Svarbiausios naujienos:
21:51 | Rusų dronas smogė Chersonui, sužeistas žmogus
Chersone apie 16 val. nuo rusų bepiločio orlaivio smūgio nukentėjo 64 metų vyras, kuris tuo metu buvo gatvėje.
Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Apie 16 val. Rusijos kariuomenės dronas atakavo Chersoną. Priešo smūgis teko gatvėje buvusiam 64 metų vyrui“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad jis patyrė sprogimo sukeltą traumą, rankos ir kojos skeveldrinių sužeidimų. Pasak medikų, jo būklė – vidutinio sunkumo.
Anksčiau srities karinės administracijos spaudos tarnyba informavo, kad į medikus kreipėsi 68 metų moteris, kuri sausio 21-ąją nukentėjo per Beryslavo apšaudymą. Jai diagnozuota sprogimo sukelta trauma ir kontūzija.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Chersono priemiestyje, Antonivkos gyvenvietėje, apie 11 val. per rusų bepiločio orlaivio ataką nukentėjo du žmonės.
21:40 | Umerovas atleido savo pavaduotoją
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pateikė Ministrų kabinetui prašymą dėl jo pavaduotojo Dmytro Klimenkovo atleidimo. Gynybos ministerija taip pat nepratęs sutarties su dabartine Gynybos pirkimų agentūros vadove Marina Bezrukova.
Gynybos ministras tai pranešė feisbuke.
„Tai pirmas ir paskutinis įrašas ginkluotės įsigijimo tema. Daug kalbama apie ginklų pirkimą kariuomenei, tačiau rezultatai nedžiugina. Nusprendžiau atleisti visus, kurie sužlugdė šį darbą: 1. Teikiu Ministrų kabinetui prašymą atleisti mano pavaduotoją Dmytro Klimenkovą. 2. Gynybos ministerija nepratęsia sutarties su Marina Bezrukova“, – pareiškė jis.
Pasak R. Umerovo, Gynybos ministerija taip pat atšaukia du valstybės atstovus iš Stebėtojų tarybos. „Tai bus precedentas valstybės korporatyvinio valdymo istorijoje, kai du nepriklausomi Stebėtojų tarybos atstovai palaikė valstybės poziciją, o valstybės įgaliotas valstybės interesų atstovas ignoravo valdymo organo rekomendacijas. Stebėtojų taryba bus atnaujinta artimiausiu metu“, – pažymėjo jis.
R. Umerovas informavo, kad Gynybos pirkimų agentūros direktoriumi bus paskirtas Gynybos ministerijos pirkimų agentūros „Valstybinis užnugario operatorius“ generalinis direktorius Arsenas Žumadilovas.
Pasak jo, vienintelis kriterijus, kurį ministerija taiko Gynybos pirkimų agentūrai – laiku ir visa apimtimi aprūpinti frontą visa reikiama ginkluote.
21:14 | Rusai atakavo Nikopolio rajoną dronais ir artilerija, padaryta žalos
Okupantai rusai penktadienį atakavo Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną bepiločiais orlaiviais ir artilerijos ugnimi, padaryta žalos.
Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Priešo smūgių taikiniais tapo Nikopolis, taip pat Myrivkos ir Marhaneco bendruomenės. Nukentėjo degalinė ir du privatūs namai, ūkinis pastatas, dujotiekis, elektros perdavimo linija.
Žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 24-osios naktį Rusijos kariškiai penkis kartus apšaudė Nikopolio rajoną iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Grad“ ir sunkiosios artilerijos.
20:42 | Rusijos partizanai pasidalino iškalbinga nuotrauka: „Vyrui plakate laikas išeiti, mūsų užduotis jam padėti“
Su Rusijos partizanais siejamas „Telegram“ kanalas „Skrepač“ pasidialino iškalbinga nuotrauka, kurioje – liepsnose po atakos paskendusi Riaznės naftos perdirbimo gamykla, o priešais liepsnas puikuojasi politinė reklama su Rusijos prezidento Vladimiro Putino veidu.
Ypač iškalbingą šią nuotrauką daro ir užrašas ant plakato su V. Putinu – „stabilumas“.
„Visa [Rusijos] situacija vienoje nuotraukoje.
Geriau apibūdinti negalėtum. Trūksta tik lauko tualeto ir paskutinius drabužius parduodančios močiutės.
Iš vienos pusės tai juokinga, bet iš kitos – liūdina… Bet dabar ne laikas liūdėti!
Vyrui ant skelbimų lentos laikas išeiti. Bet jis pats to nenorės. Mūsų užduotis yra jam padėti. Prisijunk prie mūsų“ – rašė su Rusijos partizanais siejamas „Telegram“ kanalas „Skrepač“.
20:11 | Raketos „Orešnik“ nuolaužos atskleidė Putino melą: pasirodė ekspertų išvados
Rusiška raketa „Orešnik“ yra ne kas kita, kaip patobulinta senojo modelio – vidutinio nuotolio balistinės raketos „RS-26 Rubež“ – versija, praneša leidinys, „The Economist“ cituoja UNIAN.
Tokią išvadą padarė Ukrainos mokslininkai iš Kyjivo teismo ekspertizės tyrimų instituto, ištyrę apdegusias raketos dalis, likusias po smūgio į Dniprą 2024 metų lapkričio 21 dieną. Apie tai rašo leidinys „The Economist“.
Leidinys priminė, kad V. Putinas raketas „Orešnik“ pavadino nauju rusiškų ginklų „stebuklu“, tačiau jo nuolaužos rodo ką kita.
„Viena dalis datuojama 2017 m. Kita dalis, esanti vienoje iš raketų kovinių galvučių, datuojama 2016 m.“, – pažymi leidinys.
19:53 | Rusai Sumų srityje bepiločiais orlaiviais atakavo civilinius automobilius, sužeisti trys žmonės
Sumų srityje Rusijos kariškiai bepiločiais orlaiviais atakavo civilinius automobilius, trys žmonės buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Tyrimo duomenimis, 2025 metų sausio 24 d., naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo būdus, okupantai, preliminariais duomenimis, FPV dronais atakavo dvi transporto priemones su civiliais, važiavusias Sumų rajono Miropilios bendruomenės teritorija. Per priešo ataką, kuri įvyko apie 10.45 val., buvo sužeistas automobilio vairuotojas“, – rašoma pranešime.
Be to, apie 13.45 val. rusai dronu atakavo dar vieną transporto priemonę, sužeisti du civiliai.
Apgadintos dvi transporto priemonės.
Sumų apygardos prokuratūrai vadovaujant, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų.
19:11 | Estijos policija laikinai uždraudė dronų skrydžius pasienio su Rusija zonoje
Daugelis dronų pilotų Estijoje šią savaitę gavo Policijos ir sienos apsaugos valdybos (PPA) laiškus su pranešimu, kad dėl nestabilios situacijos pasienyje su Rusija dronų skrydžiai uždraudžiami, pranešė regioninis laikraštis „Virumaa Teataja“.
Laikinai sustabdyti dronų skrydžiai šiaurės rytinės Rytų Virumos apskrities pasienio zonoje.
Daugelį šis pranešimas sutrikdė, nes nebuvo jokio žinomo įvykio prie sienos, dėl kurio galėjo susidaryti nestabili situacija.
Įspėjimas taip pat sukėlė gyvas diskusijas socialiniuose tinkluose. Kai kas spėjo, kad draudimas gali būti susijęs su būsimu Estijos energetinės sistemos atjungimu nuo Rusijos energetinės sistemos ir galimais Maskvos atsakomaisiais sabotažo veiksmais.
Rytų prefektūros pasienio apsaugos biuro vadovas Eerikas Purgelis (Erikas Purgelis) sakė, kad pernai padaugėjo GPS signalų trikdžių netoli sienos ir kad tai tapo iššūkiu ir bepiločius toje zonoje skraidinančioms agentūroms, ir pilotams mėgėjams.
„Jau anksčiau siuntėme svarbią informaciją vietos dronų pilotams, bet atsižvelgdami į padažnėjusius signalų trikdžius manėme, jog būtina įvesti laikinus suvaržymus bepiločių orlaivių skrydžiams pasienio zonoje, kad apsaugotume žmones ir jų turtą. Kitaip tariant, nusprendėme netenkinti pilotų mėgėjų prašymų dėl dronų skrydžių, kol situacija nepagerės“, – sakė E. Purgelis.
Kaip nurodoma interneto svetainėje gpsjam.org, stebinčioje GPS signalų slopinimą, ankstesnę savaitę dideli trikdžiai buvo nuolat fiksuojami į šiaurę nuo Kalastės. Trikdžiai ir praeityje keldavo problemų pilotams mėgėjams, kartais net būdavo prarandamas ryšys su dronais.
Praėjusį pavasarį vienam pilotui Rytų Virumos apskrities Lagnos kaime skraidinant droną dingo ryšys tarp bepiločio, buvusio 40 m virš žemės, ir valdymo pulto, buvusio ant žemės. Taip pat buvo prarastas GPS ryšys su palydovais ir nevaldomas dronas kažkur nuskrido. Ta vieta yra už 10 km nuo sienos su Rusija.
Tinklapio droon.ee, skirto prekybai bepiločių skraidyklių gamintojos DJI orlaiviais ir jų priežiūrai, plėtros vadovas Eduardas Vainu tuo metu sakė, jog įmanoma, kad netoli rytinės sienos buvo kuriami klaidingi signalai, kad dronas nuskristų nežinoma kryptimi.
„Kad apsaugotume vertingą pilotų mėgėjų turtą ir žmonių sveikatą dronų skrydžių rajone tais atvejais, jei dronas nukristų dėl signalų trikdymo, nusprendėme, kad būtina atsargumo dėlei įvesti šiuos laikinus suvaržymus“, – sakė E. Purgelis.
17:55 | Ukraina sureagavo į Putino siūlymą JAV sėsti prie derybų stalo: „Jam reikia grįžti į realybę“
V. Putinui pareiškus apie Rusijos pasirengimą derėtis dėl Ukrainos su JAV, A. Jermakas sako, kad tai neįvyks nedalyvaujant pačiai Ukrainai.
„Putinas bando propaguoti derybų su JAV idėją. Tačiau jis turi sąlygą: jis nori derėtis dėl Europos likimo be pačios Europos. Ir jis nori kalbėti apie Ukrainos likimą be Ukrainos.
Taip neatsitiks. Putinui pačiam reikia grįžti į realybę, kitaip jis bus ten grąžintas. Šiuolaikiniame pasaulyje tai [ką siūlo Putinas] neveikia“, – pareiškė A. Jermakas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms su JAV vadovu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje.
„Kalbant apie derybų klausimą, (...) mes visada sakėme, ir noriu tai dar kartą pabrėžti, kad esame pasirengę šioms deryboms Ukrainos klausimais“, – sakė V. Putinas Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.
„Greičiausiai iš tiesų mums geriau susitikti, atsižvelgiant į šiandienos realijas, ir ramiai pasikalbėti apie visas sritis, kurios domina ir Jungtines Valstijas, ir Rusiją. Esame pasirengę“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.
V. Putinas pažymėjo, kad tokio susitikimo galimybė „pirmiausia priklauso nuo dabartinės JAV administracijos sprendimų ir pasirinkimų“.
JAV prezidentas dažnai kritikuodavo savo pirmtako Joe Bideno administracijos paramą Ukrainai ir girdavosi gerais santykiais su V. Putinu. Dėl to nuogąstauta, kad jis galėtų tarpininkauti susitarimui, kurio sąlygos būtų nepalankios Kyjivui.
Neseniai D. Trumpas užėmė griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu. Jis kritikavo V. Putiną dėl nenoro susitarti ir pagrasino ekonominėmis pasekmėmis, jei jis to nepadarys.
V. Putinas valstybinės televizijos eteryje taip pat gyrė D. Trumpą kaip pragmatišką ir protingą lyderį bei sakė nemanąs, kad JAV vadovas imsis griežtų sankcijų prieš Rusiją.
„Jis yra ne tik protingas, bet ir pragmatiškas žmogus“, – kalbėjo V. Putinas. Jis sakė, kad „per didelės arba per mažos“ naftos kainos kenktų tiek Rusijos, tiek Amerikos ekonomikai, ir pridūrė: „Man sunku įsivaizduoti, kad būtų priimti sprendimai, kurie būtų žalingi Amerikos ekonomikai.“
Kremlius anksčiau penktadienį pareiškė, kad prezidentas yra pasirengęs kalbėtis su D. Trumpu, bet laukia „signalų“ iš Vašingtono.
17:20 | Putinas sako esąs pasirengęs deryboms su D. Trumpu dėl Ukrainos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms su JAV vadovu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje.
„Kalbant apie derybų klausimą, (...) mes visada sakėme, ir noriu tai dar kartą pabrėžti, kad esame pasirengę šioms deryboms Ukrainos klausimais“, – sakė V. Putinas Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.
„Greičiausiai iš tiesų mums geriau susitikti, atsižvelgiant į šiandienos realijas, ir ramiai pasikalbėti apie visas sritis, kurios domina ir Jungtines Valstijas, ir Rusiją. Esame pasirengę“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.
V. Putinas pažymėjo, kad tokio susitikimo galimybė „pirmiausia priklauso nuo dabartinės JAV administracijos sprendimų ir pasirinkimų“.
JAV prezidentas dažnai kritikuodavo savo pirmtako Joe Bideno administracijos paramą Ukrainai ir girdavosi gerais santykiais su V. Putinu. Dėl to nuogąstauta, kad jis galėtų tarpininkauti susitarimui, kurio sąlygos būtų nepalankios Kyjivui.
Neseniai D. Trumpas užėmė griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu. Jis kritikavo V. Putiną dėl nenoro susitarti ir pagrasino ekonominėmis pasekmėmis, jei jis to nepadarys.
V. Putinas valstybinės televizijos eteryje taip pat gyrė D. Trumpą kaip pragmatišką ir protingą lyderį bei sakė nemanąs, kad JAV vadovas imsis griežtų sankcijų prieš Rusiją.
„Jis yra ne tik protingas, bet ir pragmatiškas žmogus“, – kalbėjo V. Putinas. Jis sakė, kad „per didelės arba per mažos“ naftos kainos kenktų tiek Rusijos, tiek Amerikos ekonomikai, ir pridūrė: „Man sunku įsivaizduoti, kad būtų priimti sprendimai, kurie būtų žalingi Amerikos ekonomikai.“
Kremlius anksčiau penktadienį pareiškė, kad prezidentas yra pasirengęs kalbėtis su D. Trumpu, bet laukia „signalų“ iš Vašingtono.
17:07 | Ukraina iš pafrontės kaimų evakuos daugiau vaikų
Ukraina penktadienį paskelbė apie privalomą dešimčių šeimų su vaikais evakuaciją iš pafrontės kaimų rytinėje Donecko srityje.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariškiai bando stumtis į priekį šiame regione ir užėmė virtinę gyvenviečių. Dauguma jų buvo visiškai sunaikintos per mūšius, vykstančius nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
„Nusprendžiau pradėti privalomą šeimų su vaikais evakuaciją“ iš maždaug dviejų dešimčių pafrontės kaimų ir gyvenviečių, tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas. Jis pridūrė, kad paveiktoje teritorijoje Donecko srities vakaruose, netoli vidinės sienos su Ukrainos Dnipropetrovsko sritimi, gyvena apie 110 vaikų.
„Vaikai turėtų gyventi esant taikai ir ramybei, o ne slėptis nuo apšaudymų“, – pažymėjo jis ir paragino tėvus paisyti nurodymų išvykti.
Rusija 2022 m. paskelbė „aneksuojanti“ Donecko sritį, tačiau nėra pareiškusi oficialių pretenzijų į Dnipropetrovską. Nurodymai išvykti buvo duoti praėjus dienai po to, kai šiaurės rytinės Charkivo srities pareigūnai paskelbė apie 267 vaikų evakuaciją iš kelių ten esančių gyvenviečių, kurioms gresia Rusijos atakos.
16:27 | Rusija teigia neleisianti NATO dominuoti Baltijos jūroje
Vienas aukštas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad Maskva priešinsis bet kokiems NATO veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti dominavimą Baltijos jūroje.
Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško Rusijos televizijos kanalui „Rossija 24“ penktadienį sakė, kad Vakarų karinio aljanso sprendimas stiprinti patruliavimą Baltijos jūroje yra dar vienas NATO „noro paversti Baltijos jūrą NATO ežeru“ įrodymas. „To nebus dėl daugybės priežasčių, o viena iš pagrindinių priežasčių, žinoma, yra ta, kad Rusijos Federacija neleis to daryti“, – kalbėjo jis.
Rusijos poziciją Baltijos jūroje susilpnino Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO. Oro maršrutas į jos eksklavą Kaliningradą driekiasi siauru tarptautiniu oro koridoriumi.
Abi NATO kaimynės yra pareiškusios, kad jų oro ir jūrų pajėgos stiprins patruliavimą. Toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į kelis incidentus, per kuriuos jūros dugne buvo pažeisti elektros kabeliai. Įtariama, kad prie to prisidėjo Rusija. Vakarų sąjungininkės taip pat teigia, kad Baltijos jūra plaukioja vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivai, kuriais bandoma apeiti Vakarų sankcijas, nukreiptas prieš prekybą rusiška nafta.
16:16 | Kyjivo srityje per dronų ataką nukentėjo penki daugiabučiai ir 13 privačių namų
Kyjivo srityje sausio 24-osios naktį per Rusijos bepiločių orlaivių ataką nukentėjo penki daugiabučiai ir 13 privačių namų, taip pat parduotuvės, ambulatorija ir odontologijos kabinetas.
Kaip rašo „Ukrinform“, Nacionalinė policija tai pranešė „Facebook“ paskyroje.
„12.30 val. duomenimis, apgadinta 13 privačių namų ir penki daugiabučiai, 13 automobilių, dvi parduotuvės, ūkinis pastatas, ambulatorija ir odontologijos kabinetas“, – sakoma pranešime.
Taip pat pažymima, kad šalinami priešo atakos padariniai.
Pareigūnai priminė, kad per Rusijos bepiločių orlaivių ataką žuvo trys žmonės, o dar du buvo sužeisti.
Pasak Nacionalinės policijos, smūgių vietose dirba policininkai, išminuotojai, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai, komunalinės tarnybos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 24-osios naktį Kyjivo srityje per Rusijos dronų ataką žuvo trys žmonės. Nuolaužos krito dviejuose rajonuose.
Brovarų miesto vadovas Ihoris Sapožko informavo, kad namo, kuris nukentėjo per naktinę dronų ataką, griuvėsiuose buvo rastas žuvusios moters kūnas.
Šiame name žuvo sutuoktiniai: 1966 metais gimęs vyras ir 1965 metais gimusi moteris.
Savo ruožtu Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad Fastivo rajone drono nuolaužos pataikė į 10 aukštų gyvenamąjį namą, sukėlė gaisrą ir suniokojo 6-ąjį ir 7-ąjį aukštus.
Evakuota 150 gyventojų. Išgelbėti sužeistas vyras iš 6-ojo aukšto ir užblokuota moteris iš 9-ojo aukšto. Buvo rastas 1988 metais gimusio vyro kūnas.
15:58 | Ukraina pašiepė Rusijos reikalavimus: „Šiaurės Korėjos sąjungininkai dar pradės ultimatumus reikšti“
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pareiškė, kad vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą yra 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime NATO duoto pažado dėl būsimos Ukrainos narystės atšaukimas.
„Oi, blyn, Šiaurės Korėjos sąjungininkė kelia ultimatumus NATO. Visiška nesąmonė. Maskvai šiuo klausimu niekas žodžio nedavė. Rusija vykdo invazijos karą Europoje. Jos okupacinės pajėgos yra Ukrainoje ir kitose Europos šalyse“, - Ukrainos URM atstovas Heorhijus Tichijus.
Tai, kad V. Putinas neturi „veto teisės“ dėl Ukrainos stojimo į NATO, anksčiau sakė ir Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte.
14:24 | Kremlius: V. Putinas pasirengęs kalbėtis su D. Trumpu, laukia „signalų“ iš JAV
Kremlius penktadienį pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs kalbėtis su JAV lyderiu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), bet laukia „signalų“ iš Vašingtono.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė: „Putinas yra pasirengęs. Laukiame signalų (iš JAV).“
11:34 | Rusijos URM: Vakarai dislokuoja pajėgas, 2025 m. sieks Rusijos pralaimėjimo
„NATO nuo šiandien, 2025 m., sieks išbandyti tą naują pajėgų dislokavimo architektūrą“, – cituojamas Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško Rusijos informavimo priemonėse.
Pasak jo, pastaraisiais metais šios pastangos buvo nukreiptos į tai, kad būtų Rusijos Federacija patirtų „strateginį pralaimėjimą“.
A. Gruško taip pat pareiškė, kad Šiaurės Atlanto aljansas 2025 m. yra suplanavęs 100 pratybų, kurios daugiausia vyks rytinėje aljanso zonoje.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskva siekia užkirsti kelią tiesioginiam konfliktui su Šiaurės Atlanto aljansu.
09:47 | Trumpas pažėrė kritikos Zelenskiui: jis – ne angelas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „neturėjo leisti karo su Rusija“ ir „nusprendė kariauti su daug didesne valstybe“, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo interviu „Fox News“, pavadinęs savo kolegą Ukrainoje „ne angelu“.
09:24 | Trumpo komanda yra pasirengusi suteikti saugumo garantijas Ukrainai – Bloomberg
JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda yra pasirengusi suteikti Ukrainai saugumo garantijas, rašo „Bloomberg“, remdamasi aukšto rango pareigūnu. Privačiai kalbėję šaltiniai JAV prezidento komandoje šį žingsnį laiko neišvengiamu kelyje į taikos susitarimą.
07:19 | „Nebėra daugiau pas mus Riazanėje gamyklos“: liudininkai apie Ukrainos smūgį į Rusijos gilumą
Filmuotoje medžiagoje matyti, kad gaisras kilo Riazanėje, tikriausiai vietos naftos perdirbimo įmonėje. Taip pat atakuota buvo netoliese esanti Novo-Riazanskaja šiluminė elektrinė. Liudininkų filmuotoje medžiagoje matomi du gaisrai netoli vienas kito.
Sausio pradžioje Maskvos teismas įpareigojo Rusijos bendrovę „Yandex“ slėpti objekto žemėlapius ir nuotraukas dėl Ukrainos dronų atakų grėsmės. Riazanės naftos perdirbimo įmonės (RNPK) gamykla yra „Rosneft“ dalis.
Riazanės srities vadovas Pavelas Malkovas patvirtino oro atakos prieš miestą faktą, tačiau nepatikslino, ar naftos perdirbimo gamykla buvo atakos taikinys, kokia ten padėtis šiuo metu.
Sausio 24-osios naktį buvo užpulti beveik visi Rusijos pasienio regionai, taip pat su Riazanė besiribojantys Tulos ir Maskvos regionai.
Riazanė yra vos už kelių šimtų kilometrų nuo Rusijos sostinės Maskvos.
07:10 | Per Rusijos smūgį Ukrainos sostinės regione žuvo du žmonės
Per Rusijos oro smūgius netoli Ukrainos sostinės žuvo du ir buvo sužeisti dar mažiausiai du žmonės, penktadienį pranešė Kyjivo srities vadovas.
„Deja, du žmonės žuvo dėl priešo bepiločių atakos Kyjivo srityje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė sostinę supančio regiono karinės administracijos vadovo pareigas einantis Mykola Kalašnykas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
