„Šiandien emocijos labai stiprios“ – Zelenskis reaguoja į JAV pasisakymus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į šiandien Londone vykusias derybas bei Donaldo Trumpo išsakytą kritiką, jog V. Zelenskis kenkia taikos deryboms.
Ukrainos prezidentas sakė, kad „šiandien emocijos labai stiprios“, tačiau pridūrė, kad šiandien Londone vykusiose derybose visos šalys „išsakė savo požiūrį ir pagarbiai priėmė viena kitos pozicijas“.
„Amerikos pusė pasidalijo savo vizija. Ukraina ir kiti europiečiai pateikė savo indėlį. Ir mes tikimės, kad būtent toks bendras darbas padės pasiekti ilgalaikę taiką“, – rašė jis X.
„Esame visiškai tikri, kad mūsų partneriai, ypač JAV, veiks pagal savo tvirtus sprendimus“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„Ukraina visada veiks pagal savo konstituciją“, – pridūrė jis.
Baltieji rūmai: Trumpo kantrybė senka, o Zelenskis „juda klaidinga kryptimi“
Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusivylęs derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo tempu, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis derybose „juda klaidinga kryptimi“.
Tai pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt. Pasak jos, D. Trumpo kantrybė „baigiasi“, cituodami „Reuters“, rašo UNIAN.
„Jis nori daryti tai, kas teisinga pasauliui. Jis nori matyti taiką. Jis nori, kad žudynės liautųsi, bet tam reikia, kad to norėtų abi karo pusės. Ir, deja, panašu, kad prezidentas Zelenskis juda ne ta kryptimi„, – citavo ją „Reuters“.
K. Leavitt taip pat pabrėžė, kad D. Trumpas neprašė Ukrainos pripažinti Krymą Rusijos dalimi.
„Kaip teisingai pažymėjo prezidentas D. Trumpas, būtent prezidentas B. Obama 2014 m. leido Rusijai užgrobti Krymą. Prezidentas neprašo Ukrainos pripažinti Krymą. Niekas jų to daryti neprašė. Jis prašo, kad šalys sėstų prie derybų stalo, pripažindamos, kad šis karas pernelyg ilgai buvo žiaurus. Kad būtų sudarytas geras susitarimas, abi šalys turi išeiti šiek tiek nelaimingos“, – tęsė Baltųjų rūmų atstovė.
K. Leavitt taip pat kritikavo prezidentą Zelenskį už tai, kad jis „bando vesti šias taikos derybas per spaudą“. Pasak jos, tai „prezidentui nepriimtina“, o derybų procesas turėtų vykti už uždarų durų.
„Prezidento nacionalinio saugumo komanda, jo patarėjai, investavo daug laiko, energijos ir pastangų, kad užbaigtų šį karą. Amerikos mokesčių mokėtojai šioms pastangoms skyrė milijardus dolerių. Ir to pakanka. Prezidentas yra nusivylęs. Jo kantrybė baigiasi“, – sakė Karoline Leavitt.
Ukraina skelbia sudavusi tikslų smūgį rusų dronų surinkimo cechui
Trečiadienį Ukraina surengė tikslią ataką Rusijos dronų cechui, nuo Ukrainos sienos nutolusiam daugiau kaip 1000 kilometrų, pranešė Generalinis štabas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų padaliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų komponentais, surengė ataką prieš rusų dronų gamybos cechą. Cituodami Generalinį štabą, praneša UNIAN.
„Įmonės gamybos pajėgumai – apie 300 įvairių bepiločių orlaivių per dieną. Ji įsikūrusi Rusijoje, Tatarstane, 1054 km atstumu nuo Ukrainos valstybinės sienos. Pataikymai ir sprogimai taikinio teritorijoje buvo patvirtinti“, – nurodoma pranešime.
Generalinio štabo duomenimis, šiuo metu žinoma, kad buvo apgadintas bepiločių dronų galutinio surinkimo cechas, tačiau žalos padariniai tikslinami.
„Šis smūgis yra tikslingas Ukrainos atsakas į Rusijos strateginį karinį objektą, naudojamą Rusijos ginkluotai agresijai prieš Ukrainą ir terorui prieš civilius Ukrainoje“, – teigė Generalinis štabas.
Kremlius: šiuo metu rengiamasi Trumpo ir Putino susitikimui
Šiuo metu rengiamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimui.
Apie tai pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, skelbia UNIAN, cituodami jo interviu leidiniui „Le Point“.
Jis pabrėžė, kad susitikimas „turėtų būti produktyvus“, nes „ir Trumpas, ir Putinas nori rezultatų“.
Paklaustas, ar D. Trumpas gali paskelbti naujas sankcijas Rusijai, jei ji iki balandžio pabaigos nepasirašys paliaubų, D. Peskovas atsakė, kad „D. Trumpas niekada neminėjo jokios datos“.
„Ir mes nemanome, kad termino nustatymas būtų tinkamas. Nes Putinas remia paliaubas“, – sakė Kremliaus propagandistas.
Trumpo specialusis pasiuntinys Whitkoffas išskrido į Rusiją susitikti su Putinu
Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Whitkoffas išskrido į Rusiją susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.
Remiantis „Flightradar“ sekimo duomenimis, lėktuvas „Gulfstream G650“ su Steve'u Whitkoffu lėktuve iš Paryžiaus pakilo Rusijos link.
„Axios“ rašo, kad D. Trumpo specialusis pasiuntinys su V. Putinu susitiks penktadienį, balandžio 25 d.
Trumpas kaltina Zelenskį: jis gali turėti taiką arba kariauti, kol praras visą šalį
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, jog pastarasis kenkia taikos deryboms su Rusija. D. Trumpas taip pat pridūrė, kad Ukrainos padėtis yra „siaubinga“, o V. Zelenskis „gali turėti Taiką arba, gali kariauti dar trejus metus, kol praras visą šalį“.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmajame „The Wall Street Journal“ puslapyje giriasi, kad „Ukraina teisiškai nepripažins Krymo okupacijos. Čia nėra apie ką kalbėti“. Šis pareiškimas labai kenkia taikos deryboms su Rusija, nes Krymas buvo prarastas prieš daugelį metų, globojant prezidentui Barackui Huseinui Obamai, ir net nėra diskusijų objektas“ – socialiniame tinke „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Jis pridūrė, kad niekas neprašo V. Zelenskio pripažinti Krymą Rusijos teritorija.
„Niekas neprašo V. Zelenskio pripažinti Krymą Rusijos teritorija, bet jei jis nori Krymo, kodėl dėl jo nekovojo prieš vienuolika metų, kai jis buvo perduotas Rusijai be šūvio? Šioje teritorijoje taip pat daugelį metų iki „Obamos perdavimo“ buvo įsikūrusios didelės Rusijos povandeninių laivų bazės. Būtent dėl tokių kurstytojiškų pareiškimų kaip Zelenskio taip sunku sureguliuoti šį karą“, – teigė D. Trumpas.
JAV prezidentas taip pat sakė, kad Ukrainos padėtis yra baisi, o V. Zelenskio pareiškimas „nepadarys nieko, tik pratęs žudymo lauką“.
„Jis neturi kuo pasigirti! Ukrainos padėtis yra siaubinga – Jis gali turėti Taiką arba, gali kariauti dar trejus metus, kol praras visą šalį. Aš neturiu nieko bendra su Rusija, bet turiu daug bendro su noru išgelbėti vidutiniškai penkis tūkstančius Rusijos ir Ukrainos karių per savaitę, kurie žūsta be jokios priežasties. Šiandieninis Zelenskio pareiškimas nepadarys nieko, tik pratęs „žudymo lauką“, o to niekas nenori“, – rašė JAV prezidentas.
D. Trumpas pridūrė, jog „esame labai arti susitarimo“ ir pakartojo savo anksčiau išsakytus teiginius, jog V. Zelenskis „neturi jokių kortų“ ir kad šis karas nebūtų prasidėjęs, jei jis būtų buvęs prezidentu.
V. Putino pasiūlymas
Antradienį leidinys „Financial Times“ (FT) nurodė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija.
Rusijos vadovas nurodė, kad būtų pasirengęs atsiimti Maskvos pretenzijas į dalį Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – keturių sričių, kurias ji iš dalies yra okupavusi.
Pasak FT, mainais Jungtinės Valstijos gali sutikti su kitais svarbiais Rusijos reikalavimais, įskaitant 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio suvereniteto pripažinimą ir draudimą Ukrainai stoti į NATO.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje reikalauja visiškai atkurti Ukrainos sienas, buvusias iki 2014 metų, o JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) šią poziciją pavadino nerealistiška.
JK ir Prancūzija surengė karines pratybas, kuriose naudojamos karo Ukrainoje įžvalgos
Prancūzijos užsienio legiono ir Didžiosios Britanijos kariai šiaurės rytų Prancūzijoje pradėjo bendras karines pratybas, kurių metu taikomos Ukrainoje išmoktos miesto karo pamokos, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Dvi savaites truksiančių pratybų metu, antradienį PUL ir Karališkasis Velso pirmasis batalionas kartu su kitais daliniais mėgino užimti šį 5 000 gyventojų turintį Žerfrekūro miestelį.
Ant medžių šakomis užmaskuoto britų šarvuočio įsitaisęs prancūzų karininkas vertė komandas iš Didžiosios Britanijos atvykusiems mechanizuotiesiems pėstininkams.
Šios pratybos vyksta tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti Europos planus pasiųsti į Ukrainą vadinamąsias „garantines pajėgas“, kai tik baigsis šioje šalyje po 2022 m. Rusijos invazijos prasidėjęs karas.
„Žvelgiame į tai, kas vyksta operacijų teatruose ir ieškome naujų veiksmų metodų, kuriuos galėtume integruoti“, – paaiškino PUL instruktorius pulkininkas leitenantas Romainas, pagal Prancūzijos kariuomenės politikos nuostatas prisistatęs tik savo vardu.
Namo rūsyje įrengtoje vadavietėje vienas iš jo vadovaujamos 13-osios pusbrigadės narių judino vairalazdę, o ekrane tuo metu buvo matyti vaizdai, kuriuos perdavinėjo virš miestelio gatvių skraidantis jo valdomas dronas.
Vadavietė, kurioje tebuvo vos keturi radijo imtuvai, keturi nešiojamieji kompiuteriai ir improvizuotą ekraną atstojanti balta paklodė, atrodė spartietiškai, tačiau, kaip paaiškino brigados vadas pulkininkas Benjaminas Brunetas, tam buvo svari priežastis.
„Mokomės kas šešias valandas pakeisti poziciją“, – paaiškino B. Brunetas. Tai – viena iš pamokų, nusižiūrėtų Ukrainoje, kur priešai greitai suseka vadaviečių skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę ir jas sunaikina.
Kapitono Edo – taip pat tik vardu prisistačiusio britų žvalgybos karininko – nuomone, Prancūzija ir Didžioji Britanija nuo seno sugeba puikiai dirbti išvien, nes abejų šalių „nuostatos ir vertybės yra panašios“.
„Prancūzai ir britai nuo 2018 m. kartu dislokuoti Estijoje“, kur vykdo NATO rytiniame sparne pradėtą misiją, paaiškino kapitonas.
„Mes mokomės ir esame pasirengę vykti į bet kurią pasaulio dalį“, – sakė jis.
Jermakas: Ukraina yra įsipareigojusi tarpininkaujant JAV užbaigti karą su Rusija
Ukraina trečiadienį pareiškė esanti įsipareigojusi tarpininkaujant Vašingtonui užbaigti karą su Rusija po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pagrasino pasitraukti iš derybų, jei greitai nebus susitarta dėl taikos susitarimo.
„Pabrėžėme, kad esame įsipareigoję palaikyti JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos pastangas“, – sakė Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas po derybų Londone su Kyjivo sąjungininkų atstovais.
„Esame dėkingi savo partneriams už tvirtą paramą ir bendrą norą kuo greičiau užbaigti karą“, – pridūrė jis.
Buvęs Trumpo patarėjas: „Tai pavojinga pozicija Ukrainai“
Vašingtono grasinimus pasitraukti iš derybų dėl taikos Ukrainoje reikėtų vertinti rimtai, pareiškė buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, rašo UNIAN.
Pasak jo, JAV administracijos atstovų pareiškimai apie galimą pasitraukimą iš derybų rodo Baltųjų rūmų „nusivylimą“.
Taip pat J. Boltonas mano, kad galimos paliaubos eina kryptimi, naudinga Rusijai ir nežada nieko gero Ukrainai.
„Manau, kad tai pavojinga pozicija Ukrainai, nes jei D. Trumpas atšauks JAV karinę paramą, o tokia galimybė yra reali, Ukraina turėtų tikėtis, kad europiečiai kompensuos skirtumą. Ir nors mūsų draugai Europoje gerai kalba retoriką, jie ne visada gerai ją vykdo“, – pridūrė jis.
Sikorskis smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje: „Ar jums neužtenka žemės?“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį savo metiniame kreipimesi į parlamentą, tęsiantis Maskvos karui kaimyninėje Ukrainoje, pasiuntė aštrią žinią Rusijos vadovams, klausdamas: „Ar jums neužtenka žemės?“
R. Sikorskis apibūdino sudėtingą padėtį, kurioje Lenkija atsidūrė dėl už sienos vykstančio karo ir jo plėtros grėsmės, bei išreiškė susirūpinimą dėl Vakarų šalių vienybės „dezintegracijos“
NATO rytiniame flange esanti Lenkija yra viena stipriausių Kyjivo rėmėjų, o R. Sikorskis savo kalboje griežtai kritikavo Rusiją.
„Ar jums neužtenka žemės? Vienuolika laiko juostų ir vis tiek neužtenka? Pasirūpinkite, kad tai, kas yra jūsų ribose, būtų geriau valdoma pagal tarptautinę teisę“, – pareiškė jis, kreipdamasis į rusų lyderius.
„Lenkų namuose tvyro nerimas ir klausimas, kas bus toliau. Ar mes taip pat rizikuojame patirti Rusijos agresiją? Ar Europos ir JAV santykiai artėja prie krizės? Ar Europa gali greitai pagerinti savo gynybinius pajėgumus?“ – apie blogėjančią saugumo padėtį kalbėjo R. Sikorskis.
Lenkija ir Europos sąjungininkės stengiasi stiprinti savo gynybą, baimindamosi, kad Rusijos agresija Ukrainoje nesiliaus, o JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija įspėja, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už saugumą.
R. Sikorskis savo kalboje neminėjo D. Trumpo pavardės, bet netiesiogiai kritikavo jo nuolaidas Rusijai siekiant užbaigti karą.
JK po Vance'o ultimatumo: Ukraina pati turi spręsti savo ateitį
Jungtinė Karalystė trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pati turi nuspręsti dėl savo ateities, JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui paskelbus, kad Vašingtonas pasitrauks iš derybų, jei nebus susitarta dėl taikos susitarimo su Rusija.
„Galiausiai Ukraina pati turi nuspręsti dėl savo ateities. Mes niekada nepaliksime Ukrainos“, – žurnalistams sakė JK premjero Keiro Starmerio atstovas spaudai.
J. D. Vance'as kiek anksčiau pareiškė, kad JAV pateikė Rusijai ir Ukrainai labai aiškų pasiūlymą dėl taikos susitarimo, ir pakartojo perspėjimus, kad Vašingtonas gali atsisakyti taikos siekio pastangų, jei kariaujančios pusės pasiūlymą atmes.
„Mes pateikėme labai aiškų pasiūlymą ir rusams, ir ukrainiečiams, ir atėjo laikas jiems arba pritarti, arba Jungtinėms Valstijoms pasitraukti iš šio proceso“, – žurnalistams Indijoje teigė J. D. Vance'as.
JAV viceprezidentas taip pat sakė, kad abi šalys turės atsisakyti dalies savo kontroliuojamų teritorijų. J. D. Vance'as pažymėjo, kad galimos ribos gali tiksliai neatitikti dabartinės fronto linijos, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu būtina sudėti ginklus ir įšaldyti karą.
„Manau, atėjo laikas žengti, jei ne galutinį, tai vieną iš paskutinių žingsnių – plačiąja prasme tai būtų šalių pareiškimas, kad mes nutraukiame žudynes, įšaldome teritorines ribas maždaug ties dabartine padėtimi“, – nurodė viceprezidentas.
„Žinoma, tai reiškia, kad ir ukrainiečiai, ir rusai turės atsisakyti kai kurių šiuo metu jiems priklausančių teritorijų“, – pridūrė J. D. Vance'as.
Šie komentarai pasirodė po pranešimų, kad JAV yra pasirengusios pripažinti Rusijos vykdomą Krymo kontrolę de jure, o kitų okupuotų teritorijų – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – de facto kontrolę kaip taikos susitarimo dalį.
Aukščiausi Europos, Ukrainos ir JAV diplomatai trečiadienį Londone turėjo aptarti D. Trumpo taikos planą, tačiau susitikimas buvo nukeltas, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad jame nedalyvaus.
Zelenskis nurodė, su kuo sutiktų Ukraina: taika gali ateiti tyloje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad Ukraina „neatmeta nė vieno iš formatų, galinčių atvesti prie paliaubų, o vėliau – prie tikros taikos“.
Taip pat jis pridūrė, kad įmanomos visos derybos formos, jeigu tik Rusija sutinka nutraukti žudynes, rašo UNIAN.
Kaip V. Zelenskis rašė „Telegram“, Rusijos išpuolis prieš autobusą Marganeco mieste yra nepaprastai žiaurus ir visiškai sąmoningas karo nusikaltimas.
„Deja, tokie Rusijos išpuoliai prieš civilius bepiločiais orlaiviais nėra retas reiškinys. Nuo tokio teroro labiausiai kenčia civiliai Chersono, Kupjansko, Pokrovsko ir Dnipro srities gyventojai. Tiesą sakant, tokių išpuolių pasitaiko kasdien. Rusai jais net giriasi, internete skelbdami vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti nukentėję civiliai gyventojai. Visas pasaulis turėtų į tai žiūrėti blaiviai: jei tokią teroro formą naudoja rusai, ją gali perimti ir kiti teroristai“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, tai yra viena iš priežasčių, kodėl Rusijos agresijos tęsimas yra pavojingas visame pasaulyje.
„Karas laikui bėgant keičiasi, ir kuo ilgiau jis tęsiasi, tuo labiau, deja, gali modernėti žmonių žudymo ir prievartos prieš juos formos. Ukrainoje reikalaujame nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis priminė, kad tai lygiai tas pats, kaip ir absoliučiai teisingas Jungtinių Valstijų pasiūlymas šių metų kovo 11 d., kai JAV siūlė ragino nutraukti ugnį 30 dienų ir tęsti derybas.
„Tai absoliučiai įmanoma. Bet tai įmanoma tik tada, jei Rusija su tuo sutinka ir nutraukia žudynes. Per Velykas mes pasiekėme tai, kad sumažėjo karo veiksmų intensyvumas ir nebuvo oro pavojaus signalų. Ukraina pasiūlė pratęsti šią tylos būseną bent 30 dienų ir padaryti paliaubas visiškas. Mes taip pat esame pasirengę nedelsiant nutraukti ugnį bent jau dėl civilių objektų ir tai jau pareiškėme“, – sakė prezidentas.
Jo nuomone, tai turėtų būti visų partnerių bendras pirmasis prioritetas – gelbėti gyvybes.
„Susitikome su savo partneriais Paryžiuje. Šiandien tęsiame Londone – Ukrainos delegacija jau pradėjo susitikimus. Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad neatmeta nė vieno iš formatų, galinčių atvesti prie paliaubų, o vėliau – prie tikros taikos. Žudynių sustabdymas yra svarbiausias uždavinys. Esu dėkingas visiems, kurie sutelkia dėmesį į tai ir padeda judėti karo pabaigos link“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad taika gali ateiti tyloje, o pirmasis tylos požymis yra teroro nebuvimas.
Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos
Anksčiau JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pateikė ultimatumą Ukrainai ir Rusijai. Jis pareiškė, kad Amerika nustos atlikti tarpininkės vaidmenį ir pasitrauks iš derybų, jei Rusija ir Ukraina teigiamai neatsakys į Donaldo Trumpo „taikų“ pasiūlymą nutraukti karą.
Pasak jo, tiek Ukraina, tiek Rusija turės atsisakyti kai kurių teritorijų, kurias kiekviena pusė šiuo metu kontroliuoja.
„Turės įvykti tam tikri teritoriniai mainai“, – sakė J. D. Vance'as ir pridūrė, kad nauja siena gali tapti fronto linija.
Tuo pat metu Ukrainos vicepremjerė Julija Svyrydenko pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi deryboms, bet ne pasidavimui. Pasak jos, ukrainiečiai negalės sutikti su įšaldytu konfliktu, užmaskuotu kaip taika, ir negalės pripažinti Krymo okupacijos.
Kremlius: dar yra daug niuansų dėl susitarimo
Konsultacijose dėl galimos taikos Ukrainoje, anot Kremliaus, vis dar yra nesutarimų. Prieš pasiekiant susitarimą reikia išspręsti kai kuriuos dalykus, žiniasklaidai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
„Tęsiame savo kontaktus (...), tačiau, žinoma, kad dar yra daug niuansų dėl susitarimo, kuriuos reikia išsiaiškinti, kur reikia suartinti pozicijas ir taip toliau. Šis darbas vyksta“, –teigė D. Peskovas.
Pasak jo, Rusija toliau kalbasi su JAV apie galimą susitarimą, tačiau nepalaiko ryšio su Europa ar Ukraina. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau atviras pokalbiams su visomis šalimis, pridūrė Kremliaus atstovas.
Kalbėdamas apie galimą JAV specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo vizitą, D. Peskovas teigė šiuo metu negalintis nieko konkretaus pasakyti. Paklaustas, ar vadovybė Maskvoje didėjantį JAV spaudimą susitarti su Ukraina traktuoja kaip ultimatumą, atsakė kad ne ir pareiškė, kad JAV sveikina tarpininkavimo pastangas.
Zelenskis ragina nedelsiant skelbti paliaubas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“, o jo vyriausiasis padėjėjas, užsienio reikalų ir gynybos ministrai Londone susitiko su Kyjivo sąjungininkais.
„Ukrainoje reikalaujame nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „žudynių sustabdymas yra užduotis numeris vienas“.
Aiškėjant Trumpo planui – griežtas Ukrainos atsakymas: šito padaryti negalime
Londone vykstant susitikimui dėl Ukrainos, Ukrainos vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko pareiškė, kad su kai kuriais reikalavimais Ukraina negali sutikti.
„Reuters“: Europa kategoriškai nepritaria kai kuriems Trumpo plano punktams
Kai kurie Vašingtono pasiūlymai dėl taikos Ukrainoje yra nepriimtini Kyjivui ir Europai, sako „Reuters“ šaltiniai. Šalys yra susiskaldžiusios, tačiau iki paskutiniosios tikimasi, kad gali būti pasiektas kompromisas.
Anot šaltinių, tarp JAV pasiūlymų yra Krymo aneksijos pripažinimas, o tai Europai ir Ukrainai atrodo nepagarbu.
Anot šaltinių, taip pat siūloma, kad Ukraina ir europiečiai turėtų pripažinti realybę, kad Rusija kontroliuoja likusius 20 proc. Ukrainos teritorijos.
Taip pat turėtų būti atmesta Ukrainos narystė NATO, o JAV pradėtų naikinti sankcijas Rusijai.
Londono derybose turėjo būti siekiama įveikti skirtumus ir rasti sričių, kurios galėtų patenkinti Maskvą ir pradėti rimtas derybas.
Rusija taip pat siekia, kad būtų panaikintos Europos Sąjungos jai taikomos sankcijos, tačiau Europa tam griežtai priešinasi.
Pasak Europos diplomatų, praėjusią savaitę Vašingtonas pasiūlė įsteigti neutralią zoną Zaporižios atominėje elektrinėje, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad būtų pasirengęs bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, kad elektrinė vėl pradėtų veikti.
Kai kurios Vašingtono idėjos gali nepatikti ir Maskvai. Du diplomatai sakė, kad JAV nepalaiko Rusijos reikalavimo demilitarizuoti Ukrainą ir neprieštarauja Europos pajėgoms kaip būsimų saugumo garantijų Ukrainai daliai.
Ukraina iškvietė Kinijos ambasadorių pareikšti „rimtą susirūpinimą“ dėl karinės veiklos
Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Kinijos ambasadorių pareikšti „rimtą susirūpinimą“ dėl kaltinimų, kad Rusijos armijoje yra kovotojų iš Kinijos ir Kinijos įmonės padeda Rusijai gaminti karinę įrangą, pranešė ministerija.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad mažiausiai 155 kinai kariauja Rusijos armijoje – du iš jų Ukraina sulaikė – ir kad jis turi „informacijos“, jog Kinija tiekia ginklus Rusijai. Kinija praėjusią savaitę neigė tiekianti ginklus.
Užsienio reikalų ministerija iškvietė Kinijos pasiuntinį Kyjive Ma Shengkuną ir pateikė „įrodymus“, patvirtinančius tokius kaltinimus, nurodė ministerija.
„Užsienio reikalų viceministras Jevhenas Perebyjnis pabrėžė, kad Kinijos piliečių dalyvavimas karo veiksmuose prieš Ukrainą valstybės agresorės pusėje, taip pat Kinijos įmonių įsitraukimas į karinės produkcijos gamybą Rusijoje kelia rimtą susirūpinimą ir prieštarauja Ukrainos ir Kinijos partnerystės dvasiai“, – sakoma ministerijos pranešime. „Šių faktų įrodymus Ukrainos specialiosios tarnybos perdavė Kinijai, – priduriama jame.
„J. Perebyjnis paragino Kiniją imtis priemonių, kad būtų sustabdyta parama Rusijai jos agresijoje prieš Ukrainą“, – pranešė ministerija. „J. Perebyjnis patikino, kad mūsų šalis vertina strateginę partnerystę su Kinija ir tikisi, jog Kinija ateityje susilaikys nuo bet kokių žingsnių, galinčių pakenkti dvišaliams santykiams“, – sakoma pranešime.
Pekinas penktadienį teigė niekada nesuteikęs ginklų nė vienai konflikto šaliai ir tikino griežtai kontroliuojantis dvejopo naudojimo prekes. Anksčiau Kinija pareiškė, kad dėl dviejų Ukrainoje sučiuptų Kinijos piliečių būta daug „manipuliacijų ir ažiotažo“. Abu kinai per spaudos konferenciją Kyjive sakė, kad tikisi būti iškeisti per belaisvių mainus.
JD Vance`as pateikė ultimatumą ir Ukrainai, ir Rusijai
JAV pasitrauks iš derybų dėl taikos Ukrainoje proceso, jei nesulauks teigiamo atsako į savo iniciatyvas iš Ukrainos ir Rusijos, pareiškė JD Vance, „Clash Report“ cituoja UNIAN.
Anot leidinio, JD Vance sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė „sąžiningą pasiūlymą“ tiek ukrainiečiams, tiek rusams.
„Atsisakysime tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos, jei nesulauksime teigiamo atsakymo. Pateikėme aiškų ir sąžiningą pasiūlymą ir rusams, ir ukrainiečiams“, – cituojamas jis.
Kaip rašo UNIAN, JD Vance taip pat sakė, kad Ukraina ir Rusija turės „nubrėžti naujas konflikto ribas“. Tai reikštų, kad ir Ukraina, ir Rusija turės atsisakyti kai kurių teritorijų, kurias dabar kontroliuoja kiekviena pusė.
Anot jo, JAV pateikė Rusijai ir Ukrainai „labai aiškų pasiūlymą“ siekti taikos susitarimo, ir pridūrė, kad „atėjo laikas joms arba pasakyti „taip“, arba Jungtinėms Valstijoms pasitraukti iš šio proceso“.
„Turės įvykti tam tikri teritoriniai mainai“, – sako jis.
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 67 Rusijos bepiločius orlaivius, 47 dingo iš radarų ekranų
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 67 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 47 priešo bepiločiai dingo.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Kaip teigiama, nuo antradienio, balandžio 22 d., 21.30 val. rusai atakavo Ukrainą pasitelkdami 134 puolamuosius bepiločius orlaivius ir kitokio tipo imitacinius bepiločius. Paleidimo zonos – Kurskas, Brianskas, Oriolas, Primorsko Achtarskas bei Čauda ir Gvardijskė laikinai okupuotame Kryme. Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninė karyba ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki trečiadienio, balandžio 23 d., 9.30 val. buvo patvirtinta, kad šalies rytuose, šiaurėje, pietuose ir viduryje buvo numušti 67 „Shahed“ ir kitokio tipo puolamieji bepiločiai orlaiviai. 47 priešo imitaciniai bepiločiai dingo (be neigiamų padarinių).
Atakos padariniai užfiksuoti Charkivo, Poltavos, Donecko, Odesos, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.
Rusai per praėjusią parą Zaporižios srityje surengė 359 atakas, sužeista 40 žmonių
Antradienį, balandžio 22 d., rusai surengė 359 smūgius, nukreiptus į 13 Zaporižios srities gyvenviečių, tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Rusijos pajėgos inicijavo 10 antskrydžių, nukreiptų į Zaporižią, Stepnohirską, Kamianskę, Huliaipolę ir Mali Ščerbakus. Be to, 209 įvairaus tipo bepiločiai orlaiviai atakavo Bilenkę, Lobkovę, Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką. Stepovė, Ščerbakai ir Mala Tokmačka buvo keturis kartus apšaudyti pasitelkiant reaktyvvines salvinės ugnies sistemas, o 136 artilerijos sviediniai, be kita ko, smogė į Bilenkę, Lobkovę, Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką“, – parašė I. Fiodorovas.
Dėl atakų sužeistų žmonių skaičius Zaporižios srityje išaugo iki 40, patvirtinta vieno asmens mirtis. Be to, užfiksuoti 165 pranešimai apie žalą namams, transporto priemonėms ir infrastruktūrai.
Taikos derybos pakibo ant plauko, atšauktas amerikiečių vizitas į Londoną
Aukščiausiojo lygio susitikime Londone trečiadienį nedalyvaus nei Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, nei JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kaip buvo planuota anksčiau.
Aukščiausi Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos diplomatai atidėjo planą trečiadienį susitikti Londone ir surengti aukšto lygio derybas dėl to, kaip užbaigti karą su Rusija.
Vietoj to įvyks penkių valstybių aukšto rango pareigūnų diskusijos, nors, kaip suprantama, Ukrainos užsienio reikalų ministras taip pat vis dar turėtų atvykti į sostinę ir surengti dvišalį susitikimą su Davidu Lammy.
JAV diplomatinis spaudimas sutampa su Donaldo Trumpo ir jo komandos spaudimu Kyjivui ir Maskvai susitarti dėl paliaubų.
Pagal JAV taikos pasiūlymą, kuris turėtų būti svarstomas Londone, Jungtinės Valstijos pripažintų neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją – šią poziciją antradienį atmetė Volodymyras Zelenskis.
Žiniasklaida: siūloma įšaldyti fronto linijas
Plane, apie kurį savaitgalį pranešė JAV žiniasklaida, taip pat numatoma įšaldyti fronto linijas kaip taikos susitarimo dalį.
Pranešama, kad mainais už bet kokias tokias teritorines nuolaidas Ukrainos sąjungininkai tikisi gauti saugumo garantijas ir atstatymo projektus.
Laikraštis „Financial Times“ teigė, kad Vladimiras Putinas taip pat pasiūlė sustabdyti savo invaziją dabartinėse fronto linijose, dėl to Rusijos rankose liktų apie 20 proc. teritorijos Ukrainoje. Neaišku, ar Kyjivas sutiktų su tokiomis sąlygomis.
JAV prezidentas, kuris pradėjo eiti pareigas sakydamas, kad greitai užtikrins Rusijos karo Ukrainoje pabaigą, dabar įspėja, kad „atsisakys“ tarpininkavimo taikos derybose, jei Kyjivas ir Maskva „apsunkins“ susitarimą.
Jo valstybės sekretorius Marco Rubio praėjusią savaitę taip pat sakė, kad Vašingtonas atsisakys derybų, jei per kelias dienas nebus pasiekta pažangos.
M. Rubio turėjo atvykti į Londoną susitikti su M. Lammy ir Ukrainos, Prancūzijos bei Vokietijos užsienio reikalų ministrais, tačiau antradienį paaiškėjo, kad jis nebeatvyks.
Kai tai įvyko, Paryžius ir Berlynas, atrodo, taip pat sustabdė savo ministrų kelionių planus. Tikimasi, jog ministrų lygio susitikimas vis dėlto netrukus įvyks.
Vietoj to JAV pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas dalyvaus diskusijose Londone su aukšto rango Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnais.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija vadovauja pastangoms užtikrinti, kad D. Trumpas, siekdamas taikos Ukrainoje, nepaliktų Europos nuošalyje.
Jos taip pat bando suburti „norinčiųjų koaliciją“, kad po bet kokių paliaubų į Ukrainą būtų pasiųstos britų, prancūzų ir kitų užsienio šalių pajėgos, kurios padėtų užtikrinti taiką, nors gynybos ekspertai suabejojo tokio plano patikimumu be JAV ir jų daug didesnės kariuomenės paramos.
Antradienį vietoj asmeninio susitikimo J. Lammy su M. Rubio kalbėjosi telefonu, kurį socialiniame tinkle „X“ jis pavadino „produktyviu“.
„Jungtinė Karalystė kartu su JAV, Ukraina ir Europa siekia taikos ir nutraukti neteisėtą Putino invaziją“, – rašė jis.
„Pokalbiai tęsiasi sparčiai, o rytoj (trečiadienį – red. past.) pareigūnai susitiks Londone. Tai lemiamas momentas Ukrainai, Didžiajai Britanijai ir euroatlantiniam saugumui“, – aiškino britų politikas.
Panašią žinutę paskelbė ir M. Rubio: „Šiandien turėjau produktyvų pokalbį su JK užsienio reikalų sekretoriumi @DavidLammy. Išreiškiau padėką už tai, kad priėmė JAV delegaciją, vadovaujamą specialiojo prezidento pasiuntinio @SPE_Kellogg. Mūsų komanda tikisi dalykinių ir gerų techninių susitikimų su Ukrainos ir JK kolegomis.
Tikiuosi, kad po Londone vykstančių diskusijų galėsiu imtis tolesnių veiksmų ir artimiausiais mėnesiais perplanuoti savo kelionę į Jungtinę Karalystę.“
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 210 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 23 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko beveik 944 270 karių, įskaitant dar 1 210 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 10 691 Rusijos tanką (+8 per praėjusią parą), 22 307 šarvuotąsias kovos mašinas (+11), 26 774 artilerijos sistemas (+85), 1 368 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (+1), 1 141 oro gynybos sistemą (+1), 370 lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 33 526 bepiločius orlaivius (+138), 3 148 kruizines raketas, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 45 621 automobilį (+163) ir 3 860 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukrainoje per bepiločio orlaivio smūgį į autobusą žuvo mažiausiai devyni žmonės
Ukrainos Dnipropetrovsko srityje per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį į autobusą, kuris vežė darbuotojus, žuvo mažiausiai devyni žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeista, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas.
„Priešo ataka pareikalavo devynių gyvybių“ Marhaneco mieste, platformoje „Telegram“ parašė S. Lysakas. „Sužeistųjų skaičius nuolat auga. Dabartiniais duomenimis, jų yra 30“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau S. Lysakas informavo, kad „agresorius smogė Marhanecui pasitelkdamas bepilotį orlaivį kamikadzę. Pirminiais duomenimis, žuvo septyni žmonės, o dar šeši buvo sužeisti“.
Prieš Ukrainą – didelė rusų dronų ataka: skaičiuojami žuvusieji
Rusijos pajėgos smogė Dniepro sričiai, praneša „Kanal 24“. Rusų dronas smogė Marhanecio gyvenvietei. Taip pat atakuotas Charkivas, Odesa, Poltava.
7 punktai: „The Telegraph“ paskelbė Trumpo planą dėl Ukrainos
Donaldas Trumpas leis Vladimirui Putinui pasilikti beveik visą Ukrainos teritoriją, kurią Rusija užgrobė nuo karo pradžios, taip pat Krymą, rašo „The Telegraph“.
Anot leidinio, šis sąlyga yra septynių punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą, dalis. Ji bus aptarta trečiadienį Londone, kai JAV pareigūnai išklausys Kyjivo reakciją.
Pasiūlyme numatyta, kad JAV siūlo oficialiai pripažinti Krymą Rusijai ir numato de facto pripažinti kitas okupuotas teritorijas.
Žiniasklaida: galutiniame Trumpo pasiūlyme Ukrainai reikalaujama sutikti su Rusijos įvykdyta okupacija
JAV pateikė Ukrainai galutinį taikos pasiūlymą, kuriame numatyta pripažinti Krymą Rusijos dalimi ir neoficialiai pripažinti Rusijos kontrolę beveik visose teritorijose, užimtose nuo 2022 m., skelbia „Axios“, rašo „Ukrainska Pravda“.
Apie tai leidiniui komentavo neįvardijami šaltiniai.
„Vieno puslapio dokumentas, kurį JAV praėjusią savaitę Paryžiuje pateikė Ukrainos pareigūnams, jis apibūdinamas kaip „galutinis prezidento D. Trumpo pasiūlymas“. Baltieji rūmai tvirtina, kad yra pasirengę pasitraukti iš derybų, jei šalys greitai nesudarys susitarimo“, – cituojamas leidinys.
Pasak leidinio, D. Trumpo pasiūlyme numatytos didelės Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris anksčiau atmetė galimybę pripažinti Krymą Rusijos, nuolaidos, taip pat keturių Rytų ir Pietų Ukrainos regionų pripažinimas Rusijos dalimis.
Ukrainos vyriausybei artimas šaltinis teigė, kad Kyjivas mano, jog pasiūlymas yra itin šališkas ir palankus Rusijai.
„Pasiūlyme labai aiškiai nurodyta, kokią apčiuopiamą naudą gaus Rusija, ir tik miglotai ir bendrai išdėstyta, ką gaus Ukraina“, – cituojamas jis.
Trumpo pasiuntinys vyksta į Maskvą: darbotvarkėje – dar vienas susitikimas su Putinu
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę apsilankys Maskvoje, kur su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu surengs naują derybų raundą dėl karo Ukrainoje, antradienį pranešė Baltieji rūmai, rašo „Reuters“.
S. Witkoffas jau anksčiau turėjo tris ilgus susitikimus su V. Putinu dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt sakė, kad D. Trumpas anksčiau dieną susitiko su S. Witkoffu. Anot jos, D. Trumpas ir S. Witkoffas nori, kad būtų pasiųsta žinia, jog derybos tęsiasi.
K. Leavitt teigia, kad D. Trumpas „nori taikos, jis nori, kad šis karas baigtųsi“, ir kad jis nusivylęs abiem karo pusėmis.
Anksčiau antradienį Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė, kad S. Witkoffas šią savaitę lankysis Maskvoje, praneša „Interfax“.
Susitikimas įvyks tuo metu, kai Londone trečiadienį ruošiamasi pradėti derybas dėl karo Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad mielai susitiks su D. Trumpu vėliau šią savaitę popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu senas pirdyla trampas žada šalinti JAV ''gynybos ministrą'' iš pareigų, bet ne dėl to, kad jis nutekino svarbią karinę info, o dėl to, kad pradėjo gaut daugiau dėmesio nei jis-oranžinis narcizas.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Rašistų okupacinė kariuomenė paleido į Sumų centrą raketas, kai tuo metu vaikai su tėvais ėjo šventinti verbų.
Peskovas tikina, kad Rusija neketina pulti Baltijos šalių, nurodė, ko tikisi iš Ukrainos
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, ko Rusija reikalauja iš Ukrainos, kad teroristai nutrauktų ugnį. Jis patikino, kad „Rusija pasieks savo tikslus taikiai arba karinėmis priemonėmis“. Taip pat pridūrė, jog Rusija neketina pulti Baltijos šalių.
Jei Ukrainos kariuomenė sudės ginklus ir pasitrauks iš Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų, kariniai veiksmai „bus nedelsiant sustabdyti“, interviu Prancūzijos laikraščiui „Le Point“ sakė D. Peskovas, rašo UNIAN.
„Mūsų Konstitucijoje yra keturi regionai. Ukrainos kariuomenė turi sudėti ginklus ir pasitraukti. Jei ji tai padarys, kariniai veiksmai bus nedelsiant sustabdyti“, – sakė jis.
Jis taip pat sakė, kad „Rusija pasieks savo tikslus taikiai arba karinėmis priemonėmis“, ir šie tikslai nesikeičia nuo karo pradžios. Vienas iš jų, pridūrė jis, yra neutralus Ukrainos statusas.
„Vienų šalių saugumas neturėtų būti pasiekiamas kitų šalių saugumo sąskaita. Jei norite užtikrinti Ukrainos saugumą ir įtraukti ją į NATO, pažeidžiate Rusijos saugumą. Todėl Ukrainos neutralus statusas yra būtinas“, – sakė Kremliaus atstovas.
Pasak D. Peskovo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsistatydinimas nėra Rusijos reikalavimų dalis, tačiau bet kokių jo pasirašytų dokumentų teisėtumas gali būti „teisiškai kvestionuojamas“.
„Rusija neketina pulti Baltijos šalių“
Kartu D. Peskovas patikino, kad Rusija neketina pulti Baltijos šalių, Suomijos ir Švedijos, kurios yra NATO narės.
„Rusija neturi jokių problemų ar teritorinių pretenzijų Baltijos šalims, nors jose gyvena rusai ir jų interesai nuolat pažeidinėjami, o Briuselis į tai nekreipia nė menkiausio dėmesio“, – sakė D. Peskovas.
Kalbėdamas apie Suomiją ar Švediją, kurios įstojo į NATO, jis pabrėžė, kad Rusija „imasi priemonių savo saugumui užtikrinti“, tačiau, pridūrė jis, Rusija neturi su jomis jokių konfliktų.
„Laimei, nei Baltijos šalyse, nei Suomijoje rusai nėra apšaudomi tankais ar karo lėktuvais, kaip kad nuo 2014 m. vyksta Donbase. Ir Baltijos šalyse nevyksta pilietinis karas, kur reguliarioji kariuomenė žudo rusus vien dėl to, kad jie yra rusai“, – sakė D. Peskovas.
„Europa nėra suvereni“
Kremliaus propagandistas apkaltino Europą, kad ši „nori karo, o ne derybų“ ir „dirba Joe Bideno administracijai.
„Europa nėra suvereni. Ji darė tai, ko prašė Bideno administracija, tarsi kiekvienas prezidentas ir kiekvienas ministras pirmininkas būtų jo patarėjas“, – sakė D. Peskovas.
Dabar, pasak jo, „Vašingtonas kalba apie taiką, o europiečiai, kurie yra atsakingi už taikos savo žemyne užtikrinimą, kalba tik apie karą“.