Moldovos ambasadorius iškviestas į Rusijos URM
Moldovos ambasadorius Maskvoje Lilianas Darii trečiadienį buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją paaiškinti, kodėl Moldovos prezidentė Maia Sandu iki šiol nepriėmė Rusijos ambasadoriaus Kišiniove Olego Ozerovo, kuris į Moldovą atvyko praėjusių metų spalį, skiriamųjų raštų.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė portalas „NewsMaker“, remdamasis Rusijos URM pareiškimu.
Rusijos užsienio politikos žinyboje Moldovos ambasadoriui „buvo išsakyta nuostaba“ dėl to, kad M. Sandu iki šiol nepriėmė O. Ozerovo skiriamųjų raštų, o tai, pasak URM atstovų, pažeidžia 1961 metų Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių.
Moldovos ambasadoriui Rusijoje buvo įteiktas šios konvencijos tekstas, taip pat žodinė nota, reikalaujanti, kad Moldova paaiškintų jos nuostatų pažeidimo priežastis.
Moldovos užsienio reikalų ministerija ir M. Sandu administracija situacijos nekomentavo.
„Ukrinform“ primena, jog vasario 28 d. Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai`us Popșoi`us pareiškė, kad naujojo Rusijos ambasadoriaus akreditavimo procesą apsunkina nedraugiški Kremliaus žingsniai.
M. Popșoi`us sukritikavo sausio mėnesį surengtą Rusijos ambasadoriaus Olego Ozerovo vizitą į Uždniestrę, kuris, anot ministro, „niekaip neprisideda“ prie Moldovos ir Rusijos santykių ir savitarpio supratimo gerinimo.
Moldovos prezidentė M. Sandu vasario pradžioje pareiškė, kad Rusijos ambasadoriaus skyrimo procedūra užtruko dėl „daugybės melagingų ir nedraugiškų Kremliaus pareiškimų Moldovos Respublikos adresu“. Ji pažymėjo, kad problema turėtų būti išspręsta artimiausiu metu.
Baltųjų rūmų žiniasklaidos atstovų pasitarime klausimų apie Ukrainą kol kas nekyla
Karoline Leavitt išėjo į tribūną per šiandieninį Baltųjų rūmų žiniasklaidos atstovų pasitarimą. Ji greitai apibendrino Donaldo Trumpo maratoninę kalbą Kongrese praėjusį vakarą, tačiau apie Ukrainą neužsiminė, rašoma „Sky News“.
Rusai daugiau kaip dešimt kartų atakavo Nikopolio rajoną, yra sugriovimų
Rusijos kariuomenė trečiadienį smogė daugiau kaip dešimt smūgių Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajonui – nukentėjo infrastruktūrą, trijų aukštų pastatas, du automobiliai ir elektros perdavimo linija.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Okupantai atakavo rajoną, naudodami artileriją ir dronus. Jie taikėsi į Nikopolį ir Marhaneco bendruomenę. Laimė, žmonės nenukentėjo.
S. Lysakas taip pat patikslino informaciją apie Rusijos kariuomenės naktį surengtos oro atakos prieš Pavlohradą padarinius. Anot jo, nuo priešo smūgio mieste išbyrėjo daugiau nei 30 daugiabučių namų langai, padaryta žalos dviem švietimo įstaigoms ir infrastruktūrai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 5-osios naktį rusai raketomis smogė Pavlohradui, nukentėjo dvi pramonės įmonės.
Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus ES aukščiausiojo lygio susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime.
Susitikimo tikslas – įtvirtinti bloko paramą Kyjivo trejus metus trunkančiai kovai su Rusijos plataus masto invazija.
„Prezidentas Zelenskis asmeniškai dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė vienas ES pareigūnas.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija tobulina taikos planą, kurį pateiks JAV „per kelias dienas, o ne savaites“
Anksčiau šiandien prancūzai užsiminė, kad Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos vadovai galėtų vykti į JAV tęsti taikos derybų, tačiau vėliau Emmanuelio Macrono biuras patikslino, kad tai dar nėra realu, rašoma „Sky News“.
Dabar diplomatai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Paryžius ir Londonas siekia baigti rengti taikos su Ukraina planą, kurį galėtų pateikti JAV.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija siekia susitarti dėl šio plano per „kelias dienas“, o po to galbūt jį pateiks Vašingtonui.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris pastarosiomis dienomis surengė kelis pokalbius su Donaldu Trumpu ir Volodymyru Zelenskiu.
„Siekiame šį planą parengti per kelias dienas, o ne savaites“, – sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas.
Kitą savaitę Zelenskis tikisi sulaukti „teigiamų pokyčių“ iš JAV
Nuo kitos savaitės Kyjivas tikisi teigiamų rezultatų iš JAV, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašoma „Sky News“.
V. Zelenskis savo kreipimesi sakė, kad bendradarbiaujant su Vašingtonu įvyko „teigiamų pokyčių“ ir kad jis tikisi rezultatų kitą savaitę, įskaitant būsimą abiejų šalių susitikimą.
Zelenskis sako, kad ilgalaikė taika yra pasiekiama
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad ilgalaikė taika yra „visiškai pasiekiama“, o Kremlius savo ruožtu teigiamai įvertino tai, jog Kyjivas reiškia pasirengimą derėtis dėl trejus metus vykstančio karo užbaigimo.
V. Zelenskis stengiasi suvaldyti praėjusią savaitę įvykusio katastrofiško susitikimo su Donaldu Trumpu, po kurio jis buvo išvarytas iš Baltųjų rūmų ir kurio metu JAV vadovas ir viceprezidentas jį iškoneveikė priešais žiniasklaidos priemonių kameras, padarinius.
Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė, kad „sustabdė“ dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina, taip suduodamos smūgį Kyjivo kariniams pajėgumams. Prieš tai buvo paskelbta, kad Vašingtonas sustabdė karinės pagalbos tiekimą šiai šaliai.
Naujausi žingsniai sustiprino būgštavimus Kyjive ir Europoje, kad Ukrainai gali tekti su sutikti su susitarimu Maskvai palankiomis sąlygomis, antraip ji gali visiškai prarasti JAV paramą.
„Visi norime saugios ateities savo žmonėms. Ne laikinų paliaubų, bet karo užbaigimo visiems laikams. Tai yra visiškai pasiekiama mūsų koordinuotomis pastangomis ir JAV lyderyste“, – trečiadienį po pokalbio su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Ukraina ir JAV susitarė susitikti „netolimoje ateityje“
JAV ir Ukrainos susitikimas įvyks „netolimoje ateityje“, pareiškė vyriausiasis Volodymyro Zelenskio padėjėjas, rašoma „Sky News“.
Prezidento biurui vadovaujantis Andrijus Jermakas sakė, kad ką tik kalbėjosi telefonu su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike‘u Waltzu.
„Mes aptarėme tolimesnius žingsnius siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“, – sakoma A. Jermako pareiškime.
„Taip pat pasikeitėme nuomonėmis saugumo klausimais ir pozicijų derinimu dvišalių Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykių rėmuose. Artimiausiu metu suplanavome mūsų komandų susitikimą, kad galėtume tęsti šį svarbų darbą.“
Putinas: Rusija užbaigė pasų išdavimą gyventojams okupuotoje Ukrainos dalyje
Rusija baigė išduoti pasus ukrainiečiams, gyvenantiems rusų kariuomenės užimtose Ukrainos dalyse, trečiadienį sakė rusų prezidentas Vladimiras Putinas.
Kyjivas procesą smerkė kaip neteisėtą bandymą ištrinti šiose teritorijose ukrainietišką tapatybę.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Maskva spaudžia Ukrainos pietuose ir rytuose gyvenančius ukrainiečius tapti Rusijos piliečiais.
Tie, kas atsisako Rusijos pilietybės, susiduria su judėjimo suvaržymais ir sunkumais siekiant viešųjų paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga ir švietimas, kurias teikia Rusijos primestos valdžios institucijos. Rusijos paso neišsiėmę ukrainiečiai laikomi užsienio piliečiais.
„Pernai Luhansko ir Donecko respublikų, Chersono ir Zaporižios regionų išvaduotuose rajonuose gyventojų aprūpinimas pasais buvo praktiškai visiškai užbaigtas“, – Maskvoje per Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų susitikimą sakė V. Putinas.
Rusija 2022 metais paskelbė aneksavusi šiuos keturis Ukrainos regionus, nors visiškai jų teritorijos nekontroliuoja.
Rusų vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas sakė, kad iš viso išduota 3,5 mln. pasų.
Dar prieš didelio masto invaziją Maskva siūlė Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių dalių, kurias kontroliavo rusų remiami separatistai, gyventojams paprastai įgyti Rusijos pilietybę.
Kyjivas šį procesą vadina neteisėtu ir sako, kad tai šiurkštus Ukrainos suverenumo pažeidimas.
Rusijos pasų išdavimą okupuotose teritorijose taip pat smerkia Vakarų vyriausybės ir teisių gynimo grupės, o Europos Sąjunga šių pasų nepripažįsta kaip teisėtų kelionės dokumentų.
Ukrainos pareigūnas: rusai mėgina perkirsti Sumų srityje logistikos kelius į Kursko sritį
Priešas mėgina patekti į Sumų sritį, kad perkirstų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistikos kelius į Rusijos Kursko sritį.
Tai per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“.
„Priešas palei sienos liniją bando prasiskverbti mažomis grupėmis, kad galėtų susitelkti mūsų teritorijoje. Ir tai yra teritorijos, kur Gynybos pajėgos tęsia operaciją Kursko srityje, flangas. Labiausiai tikėtina, jog priešo tikslas – perkirsti logistikos kelius, kad nebegalėtume tiekti reikiamos įrangos mūsų kariams anapus sienos, Kursko srityje“, – paaiškino A. Demčenka.
Tačiau, anot jo, priešui nepavyksta įgyvendinti savo planų Sumų srityje.
„Gynybos pajėgos daro viską, kad priešas, pirma, neperžengtų mūsų sienos, antra, neįsitvirtintų šioje teritorijoje ir neišplėstų aktyvių karo veiksmų zonos“, – patikino A. Demčenka.
„Ukrinform“ primena, jog okupantai jau ne pirmą kartą mėgina priartėti prie Ukrainos sienos iš tos pusės, kur Gynybos pajėgos tęsia operaciją Kursko srityje. Pastarasis toks bandymas buvo užfiksuotas vasario 3 d.
Lukašenka: Putinas nesutiks, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Vakarų taikdariai
Rusija niekada nesutiks, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Vakarų taikdariai, pareiškė artimiausias Vladimiro Putino sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka, rašoma „Sky News“.
Baltarusijos prezidentas sakė: „Rusija niekada nesutiks, kad ten būtų dislokuotos taikos palaikymo pajėgos. Bent jau tokia šiuo metu yra Rusijos pozicija.“
„Juolab kad ES vadovybė, kuriai pirmiausia atstovauja Vokietija ir Prancūzija, šiuo metu laikosi labai agresyvios pozicijos“, – pridūrė jis.
A. Lukašenka taip pat pasiūlė surengti Ukrainos ir Rusijos taikos derybas. Kremlius vėliau pareiškė, kad Baltarusijos sostinė Minskas būtų geriausia vieta tokiam aukščiausiojo lygio susitikimui.
Apklausa: pusė suomių nepasitiki JAV kaip sąjungininkėmis
Pusė suomių nepasitiki Jungtinėmis Amerikos Valstijomis kaip Suomijos sąjungininkėmis. Tokią išvadą leidžia daryti leidinio „Maaseudun Tulevaisuus“ surengta apklausa. Maždaug trečdalis respondentų pasitiki JAV, o 20 procentų neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu, praneša portalas „Yle“.
Didžiausią pasitikėjimą JAV jaučia Tikrųjų suomių partijos šalininkai, iš kurių 56 procentai pasitiki Amerika kaip sąjungininke. Žemiausias pasitikėjimo Jungtinėmis Valstijomis lygis - tarp Žaliųjų ir Kairiųjų jėgų sąjungos rinkėjų, tik maždaug kas dešimtas iš jų reiškia pasitikėjimą šia šalimi.
Apklausą vasario pabaigoje-kovo pradžioje surengė bendrovė „Kantar Agri“, joje dalyvavo apie 1000 žmonių.
Rusija 19 metų įkalino britą už kariavimą Ukrainos pusėje Kursko srityje
Rusijos tyrėjai trečiadienį pranešė, kad britas, sulaikytas kovojant Ukrainos pusėje per jos puolimą Rusijos Kursko srityje, buvo nuteistas kalėti 19 metų.
Kursko teismų tarnyba pareiškime nurodė, kad Jamesas Scottas Rhysas Andersonas buvo pripažintas kaltu dėl „teroristinio akto“ ir samdinio veiklos.
Pagal pirmąjį iš šių kaltinimų jam grėsė įkalinimas iki 20 metų, o pagal antrąjį – iki 15 metų.
22-ejų britas tame pasienio regione buvo sulaikytas lapkričio 23 dieną.
Rusija sučiuptus užsieniečius, kovojusius Ukrainos pusėje, laiko ne karo belaisviais, o samdiniais.
Lapkričio pabaigoje platformoje „Telegram“ prokremliškų kanalų pasidalytame vaizdo įraše matomas vyras, kuriam surištos rankos ir kuris prisistato kaip J. S. R. Andersonas.
Vyras sakė, kad į Ukrainos kariuomenės užsieniečių legioną įstojo po to, kai 2023-iaisiais buvo atleistas iš britų kariuomenės.
Kursko teismas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip britas, surakintas antrankiais, su žiemine kepure ir striuke, iš pirmo žvilgsnio panašia į kalėjimo uniformą, vedamas į teismo salę.
Zelenskio atstovas: aptarta derybų su Rusija vieta ir laikas
„Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Waltzas ir prezidento administracijos vadovas Jermakas kalbėjosi telefonu, kurio metu aptarė derybų su Rusija datą ir vietą, – „Unian“ cituoja V. Zelenskio patarėją Dmytro Litviną.
„Ką tik baigiau pokalbį telefonu su savo kolega iš Ukrainos. Derėsimės dėl taikos ir jau kalbame apie pasitikėjimo stiprinimo priemones, kurias vėliau perduosime rusams ir išbandysime kitą pusę. Tai bus sunki diplomatija, tačiau abi pusės turi būti įsitraukusios... Manau, kad šiuo metu judame teigiama linkme“, – sakė M. Walzas televizijai „Fox News“.
„Parengti pirmųjų žingsnių planą siekiant teisingos taikos. Skubiai jį rengiame. Jis bus parengtas artimiausiu metu“, – teigė V. Zelenskis.
Rumunija nurodė iš šalies išvykti dviem aukšto rango Rusijos diplomatams
Rumunija trečiadienį nurodė iš šalies išvykti dviem aukšto rango Rusijos diplomatams, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Sprendimas priimtas kitą dieną po to, kai Rumunija apkaltino Maskvą „kišimusi“ ir kritikavo Rusijos slaptąsias tarnybas dėl kaltinimų buvusiam kraštutinių dešiniųjų kandidatui į prezidentus Calinui Georgescu. Pernai jis laimėjo pirmąjį Rumunijos prezidento rinkimų turą, tačiau jis buvo vėliau atšauktas.
„Rumunijos valdžios institucijos nusprendė paskelbti persona non grata Rumunijos teritorijoje Rusijos Federacijos karinį, oro ir jūrų atašė Bukarešte ir jo pavaduotoją“, – sakoma Rumunijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.
JAV lėktuvai apsisuko po to, kai buvo duotas įsakymas sustabdyti pagalbos teikimą
Šią savaitę į Ukrainą siunčiami ginklų ir įrangos kroviniai pirmadienio vakarą buvo sustabdyti po Donaldo Trumpo duoto nurodymo, rašoma „Sky News“.
Įsakymas buvo duotas tuo metu, kai JAV aktyviai gabeno įrangą į regioną, „NBC News“ sakė JAV gynybos pareigūnas.
Pareigūnas teigė, kad į Ukrainą skrendantys lėktuvai buvo apsukti po to, kai apie 18 val. vietos laiku (01.00 val. Lietuvos laiku) buvo gautas įsakymas.
Rusai iš drono atakavo Chersono priemiestį, žuvo civilis
Chersono priemiestyje – Antonivkos gyvenvietėje – Rusijos kariškiai iš drono nužudė žmogų.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Apie 14.30 val. okupantai rusai iš drono smogė Antonivkai“, – sakoma pranešime.
Kaip pažymima, rusams iš drono numetus sprogmenį vietos gyventojas patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų.
O. Prokudinas pareiškė užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.
Chersono miesto karinė administracija taip pat praneša, kad Rusijos kariškiai iš drono smogė Antonivkai. Nežinomas vyras patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų. Policijos pareigūnai jo kūną nuvežė į regioninį teismo medicinos ekspertizės biurą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariškiai iš bepiločio orlaivio atakavo Chersono Dnipro rajoną ir sužeidė 70-metę moterį.
Didžioji Britanija jau kelias dienas stebi Rusijos karinį laivą
Karališkasis Didžiosios Britanijos karinis jūrų laivynas teigia tris dienas stebėjęs Rusijos karinį laivą Lamanšo sąsiauryje ir Šiaurės jūroje, rašoma BBC.
Rusijos korvetė, pavadinta „Boikiy“, priklausė operatyvinei grupei, lydėjusiai krovininį laivą, grįžtantį iš Sirijos į Rusiją.
Stebėjimo operacijoje padėjo orlaiviai ir NATO pajėgos, teigė karinis jūrų laivynas.
„Boikiy“ yra vienas iš kelių Rusijos laivų, kurie pastaraisiais mėnesiais buvo pastebėti aplink Didžiosios Britanijos pakrantę.
Baltieji rūmai tvirtina, kad D. Trumpas gali atkurti pagalbos tiekimą Ukrainai, jei bus imtasi pasitikėjimą stiprinančių priemonių
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarstys galimybę atkurti pagalbos tiekimą Ukrainai, jei bus suorganizuotos taikos derybos ir bus imtasi pasitikėjimą stiprinančių priemonių, trečiadienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas, praneša agentūra „Reuters“.
D. Trumpas karinės pagalbos tiekimą Ukrainai sustabdė pirmadienį. Tai buvo naujausias jo žingsnis siekiant pakeisti JAV politiką ir užimti taikingesnę poziciją Rusijos atžvilgiu. D. Trumpas antradienį tvirtino, kad gavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką, kuriame buvo pareikštas ryžtas sėsti prie derybų stalo.
M. Waltzas sakė, kad šis laiškas buvo „geras, teigiamas pirmasis žingsnis“. Pasak jo, pareigūnai diskutuoja apie datą, vietą ir derybininkų komandą, kuri padėtų užbaigti karą. „Jau kalbame apie pasitikėjimą stiprinančias priemones, kurias tada pristatysime rusams ir išbandysime tą pusę“, – interviu laidos „Fox & Friends“ metu dėstė jis. M. Waltzas nepasakė, kokios būtų šios pasitikėjimą stiprinančios priemonės.
D. Trumpas antradienio vakarą teigė, kad Ukraina yra pasiruošusi su JAV pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, kuris, anot Vašingtono, yra labai svarbus siekiant užsitikrinti tolesnę JAV paramą Ukrainos gynybai.
„Manau, kad jei susitarsime dėl šių derybų, link jų judėsime ir ant stalo padėsime tam tikras pasitikėjimą stiprinančias priemones, tada prezidentas rimtai svarstys galimybę atšaukti šią pauzę“, – kalbėjo M. Waltzas.
„Turime žinoti, kad abi pusės nuoširdžiai derasi dėl dalinės, o tada ir nuolatinės taikos“, – pažymėjo jis.
Panamos prezidentas: D. Trumpas meluoja dėl Panamos kanalo susigrąžinimo
Rusijos teismas nuteisė 19 metų kalėti Didžiosios Britanijos pilietį Jamesą Scottą Rhysą Andersoną, pakliuvusį į nelaisvę Kursko srityje. Jis kariavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje. Andersonui buvo pateikti kaltinimai pagal du baudžiamuosius straipsnius: terorizmas ir samdinystė.
Tai trečiadienį pranešė „Laisvės radijas“, remdamasis Rusijos jungtine teismų spaudos tarnyba.
Iš teismo paskirtų 19 metų pirmuosius penkerius Andersonas turi praleisti kalėjime, kitus – griežtojo režimo kolonijoje. Britas savo kaltę pripažino.
Kaip patikslina „Mediazona“, Andersonas tapo vienu pirmųjų užsienio piliečių, pakliuvusių į rusų nelaisvę per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų invaziją į Kursko sritį. Anksčiau jis tarnavo Didžiosios Britanijos armijoje, o 2023 metais prisijungė prie Ukrainos tarptautinio legiono.
Pirmosios 10 bylų, susijusių su užsienio kariškių dalyvavimu Ukrainos operacijoje Kursko srityje, buvo perduotos Rusijos teismui vasario mėnesį. Jose figūruoja Didžiosios Britanijos, Danijos, Sakartvelo, JAV, Paragvajaus, Norvegijos ir Lietuvos piliečiai. Dauguma jų teisiami už akių.
Zelenskis: taika Ukrainoje įmanoma, jei JAV ir Europa dirbs kartu šiuo klausimu
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad ilgalaikė taika Ukrainoje yra visiškai pasiekiama, jei Europa ir Jungtinės Valstijos dirbs kartu šiuo klausimu.
„Visi norime saugios ateities savo žmonėms. Ne laikinų paliaubų, o karo pabaigos visiems laikams. Mūsų koordinuotomis pastangomis ir JAV lyderyste tai visiškai įmanoma“, – socialiniuose tinkluose pareiškė prezidentas.
Šie V. Zelenskio komentarai pasirodė po jo pokalbio telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Kilus sumaiščiai paaiškino, ką JAV atėmė iš Ukrainos kariuomenės: Putinas džiaugsis
„Financial Times“ ir „Fox News“ paskelbus, kad JAV nutraukė dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina, o „Bloomberg“ ir „Suspilne“ šaltiniams Ukrainoje tvirtinant, kad žvalgybos duomenis Ukraina ir toliau gauna, daugiau aiškumo į situaciją įnešė „Sky News“ šaltiniai. Jų teigimu, Ukraina iš JAV nebegauna žvalgybos duomenų, kurie leisdavo smogti į Rusijos gilumą.
Anksčiau Rusijos atstovai ne sykį piktinosi tuo, kad Ukraina atakuoja jos karinius ar pramonės objektus Rusijos teritorijoje. Buvo teigiama, kad be JAV žvalgybos duomenų to padaryti neįmanoma ir kaltino tokiu būdu JAV įsiveliant į karą su Rusija.
JAV nutraukė ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina
Su situacija susipažinę pareigūnai laikraščiui „Financial Times“ pranešė, kad JAV nustojo dalytis žvalgybine informacija su Kyjivu, o tai gali rimtai apsunkinti Ukrainos kariuomenės galimybes pulti Rusijos karius. Šaltiniai Ukrainoje tvirtina, kad dalijimasis vyksta ir toliau.
Pasak „Financial Times“, bendradarbiavimas su JAV žvalgyba buvo būtinas, kad Ukraina galėtų nustatyti ir įveikti Rusijos karinius taikinius. Kartu vienas iš leidinio šaltinių pažymėjo, kad JAV vis dar dalijasi žvalgybine informacija apie Rusiją ir Ukrainą su savo artimiausiais sąjungininkais, įskaitant Jungtinę Karalystę.
UNIAN skelbiama, kad CŽV direktorius Johnas Ratcliffe’as oficialiai paskelbė apie sustabdytą JAV ginklų ir žvalgybos informacijos tiekimą Ukrainai.
Anksčiau „Fox News“ žurnalistė Jackie Heinrich teigė, kad informaciją apie žvalgybinės informacijos mainų sustabdymą „neoficialiai patvirtino“ CŽV direktorius Johnas Lee Ratcliffe'as.
Taip pat anksčiau „Daily Mail“ pranešė, kad JAV uždraudė Jungtinei Karalystei dalytis JAV žvalgybos duomenimis.
Dalijimasis žvalgybos informacija nutrauktas po D. Trumpo administracijos sprendimo sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai.
Tuo metu pačioje Ukrainoje tvirtinama, kad žvalgybos duomenys ir toliau yra gaunami. Šiandien Ukraina ir toliau gauna žvalgybos duomenis iš JAV, pranešė „Suspilne“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais.
„Bloomberg“ taip pat skelbiama, kad Ukraina ir toliau gauna žvalgybinę informaciją iš JAV.
Pareigūnas iš Kyjivo kalbėjo agentūrai su anonimiškumo sąlyga.
Artimiausiais metais Latvija privalo padidinti savo ginkluotąsias pajėgas iki 31 tūkst. karių
Latvijai artimiausiais metais reikia padidinti savo ginkluotąsias pajėgas iki 31 tūkst. karių, trečiadienį per spaudos konferenciją sakė prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NAF) vadas vyriausybei ir Nacionalinio saugumo tarybai apibrėžė, kokį dydį ginkluotosios pajėgos turėtų pasiekti artimiausiu metu. Tai apimtų profesionalią kariuomenę, Nacionalinę gvardiją, tarnybą atliekančius šauktinius ir rezervo karius, sakė E. Rinkevičius.
„Per kelis metus karių skaičių turime padidinti nuo dabartinių 20 tūkst. iki 31 tūkst., o gal net beveik dvigubai daugiau iki 38 tūkst.“, – sakė prezidentas. Jis pridūrė, kad iš pradžių būtina padidinti karių skaičių iki 31 tūkst., o vėliau, plėtojant gynybos pajėgumus, galbūt ir dar daugiau. Pasak E. Rinkevičiaus, sprendimą reikės priimti, kai kariuomenės vadai ir gynybos ministras pateiks savo pasiūlymus vyriausybei ir parlamentui.
Remiantis Latvijos ginkluotųjų pajėgų interneto svetainėje skelbiama informacija, šiuo metu šalies ginkluotąsias pajėgas sudaro 7870 profesionalių karių, 10 tūkst. Nacionalinės gvardijos savanorių ir 38 tūkst. rezervo karių, įskaitant tuos, kurie privalomąją karo tarnybą atliko iki 2006 m. gruodžio.
Pagal 2023 m. patvirtintą Nacionalinės gynybos koncepciją, karo meto ginkluotosios pajėgos turi turėti 61 tūkst. karių: 31 tūkst. taikos meto pajėgų ir 30 tūkst. bendrojo rezervo karių.
Macronas svarsto galimybę apsilankyti Vašingtone su Zelenskiu ir Starmeriu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas svarsto galimybę grįžti į Vašingtoną deryboms su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu, per spaudos konferenciją Eliziejaus rūmuose pareiškė vyriausybės atstovė Sophie Primas, rašo BBC.
Praėjusią savaitę visi trys lyderiai atskirai lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kur vedė derybas su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu.
Žiniasklaida: Zelenskis ir dar du pasaulio lyderiai jau kitą savaitę gali vėl susitikti su Trumpu
Per praėjusią savaitę tragiškai pasibaigusį susitikimą su Donaldu Trumpo ir jo komanda Ukrainos prezidentas iš JAV išvyko nieko nepešęs. JAV apkaltino V. Zelenskį nepagarba, D. Trumpas ir JD Vance‘as užsipuolė Ukrainos prezidentą ir reikalavo jo atsiprašyti.
Antradienį V. Zelenskis paskelbė žinutę platformoje „X“, kur nurodė, kad apgailestauja dėl to, kaip pasibaigė penktadienio susitikimas. D. Trumpas sakydamas kalbą Kongrese iš esmės priėmė V. Zelenskio atsiprašymą ir pareiškė, kad vertina jo žinutę.
Savaitgalį D. Trumpas teigė, kad V. Zelenskis gali grįžti į Baltuosius rūmus tada, kai bus pasiruošęs taikai. Savo žinutėje antradienį V. Zelenskis nurodė, kad Ukraina nori taikos.
Panašu, kad V. Zelenskio sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali įvykti greitai. Kaip rašo „Daily Mail“, remdamiesi savo šaltiniais, V. Zelenskis su D. Trumpu susitikti galėtų jau kitą savaitę.
„Diplomatiniai šaltiniai sakė, kad seras Keiras (Starmeris – red. past.) ir Emmanuelis Macronas yra pasirengę jau kitą savaitę kartu su prezidentu V. Zelenskiu vykti į Vašingtoną, kad D. Trumpui pateiktų vieningą planą“, – rašoma tekste.
Po derybų Londone Prancūzijos prezidentas E. Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija siūlo vieno mėnesio paliaubas Ukrainoje „ore, jūroje ir energetikos infrastruktūroje“, nors kovos ant žemės, bent jau iš pradžių, nesustotų.
Anot Prancūzijos, vieno mėnesio Rusijos ir Ukrainos paliaubų planas patikrintų Maskvos įsipareigojimą užbaigti karą, jos pradėtą įsiveržimu į Ukrainą 2022 metais.
Italijos užsienio reikalų ministras: Europos gynyba nėra alternatyva NATO
Italijos ministrės pirmininkės pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani trečiadienį sakė palankiai vertinantis Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen planą „perginkluoti Europą“, tačiau tai nėra pasirinkimas, alternatyvus NATO.
„Palankiai vertiname Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen sprendimą dėl Europos gynybos, bet ji nėra alternatyva NATO“, – sakė A. Tajani per Ukrainos atkūrimui skirtą renginį Lombardijos regioninės valdžios būstinėje Milane.
Tikslas yra „sustiprinti transatlantinį Aljansą, kurio ramsčiai yra Europa ir Amerika, taikos garantija visiems“, – sakė jis.
Antradienį U. von der Leyen pristatė planą, pagal kurį beveik 800 mlrd. eurų galėtų būti panaudoti Europos persiginklavimui ir paramai Ukrainai. Jis pateiktas kilus susirūpinimui, kad Europa nebegali pasikliauti JAV apsauga.
Kremlius teigiamai vertina pranešimus, kad Ukraina pasirengusi taikos deryboms
Kremlius trečiadienį sakė, kad teigiamai vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) komentarus, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasiruošęs taikos deryboms su Rusija.
„Teigiamai (vertiname). Klausimas, su kuo susėsti (prie derybų stalo). Kol kas vis dar galioja teisinis draudimas Ukrainos prezidentui derėtis su Rusijos puse. Todėl apskritai požiūris yra teigiamas, bet niuansai dar nepasikeitė“, – reporteriams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP užduotą klausimą.
Anksčiau tiek V. Zelenskis, tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atmetę tiesioginių derybų galimybę.
V. Putinas teigia, kad jei Kyjivas nori taikos, turi atsisakyti keturių savo regionų rytuose ir pietuose, kuriuos Maskva laiko savo teritorija.
Kremliaus šeimininkas taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų siekio įstoti į NATO.
Tuo metu Ukrainos prezidentas atmeta bet kokių teritorinių nuolaidų Maskvai galimybę. Tačiau V. Zelenskis pripažįsta, jog Ukrainai gali tekti remtis diplomatinėmis priemonėmis, kad užsitikrintų kai kurių teritorijų grąžinimą.
Per Rusijos atakas Pietų Ukrainoje žuvo 2 žmonės, sutriko elektros tiekimas
Rusija naktį surengė išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą pietinėje Ukrainos Odesos srityje, dėl kurių nutrūko elektros tiekimas Juodosios jūros regione ir žuvo mažiausiai du žmonės, trečiadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Maskva suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ir Maskva vis dažniau kalba apie galimas derybas dėl kovų nutraukimo.
Odesos regiono valdžia paskelbė, kad „pažeista svarbiausia infrastruktūra, o dalis miesto liko be elektros, vandens ir šilumos tiekimo“.
Gelbėjimo tarnybos pranešė apie padarytą didelę žalą ir paskelbė nuotraukas, kuriose matyti su liepsnomis kovojantys ugniagesiai.
Gubernatorius sakė, kad netoli Odesos esančiame kaime nuo šrapnelio žuvo 77-erių vyras.
Kaimyninės Chersono srities gubernatorius pranešė, kad to paties pavadinimo mieste žuvo 55-erių vyras.
Maskva išpuolių kol kas nekomentavo.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija pernakt paleido keturias raketas ir 181 droną, įskaitant Irane sukurtus bepiločius orlaivius „Shahed“, ir pridūrė, kad Kyjivas numušė 115 rusų dronų.
Ukrainos oro gynyba numušė 115 rusų dronų
Ukrainiečių oro gynyba numušė 115 priešo dronų. Dar 55 bepiločiai dingo iš radarų, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo antradienio 19.30 val. rusų okupantai atakavo Ukrainą 101 koviniu dronu „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Taip pat paleistos trys balistinės raketos „Iskander-M/KN-23“ bei raketa S-300.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Trečiadienio 9.30 val. duomenimis, patvirtinta, kad 115 priešo dronų sunaikinta Charkivo, Poltavos, Sumų, Černihivo, Čerkasų, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Donecko, Mykolajivo ir Odesos srityse.
Dar 55 priešo dronai dingo iš radarų (be neigiamų padarinių).
Per atakas žalos padaryta Odesos, Dnipropetrovsko ir Charkivo regionams.
Po rusų dronų smūgio Odesos priemiestyje krentančios nuolaužos pražudė 77 metų vyrą.
Ukraina taiso Trumpo žodžius: Zelenskis jokio laiško Trumpui nerašė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį sakydamas kalbą Kongrese pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parašė jam laišką. Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova sako, kad jokio asmeninio laiško D. Trumpui niekas nesiuntė ir kad omenyje D. Trumpas tikriausiai turėjo V. Zelenskio įrašą socialiniuose tinkluose.
V. Zelenskis antradienį vakare parašė įrašą platformoje „X“, kur apgailestavo dėl skandalingo susitikimo su D. Trumpu ir jo komanda.
„Esant ir taip sudėtingai situacijai, mes vis dar judame į priekį, kuriame santykius ir propaguojame savo prioritetus. Prezidentas D. Trumpas savo kreipimesi į tautą perskaitė mūsų šalies prezidento Volodymyro Zelenskio pranešimą ir pasakė: „Vertinu tai, kad jis parašė šį laišką“, – sako O. Markarova.
V. Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas komentare minėtam leidiniui patvirtino, kad jokio laiško Ukrainos prezidentas atskirai D. Trumpui nerašė ir kad D. Trumpas kalbėjo apie įrašą socialinėse medijose.
Kalbėdamas JAV Kongrese D. Trumpas sakė, kad Amerika gavo „galingą signalą“ iš Rusijos apie jos tariamą pasirengimą taikai, taip pat teigė gavęs V. Zelenskio „laišką“ apie pasirengimą kuo greičiau sėsti prie derybų stalo.
JAV prezidentas už tai padėkojo V. Zelenskiui.
Žiniasklaida: Trumpas užsimanė kitokio susitarimo su Ukraina – didesnio ir geresnio sau
Ukraina sako, kad yra pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl retųjų iškasenų su JAV, tačiau susitarimo punktai kol kas lieka neaiškūs, rašo „CBS News“.
Anot leidinio šaltinių, susitarimas dar nėra baigtinis ir jo parametrai gali pasikeisti, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas dabar siekia „didesnio ir geresnio susitarimo“, leidiniui sakė su derybomis susipažinęs asmuo.
Antradienį vakare sakydamas kalbą bendroje Kongrese D. Trumpas sakė, kad V. Zelenskis anksčiau tą pačią dieną atsiuntė jam laišką, kuriame pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl iškasenų „bet kuriuo jums patogiu metu“.
„Niekas nenori taikos labiau nei ukrainiečiai“, – rašė V. Zelenskis.
„Mano komanda ir aš esame pasirengę dirbti vadovaujant prezidentui D. Trumpui, kad pasiektume ilgalaikę taiką“, – teigė jis.
Maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos šiuo metu yra kontroliuojama Rusijos. Manoma, kad okupuotoje teritorijoje yra didelė dalis Ukrainos naudingųjų iškasenų atsargų.
Po mirtino rusų smūgio ukrainiečiams – jų atsakymas: atakavo rusų poligoną, skaičiuojami žuvusieji
Ukrainiečiai surengė atsakomąjį smūgį rusams, rašo „Kanal 24“. Žuvo kelios dešimtys rusų.
Neseniai rusai smogė ukrainiečių poligonui Dniepro regione, nors aukų skaičius neskelbiamas, manoma, kad žuvo nemažai Ukrainos karių, taip pat buvo sužeistų.
Apie atsakomąjį smūgį rusams pranešė Ukrainos 14-asis atskirasis karinių oro pajėgų pulkas.
Anot pulko, pirmiausia buvo aptiktas rusų pėstininkų būrys. Tuomet buvo surengtas smūgis artilerijos sistema. Skaičiuojama, kad smūgio metu žuvo 30 rusų.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 250 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų kovo 5 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 880 660 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 250 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 256 (+1) priešo tankus, 21 304 (+6) šarvuotas kovos mašinas, 24 087 (+23) artilerijos sistemas, 1 306 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 094 (+1) oro gynybos sistemas, 370 (+0) karo lėktuvų, 331 (+0) sraigtasparnį, 27 849 (+106) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 085 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 39 512 (+84) automobilių ir degalų cisternų, 3 769 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Dronų ataka Odesoje
Rusijos pajėgos antradienio vakarą smogė Ukrainai dronais. Odesos regione kilo gaisras, yra sužeistų žmonių, rašo UNIAN.
Skaičiuojama, kad iš Juodosios jūros į Odesą atskrido 17 dronų. Vėliau pranešta apie keistą dronų manevrą – dronai apsisuko ir pasuko priešinga kryptimi, bet netrukus grįžo.
Įvairiuose miesto rajonuose pasigirdo galingi sprogimai, Odesoje ir jos priemiesčiuose kilo keli gaisrai. Yra nukentėjusiųjų.
Lukašenka turi idėją dėl karo pabaigos: pakvietė Zelenskį, Trumpą ir Putiną į Minską
Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pasiūlė Ukrainos, JAV ir Rusijos derybas surengti Minske, rašo UNIAN.
Jis pabrėžė, kad reikia derėtis ir kad už Volodymyro Zelenskio, „kad ir koks jis bebūtų“, stovi „didelė Ukrainos visuomenės dalis“.
„Jei norite – ateikite. Čia, netoliese – 200 kilometrų nuo Baltarusijos sienos iki Kyjivo. Pusvalandis kelio lėktuvu. Atvažiuokite. <...> Susėsime ir ramiai susitarsime“, – sako A. Lukašenka.
Jis taip pat pridūrė, kad jaučia „didelį optimizmą“ dėl to, ką JAV administracija ir D. Trumpas daro, kad „sustabdytų karą“.
„Jie daro gerai. Ir D. Trumpui gerai sekasi, kad jis dažnai kalba ir kažką jau daro karo Ukrainoje nutraukimo, karo Artimuosiuose Rytuose nutraukimo linkme. Čia aš esu pasirengęs jį palaikyti ir daryti viską, kas būtina, kad karas baigtųsi ir pagerėtų žmonių gyvenimas“, – cituojamas jis.
A. Lukašenka yra ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis. Baltarusija buvo ne kartą naudota Ukrainai atakuoti.
Trumpas pateikė savo versiją, dėl ko Putinas užpuolė Ukrainą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nesėkmingas JAV pasitraukimas iš Afganistano paskatino Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną įsiveržti į Ukrainą. Apie tai jis kalbėjo antradienį kreipdamasis į Kongresą, rašo CNN.
Kalboje jis užsiminė, kad V. Putinas jautėsi įgalintas įsiveržti į Ukrainą dėl to, kaip J. Bideno administracija tvarkėsi su JAV pasitraukimu iš Afganistano.
D. Trumpas peikė buvusio prezidento J. Bideno chaotišką 2021 m. rugpjūčio mėnesio pasitraukimą iš Afganistano. Tai J. Bidenui tapo politine katastrofa, nes Afganistano vyriausybė žlugo, o į valdžią grįžo Talibanas. D. Trumpas išsamiai aprašė sprogimą Kabule, per kurį žuvo 13 JAV tarnybos narių.
„Kai Putinas pamatė, kas įvyko, manau, jis pasakė: „Na, galbūt tai mano šansas“. Štai kaip blogai buvo. Niekada neturėjo įvykti. Kraupiai nekompetentingi žmonės“, – apie J. Bideno administraciją kalbėjo D. Trumpas.
Rusija plataus masto karą prieš Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasarį.
CNN: Trumpo pareigūnai slapta kalbėjosi su Zelenskiu po tragiško susitikimo su Trumpu
Po penktadienį Ovaliajame kabinete įvykusio konflikto tarp Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo aukščiausi D. Trumpo pareigūnai užkulisiniais kanalais kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir jo komanda, CNN sako du šaltiniai.
D. Trumpo pareigūnai pabrėžė, kad Ukrainai svarbu kuo greičiau stabilizuoti santykius su Baltaisiais rūmais, ir paragino ukrainiečius sugrąžinti derybas į įprastas vėžes dar prieš prezidento kalbą Kongrese antradienio vakarą.
Tarp tų, kurie susisiekė su V. Zelenskiu, yra D. Trumpo pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas, sakė vienas iš šaltinių.
Po šio įspėjimo greitai sekė V. Zelenskio žinutė platformoje „X“, kurioje V. Zelenskis apgailestavo dėl penktadienio susitikimo.
Iš Trumpo – nauji signalai dėl Ukrainos: gavo asmeninį Zelenskio laišką
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad gavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką kuriame teigiama, kad jo šalis yra pasirengusi „kuo greičiau sėsti prie derybų stalo ir priartinti ilgalaikę taiką“, rašo CNN.
Apie tai antradienį patvirtino pats D. Trumpas, sakydamas kalbą Kongrese. Jis laišką pavadino svarbiu.
„Mano komanda ir aš esame pasirengę dirbti vadovaujant stipriam prezidento D. Trumpo vadovavimui, kad pasiektume ilgalaikę taiką“, – V. Zelenskio laišką pacitavo D. Trumpas.
„Mes tikrai vertiname tai, kiek daug Amerika padarė, kad padėtų Ukrainai išlaikyti savo suverenumą ir nepriklausomybę. Kalbant apie susitarimą dėl naudingųjų iškasenų ir saugumo, Ukraina yra pasirengusi jį pasirašyti bet kuriuo Jums patogiu metu“, – anot D. Trumpo, rašė V. Zelenskis.
D. Trumpas ir V. Zelenskis jau penktadienį Baltuosiuose rūmuose turėjo pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, tačiau prezidentai apsižodžiavo, D. Trumpas pradėjo rėkti ant V. Zelenskio.
D. Trumpas sako, kad vertina laišką, ir pridūrė, kad „tuo pat metu mes rimtai diskutavome su Rusija ir gavome tvirtų signalų, kad jie yra pasirengę taikai“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rusijos smūgis raketa: Kryvyj Rihe sunaikintas viešbutis, po griuvėsiais gali būti žmonių
Rusijos raketa smogė į viešbučio Kryvyj Rihe pastatą ir jį faktiškai sunaikino. Skelbiama, kad žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar keli yra sunkiai sužeisti. Taip pat gali būti, kad yra daugiau aukų po pastato griuvėsiais.
Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Lysakas praneša, kad Krivoj Rogo miestas buvo atakuotas raketomis.
„Kilo gaisras. Buvo apgadinta civilinė infrastruktūra. Tikėtina, kad po griuvėsiais gali būti žmonių“, – cituojamas S. Lysakas BBC.
Rusijos gynybos ministerija kol kas nepranešė apie Krivoj Rogo apšaudymą.
Skelbiama apie mažiausiai vieną žuvusį ir tris sunkiai sužeistus žmones. Dar yra žinoma apie 14 išgelbėtų asmenų, rašoma UNIAN.