės labiau paspausti Maskvą. Kartu pasiuntinys užsiminė, kad Rusijos pusės derybų pagrindas jau yra aiškus, o Ukrainos – ne.
Apskritai K. Kelloggas teigiamai įvertino Kremliaus norą derėtis. JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą Maskvoje kalbėjosi beveik tris valandas, taip pat vyko pokalbis telefonu tarp D. Trumpo ir V. Putino. Ukraina tuo tarpi iš Ovaliojo kabineto išvyko tuščiomis rankomis.
„The Guardian“: JK toliau dalinsis žvalgybine informacija su Ukraina
Didžioji Britanija toliau teiks Ukrainai žvalgybinę informaciją, nors ribotų Londono ir kitų Europos šalių siūlomų galimybių nepakaks kompensuoti šią savaitę nutrūkusio JAV duomenų srauto.
Anot savo šaltinių informacija besiremiančio „The Guardian“, JK toliau teiks ir neapdorotų duomenų analizę, tačiau vadovaudamasi įprastine žvalgybos praktika informacijos, gautos iš JAV pagal su šia šalimi sudarytas ilgalaikes sutartis, neperdavinės.
„Ji nėra taip toli siekianti ir tokio didelio masto, kaip JAV pajėgumai ir negalės jų pakeisti“, – paaiškino buvęs JK vyriausybės atstovas. Tačiau tai suteiks Ukrainai galimybę gauti išankstinių pranešimų apie gręsiančias atakas bei pasirengti pačiai vykdyti antskrydžius Rusijos teritorijos gilumoje.
Apie tai, kad ketina toliau dalintis žvalgybine informacija su Ukraina, paskelbė ir Prancūzija. Šios šalies gynybos ministras Sebastienas Lecornu pasakė, kad nors JAV sprendimas turės „reikšmingą poveikį operacijoms“, Paryžius toliau teiks pagalbą, dalindamasis „nepriklausomais žvalgybiniais duomenimis“.
JAV sustabdė tiek karinės pagalbos, tiek žvalgybinės informacijos teikimą Ukrainai.
Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Mike‘as Waltzas pareiškė, kad prezidentas Donaldas Trumpas svarstys atnaujinti pagalbą, jei bus surengtos taikos derybos ir imtasi priemonių pasitikėjimui stiprinti.
JAV Atstovų rūmų žvalgybos komitetas kritikuoja sprendimą sustabdyti žvalgybinės informacijos teikimą Ukrainai, vadindamas jį nepriimtinu ir ragindamas tuojau pat vėl pradėti teikti karinę pagalbą šiai šaliai.
Norvegija smarkiai didina pagalbą Ukrainai
Norvegija didina savo finansinę paramą Ukrainai šiais metais iki 7,2 mlrd. eurų. Tai pranešė vyriausybė Osle. Iki šiol Rusijos užpultai šaliai 2025 m. buvo numatyta skirti pagalbos už beveik 3 mlrd. eurų.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Størė sakė: „Tai sudėtingiausia saugumo situacija Norvegijai nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai bus solidus norvegų indelis į taiką ir stabilumą Ukrainoje ir Europoje“.
Norvegija pačioje šiaurėje ribojasi su Rusija, bendra siena siekia 198 km. Šalis yra viena NATO steigėjų, tačiau, priešingai nei kaimynės Suomija ir Švedija, nepriklauso ES.
Jensas Stoltenbergas, Norvegijos finansų ministras ir buvęs NATO generalinis sekretorius, tinkle X rašė: „Europa turi daryti daugiau. Džiaugiuosi vienbalsiu pritarimu šiam sprendimui Norvegijos parlamente“.
Masyvi Rusijos ataka: į dangų pakelti net 10 strateginių bombonešių Tu-95MS
Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad nuo pat 2-3 ryto tęsiasi masyvi Rusijos ataka iš oro: Ukraina apšaudyta sparnuotosiomis „Kalibr“ ir balistinėmis raketomis, atakuota „Šached“ tipo dronais. Atakuojama energetinė šalies infrastruktūra įvairiuose Ukrainos regionuose.
Kovo 7 d. naktį Rusijos pajėgos paleido raketas į įvairius Ukrainos regionus, taikydamosi į energetikos ir dujų infrastruktūrą visoje šalyje, pranešė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.
„Energetikos ir dujų infrastruktūra įvairiuose Ukrainos regionuose vėl masiškai apšaudoma raketomis ir dronais. Kur tik įmanoma, gelbėtojai ir energetikai stengiasi likviduoti padarinius. Imamasi visų būtinų priemonių energijos ir dujų tiekimui stabilizuoti“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Anksčiau visoje Ukrainoje dėl Rusijos raketų atakų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus. Ukrainos kariuomenės oro pajėgos pranešė apie balistinių ir sparnuotųjų raketų paleidimus.
UNIAN skelbė, kad Rusijos pajėgos šiąnakt į orą pakėlė net 10 bombonešių Tu-95MS, o vėliau – nenustatytą skaičių naikintuvų MiG-31K.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpas: „Situacija gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Ovaliajame kabinete pareiškė, kad „jei nesugebėsime išspręsti karo Ukrainoje, situacija gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą“, rašoma „Unian“.
„Tikiu Putinu, mums puikiai sekasi bendradarbiauti su Rusija. Bet dabar jie bombarduoja Ukrainą. Man, tiesą sakant, sunkiau sekasi su Ukraina, o jie neturi jokių kortų“, – Ovaliajame kabinete sakė Donaldas Trumpas.
Tačiau teigė, jog „Putinas naudojasi tuo, kad JAV apriboja Ukrainos prieigą prie žvalgybos ir karinės pagalbos.“
Ir pridūrė, „jog prieš pradedant galvoti apie saugumo garantijas Ukrainai, reikia užbaigti karą“.
Nors anksčiau penktadienį jis Rusijai pagrasino naujomis sankcijomis, D. Trumpas sakė suprantantis, kodėl V. Putino pajėgos naktį surengė didžiulę bombardavimo kampaniją visoje Ukrainoje.
„Iš tikrųjų manau, kad jis daro tai, ką dabar darytų bet kas, esantis tokioje padėtyje“, – sakė D. Trumpas.
„Aš visada palaikiau gerus santykius su V. Putinu. Ir žinote, jis nori užbaigti karą“, – sakė jis.
„Manau, kad jis bus dosnesnis nei turi būti, ir tai yra labai gerai. Tai reiškia daug gerų dalykų“, – kalbėjo JAV prezidentas.
Jis sakė, kad Volodymyras Zelenskis, kuris reikalauja Vakarų saugumo garantijų prieš sutikdamas su paliaubomis su Rusija, rizikuoja prarasti „visą JAV dalyvavimą“.
„Nežinau, ar jie nori susitarti. Jei jie nenori susitarti, mes iš ten pasitrauksime, nes mes norime, kad jie susitartų. Aš tai darau, kad sustabdyčiau mirtį“, – pažymėjo D. Trumpas.