Svarbiausios dienos naujienos:
14:54 | Rusams atakavus Odesą žuvo žmogus
Rusams antradienį atakavus Odesos uostamiestį žuvo žmogus, pranešė pietinio Ukrainos regiono gubernatorius Olehas Kiperis.
Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo regioną dviem aviacinėmis raketomis Ch-31P, bet jos savo taikinių nepasiekė.
Skeveldros užmušė 71-erių vyrą, kuris atakos metu buvo prie jūros, nurodė O. Kiperis.
14:53 | Per rytinį Chersono apšaudymą du žmonės žuvo, dar aštuoni buvo sužeisti
Per rytinį Chersono apšaudymą sužeistų žmonių skaičius išaugo iki aštuonių. Taip pat žinoma apie du žuvusiuosius.
Tai antradienį pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Medikų pagalbos prireikė dar vienai Chersono gyventojai, kuri nukentėjo per rytinį Rusijos armijos smūgį“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad 35 metų moteris sunkiai sužeista – ji patyrė sprogimo sukeltą traumą, skeveldrinius pilvo ir šlaunies sužeidimus. Gydytojai kovoja dėl jos gyvybės.
Anksčiau Chersono srities karinė administracija pranešė apie septynis sužeistuosius. Tai trys 40, 47 ir 40 metų moterys ir keturi 54, 39, 53 ir 19 metų vyrai. Jiems diagnozuotos sprogimo sukeltos traumos ir skeveldriniai sužeidimai.
Gydytojai vienam Chersono gyventojui suteikė medicininę pagalbą ir išleido jį gydytis ambulatoriškai. Kiti sužeistieji šiuo metu yra gydymo įstaigose, kur jiems teikiama reikiama pagalba.
Kaip praneša Chersono srities prokuratūra, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu.
Tyrimo duomenimis, spalio 29 d. apie 8.40 val. Rusijos kariškiai iš artilerijos apšaudė vieną iš Chersono gyvenamųjų rajonų.
Prokuratūra pažymi, kad per apšaudymą žuvo vyras ir moteris, kurie patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų. Preliminariais duomenimis, dar septyni civiliai buvo sužeisti. Informacija tikslinama.
Be to, prokuratūra patvirtino, kad, dokumentuojant spalio 28 d. įvykusio Beryslavo rajono Lvovės kaimo apšaudymo padarinius, buvo rastas žuvusio vyro kūnas.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Chersone per apšaudymą žuvo 62 metų vyras.
Spalio 28 d. Chersono srities Lvovės kaimas buvo apšaudytas iš minosvaidžių, žuvo 61 metų vyras.
14:24 | Atskleidė slaptą Zelenskio plano dalį: reikalavimas nustebino JAV pareigūnus
Vienoje iš slaptų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalės plano dalių yra reikalavimas aprūpinti Ukrainą „Tomahawk“ raketomis, kurių veikimo nuotolis siekia 2 400 km, „New York Times“ nurodė aukšto rango JAV pareigūnas, rašo UNIAN.
Vis dėlto pareigūnas pabrėžia, kad tai yra „absoliučiai neįmanomas reikalavimas“. Užuot parėmęs pergalės planą, kuris, V. Zelenskio teigimu, užbaigtų karą su Rusija, Ukrainos prezidentas sulaukė tik „vangios retorinės paramos“.
Kaip pastebi pareigūnas, nė viena šalis esą nesutiko leisti Ukrainai apšaudyti vakarietiškomis ilgojo nuotolio raketomis Rusijos gilumoje esančius karinius objektus ir nė viena didžioji šalis nepalaikė Ukrainos kvietimo į NATO.
Žiniasklaida rašo, kad dėl šios priežasties V. Zelenskio oficialius vizitus į Jungtines Valstijas ir Europą pastarosiomis savaitėmis „galima laikyti nesėkmingais“.
„Tačiau tikroji šio [pergalės] plano auditorija gali būti namuose, mano kai kurie karo analitikai ir diplomatai. V. Zelenskis gali pasinaudoti savo griežta pozicija, įskaitant neseniai parlamente pasakytą kalbą, kad parodytų ukrainiečiams, jog padarė viską, ką galėjo, parengtų juos tam, kad Ukrainai gali tekti susitarti, ir suteiktų ukrainiečiams patogų atpirkimo ožį – Vakarus“, – rašo leidinys.
13:21 | Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė atvyksta į Rusiją, pranešė žiniasklaida
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui antradienį atvyko į Rusiją oficialaus vizito po to, kai Pietų Korėja ir JAV pareiškė, kad Pchenjanas pasiuntė tūkstančius karių į Rusiją mokymams.
Ministrė išskrido į tolimųjų rytų Rusijos miestą Vladivostoką, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi diplomatiniu šaltiniu, kuris sakė, kad „rytoj ji bus Maskvoje“.
12:20 | Zelenskis su Pietų Korėjos prezidentu aptarė Šiaurės Korėjos karių siuntimą į Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk Yeolu aptarė Šiaurės Korėjos karių siuntimą į pagalbą Rusijai.
„Aptarėme Šiaurės Korėjos karinių pajėgų dalyvavimą Rusijos invazijoje į Ukrainą. Išvada aiški: šis karas tampa tarptautiniu, peržengiančiu dviejų šalių ribas“, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis.
12:00 | Tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių stos į karą: Vašingtonas įvardijo, kada jie bus pasiruošę mūšiams
Šiaurės Korėja nusiuntė apie 10 tūkst. karių į Rusiją apmokymams ir manoma, kad po kelių savaičių juos išsiųs kariauti į Ukrainą, pirmadienį pranešė Vašingtonas.
Antradienį Seulas nurodė, kad šis spartėjantis dislokavimas kelia rimtą grėsmę saugumui.
Seulas jau seniai kaltina Šiaurės Korėją siunčiant ginklus Maskvai, kad šie būtų panaudoti jos plataus masto kare Ukrainoje. Birželio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasirašė abipusės gynybos susitarimą, kuriame, kaip manoma, taip pat susitarta dėl Pchenjano karių siuntimo į karą Ukrainoje.
Pchenjanas neigia siuntęs karius į Rusiją. Tačiau praėjusią savaitę Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad jei toks dislokavimas įvyktų, jis atitiktų tarptautinę teisę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijos teritorijoje gali būti apie 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino šį dislokavimą labai pavojingu.
Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh (Sabrina Sing) pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad Šiaurės Korėja „iš viso pasiuntė apie 10 tūkst. karių treniruotis Rytų Rusijoje, o šie per kelias ateinančias savaites tikriausiai papildys Rusijos pajėgas netoli Ukrainos“.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad šis dislokavimas yra pavojinga Rusijos plataus masto invazijos eskalacija. Jis pridūrė, kad Pchenjano karių panaudojimas rodo didėjančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino desperaciją.
M. Rutte nurodė, kad nuo plataus masto karo pradžios žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 600 tūkst. Rusijos karių.
Briuselyje po susitikimo su Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnais NATO vadovas teigė galintis patvirtinti, kad Pchenjano kariuomenės daliniai dislokuoti Rusijos vakarinėje Kursko srityje.
Antradienį Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas pareiškė, kad stiprėjantis Maskvos ir Pchenjano karinis bendradarbiavimas kelia grėsmę tarptautinės bendruomenės saugumui. Jis pridūrė, kad Seulas galvoja apie atsakomąsias priemones.
Seulo žvalgybos agentūra įstatymų leidėjams nurodė, kad Šiaurės Korėja į frontą gali nusiųsti net aukšto rango generolus. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį į stiprėjantį Maskvos ir Pchenjano karinį bendradarbiavimą.
Įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas pridūrė, kad Seulo žvalgybos agentūra perspėjo, jog Pchenjanas artimiausiu metu ruošiasi paleisti dar vieną palydovą, kuris buvo sukurtas naudojantis Rusijos technologine pagalba.
Ekspertai mano, kad siųsdama karius į Rusiją Šiaurės Korėja siekia karinių technologijų – nuo stebėjimo palydovų iki povandeninių laivų – ir galimų saugumo garantijų iš Maskvos.
Lee Seong-kweunas sakė, kad Pchenjanas stabdo bet kokios informacijos apie karių dislokavimą Rusijoje skleidimą, o dislokuotų karių šeimoms meluojama apie jų likimą.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė šią savaitę lankysis Maskvoje, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). Daugiau informacijos apie vizitą nebuvo pateikta.
Anksčiau šiais metais Pietų Korėja nurodė, kad persvarstys tiesioginį ginklų tiekimą Ukrainai.
Seulas laikosi ilgalaikės politikos, draudžiančios parduoti ginklus į aktyvaus konflikto zonas, ir jos kol kas neatsisakė nepaisydamas Vašingtono bei Kyjivo raginimų persvarstyti šią nuostatą.
Seulas jau yra perdavęs Lenkijai milijardų dolerių vertės tankų, haubicų, atakos lėktuvų ir raketų paleidimo įrenginių.
Pirmadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) įspėjo, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas siekiant paremti Rusiją jos kare Ukrainoje kelia grėsmę taikai pasaulyje.
Šie komentarai buvo išsakyti po telefoninio pokalbio su Pietų Korėjos prezidentu. Pokalbio metu ji patikino, kad ES reaguos į šiuos Pchenjano veiksmus stiprindama bendradarbiavimą su Seulu ir kitais partneriais.
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris žurnalistams sakė, kad Kinijai, Maskvos ir Pchenjano sąjungininkei, pareiškė, jog ji turėtų būti susirūpinusi dėl Šiaurės Korėjos ir Rusijos veiksmų.
11:44 | Putinas pripažino Rusijos problemas: apkaltino Vakarus
Pirmadienį per susitikimą su vyriausybės ir Kremliaus administracijos pareigūnais Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos ekonomika susiduria su sunkumais, rašo „The Moscow Times“.
10:58 | Kadyrovas pranešė apie dronų ataką Čečėnijoje: kilo gaisras
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pranešė, kad Čečėnijoje buvo įvykdyta dronų ataka, rašo „Nexta“.
10:48 | Nausėda: Šiaurės Korėjos kariams esant Rusijoje, NATO turi suteikti daugiau paramos Ukrainai
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO, reaguodama į Šiaurės Korėjos karių buvimą Rusijoje, turėtų leisti Ukrainai atakuoti karinius taikinius Rusijoje ir suteikti ilgojo nuotolio raketų.
„Šiaurės Korėjos kariai padeda Rusijai jos kare Ukrainoje, NATO turi atsakyti suteikdama viską, ko reikia (Ukrainos – BNS) pergalei“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienį vakare rašė šalies vadovas.
Anot jo, Aljansas Ukrainai turi ne tik suteikti leidimą atakuoti karinius taikinius Rusijos teritorijoje, tiekti ilgojo nuotolio raketas, bet ir padidinti bendrą karinę paramą.
„Dvejonės veda į eskalaciją, o ne atvirkščiai“, – teigia G. Nausėda.
Praėjusią savaitę prezidentas teigė nesiimsiantis vertinti pranešimų apie Šiaurės Korėjos karių buvimą Rusijoje, kol neturės „aiškesnės ir solidesnės“ informacijos.
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie Rusijos teritorijoje besitreniruojančius tūkstančius karių iš Šiaurės Korėjos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Vakarus grįžti prie klausimo dėl karių siuntimo į Ukrainą.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Vakarams reikia grįžti ne tik prie diskusijų, bet ir imtis veiksmų.
NATO pirmadienį patvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai buvo pasiųsti padėti Rusijai jos daugiau nei dvejus metus trunkančiai plataus masto invazijai į Ukrainą.
Aljanso teigimu, kai kurie iš jų jau dislokuoti Rusijos Kursko pasienio srityje, kur Maskva bando atremti Ukrainos puolimą.
Pentagono skaičiavimais, Rusijoje treniruojasi apie 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Ekspertai teigia, kad mainais už karius Šiaurės Korėja tikriausiai siekia įsigyti karinių technologijų – nuo stebėjimo palydovų iki povandeninių laivų – ir galimų saugumo garantijų iš Maskvos.
10:27 | Ukrainos oro pajėgos numušė 26 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 26 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai atakavo Ukrainą 48 dronais. Be to, Rusijos aviacija ištisą parą įvairiomis kryptimis leidžia valdomas bombas į fronto teritoriją.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Vinycios, Žytomyro, Chmelnyckio, Sumų, Černihivo ir Poltavos srityse.
26 dronus pavyko numušti, dar 20 nukrito nepasiekę taikinių, o vienas grįžo į Rusiją.
9:20 | Zelenskis apie tai, ar Trumpas nutrauktų paramą Ukrainai: nemanau, kad jis nori pralaimėti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad Donaldas Trumpas nenustos padėti Ukrainai, jei laimės JAV prezidento rinkimus, rašo UNIAN.
Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje pirmadienį. V. Zelenskis nurodė negirdėjęs D. Trumpo žodžių, kad jis nutrauks paramą Ukrainai.
Vis dėlto jis pridūrė, kad Kyjivas supranta visus galimus pavojus. Didžiausia iš jų – Vašingtono politikos Ukrainos atžvilgiu pasikeitimas.
„Kalbama ne apie paramą Ukrainai. Žinote, jei taip atsitiks, tai bus didelė Putino pergalė. Ir didelis pralaimėjimas Vakarams, demokratijai ir laisvėms. Nemanau, kad D. Trumpas, jei taps prezidentu, tikrai nori pralaimėti“, – pareiškė V. Zelenskis.
8:30 | Smūgis Rusijai: per dieną neteko 2 karinių sraigtasparnių
Per vieną dieną buvo numušti du kariniai rusų sraigtasparniai, rašo „Newsweek“. Abu orlaiviai buvo numušti šeštadienį.
7:47 | Rusai smogė į UNESCO įtrauktam pastatui Charkive
Vėlų pirmadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė į UNESCO įtrauktam pastatui Charkivo centre, rašo „Kanal 24“.
Anot leidinio, „Deržprom“ pastatas buvo laikomas ikonišku miesto simboliu, kurį žinojo kiekvienas Charkivo gyventojas.
Pastatas buvo iškilmingai atidarytas 1928 m. lapkričio 7 d. Šis pirmasis sovietinis 13 aukštų dangoraižis buvo bene pagrindinis dangoraižis Ukrainos Tarybų Respublikoje.
2017 m. pastatas įtrauktas į preliminarų UNESCO sąrašą. O 2018 m. Ministrų kabinetas įtraukė „Deržprom“ į Ukrainos valstybinį nekilnojamųjų paminklų registrą kaip nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektą.
7:22 | Smūgis Kryvyj Rihui
Rusijos pajėgos pirmadienio vakarą smogė Kryvyj Rihui, rašo UNIAN. Atakos metu buvo apgadintas trijų aukštų gyvenamasis namas.
Anot vietos tarnybų, žuvo vyras.
7:16 | Dronų ataka Kyjive
Rusai paryčiais dronais smogė Kyjivui, rašo UNIAN. Solomenskio rajone užsidegė parduotuvė, automobiliai, komercinės paskirties pastatas.
„Evakuota 15 žmonių, keturi nukentėjusieji perduoti medikams. Vyras su žaizdomis kojoje paguldytas į ligoninę. Gelbėtojai tęsia evakuaciją ir konstrukcijų demontavimą“, – rašoma gelbėtojų pranešime.
Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, Solomenskio rajone nukrito drono nuolaužos, buvo pažeistas dujų vamzdis, kuris buvo pritvirtintas ant devynaukščio pastato fasado, dėl to užsidegė parduotuvė ir nukentėjo žmonės.
Vėliau gelbėtojai patikslino, kad atakos metu buvo sužeisti šeši žmonės.
7:07 | Rusų smūgiai Charkivo mieste pražudė keturis žmones
Rusai antradienį sudavė keletą smūgių vienam iš gyvenamųjų Charkivo rajonų, pražudydami keturis miesto gyventojus, pranešė meras.
„2.51 val. Charkivas patyrė ataką iš oro“, – platformoje „Telegram“ rašė Igoris Terechovas, pridurdamas, kad „buvo sugriauti du namai, dar apie 20 pastatų buvo daugiau ar mažiau apgadinta“.
Jis pridūrė, kad gelbėtojai valo nuolaužas ir jau yra patvirtinta keturių žmonių žūtis.
Charkivas yra už maždaug 30 kilometrų nuo Rusijos sienos ir jau dvejus su puse metų trunkančiame kare dažnai tampa rusų aviacijos ir artilerijos taikiniu.
Pirmadienį rusų smūgis apgriovė garsųjį Deržpromo pastatą – charakteringą modernistinį sovietmečio dangoraižį, tapusį vienu iš intensyviai puolamo miesto šiaurės rytinėje Ukrainos dalyje simbolių.
Per šį išpuolį nukentėjo mažiausiai šeši asmenys, buvo apgriauta gydymo įstaiga.
Padniestrė
Iranas
''Demokratinė'' Šiaurės Korėja
Osetija
Rusija
Abhazija
Sirija
Tai grynas pederastų klubas, trukdantis pasauliui ramiai gyventi taikoje
Tuo tarpu JAV senas pirdyla Trampas vėl pateko į skndalą:pavadino Puerto Riką plūduriuojančia šūdina sala, o juk šios salos gyventojai-JAV piliečiai. Šis senas demencinis šūdas atrodo tyčia kalba taip, kad pralaimėtų rinkimus, nes jau pirminiai rezultatai įspūdingi, ypač aktyviai balsuoja moterys, nes jos noriteisės į abortą.
Iki JAV prezidento rinkimų liko tik 8 dienos!
KAM47A 2024!
