Tokia žinia pasirodė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė 30-čiai dienų stabdyti smūgius į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Rusija teigia atrėmusi Ukrainos surengtą Belgorodo srities puolimą
Rusija antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės daliniai anksčiau bandė surengti Belgorodo srities sausumos puolimą, bet buvo atstumti, o Maskva tai įvertino kaip bandymą sužlugdyti derybas dėl paliaubų su Jungtinėmis Valstijomis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas anksčiau surengė pokalbį telefonu, per kurį Rusijos lyderis sutiko su pasiūlymu 30 dienų sustabdyti smūgius Ukrainos energetikos objektams, bet ne su visiškomis paliaubomis.
Ukraina puolimui pasitelkė iki 200 kovotojų, taip pat „penkis tankus, 16 šarvuotų kovos mašinų ir tris griovimo mašinas“, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Iš viso per dieną priešas surengė penkias atakas, – nurodė ministerija. – Niekam nebuvo leista kirsti Rusijos Federacijos valstybinės sienos.“
Kyjivas šių Rusijos kaltinimų kol kas nekomentavo.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto puolimą prieš Kyjivą, Rusija Ukrainos pajėgas apkaltino pradėjus kelis įsiveržimus į jos teritoriją, įskaitant Kursko sritį, kur kovos tęsiasi jau kelis mėnesius.
Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbio akcentai
Antradienį per atidžiai stebėtą pokalbį telefonu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl 30 dienų trukmės su energetikos infrastruktūra susijusių paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare, tačiau nepasiekė susitarimo dėl visapusiško ugnies nutraukimo.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia tai, dėl ko susitarė Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovai ir kur jų nuomonės išsiskyrė daugiau nei 90 minučių trukusio pokalbio metu.
Paliaubos energetikos tinkluose
Pagrindinis D. Trumpo, kuris siekia nutraukti kautynes, laimėjimas yra susitarimas 30-čiai dienų sustabdyti atakas prieš elektros tinklus.
„Vladimiras Putinas teigiamai sureagavo į šią iniciatyvą ir nedelsdamas davė Rusijos kariuomenei atitinkamą nurodymą“ sustabdyti „smūgius į energetikos infrastruktūros objektus“, sakoma Kremliaus paskelbtoje pokalbio išklotinėje.
Neatidėliotinos taikos derybos
Lyderiai taip pat susitarė pradėti derybas dėl paliaubų Juodojoje jūroje ir galiausiai dėl visapusiškų paliaubų.
„Šios derybos nedelsiant prasidės Artimuosiuose Rytuose“, – teigiama Baltųjų rūmų pateiktoje išklotinėje.
Kyjivas ir Europa lieka nuošalyje?
Ukrainai ir jos sąjungininkams Europoje piktinantis, kad jos nebuvo įtrauktos į JAV ir Rusijos derybas, Kremlius ėmė trimituoti apie tolesnes dvišales derybas.
„Lyderiai dar kartą patvirtino savo ketinimus toliau dėti pastangas pasiekti susitarimą dėl Ukrainos dvišaliu lygiu, – tvirtino Kremlius. – Šiuo tikslu sudaromos Rusijos ir Amerikos ekspertų grupės.“
Šiltėjantys santykiai
Tiek D. Trumpas, tiek V. Putinas kalbėjo apie JAV ir Rusijos santykių gerinimą.
„Ateitis, kurioje Jungtines Valstijas ir Rusiją sieja geresni dvišaliai santykiai, turi didžiulių privalumų“, įskaitant „milžiniškus ekonominius susitarimus“ ir „geopolitinį stabilumą“, nurodė Baltieji rūmai.
„Buvo pareikštas abipusis susidomėjimas dvišalių santykių normalizavimu“, – pažymėjo Kremlius.
Pagalbos Ukrainai „nutraukimas“
Tačiau pasirodė ženklų, kad ateityje gali kilti problemų, įskaitant V. Putino raginimą „visiškai nutraukti užsienio karinės pagalbos ir žvalgybos duomenų teikimą Kyjivui“.
V. Putinas taip pat sakė, kad „esminė“ bet kokių paliaubų sąlyga yra „priverstinės“ Ukrainos karių mobilizacijos ir šalies „perginklavimo“ sustabdymas.
Kalinių mainai
V. Putinas ir D. Trumpas taip pat susitarė dėl Rusijos ir Ukrainos apsikeitimo kaliniais – abi pusės išlaisvins po 175 belaisvius, teigė Kremlius.
Pasak jo, Rusija dar grąžins 23 sužeistus Ukrainos karius, taip pademonstruodama „geros valios gestą“.
Neišsakyti dalykai
Kai kurie dalykai akcentuotini dėl jų nebuvimo. Abi pusės nepaskelbė apie visapusiškas paliaubas, kurių siekė D. Trumpas, ir taip pat nepaminėjo galimų teritorinių nuolaidų.
D. Trumpas buvo užsiminęs, kad Ukraina turės atsisakyti teritorijų, o tai įsiutino Kyjivą.
… ir ledo ritulys
Kremlius nurodė, kad D. Trumpas „palaikė“ V. Putino idėją „JAV ir Rusijoje surengti ledo ritulio varžybas tarp rusų ir amerikiečių“ profesionalų.
„Taika“ pagal Putiną: Kyjive nugriaudėjo galingi sprogimai, girdimos oro pavojaus sirenos
Antradienį Ukrainos sostinėje Kyjive pasigirdo sprogimai ir oro pavojaus sirenos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Tokia žinia pasirodė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė 30-čiai dienų stabdyti smūgius į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Kyjivo valdžia paragino sostinės gyventojus vykti į slėptuves, motyvuodama Rusijos oro atakos grėsme. Tuo metu AFP korespondentai išgirdo mieste griaudinčius sprogimus.
O. Scholzas ir E. Macronas žada tęsti karinę paramą Ukrainai
Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai antradienį pažadėjo toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paraginus „visiškai nutraukti“ Vakarų karinę paramą.
„Mes abu sutinkame, kad Ukraina gali pasitikėti mumis, kad Ukraina gali pasikliauti Europa ir kad mes nenuvilsime (Kyjivo)“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Jis kalbėjo kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, sakiusiu: „Mes ir toliau remsime Ukrainos kariuomenę jos pasipriešinimo kare prieš Rusijos agresiją“.
Pirmoji Trumpo reakcija po pokalbio su Putinu: „Mes sutarėme“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovs V. Putinas antradienį susitarė, kad Ukrainoje vykstančiame kare turėtų būti paskelbtos 30 dienų „energetikos ir infrastruktūros paliaubos“, o platesnės derybos dėl ugnies nutraukimo turėtų būti pradėtos nedelsiant, pranešė Baltieji rūmai.
Kiek vėliau antradienį D. Trumpas socialinėje platformoje šį pokalbį su V. Putinu pavadino „produktyviu“.
„Mano telefoninis pokalbis su Rusijos prezidentu Putinu buvo labai geras ir produktyvus.
Mes sutarėme dėl neatidėliotinų paliaubų kalbant apie energetikos ir infrastruktūros sistemą, suprasdami, kad sieksime kuo greičiau sutarti dėl paliaubų ir galiausiai užbaigti šį siaubingą karą tarp Rusijos ir Ukrainos“, – rašė jis.
„SkyNews“ rašo, kad, panašu, jog D. Trumpas savo ruožtu turės įtikinti Ukrainos prezidentas Volodymyrą Zelenskį pritarti tokiam susitarimui su Rusija.
„Daugelis taikos susitarimo elementų buvo išdiskutuoti, įskaitant faktą, kad tūkstančiai karių žūsta, tiek prezidentas Putinas, tiek prezidentas Zelenskis norėtų matyti šio karo pabaigą.
Šis procesas vyksta visu pajėgumu ir, tikėkimės, mums pavyks tai pasiekti žmonijos labui!“ – teigė D. Trumpas.
A. Costa: Rusija kelia grėsmę visai ES
Rusija kelia grėsmę visoms Europos tautoms – nepaisant to, kiek toli jos yra nuo Maskvos, prieš ketvirtadienį vyksiantį lyderių viršūnių susitikimą naujienų agentūrai AFP sakė Europos Sąjungos (ES) vadovas Antonio Costa.
„Natūralu, kad Rusijos kaimynėms Rusija kelia didžiausią susirūpinimą – tai savaime suprantama“, – interviu sakė A. Costa. „Tačiau svarbiausia, kad visi suprastų, jog tai yra kolektyvinė grėsmė“, – pabrėžė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Trumpo ir Putino pokalbis – ne pabaiga: paliaubų planui dar turi pritarti ir Ukraina
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį susitarė dėl dalinių paliaubų Kremliaus pradėtame kare prieš Ukrainą.
Be to, teigiama, kad greitai D. Trumpas turėtų surengti pokalbį ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tuo metu „The Washington Post“ skelbia, kad nors JAV ir Rusijos lyderių pokalbis praėjo sklandžiai, tačiau dalinių paliaubų paskelbimui dar turi pritarti ir Ukraina. Visgi kol kas nėra žinoma, kokia yra Kyjivo pozicija dėl galimo susitarimo su Kremliaus atstovais.
V. Putinas antradienį per pokalbį telefonu JAV lyderiui Donaldui Trumpui pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje gali būti išspręstas tik tuo atveju, jei Vakarai nutrauks karinę ir žvalgybos paramą Ukrainai.
„Buvo pabrėžta, kad pagrindinė sąlyga siekiant užkirsti kelią konflikto eskalacijai ir siekti jo sprendimo politinėmis bei diplomatinėmis priemonėmis turėtų būti visiškas užsienio karinės pagalbos ir žvalgybinės informacijos teikimo Kyjivui nutraukimas“, – sakoma Kremliaus paskelbtame pareiškime.
Kremliaus vadovas taip pat esą nurodė laikinai sustabdyti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
„Rusijos pusė išdėstė keletą esminių punktų, susijusių su veiksminga galimų paliaubų kontrole visoje kontaktinėje linijoje ir su būtinybe sustabdyti ir priverstinę mobilizaciją Ukrainoje, ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų perginklavimą“, – sakoma pareiškime.
V. Putinas D. Trumpui: Ukraina neturi persiginkluoti, tai yra paliaubų sąlyga
Prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su JAV lyderiu Donaldu Trumpu išdėstė Rusijos sąlygas dėl paliaubų, tarp jų – neleisti Ukrainai persiginkluoti, antradienį pranešė Kremlius.
„Rusijos pusė išdėstė keletą esminių punktų, susijusių su veiksminga galimų paliaubų kontrole visoje kontaktinėje linijoje ir su būtinybe sustabdyti ir priverstinę mobilizaciją Ukrainoje, ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų perginklavimą“, – sakoma pareiškime.
Po Trumpo ir Putino pokalbio – Kremliaus ir Vašingtono žinia: vardija, dėl ko susitarė
Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoninis pokalbis baigėsi, antradienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Tuo metu Kremlius jau skelbia, dėl ko susitarta su JAV atstovais.
Kaip rašo „SkyNews“, remdamasi Kremliaus atstovų pareiškimais, teigiama, kad V. Putinas po pokalbio su D. Trumpu įsakė sustabdyti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Kremliaus žiniasklaidos teigimu, V. Putinas įsakė savo kariams 30 dienų nutraukti smūgius į šiuos objektus.
Be to, po įvykusio Kremlius tikina, kad V. Putinas ir D. Trumpas siekia „normalizuoti santykius“ tarp JAV ir Rusijos. Taip pat susitarta ir dėl belaisvių apsikeitimo – po 175 karo belaisvius.
Maskva esą taip pat sutiko perduoti 23 sunkiai sužeistus Ukrainos karius.
Baltųjų rūmų atstovai antradienį teigė, kad prezidentas D. Trumpas ir V. Putinas kalbėjo apie taikos ir paliaubų Ukrainoje poreikį.
Abu vadovai sutarė, kad šis konfliktas turi baigtis ilgalaike taika. Jie taip pat pabrėžė, kad reikia gerinti dvišalius JAV ir Rusijos santykius. Kraują ir pinigus, kuriuos Ukraina ir Rusija aukoja šiam karui, būtų geriau išleisti savo tautų poreikiams.
Šis konfliktas niekada neturėjo prasidėti ir jau seniai turėjo būti nutrauktas nuoširdžiomis ir geranoriškomis taikos pastangomis. Vadovai susitarė, kad judėjimas taikos link prasidės nuo paliaubų energetikos ir infrastruktūros srityse ir techninių derybų, kad būtų įgyvendintos jūrinės paliaubos Juodojoje jūroje, visiškos paliaubos ir nuolatinė taika. Šios derybos būs nedelsiant pradėtos Artimuosiuose Rytuose.
Vadovai apskritai kalbėjo apie Artimuosius Rytus kaip apie regioną, kuriame galima bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią būsimiems konfliktams.
Jie taip pat aptarė būtinybę sustabdyti strateginių ginklų platinimą ir kartu su kitomis šalimis dirbs siekdami užtikrinti, kad tai būtų kuo plačiau pritaikoma. Abu vadovai pritarė nuomonei, kad Iranas niekada neturėtų pajėgti sunaikinti Izraelio.
Abu vadovai sutarė, kad ateitis su geresniais JAV ir Rusijos dvišaliais santykiais yra labai perspektyvi. Tai apima didžiulius ekonominius sandorius ir geopolitinį stabilumą, kai bus pasiekta taika.
U. von der Leyen: Europa turi persiginkluoti, kad iki 2030 m. turėtų patikimą atgrasymą
Europa, susidurianti su agresyvia Rusija ir galimu JAV apsaugos saugumo srityje praradimu, per penkerius metus turi sukurti „patikimą“ atgrasymo pajėgumą, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen.
Europos vyriausybės patiria spaudimą stiprinti gynybą, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas abejoja, kad Jungtinės Valstijos turi vaidinti pagrindinį vaidmenį NATO, kaip buvo po Antrojo pasaulinio karo, bei mėgina įtikti Rusijai dėl Ukrainos.
„Iki 2030 m. Europa turi įgyti stiprias Europos gynimo pozicijas“, – sakė U. von der Leyen kariūnams Danijos karališkojoje karo akademijoje Kopenhagoje.
„Europa turi rengtis karui, jei nori jo išvengti“, – perspėjo Europos Komisijos vadovė, pareiškusi, kad žemyno tikslas yra „persiginkluoti ir sukurti patikimo atgrasymo pajėgumus“.
U. von der Leyen pasakė šią kalbą dieną prieš tai, kai Europos Komisija pristatys baltąją knygą, kurioje bus sukonkretinti pasiūlymai padėti Europai persiginkluoti, tai dalis platesnio plano, kurį ji pavadino „Pasirengimu 2030“ („Readiness 2030“).
Europos gynybos stiprinimas bus svarbiausias klausimas per lyderių susitikimą šią savaitę. Anksčiau ES pritarė Europos Komisijos planui sutelkti iki 800 mlrd. eurų investicijoms.
Planas, kuriuo remiasi baltoji knyga, siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles, kad valstybės galėtų daug daugiau išleisti gynybai. Europos Komisijos teigimu, per ketverius metus ši priemonė galėtų leisti pasinaudoti 650 mlrd. eurų.
Planas siūlo teikti valstybėms ES garantuojamas paskolas iki 150 mlrd. eurų. Jis taip pat leidžia valstybėms narėms perskirstyti vadinamuosius sanglaudos fondus, skirtus skurdesnių Europos šalių vystymuisi, ir panaikina Europos investicijų banko, bloko skolintojo, investicijų į gynybą apribojimus.
Kopenhagoje U. von der Leyen sakė, kad tolesni žingsniai būtų padėti valstybėms sutelkti Europos paklausą ir paspartinti bendrus pirkimus, taip būtų sustiprinta Europos gynybos pramonės bazė. Ji pažadėjo pradėti „strateginį dialogą“ su sektoriumi, kad paaiškėtų, su kokiomis kliūtimis jis susiduria.
Europos Komisijos vadovė pakartojo raginimą sustiprinti paramą Ukrainai. „Turime padaryti Ukrainą tokią stiprią, kad potencialūs užpuolikai negalėtų jos praryti“, – sakė U. von der Leyen. Ji pabrėžė, kad Europa „mokosi iš Ukrainos gynybos pramonės“, turinčios patirties mūšio lauke ir gebėjimą greitai diegti naujoves.
Putino specialiojo pasiuntinio reakcija po įvykusio pokalbio su Trumpu: pasaulis tapo „saugesnis“
Rusijos vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys tarptautinio ekonominio ir investicinio bendradarbiavimo klausimais Kirilo Dmitrijevo pareiškė, kad antradienį įvykęs telefoninis pokalbis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu buvo „istorinis“.
Pasak jo, kad pasaulis, vadovaujant D. Trumpui ir V. Putinui, tapo „saugesnis“, rašo „SkyNews“, remdamasi K. Dmitrijevo įrašu socialinio tinklo „X“ platformoje.
Žiniasklaida: Trumpo ir Putino pokalbis telefonu baigėsi
Antradienį surengtas pokalbis tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino baigėsi, „NBC News“ pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Teigiama, kad telefoninis pokalbis tarp dviejų šalių lyderių truko apie pusantros valandos.
Antradienį Rusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi Kremliumi, taip pat patvirtino, kad pokalbis baigtas.
„Pokalbis baigėsi“, – pareiškė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį citavo valstybinė žiniasklaida.
Tuo metu CNN šaltinis iš Rusijos patvirtino, jog pokalbis tarp abiejų valstybių vadovų praėjo „labai gerai“.
Kiek anksčiau Baltieji rūmai teigė, kad D. Trumpo ir V. Putino pokalbis prasidėjo ir klostosi „gerai“.
Putinas ir Trumpas kalbasi jau valandą, jiems gerai sekasi – Baltieji rūmai
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad jau prasidėjo JAV vadovo Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis telefonu dėl galimų paliaubų Ukrainoje.
Zelenskis trečiadienį viešės Suomijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Helsinkyje, pranešė Suomijos prezidentūra.
Šis vizitas vyks kitą dieną po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbio telefonu dėl galimų paliaubų Ukrainoje.
„Prezidentūroje vyksiančiose oficialiose derybose daugiausia dėmesio bus skiriama Suomijos paramai Ukrainai ir veiksmams, kuriais siekiama nutraukti Rusijos agresyvų karą“, – sakoma prezidentūros pranešime ir priduriama, kad V. Zelenskis susitiks su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu.
Ukraina perspėja: Rusija telkia pajėgas prie Sumų
Prie Sumų srities rusai telkia Kursko operacijoje dalyvavusius dalinius.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai per televiziją pareiškė „Siversko“ operatyvinės-taktinės kariuomenės grupuotės atstovas spaudai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Vadymas Mysnykas.
„Mes ir anksčiau fiksavome priešo karinį buvimą palei visą sieną, tačiau nematėme ženklų, kad būtų formuojamos didelės grupuotės puolamiesiems veiksmams. Žinoma, pasikeitė situacija besiribojančioje teritorijoje Kursko srityje. Priešas ten sutelkė daug pajėgų ir priartėjo prie valstybinės sienos. Mūsų užduotis – maksimaliai stiprinti savo gynybos sistemą ir toliau vykdyti kovines užduotis tiek besiribojančioje teritorijoje (Kursko srityje), tiek pasienyje“, – sakė V. Masnykas, komentuodamas priešo pajėgų telkimo pasienyje klausimą.
Anot jo, padėtis šiaurėje tebėra stabili.
„Operatyvinė situacija kardinaliai nepasikeitė. Priešas kiekvieną dieną apšaudo pasienį. Rusai naudoja beveik visą turimą ginklų arsenalą. Nors čia reikia pažymėti, kad jie labai aktyviai naudoja FPV dronus, minosvaidžius ir vamzdinę artileriją. Žinoma, priešas labiausiai apšaudo Sumų srities pasienio rajonus, o daugiausia jų pajėgų ir priemonių telkiama būtent šia kryptimi“, – sakė atstovas spaudai.
Jis pridūrė, kad išlieka priešo diversinių-žvalgybinių grupių skverbimosi grėsmė, tačiau Gynybos pajėgos kontroliuoja situaciją.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Generalinis štabas paneigė pranešimus, kad esą rusai apsupo Ukrainos dalinius Kursko srityje.
Kovo 13 d. Sumų srityje buvo paskelbta privaloma evakuacija iš aštuonių Junakivo ir Myropilios bendruomenių gyvenviečių.
Generalinė direktorė: Europos palydovų grupė pasiruošusi paremti Ukrainos kariuomenę
Įsivyravus nuogąstavimams, kad Elono Musko „Starlink“ gali nutraukti savo labai svarbių paslaugų teikimą Ukrainai, dėmesys kaip niekad anksčiau nukrypo į Europos palydovų operatorių „Eutelsat“.
E. Muskas šį mėnesį pavadino savo palydovinio interneto paslaugą su Rusija kariaujančios „Ukrainos kariuomenės ramsčiu“ ir pareiškė, kad „jei ją išjungčiau, sugriūtų visa jų fronto linija“.
Dėl to europiečiai ėmė ieškoti alternatyvų, o atitinkamo sektoriaus akcijos išaugo, kadangi turtingiausias planetos žmogus yra artimas JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris trumpam nutraukė karinės pagalbos tiekimą Ukrainai ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis. Kyjivas taip pat pranešė, kad dėl didėjančios įtampos su Vašingtonu ieško alternatyvos „Starlink“.
Tačiau „Eutelsat“ vadovė Eva Berneke nurodė, kad antras pagal dydį pasaulyje žemos orbitos palydovų operatorius yra „vienintelė alternatyva“ ir kad jis „puikiai aprėpia“ Ukrainą, nepaisant šiuo metu „mažesnių pajėgumų“ nei „Starlink“.
Skaičiuojama, kad „SpaceX“ dukterinė įmonė „Starlink“ 2024 m. pradžioje žemoje orbitoje turėjo apie 6 000 palydovų, palyginti su daugiau nei 600 „Eutelsat“ „OneWeb“ palydovų.
„Nemanau, kad tai didelė problema (…) svarbiems kariniams poreikiams patenkinti mūsų šiandieninių Ukrainoje turimų pajėgumų daugiau nei pakanka“, – tvirtino E. Berneke. Ji pridūrė, kad „Eutelsat“ reikia mažiau palydovų tokiems pat pajėgumams užtikrinti, o tai iš dalies lemia didesnis šio operatoriaus palydovų atstumas nuo Žemės paviršiaus.
Minima Europos bendrovė šiuo metu negali užtikrinti ryšio visiems žmonėms, gyvenantiems Ukrainoje, kur antžeminiai tinklai buvo iš dalies sunaikinti nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Pasak E. Berneke, „Eutelsat“ tokiai iniciatyvai neturi nei užtektinai antžeminių terminalų, nei užtektinai palydovų. Jos veikla buvo sumanyta taip, kad būtų galima aptarnauti „mobiliojo ryšio operatorius, vyriausybes, viską, kas juda jūroje ir ore“.
Alternatyva
„Eutelsat“ pajėgumai ir patirtis reiškia, kad E. Berneke tikisi turėti vietą prie bet kokių diskusijų apie Europos ryšių suverenumą stalo. „Šiandien šios derybos su Ukraina yra labai svarbios, tačiau jos turėtų vykti visur“, – kalbėjo ji.
Atsitraukus nuo karo, pranešama apie įsiplieskusį su palydoviniu ryšiu susijusį ginčą tarp Italijos premjerės Giorgia‘os Meloni vyriausybės ir opozicijos partijų dėl planuojamos sutarties su „Starlink“ dėl saugaus ryšio.
E. Berneke pažymėjo, kad „Eutelsat“ dalyvauja pokalbiuose su įvairiomis šalimis dėl ryšio paslaugų teikimo. „Net jei Prancūzija ar Vokietija ar netgi mano gimtoji Danija nekariauja, žmonės patys sau sako, kad vis dėlto gera mintis turėti alternatyvą“, – pridūrė ji.
Vienas iš klausimų, galinčių kelti susirūpinimą vyriausybėms, yra tas, kad jos gali tapti priklausomos nuo „SpaceX“ ar kitų užsienio tiekėjų palydovų kūrimo, paleidimo ir eksploatavimo grandinėje. „SpaceX“ dalyvauja beveik visuose etapuose.
Praėjusių metų spalį pasitelkiant E. Musko bendrovės raketą „Falcon 9“ buvo paleista maždaug 20 naujų „Eutelsat“ „OneWeb“ tinklo palydovų. Anot E. Berneke, „SpaceX“ „užtikrina maždaug 90 proc. paleidimo rinkos pajėgumų“, o „Eutelsat“ greičiausiai išliks jos kliente.
„Eutelsat“ priklauso įmonių konsorciumui, kuriam Europos Sąjunga paskyrė užduotį dislokuoti naują ryšio palydovų tinklą „Iris²“, kad būtų galima sustiprinti ryšių infrastruktūrą bloke. „Didelė „Iris“ egzistavimo priežastis yra užtikrinti, kad kurtume ir gamintume Europoje (…) tam prireiks šiek tiek laiko“, – pripažino E. Berneke.
Manoma, kad kelių orbitų tinklas pradės veikti ne anksčiau kaip 2030 m. Iki to laiko „Eutelsat“ planuoja paleisti 100 „Airbus“ pagamintų palydovų, o vėliau – ir dar 340 „antros kartos“ palydovų, kad būtų galima užtikrinti tolesnį „OneWeb“ veikimą.
Estija kitąmet gynybos išlaidas padidins iki bent 5 proc. BVP, sako premjeras
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas antradienį pareiškė, kad jo šalis kitais metais padidins išlaidas gynybai iki mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), motyvuodamas kaimyninės Rusijos keliama grėsme.
Sprendimas grindžiamas kariuomenės vado kariniais nurodymais. Dėl papildomų investicijų į gynybos pajėgumus artimiausiais metais gynybos biudžetas viršys 5 proc. BVP, paskelbė estų vyriausybė.
Sumų srities Chotynės bendruomenės gyventojai raginami evakuotis dėl pablogėjusios saugumo situacijos
Sumų srities Chotynės bendruomenės gyventojai raginami evakuotis dėl pablogėjusios saugumo situacijos.
Tai feisbuke pranešė Chotynės bendruomenė, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Smarkiai pablogėjus saugumo situacijai, primygtinai raginame bendruomenės gyventojus evakuotis į saugias vietas“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad rizikos zonos apima visas bendruomenės gyvenvietes, pirmiausia – Chotynės gyvenvietę ir aplinkinius kaimus, tarp jų - Pysarivką, Kindrativką, Stepnę, Kostiantynivką, Novokostiantynivką, Oleksijivką, Volodymyrivką, Andrijivką, Novomykolajivką, Bilovodus, Vodolagus, Žuravką, Veselivką.
„Gyvenvietės taryba organizuoja evakavimo priemones tiems, kurie negali patys išvykti“, – rašoma pranešime.
Bendruomenė ragina piliečius neatidėlioti sprendimo ir evakuotis, nes delsimas gali kainuoti gyvybę.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 13 d. Sumų srityje buvo paskelbta privaloma evakuacija iš aštuonių Junakivo ir Myropilios bendruomenių gyvenviečių.
Slapti susitikimai ir šiltas ryšys: kokie yra santykiai tarp Trumpo ir Putino?
Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus kardinaliai pasikeitė JAV politika Maskvos atžvilgiu. D. Trumpas karo Ukrainoje pabaigą paskelbė vienu iš pagrindinių savo prioritetų ir padidino bendradarbiavimą su Maskva.
Retorika pasikeitė ir iš Rusijos pusės. Vladimiras Putinas ir kiti Maskvos pareigūnai liaupsina D. Trumpą už šalių santykių gerinimą.
Viename iš fronto ruožų Donecko srityje Ukrainos kariai atitraukiami iš nepalankių pozicijų
Karinė vadovybė nusprendė atitraukti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius ir priemones iš nepalankių pozicijų viename iš fronto ruožų Donecko srityje.
Tai feisbuke pranešė generolas leitenantas Serhijus Najevas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Jau antras mėnuo vadovauju taktinei grupei, kuri laiko gynybą viena iš krypčių Donecko srityje“, – pažymėjo S. Najevas.
„Beveik kasdien būnu priešakinėse linijose, bendrauju su kariškiais – tais, kurie yra mūsų kariuomenės pagrindas. Tai stiprūs ir ištikimi kariai, kurie kasdien atlieka savo pareigą, nepaisydami nuovargio, oro ir aplinkybių“, – pabrėžė generolas.
„Tarp jų yra ir tų, kurie kariauja dar nuo 2014 metų, ir tų, kurie atėjo 2022-aisiais ar vėliau. Kiekvienas turi savo kelią kariuomenėje, savo patirtį. Tačiau juos visus vienija vienas dalykas – noras priartinti Pergalę", – pažymėjo S. Najevas.
Jis pabrėžė: "Vadovybei svarbiausia – išsaugoti karių gyvybes ir sveikatą. Todėl viename iš fronto ruožų buvo priimtas sprendimas atitraukti pajėgas ir priemones iš nepalankių pozicijų“.
Anot jo, tai leido ne tik išsaugoti karius, bet ir sustiprinti gynybą.
„Priešas patiria nuostolių, o mes turime galimybę veikti efektyviau“, – teigė S. Najevas.
„Ukrinform“ primena, jog kovo 17 d. Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas spaudai Viktoras Trehubovas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė bando didinti spaudimą Torecko kryptimi.
„Bloomberg“: Putinas prieš pokalbį su Trumpu pasiruošė reikalavimų sąrašą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas per pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu reikalaus sustabdyti visus ginklų tiekimus Ukrainai, „Bloomberg“ teigia šaltiniai.
Abu lyderiai antradienį telefonu turėtų kalbėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo, o pagrindinis tikslas – 30 dienų paliaubos. Jas Kyjivas jau pareiškė esąs pasirengęs priimti.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad pokalbis turėtų prasidėti tarp 15–17 val. Lietuvos laiku.
V. Putinas, kuris praėjusią savaitę susitiko su D. Trumpo pasiuntiniu, ginklų tiekimo sustabdymą iškėlė kaip būtiną sąlygą, kad būtų pasirašytos paliaubos. Apie tai leidiniui patvirtino vienas aukšto rango Europos pareigūnas ir trys su Rusijos pozicija susipažinę asmenys Maskvoje.
Nors Rusija nori sustabdyti visus ginklų tiekimus Ukrainai, minimalus tikslas – kad JAV pagalba būtų nutraukta, sako du šaltiniai Maskvoje.
Aukšto rango Europos pareigūnas sako, kad Europa labai nenorėtų sutikti su Rusijos reikalavimu blokuoti jos sąjungininkų ginklų tiekimą Ukrainai paliaubų metu. Tai sukeltų pavojų, kad susidarytų situacija, kai Rusija galėtų apsiginkluoti, o Ukrainai būtų užkirstas kelias tai padaryti.
V. Putinas yra sakęs, kad iš esmės pritaria JAV pasiūlymui sustabdyti konfliktą, tačiau primygtinai reikalauja, kad būtų įgyvendintos kelios Rusijos sąlygos.
D. Trumpo administracija faktiškai jau nusileido Rusijos reikalavimams palikti Rusijai okupuotos Ukrainos teritorijos kontrolę ir atsisakyti idėjos Ukrainai prisijungti prie NATO.
Tai pakurstė Europos susirūpinimą, kad bet koks JAV prezidento su V. Putinu sudarytas susitarimas ateityje Ukrainą padarys silpnesnę ir pažeidžiamesnę Rusijai.
Tikėtina, kad JAV taip pat norės, kad Ukraina sutiktų su faktiniu neutralios šalies statusu ir tam tikrais kariuomenės bei ginkluotės apribojimais, atitinkančiais Rusijos reikalavimus.
Ukraina prieš Putino ir Trumpo skambutį: norime karą užbaigti šiemet
Ukraina nori užbaigti karą šiais metais ir tikisi, kad Rusija priims pasiūlymą dėl paliaubų, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Apie tai jis kalbėjo „Firstpost“, rašo UNIAN.
„Manome, kad karas baigsis šiais metais. Mus visus vienija šis strateginis tikslas – pasiekti teisingą, visapusišką ir ilgalaikę taiką. Tikimės, kad Rusija pritars besąlygiškoms paliauboms“, – teigia jis.
„Šis karas susijęs su pasaulio tvarkos, pagrįstos pagarba teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, atkūrimu, todėl mums reikia tarptautinės bendruomenės paramos – diplomatinės paramos, ekonominės paramos, humanitarinės paramos – kad Ukrainoje būtų įtvirtinta teisinga ir visapusiška taika“, – pabrėžia ministras.
A. Sybiha pastebi, kad „Rusija Ukrainoje nepasiekė nė vieno strateginio tikslo“, ir sako, kad Ukraina šiuo metu turi „stipriausią kariuomenę Europos žemyne – apie 1 mln. karių, turinčių kasdienės kovinės patirties“.
Komentuodamas dabartinę nepalankią Ukrainos padėtį mūšio lauke, ypač Kursko srityje, A. Sybiha pabrėžia, kad Rusija yra 26 kartus didesnė už Ukrainą ir turi branduolinių pajėgumų. Nepaisant to, Ukraina kol kas laimi, teigia ministras.
„Mes nugalėjome ir išlaisvinome 50 proc. okupuotų teritorijų, mums pavyko sukurti grūdų koridorių Juodojoje jūroje ir apriboti Rusijos Juodosios jūros laivyno pajėgumus, o Rusija neužėmė nė vienos strateginės teritorijos“, – sako jis.
Anot jo, jei paliaubos nebus pasiektos, Ukraina ir toliau priešinsis.
Paaiškėjo, kokiu laiku vyks Trumpo ir Putino pokalbis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas kalbėtis telefonu turėtų 15–17 val. Lietuvos laiku, rašo „Sky news“.
Tai patvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos žvalgyba: Rusija didina specialiųjų informacinių-psichologinių operacijų dalinių skaičių
Rusija didina specialiųjų informacinių-psichologinių operacijų dalinių skaičių savo ginkluotosiose pajėgose. Specialiųjų informacinio poveikio dalinių, be kita ko, atsirado Rusijos ginkluotųjų pajėgų 3-iojoje ir 51-ojoje armijose.
Tai pranešė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, dar 2024 metų balandį Rusijos vyriausybė naujai komplektuojamiems daliniams įvedė atskirą karinių specialybių grupę – „Informacinė kova“.
Specialiųjų informacinių-psichologinių operacijų specialistai rengiami Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo karo akademijoje ir A. Možaiskio aerokosminių pajėgų akademijoje. Perkelti tokius specialistus iš vieno karinio dalinio į kitą be karinių apygardų štabų sutikimo draudžiama.
Kaip pažymima pranešime, informacinio poveikio dalinių skaičiaus didinimas Rusijos ginkluotosiose pajėgose rodo priešo kėslus plėsti informacines-psichologines atakas prieš Ukrainą, jos Saugumo ir gynybos pajėgas bei šalies visuomenę.
Gynybos pajėgos numušė 63 Rusijos dronus
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 63 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 64 priešo dronai dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nuo pirmadienio, kovo 17-osios, 19 val. rusai atakos Ukrainą 137 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir įvairių tipų dronais imitatoriais iš Šatalovo, Kursko, Milerovo ir Primorsko Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki atradienio, kovo 18-osios, 9 val. patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Černihivo, Čerkasų, Kyjivo, Vinycios, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono srityse buvo numušti 63 dronai.
Dar 64 priešo dronai imitatoriai dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Rusijos atakos padarinių užfiksuota Charkivo, Sumų, Poltavos, Dnipropetrovsko ir Čerkasų srityse.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 18-osios naktį Čerkasuose per Rusijos bepiločių orlaivių ataką užsidegė maisto produktų sandėlis.
Praėjusią parą rusai sužeidė penkis Donecko srities gyventojus
Okupantai rusai praėjusią parą, kovo 17-ąją, sužeidė penkis Donecko srities gyventojus.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Anot jo, trys žmonės buvo sužeisti Pokrovske, du – Kostiantynivkoje.
Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 3 107 žmones, o dar 6 838 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
„Ukrinform“ primena, kad kovo 16-ąją Rusijos kariškiai nužudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar vieną žmogų sužeidė.
„Semafor“: Baltieji rūmai svarsto taikos susitarime pripažinti Krymą Rusijos teritorija
Baltieji rūmai svarsto būsimoje Rusijos ir Ukrainos taikos sutartyje oficialiai pripažinti okupuotą Ukrainos Krymo pusiasalį Rusijos teritorija, pirmadienį remdamasis su šia situacija susipažinusių asmenų suteikta informacija pranešė naujienų portalas „Semafor“.
Be to, šaltinių teigimu, Vašingtone kalbama ir apie galimybę paraginti tą patį padaryti ir JT.
„Semafor“ atkreipė dėmesį, kad kol kas jokių sprendimų priimta nebuvo ir kad tai tėra dvi iš daugelio galimybių, kurias D. Trumpo komanda svarsto, mėgindama užbaigti karą Ukrainoje. Tuo tarpu Baltieji rūmai šią informaciją komentuoti atsisakė.
„New York Times“: Trumpas ir Putinas tarsis, ką atimti iš Ukrainos
Sekmadienį vakare JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad su Vladimiru Putinu antradienį kalbėsis apie tam tikro turto dalybas. Galima suprasti, kad pokalbis suksis apie tai, kokias žemes ir turtą Rusija išsaugos paliaubų su Ukraina metu, rašo „New York Times“.
„Iš esmės jis derėsis dėl to, kokio dydžio atlygį Rusija gaus už 11 metų trunkančią atvirą agresiją prieš Ukrainą, kuri prasidėjo 2014 m. užgrobus Krymą ir tęsėsi iki plataus karo, kurį V. Putinas pradėjo prieš trejus metus“, – rašoma straipsnyje.
Anot leidinio, Baltųjų rūmų atstovai aiškiai sako, kad Rusija tikrai išsaugos Krymą. Taip pat užsimenama, kad Rusija gaus beveik visą užimtą teritoriją.
Nors administracijos pareigūnai pabrėžia, kad jie išsamiai informavo savo kolegas iš Ukrainos ir Europos lyderius apie bendravimą su Rusija, pokalbyje dalyvaus tik D. Trumpas ir V. Putinas. Tikėtina, kad jų pokalbių klausysis padėjėjai. Neaišku, ar Ukraina ar didžiosios Europos valstybės sutiks su tuo, dėl ko D. Trumpas ir V. Putinas gali susitarti.
D. Trumpas ir jo padėjėjai atsargiai kalbėjo apie su Rusijos vadovu aptariamo susitarimo detales. Senas D. Trumpo draugas Steve'as Witkoffas, kuris dabar yra specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams, neseniai Maskvoje praleido valandų valandas su V. Putinu ruošdamasis pokalbiui.
„Manau, kad su Rusija mums sekasi neblogai“, – sakė D. Trumpas.
Jis pridūrė, kad mano, jog šiuo metu yra geros galimybės pasiekti paliaubas, tačiau užsiminė, kad Ukrainai teks kažko atsisakyti.
„Manau, kad kalbėsime apie žemę, tai daug žemės“, – sakė jis.
„Kaip žinote, ji yra labai kitokia, nei buvo prieš karą. Kalbėsime apie žemę. Kalbėsime apie elektrines“, – sakė jis, matyt, turėdamas omenyje Zaporižios atominę elektrinę, didžiausią branduolinę elektrinę Europoje.
D. Trumpas stengėsi daug nekalbėti apie tai, apie kokias Ukrainos teritorijos dalis jis kalba ir ar bandys apriboti V. Putino ambicijas. D. Trumpo administracija jau leido suprasti, kad tikisi, jog Rusija kontroliuos žemes, kurias dabar valdo jos kariai, t. y. maždaug 20 proc. teritorijos Ukrainoje. Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjai praėjusį mėnesį sakė esantys susirūpinę, kad D. Trumpas gali patenkinti kitus V. Putino norus dėl Ukrainos dalių, galbūt įskaitant itin svarbų Odesos uostą.
Politikos profesorė Monica Duffy Toft neseniai žurnale „Foreign Affairs“ rašė, kad „šiandieninis geopolitinis kraštovaizdis ypač primena Antrojo pasaulinio karo pabaigą“, nes „didžiosios valstybės siekia derėtis dėl naujos pasaulinės tvarkos pirmiausia tarpusavyje, panašiai kaip tai darė sąjungininkų lyderiai, Jaltoje perbraižydami pasaulio žemėlapį“.
Anot jos, sausumos ekspansijos „nori Putinas ir, akivaizdu, kad jos nori Trumpas – tik pažvelkite į Grenlandiją, Panamą ir Kanadą“.
„Didelis klausimas yra Kinija. Derybų baigtis – ir ypač klausimas, ar V. Putinui bus atlyginta už žiauriai brangiai kainavusį karą – gali parodyti, kas nutiks, jei Xi Jinpingas nuspręs, kad nori užimti Taivaną“, – priduria ji.
Rusijoje – dar viena dronų ataka
Naktis iš pirmadienio į antradienį Rusijoje buvo nerami, rašo „Kanal 24“. Belgorodą atakavo dronai.
Pirmiausia pranešimai apie sprogimus pasirodė Belgorodo regione. Vietos gyventojai ir rusų žiniasklaida teigia, kad dronai atakavo Belgorodo sporto areną „Belgorod Arena“ ir miesto prekybos centrą „Atlant“. Buvo girdimas triukšmas, kilo gaisras ir dūmų stulpas.
Buvo sužeisti du žmonės.
Skelbiama, kad sprogimai griaudėjo bent šešiose Belgorodo srities gyvenvietėse, apgandinti namai, automobiliai, tvoros ir kitas turtas.
Ukraina neprisiėmė atsakomybės už ataką.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 560 rusų
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. kovo 18 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 897 010 karių, iš kurių 1 560 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 10 352 rusų tankus (+8), 21 509 šarvuotąsias kovos mašinas (+20), 24 640 artilerijos sistemų (+42), 1 319 raketų paleidimo sistemų (+1), 1 107 oro gynybos sistemas (+3), 370 karo lėktuvų, 331 sraigtasparnį, 29 616 nepilotuojamųjų orlaivių (+149), 3 121 kruizinę raketą, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 40 892 transporto priemones ir kuro cisternas (+107), 3 780 specialiosios įrangos vienetų (+2).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Kovo 17 d. vakare Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad kovo 18 d. sueina viena savaitė po to, kai JAV pristatė pasiūlymą dėl paliaubų, tačiau Kremliaus vadas Vladimiras Putinas toliau tęsia savo karą.
Ukraina išbandė 3 000 km galintį skrieti droną
Ukraina, jos pačios duomenimis, išbandė kovinį droną, kurio veikimo nuotolis 3 000 km. „Kuriame tokias tolimojo nuotolio priemones, kurios padės užtikrinti mūsų šalių saugumą“, – vaizdo įraše sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis teigė esąs dėkingas kūrėjams ir gamintojams. Tokio nuotolio dronais Kyjivas galėtų pasiekti net taikinius Sibire.
V. Zelenskis sakė, kad per karinės vadovybės posėdį jam taip pat buvo pateikta ataskaita apie raketos „Ilgasis Neptūnas“ panaudojimą. Padaryta žala esą buvo patenkinama. „Tačiau turime gaminti daugiau raketų, daugiau dronų ir šią savaitę apie tai kalbėsimės su savo partneriais“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos ginklų gamyba, anot jo, kartu su šalių partnerių investicijomis turi tapti patikimu naujos Europos saugumo architektūros pagrindu. „Tam nėra alternatyvos“, – pažymėjo prezidentas.
Apie 1 000 km galinčios skrieti raketos „Neptūnas“ bandymą jis pats pranešė šeštadienį. Stebėtojai mano, kad ja smogta naftos perdirbimo įmonei Pietų Rusijos Tuapsės mieste.
Ukraina daugiau kaip trejus metus ginasi nuo Rusijos agresijos.
Trumpas apie kivirčą su Zelenskiu: „Turėjome priversti Ukrainą pasielgti teisingai“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo savo kivirčą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete, rašo „Kyiv Independent“.
„Ten žūsta daugybė žmonių, todėl turėjome priversti Ukrainą pasielgti teisingai. Tai nebuvo lengva situacija“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Ovaliajame kabinete jums teko pamatyti nedidelį momentą, bet manau, kad dabar jie elgiasi teisingai, ir mes stengiamės, kad būtų sudarytas taikos susitarimas. Norime pasiekti paliaubas, o tada taikos susitarimą“, – teigė D. Trumpas.
Trumpas apie pokalbį su Putinu: nemažai sąlygų dėl taikos Ukrainoje jau yra suderinta
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pranešė, kad jau yra suderinta nemažai galutinės sutarties dėl taikos Ukrainoje sąlygų, nors dar laukia daug darbo – būtent apie tai jis ir ketina kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Rytoj ryte kalbėsiuosi su prezidentu Putinu apie Karą Ukrainoje. Nemažai galutinės sutarties sąlygų jau yra suderinta, bet dar daug liko“, – rašė jis.
Baltųjų rūmų vadovas atkreipė dėmesį, kad kare toliau žūva tūkstančiai abejų šalių kareivių.
„Tai turi nedelsiant liautis. Labai laukiu pokalbio su prezidentu Putinu“, – teigė JAV prezidentas.
Pirmiau „Reuters“ pranešė, kad D. Trumpas toliau teigė, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos Kurske yra patekusios „į didelę bėdą“ ir neva yra apsuptos, pareikšdamas, kad prašė V. Putino pasigailėti ukrainiečių. Tuo tarpu Ukraina bet kokius pranešimus apie tai, kad jos pajėgos Rusijos Kursko regione yra patekusios į apsuptį, neigia.
Be to, D. Trumpas pareiškė nuomonę, kad jo sprendimas įšaldyti karinę pagalbą Ukrainai ir prezidentui Volodymyrui Zelenskiui daromas spaudimas padėjo įtikinti Kyjivą sutikti su JAV pozicija.
„Ten žūva daugybė žmonių ir reikėjo pasirūpinti, kad Ukraina pasielgtų teisingai. Bet aš manau, kad dabar ji elgiasi teisingai“, – aiškino Amerikos lyderis.
Pirmiau paklaustas apie tai, kokios nuolaidos aptariamos derybų dėl paliaubų metu, D. Trumpas sakė: „Kalbame apie žemę. Kalbame apie jėgaines... Kalbame apie tai, apie tam tikrų objektų padalijimą“.
Pirmiau buvo pranešta, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis mano, jog antradienį kalbėdamas su V. Putinu D. Trumpas turėtų stengtis atkalbėti jį nuo tokių absurdiškų reikalavimų, kaip Ukrainos „demilitarizavimas“ ir visos jos teritorijos užgrobimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pavadinimas "žalieji žmogeliukai" šiais laikais tapo gana dviprasmišku reikalu: matyt per kokią nors alkoholinę psichozę kokiam nors Vladimirui Putinui kažkas aptemo smegenyse, tai jis kokią dešimtį tūkstančių kareivių su nuplėšytais skiriamaisiais ženklais iš Kryme buvusių karinių bazių pasiuntė užgrobti viso Krymo, pakolei Ukrainoje buvo suirutė po Maidano.
Tai naudodamasis Ukrainos bejėgiškumu, Vladimiras Putinas iš esmės užblokavo tais žaliais žmogeliukais visus Ukrainos karinius dalinius ir okupavo, o paskui ir aneksavo Krymą. Rusijos žiniasklaida ir visi propagandiniai kanalai per visus galus stūmė du pavadinimus - Rusijos vidaus rinkai skirtą "vežlivyje liūdi" ("mandagūs žmonės"), o pasaulio rinkai - "žali žmogeliukai". Pastarasis pavadinimas tuo pat metu turėjo ir padėti šaipytis iš visų, kas kalba apie vykstančią Krymo okupaciją - maždaug "tau žali žmogeliukai vaidenasi".
Gi kad vienas kitą pažintų žalieji žmogeliukai dėvėjo kaukas ant veido ir buvo įsisegę Georgijaus juosteles atlapuose. Praėjus aštuonetui metų, kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas, žaliesiems žmogeliukams atsirado ir kitas, žymiai geriau tinkantis pavadinimas - orkai, kurie pagal legendą irgi yra žalios spalvos.
Kas buvo labai įdomu, tai anais laikais, kai 2014 vyko Krymo okupacija, Rusija visą tą laiką naglu snukiu visam pasauliui melavo, kad jokių ten jos kariškių nėra ir nieko nevyksta, o tie žalieji žmogeliukai esą kažkokie tai jie patys nežino kas - gal kokie nors Krymo gyventojai, medžiotojų parduotuvėse prisipirkę kamufliažinių uniformų ir pakrūmėse radę kokių tai ginklų. Tai nors visas pasaulis matė, tai kažkaip ir praėjo Rusijai - surengė paskui su visais tais žmogeliukais falsifikuotą atseit referendumą, o paskui paskelbė, kad Krymas prisijungė prie Rusijos.
O šiaip tai informuojame jus, kad pagal Lietuvos įstatymus, kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę ir prievolę ginti savo šalį. Tai reiškia, kad jeigu Lietuvoje pamatysite kokį nors tokį okupacinį žalią žmogeliuką iš kaip nors panašiai įsiveržusios priešiškos šalies kariuomenės, tai turite pilną teisę ir pareigą jį banaliai nudėti bet kokiu jums patogiu būdu, nes taip jums prisako Lietuvos įstatymai, nes įstatymai taip jums nurodo, tai štai taip vat ir yra - nereikia netgi, kad valdžia paskelbtų, jog karas prasidėjo, nes pakanka to, kad prasidėjo agresija prieš Lietuvą[1].
Tik labai svarbu, kad nesupainiotumėte tokių okupacinių žalių žmogelių su tais, kurie būna kai būna balti arkliai, nes tie kur dėl baltų arklių - tai išties nors ir baisūs būna, bet iš tikro tai nepavojingi. Nes jei supainiosite, tai paskui bus jums blogai.
Zelenskis po Trumpo ir Putino pokalbio: su tuo Kyjivo sąjungininkai niekada nesutiks
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad kol kas JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu su juo asmeniškai nesusisiekė, rašo „SkyNews“.
Visgi V. Zelenskis sako, kad artimiausiu metu jis viliasi sulaukti D. Trumpo skambučio, kad JAV lyderis pateiktų daugiau detalių apie įvykusį pokalbį su V. Putinu.
Tiesa, V. Zelenskis patvirtino, kad Ukraina pritartia idėjai nutraukti ugnį prieš energetikos objektus 30 dienų.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukraina palaikys bet kokias idėjas, kurios padės pasiekti stabilią ir teisingą taiką.
Įvertindamas V. Putino reikalavimą nutraukti Vakarų karinę paramą ir žvalgybinės informacijos perdavimą, pasak V. Zelenskio, Kyjivo sąjungininkai niekada nesutiks su tokiu žingsniu. Be to, jis tikisi, kad tokia pagalba Ukrainai ir toliau bus užtikrinta.
V. Zelenskis taip pat nurodė, kad Kremlius nėra pasiruošęs nutraukti savo invaziją į Ukrainą, o jo galutinis tikslas derybose dėl karo sustabdymo yra „susilpninti“ jo šalį.
„Jie nepasiruošę užbaigti šį karą, mes tai matome. Jie nepasiruošę net pirmajam žingsniui – paliauboms“, – žurnalistams tvirtino Ukrainos lyderis.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad ukrainiečių kariai vis dar kovoja Rusijos Kursko srityje ir liks ten „tiek, kiek mums reikės“. „Ukraina vykdo savo užduotį Kursko srityje. Ukrainos kariuomenė yra ten ir bus ten tiek, kiem mums reikės šios operacijos“, – nurodė V. Zelenskis.