Apie tai jis kalbėjo vakariniame pranešime.
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikęs su kadenciją baigiančiu Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta, patvirtino įsipareigojimą ir toliau plėtoti dvišalius santykius bei bendromis jėgomis siekti, kad Ukraina pasiektų pergalę.
„Taikos turime siekti ne tik stabdydami karą, bet stabdydami Rusijos agresiją. Tam turime toliau stiprinti Ukrainą. Skubios paliaubos nepadės pasiekti tvarios taikos – jos paskatins Rusiją žengti toliau. Patikimiausia saugumo garantija Ukrainai ir ilgalaikės taikos priemonė – Ukrainos narystė NATO”, – pabrėžė K. Budrys.
Susitikime aptarta situacija fronte, karinės ir politinės pagalbos Ukrainai prioritetai, parama Ukrainos energetikos sektoriui bei Ukrainos stojimo į ES procesas. Ministras K. Budrys pažymėjo, kad Lietuva tęs paramą Ukrainai ir šiame procese.
„Artėjant liūdnai sukakčiai – trejų metų nuo Rusijos karo pradžios – privalome įsisąmoninti: Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę – Ukrainos ateitis ir Europos saugumas priklauso nuo mūsų bendro įsipareigojimo“, – pabrėžė K. Budrys.
Ministras pažymėjo, kad svarbiausiu priotetu taip pat išlieka karinės paramos Ukrainai didinimas ir investicijos į gynybos pramonę.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė artėjantį neformalų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, Europos gynybos stiprinimo planus bei galimas derybas dėl taikos Ukrainoje.
Kalbėdamas apie galimas derybas, G. Nausėda akcentavo, jog taikos sąlygas turi nustatyti Ukraina, o ne agresorius.
„Skeptiškai vertiname siekį užbaigti karą „greitu susitarimu“. Netikime, kad greitos paliaubos padės pasiekti tvarią taiką. Priešingai – tai gali reikšti moralinį Vakarų pralaimėjimą ir sudaryti sąlygas Rusijai sustiprinti savo karinius pajėgumus, taip dar labiau didinant grėsmę visam euroatlantiniam saugumui“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidento žodžiais, bet kokios galimos derybos turi būti grindžiamos pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, užtikrinant tvirtas ir ilgalaikes saugumo garantijas.
Šalies vadovas patikino, kad Lietuva ir toliau tvirtai laikysis įsipareigojimų, skirdama ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo savo BVP Ukrainos saugumui ir gynybai, bus tęsiamas abiejų šalių gynybos pramonės bendradarbiavimas karinių technologijų gamybos srityje.
Pokalbio metu taip pat aptarta Ukrainos centre Vilniuje organizuojama konferencija „Treji metai, nesuskaičiuojama begalė ateičių: saugant laisvę ir Ukrainos vaikus“, skirta paminėti trečiosioms Rusijos karo prieš Ukrainą metinėms.
Rusija pradėjo naudoti dronus „Shahed“ su padidintais 90 kg sprogstamaisiais užtaisais ir metaliniais šrapneliais, kad būtų kuo daugiau civilių gyventojų aukų, teigia Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale.
„Rusija dabar naudoja dronus „Shahed“ su padidintais 90 kg koviniais užtaisais ir metaliniais šrapneliais, kad būtų kuo daugiau civilių gyventojų aukų“, – sakė A. Jermakas.
Jis pridūrė, kad „nusikaltėliai ir teroristai už tai turi būti ir bus patraukti atsakomybėn“.
Kyjivo miesto valstybinės administracijos Transporto infrastruktūros departamento direktorius Ruslanas Kandyboras anksčiau pranešė, kad Kyjivą sausio 29-osios naktį atakavo dronai su šrapneliais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą gyrėsi analogų pasaulyje neva neturinčia tarpžemynine balistine raketa „Sarmat“ ir jau kelerius metus žadėjo bet kurią dieną paruošti ją kovinei parengčiai. V. Putino propagandistai pagrasino panaudoti raketą, kad nušluotų nuo žemės paviršiaus Didžiąją Britaniją ir Strasbūrą.
Tačiau visa eilė bandymų žlugo: Rusija neturi žmonių su reikiamomis kompetencijomis darbui su tokio tipo raketoms, su kuriomis Ukrainos inžinieriai dirbo nuo sovietinių laikų, teigia ekspertai.
Plačiau skaitykite straipsnyje Maskvai grąsinant „analogų neturinčia“ raketa – analitikų pašaipos: Rusija turi didžiulių problemų
Europos Sąjungos (ES) pareigūnai svarsto galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą karo Ukrainoje sureguliavimo dalį, ketvirtadienį rašo leidinys „Financial Times“.
Pasak leidinio, rusiškų dujų pirkimo idėjos šalininkai tvirtina, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti ir palaikyti paliaubas.
Trys FT kalbinti šaltiniai teigė, jog idėjai pritarė kai kurie Vokietijos ir Vengrijos pareigūnai, ją esą remia ir kitos sostinės, kurios mato tai būdą sumažinti energijos kainas Europoje.
Tačiau tuo pat metu net preliminari diskusija sukėlė aštrią artimiausių Ukrainos sąjungininkių ES reakciją.
„Tai beprotybė. Argi mes galime būti tokie kvaili, kad net pagalvojame apie tai kaip apie galimą variantą?“ – klausė vienas pareigūnas iš Rytų Europos.
Be to, atsinaujinusios diskusijos dėl rusiškų dujų tiekimo atnaujinimo sukėlė nerimą kai kuriems eksportuotojams iš JAV, kurie siekia pasirašyti ilgalaikes tiekimo sutartis su Europos bendrovėmis.
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pažadėjo skirti Ukrainai papildomą 1,2 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą, teigdama, kad Europa turi būti pasirengusi prisiimti didesnę dalį paramos Kyjivui.
Gynybos ministras Palas Jonsonas sakė, kad šis paketas, 18-asis nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais, yra didžiausias iki šiol ir rodo, kad Švedija yra pasirengusi remti Ukrainą „ilguoju laikotarpiu“.
„Tai taip pat yra signalas kitiems mūsų sąjungininkams, kad Europa turi pasirengti prisiimti daugiau atsakomybės už paramą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė P. Jonsonas.
Iš visos 13,5 mlrd. kronų (1,2 mlrd. JAV dolerių) sumos didžioji dalis – 5,9 mlrd. kronų – bus skirta įrangai iš Švedijos ir užsienio šalių pramonės įsigyti, ji vėliau bus perduota Ukrainai.
P. Jonsonas sakė, kad šis paketas reiškia, jog Švedija pereina nuo ginklų dovanojimo iš savo atsargų prie naujų ginklų pirkimo.
Vienas milijardas kronų taip pat buvo skirtas Ukrainos „tolimojo nuotolio raketų ir tolimojo nuotolio dronų“ gamybai, teigė vyriausybė.
Į paketą taip pat įtraukta Švedijos kariuomenės 3,3 mlrd. kronų vertės dovana, įskaitant 16 Švedijos kovinių katerių „Combat Boat 90“, padvigubinant Ukrainai dovanotų tokių katerių kiekį.
Anksčiau Švedija Ukrainai siuntė savo mobiliosios artilerijos sistemą „Archer“, 50 savo šarvuotų kovos mašinų CV90 ir „apie 10“ tankų „Leopard 2“ bei priešlėktuvinių raketų sistemų.
Vyriausybės duomenimis, su šiuo naujausiu paketu Švedijos karinė parama Ukrainai siekia 61,9 mlrd. kronų (5,6 mlrd. JAV dolerių).
Per Rusijos drono smūgį daugiabučiui gyvenamajam namui Sumų mieste žuvo šeši žmonės, dar devyni buvo sužeisti. Apie tai pranešė Sumų srities prokuratūra savo pranešime „Telegrame“.
Institucijos pranešė, kad griuvėsiuose rasti dar vienos sutuoktinių poros kūnai.
„15.30 val. duomenimis, per priešo ataką prieš daugiaaukštį pastatą žuvo šeši žmonės, t. y. trys sutuoktinių poros – 74 metų vyras ir jo 69 metų žmona, 65 metų vyras ir jo 64 metų žmona ir 61 metų vyras ir jo 61 metų žmona“, – sakoma pranešime.
Sumų miesto taryba „Telegrame“ nurodė, kad per išpuolį nukentėjo 10 daugiabučių namų, juose buvo išdaužyti arba sunaikinti 462 langai.
Praėjusią naktį į gyvenamąjį namą Sumuose smogė Rusijos dronas „Shahed“.
Reaguojant į šią tragediją, Sumų mieste sausio 30 ir 31 dienomis paskelbtas gedulas.
Nepaisant naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo bandymų pokario saugumo garantijų Ukrainai naštą perkelti ant Europos pečių, JAV negalės pozicionuoti savęs neutraliu tarpininku sudarant taiką tarp Kyjivo ir Maskvos. Buvęs NATO analitikas Michaelas Ruhle apie tai rašo „Welt“ straipsnyje.
Tokią nuomonę leidiniui „Welt“ išsakė buvęs NATO analitikas Michaelas Ruhle'as, cituoja UNIAN.
D. Trumpo komanda anksčiau pateikė taikos susitarimo viziją, kuri numato karo veiksmų sustabdymą fronto linijoje, o po to į šią liniją įvesti taikdarius, kurie stebės, kaip laikomasi paliaubų.
M. Ruhle skaičiavimais, norint suvaldyti 1200 kilometrų demarkacijos liniją, prireiktų 50 000 taikdarių kontingento. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad juos retkarčiais reikia keisti kaip įprastos rotacijos dalį, tai iš tikrųjų reiškia, kad šiai misijai reikia skirti apie 150 000 karių.
Ne mažiau svarbus dalykas yra šių taikos palaikymo pajėgų galios. Jie turi turėti pakankamai pajėgų ir teisių, kad galėtų įsikišti ir imtis reikiamų priemonių, jei viena iš šalių pažeidžia paliaubas.
Anot M. Ruhle, kaip tik šis aspektas atmeta galimybę naudoti standartinius „JT taikdarius“, kurių nemažą dalį sudaro kariai iš globalių pietų šalių, tokių kaip Bangladešas ar Pakistanas. Analitikas įsitikinęs, kad tokie taikdariai eskalacijos atveju „nenorės ir negalės“ konfrontuoti su Rusijos ar Ukrainos kariais. Būtent todėl demarkacijos liniją gali saugoti tik Vakarų šalių kariai.
Tačiau europiečiai su tuo nesutiks, jei neturės aiškios JAV paramos šiuo klausimu.
„Todėl Vašingtono pasirinktas požiūris apsiriboti nuo įvykių tampant neutraliu tarpininku ir apkrauti europiečius karine našta, gali žlugti susidūrus su atšiauria realybe“, – teigia M. Ruhle.
Tačiau net ir dalyvaujant JAV, tokia misija pareikalautų milžiniškų finansinių išlaidų, ir neaišku, ar Vakarai su tuo sutiktų. Kita vertus, liūdną Budapešto memorandumo patirtį turinti Ukraina, analitiko nuomone, taip pat nesutiks su jokiais „neaiškiais pažadais“ ir reikalaus aiškių garantijų iš bent jau didžiųjų Vakarų karinių jėgų.
Analitikas pažymi, kad Europa ir JAV yra priverstos dirbti kartu, kad užbaigtų karą Ukrainoje, net jei jaučia, kad karo tęsimas trumpuoju laikotarpiu joms kainuos pigiau nei jo užbaigimas.
Nepaisant Vakarų sankcijų Rusijos naftos sektoriui, šalis pernai šiek tiek padidino žalios naftos eksportą. „Naftos gavyba 2024 m. siekė 516 mln. tonų, o eksportas – 240 mln. tonų“, – žurnalo „Energetičeskaja Politika“ skiltyje rašė vicepremjeras Aleksandras Novakas. Lyginant su 2023 m., gavyba sumažėjo 2,8 proc., o eksportas per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 2,4 proc. Perdirbimas šalies viduje mažėja.
Pasak A. Novako, Rusijos ekonomika, nepaisant Vakarų sankcijų, toliau sėkmingai vystosi. Žaliavų sektorius ir toliau vaidina didelį vaidmenį finansuojant biudžetą. Pajamos iš naftos ir dujų sandorių, A. Novako duomenimis, sudarė apie 30 proc. visų biudžeto įplaukų.
Vakarų pramoninės valstybės dėl Maskvos pradėto karo prieš Ukrainą bandė sumažinti Rusijos pajamas iš naftos verslo – nustatė kainų lubas ir įvedė įvairias sankcijas. Anot stebėtojų, tai kol kas nepasiteisino, nes pirmiausiai Kinija ir Indija aktyviai pirko rusišką naftą.
Naujai įsteigtos Vokietijos kariuomenės operatyvinės vadavietės vadas Alexanderis Sollfrankas ketvirtadienį duotame interviu perspėjo dėl vis intensyvesnių Rusijos pastangų sutrikdyti gyvenimą Vokietijoje.
Yra buvę „mėginimų įsibrauti“ į Bundesvero (Vokietijos kariuomenės) objektus, virš jų buvo pastebėta dronų, naujienų agentūrai „dpa“ Berlyne sakė A. Sollfrankas.
„Nebegyvename taikos sąlygomis. Stebime prieš Bundesverą ir Vokietiją, prieš infrastruktūrą nukreiptus priešiškus veiksmus, įskaitant šnipinėjimą“, – kalbėjo A. Sollfrankas.
„Mes ne kartą stebėjome dronus, skraidančius ten, kur jiems skraidyti nevalia“, – paaiškino jis.
Vadas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Baltijos jūroje ne kartą buvo nutraukti kabeliai, sakydamas, kad „kol kas nežinome, kaip tai įvyko ar kas dėl to kaltas“.
„Bet jau dabar kyla įtarimų dėl to, kaip viskas galėjo būti ir kad viskas buvo padaryta tyčia, siekiant sukelti žalą“, – teigė jis.
Naujausias toks incidentas įvyko praėjusį savaitgalį, kai buvo pažeistas Švediją ir Latviją jungiantis povandeninis kabelis, kuriuo naudojasi Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centras, nors tiksli šio įvykio priežastis dar nėra nustatyta.
Stokholmo valdžia tiria sunkaus sabotažo versiją, atliekant tyrimą buvo sulaikytas įtartinas laivas.
Rusijos pajėgoms apšaudant Donecko srities Kramatorsko miestą buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, įskaitant du vaikus, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Pirminiai duomenimis, buvo sužeistas aštuonerių metų berniukas ir septynerių metų mergaitė.
Šiuo metu institucijos atlieka išpuolio padarinių vertinimus.
Tačiau V. Fliaškinas nenurodė, kokį ginklą Rusija panaudojo per šį išpuolį.
Rusija beveik kasdien apšaudo gyvenvietes Donecko srityje.
Kramatorskas yra maždaug už 20 km nuo fronto linijos.
Rusijos teismų sistema pagal nuosprendžių dalį daugiau nei 20 kartų aplenkė Josifo Stalino laikų SSRS ir daugiau nei 30 kartų – ketvirtojo dešimtmečio pradžios karinius tribunolus. Tokius duomenis „Nezavisimaja gazeta“ pateikė Belgorodo srities advokatų asociacijos advokatas, Federalinės advokatų asociacijos patarėjas Borisas Zolotuchinas.
Kasmet Rusijos teismai vidutiniškai išteisina tik apie 0,3 proc. baudžiamojon atsakomybėn patrauktų piliečių, tuo tarpu 1937 m. „teismai išteisino 7 proc. kaltinamųjų, o 1941-1944 m. kariniai tribunolai išteisindavo 10-12 proc. kaltinamųjų“, – statistiką citavo B. Zolotuchinas. Tai „liudija ne tik atskirų teisėjų, bet ir visos sistemos kaltinamąjį šališkumą“, – pabrėžė jis.
Aukščiausiasis Teismas ir teismų sistemos vadovybė tai, kas vyksta, aiškina tariamai aukšta tyrimų kokybe, todėl daugelis bylų nutraukiamos ir nepasiekia teismo. Tačiau šią poziciją nesunkiai paneigia prisiekusiųjų teismų statistika, pažymi Zolotuchinas: jie išteisina 20-25 proc. kaltinamųjų net ir Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto jurisdikcijai priklausančiose bylose, kuriose „tyrimo kokybė a priori yra aukštesnė“.
Federalinių teisininkų rūmų duomenimis, praėjusiais metais Rusijos teismai baudžiamosiose bylose nuteisė rekordinį skaičių kaltinamųjų – 589 011. Tai didžiausias skaičius per pastaruosius 10 metų. Kartu išteisinamųjų nuosprendžių dalis sumažėjo nuo 0,26 proc. iki 0,25 proc. Kitaip tariant, kiekvienam išteisinamajam nuosprendžiui teisėjai priimdavo 400 apkaltinamųjų nuosprendžių, o tikimybė būti išteisintam Rusijos teisme buvo maždaug 10 kartų mažesnė nei laimėti ruletėje, kur tikimybė yra 2,7 proc. arba 1 iš 36, rašoma „The Moscow Times“.
Šiais metais Rusija tikisi pasitelkti ne mažiau kaip 126 tūkst. kareivių iš vadinamojo „specialiojo kontingento“, kurį sudaro rusai, atliekantys bausmę kalėjimuose, turintys skolų ir susiduriantys su kitomis problemomis.
Tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Pažymima, kad Maskva, siekdama padengti okupacinės armijos nuostolius, planuoja kas mėnesį mobilizuoti po 10 tūkst. žmonių iš „specialiojo kontingento“.
Pasak Ukrainos žvalgybos, iš viso 2025 metais valstybė agresorė ketina mobilizuoti mažiausiai 280 tūkst. okupantų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos kariai praėjusią savaitę sunaikino 16 rusų įtvirtinimų ir išvedė iš rikiuotės penkias radioelektroninės kovos priemones.
Per Rusijos dronų ataką Ukrainoje šiaurės rytiniame Sumų mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Nuo 2022 metų pradžios, kai rusai įsiveržė į Ukrainą, Maskva beveik kasdien dešimtimis dronų ar raketų apšaudo Ukrainos miestus.
Gelbėjimo tarnybų išplatintuose vaizduose matėsi daugiabučio šone išmušta skylė ir su žibintais dirbantys gelbėtojai, kasinėjantys nuolaužas ir ieškantys išgyvenusiųjų.
„Tai baisi tragedija, baisus Rusijos nusikaltimas. Labai svarbu, kad pasaulis nesustotų ir toliau darytų spaudimą Rusijai dėl šio teroro“, – socialiniuose tinkluose rašė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Stebėsenos grupės „Krymskij veter“ duomenimis, remiantis palydovinių vaizdų duomenimis, regiono teritorijoje užfiksuoti 4 galingi gaisrai:
- Netoli Sinij Kolodeco kaimo.
- Degė nenustatytas objektas, kurio paskirtis nežinoma.
- Prie Novozybkovo tarpinės naftos perpumpavimo stoties (PNPS).
- Plytų gamyklos teritorijoje.Prie linijinės siurblinės dispečerinės (LDPS) „8N“.
PNPS ir LDPS yra naftotiekio „Družba“ dalis ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant naftos tiekimą Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms bei tranzitą į Europą. Per metus per šias stotis perpumpuojama daugiau kaip 33 mln. tonų naftos.
Okupantai rusai praėjusią parą smogė 40 Chersono srities gyvenviečių, trys žmonės žuvo, dar dešimt buvo sužeisti.
Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Rusai apšaudė socialinę infrastruktūrą ir srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus. Be kita ko, apgadinti trys daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 22 privatūs namai. Taip pat nukentėjo dujotiekis, garažai, privatus automobilis.
Per naktinę Rusijos kariškių bepiločių orlaivių ataką Ukrainos oro gynybos pajėgos danguje virš Chersono srities sunaikino vieną priešo „Shahed-131/136“ tipo savižudį droną.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 30-osios naktį rusai iš artilerijos apšaudė Mykolajivo srities Očakivo bendruomenės akvatoriją.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos Briansko srityje griaudėjo sprogimai, skelbiama, kad buvo įvykdyta dronų ataka, rašo „Kanal 24“.
Vietos gyventojai skelbė girdėję kelis sprogimus ir matę gaisrą.
Atakos taikinys galėjo būti naftotiekio „Družba“ skirstymo stotis. Naftotiekis „Družba“ yra strategiškai svarbus objektas, nuo kurio priklauso naftos tiekimas iš Rusijos į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas ir Europą. Skaičiuojama, kad juo per metus transportuojama apie 33 mln. tonų naftos.
Anot leidinio, manoma, kad dronas naktį smogė naftos siurblinei.
Liudininkai sako, kad danguje įvykio vietoje girdėjosi grasūs sprogimai, buvo matyti keli oro taikiniai. Vėliau kilo gaisras.
Rusijos valdžios institucijos išpuolio kol kas nekomentavo.
Sumų srityje per dronų ataką sužeistų žmonių skaičius išaugo iki septynių, informacija apie žuvusįjį nepasitvirtino, žmonių paieška po griuvėsiais tęsiama.
Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Nacionalinės policijos Sumų srities vyriausioji valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiąnakt priešo bepilotis orlaivis atakavo daugiaaukštį gyvenamąjį namą Sumų mieste. Per smūgį buvo sužeisti septyni civiliai, tarp jų – vaikas. Nukentėjo dešimties aukštų gyvenamasis namas", – rašoma pranešime.
Smūgio vietoje dirba policija, išminuotojai, gelbėtojai, nukentėjusiesiems teikiama pagalba.
Namo kieme įsteigtas atakos padarinių likvidavimo štabas, į kurį piliečiai gali kreiptis dėl pagalbos.
Teisėsaugininkai iškėlė baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį („Karo įstatymų ir papročių pažeidimas“).
Savo ruožtu miesto valdžia paneigė Sumų srities karinės administracijos vadovo Volodymyro Artiucho pranešimą apie žuvusįjį. „Informacija apie žmogaus žūtį nepasitvirtino“, – sakoma Sumų miesto tarybos pranešime. Tarp sužeistųjų yra 7 metų vaikas ir 18 metų vaikinas, jo būklė sunki.
Anksčiau buvo pranešta, kad, rusų dronui pataikius į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Sumuose, vienas žmogus žuvo, o trys buvo sužeisti.
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 270 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų sausio 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 835 940 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 890 tankų (+4), 20 614 šarvuotųjų kovos mašinų (+17), 22 412 artilerijos sistemų (+17), 1 264 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 050 oro gynybos priemonių (+0), 369 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 23 510 dronų (+54), 3 054 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 35 451 automobilio (+85), 3 725 specialiosios technikos vienetų (+4).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimai apie Ukrainos valdžios neteisėtumą ir galimą taikos susitarimą gali tapti priežastimi ateityje pažeisti bet kokius susitarimus su Ukraina, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
„V. Putinas leido aiškiai suprasti, kad nelaikys taikos susitarimų privalomais, primindamas 2022 m. prezidento Volodymyro Zelenskio dekretą, draudžiantį derybas su juo. Tačiau net jei šis dekretas bus atšauktas, V. Putinas ras naujų priežasčių pažeisti susitarimą“, – sako analitikai.
Anot jų, Kremlius, manipuliuodamas klaidingomis Ukrainos įstatymų interpretacijomis, sukuria pagrindą neįgyvendinti jokių būsimų susitarimų. V. Putinas sako, kad V. Zelenskis nėra teisėtas Ukrainos prezidentas ir teigia, kad su juo nesiderės. Jis jau dabar ragina Ukrainos Aukščiausiąją Radą imtis antikonstitucinių veiksmų, kuriais vėliau pasinaudos, kad paskelbtų ją taip pat „neteisėta“ ir tada pateisintų savo reikalavimus visiškai pakeisti valdžią Ukrainoje bei nenorą derėtis.
Anot ISW, V. Putinas kuriasi erdvę manipuliacijoms. Tokioje erdvėje net jei kažkokie susitarimai bus pasiekti, Kremlius juos galės pažeisti, remdamasis kokiais nors išgalvotais kaltinimais. Analitikai sako, kad Kremlius tą patį triuką atliko su 2014 ir 2015 m. Minsko susitarimais.
„Net jei V. Zelenskis ar kiti Ukrainos vyriausybės atstovai sutiks atšaukti dekretą, draudžiantį derybas su V. Putinu, pastarasis pažeis bet kokį taikos susitarimą, kurį sudarys su Ukraina, remdamasis melagingu pretekstu, kad tokie susitarimai yra „negaliojantys“, tol, kol manys, kad karinėmis operacijomis gali pasiekti savo maksimalistinių karinių tikslų“, – teigiama analizėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą ataką Sumų srityje, kurios metu žuvo mažiausiai 9 žmonės, dar 13 – sužeisti. Kartu V. Zelenskis įspėjo, kad Rusija turi būti priversta sudaryti taiką, antraip panašūs išpuoliai kartosis.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Apie tai jis kalbėjo vakariniame pranešime.
„Kas valandą – naujienos apie situaciją Sumuose, kur vis dar vyksta darbai Rusijos „Shahed“ drono atakos vietoje. Sugriautas gyvenamasis namas. Žuvo devyni žmonės – užuojauta visoms šeimoms. Sužeista 13 žmonių, tarp jų ir vaikas. Kiekvienam suteikiama reikiama pagalba. <...>
Tai tipiškas rusiškas stilius – sugriauti daugelio šeimų gyvenimus, ištisus namus. Ir kiekvienas toks Rusijos smūgis reikalauja pasaulio atsako – teroras negali likti nenubaustas. Veiksmingiausias būdas – remti savo žmones ir valstybę. Palaikykite spaudimą Rusijai ir nepasiduokite Maskvos manipuliacijoms – ar politinėms, ar žiniasklaidoje. Turime priversti Rusiją sudaryti taiką. Tik Rusijoje yra karo priežastys“, – įspėjo V. Zelenskis.