„The Telegraph“: JAV gali nutraukti Rusijos baudžiamąjį persekiojimą dėl karo nusikaltimų
Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš tarptautinių iniciatyvų reikalauti, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn už savo invaziją į Ukrainą.
Apie tai rašo laikraštis „The Telegraph“, remdamasis savo šaltiniais Vakaruose, cituoja „The Moscow Times“.
Pasak leidinio šaltinių, „pagrindinės grupės“ šalių, dalyvaujančių kuriant tribunolą, posėdyje Vašingtonas atsisakė vadinti Rusiją „agresore“. Anksčiau Donaldo Trumpo administracija taip pat nepalaikė planuojamo G7 pareiškimo, skirto trečiosioms karo metinėms pažymėti, kuriame Rusija taip pat įvardijama kaip agresorė.
Leidinys rašo, kad Europos pareigūnai nerimauja, jog D. Trumpo administracijos pozicija gali sudaryti sąlygas, kurios leistų Vladimirui Putinui išvengti atsakomybės dėl galimo taikos susitarimo. Dėl to kyla abejonių dėl pasirengimo kovo mėnesį vyksiančiam paskutiniam pagrindinės grupės posėdžiui. Ši 40 šalių koalicija siekia sukurti Specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimams prieš Ukrainą.
Rusai bombomis smogė gyvenvietei Zaporižios srityje, sužeisti trys civiliai
Priešo kariuomenė smogė Huliaipolės gyvenvietei valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Sugriauta keliolika namų, sužeisti trys žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, rusai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė pafrontės gyvenvietei.
„Sugriauta mažiausiai 13 namų. Trys žmonės sužeisti“, – parašė I. Fiodorovas.
Anot jo, nukentėjusieji nugabenti į ligoninę, jiems teikiama medicininė pagalba.
Anksčiau buvo pranešta, kad aviacijos ataka buvo surengta vakare. Iš pradžių buvo žinoma apie vieną nukentėjusįjį.
Kaip rašė „Ukrinform“, okupantai rusai dronu atakavo Chersono miesto Dnipro rajoną – nukentėjo 59 metų moteris, ji sunkios būklės nugabenta į ligoninę.
Rusijos kariškiai raketa smogė Sumų sričiai, padaryta žalos
Rusijos kariškiai penktadienio vakarą raketa smogė Sumų srities Lebedyno bendruomenei, nukentėjo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Sumų srities karinė administracija.
Preliminariais duomenimis, gyventojai nenukentėjo. Priešo atakos padariniai tikslinami.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, okupantai rusai dviem bepiločiais orlaiviais atakavo Sumų srities Šostkos bendruomenę – buvo apgadintas infrastruktūros objektas.
Viskas arba nieko: naujas JAV pasiūlymas – Zelenskio rankose
JAV ir Ukrainos atstovai visą naktį iki pat penktadienio ryto derėjosi, siekdami sudaryti sutarimą dėl naudingųjų iškasenų ir taip sustabdyti abiejų valstybių santykių pablogėjimą.
Šią žinią, remiantis vieno iš JAV pareigūnų ir dar vieno šaltinio teiginiais, skelbia portalas „Axios“.
Publikacijoje primenama, kad nesutarimai dėl naudingųjų iškasenų sukėlė platesnę JAV ir Ukrainos diplomatinę krizę.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad D. Trumpo administracijos pareigūnai bei kai kurie Ukrainos vyriausybės nariai spaudžia prezidentą Volodymyrą Zelenskį pasirašyti pateiktą pasiūlymą.
Portalo šaltiniai teigė, kad galutinis sprendimas šiuo metu priklauso nuo V. Zelenskio, tačiau jei visgi Ukrainos prezidentas šį pasiūlymą atmes, manoma, kad JAV ir Ukrainos diplomatiniai santykiai dar labiau pablogės.
Skaičiuojama, kad iš viso retųjų mineralų vertė Ukrainoje gali siekti trilijonus JAV dolerių.
Tiesa, pirmąjį JAV pasiūlymą, kurį pateikė iždo sekretorius Scottas Bassentas, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atmetė ne tik dėl to, kad Ukraina būtų gavusi 50 proc. visų iš kasybos projekto gautų pajamų, bet ir dėl to, kad Kyjivas vis tiek neturėtų saugumo garantijų. Tačiau toks V. Zelenskio sprendimas itin įsiutino D. Trumpą.
O šią savaitę JAV pateikė „patobulintą“ pasiūlymą su tam tikrais pakeitimais. Visgi tikslios dabartinio JAV pasiūlymo sąlygos vis dar nėra aiškios.
K. Kelloggas giria derybas su V. Zelenskiu, vadina jį drąsiu lyderiu
JAV pasiuntinys Ukrainai penktadienį gyrė savo derybas su V. Zelenskiu ir pavadino Ukrainos prezidentą drąsiu lyderiu, taip išreikšdamas paramą po kelias dienas trukusios Donaldo Trumpo ir jo patarėjų kritikos.
„Plačios ir pozityvios diskusijos su Zelenskiu, kovojančios ir drąsios tautos lyderiu ir jo talentinga nacionalinio saugumo komanda“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Kyjive viešintis Keithas Kelloggas.
Į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas K. Kelloggas trečiadienį atvyko į Kyjivą ir kitą dieną susitiko su V. Zelenskiu. Planuota spaudos konferencija su V. Zelenskiu ketvirtadienį paskutinę minutę buvo pakeista į paprastą fotosesiją.
„X“ jis teigė, kad pokalbiai su Ukrainos vadovybe buvo „ilga ir intensyvi diena“.
Jo komentarai skyrėsi nuo D. Trumpo ir kitų aukštų JAV pareigūnų neseniai išsakytų priekaištų V. Zelenskiui, kurie, atrodo, rodė staigų santykių pablogėjimą. D. Trumpas pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir perspėjo, kad jam „ geriau veikti greitai“ ir derėtis dėl karo nutraukimo, kitaip rizikuoja neturėti šalies, kuriai galėtų vadovauti.
Galimybė, kad iškilo abejonių dėl gyvybiškai svarbios JAV karinės pagalbos Ukrainai, aptemdė nuotaiką Kyjive, kai Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos kariuomenę mūšio lauke.
Europos vyriausybės, kurioms nerimą kelia tai, kad jos iki šiol buvo nustumtos į šalį JAV ir Rusijos aukšto rango pareigūnų derybose, stengėsi paremti V. Zelenskį ir kartu išvengti transatlantinių santykių nutrūkimo.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kurio šalis aktyviai remia kaimyninę Ukrainą, sakė, kad V. Zelenskis penktadienį jam paskambino. A. Duda teigė pasakęs A. Zelenskiui, kad šis „ir toliau palaikytų ramų ir konstruktyvų bendradarbiavimą“ su D. Trumpu.
„Tvirtai tikime, kad nėra kito būdo sustabdyti kraujo praliejimą ir pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje, kaip tik su Jungtinių Valstijų parama“, – A. Duda teigė taip pat pasakęs kolegai.
„Tikiu, kad geranoriškumas ir sąžiningumas sudaro JAV derybų strategijos pagrindą, – sakė A. Duda „X“. – Neabejoju, kad prezidentas D. Trumpas vadovaujasi giliu atsakomybės už pasaulinį stabilumą ir taiką jausmu.“
Viešas D. Trumpo ir V. Zelenskio ginčas prasidėjo po to, kai Rusija ir JAV antradienį susitarė pradėti dirbti siekdamos užbaigti karą Ukrainoje ir pagerinti savo diplomatinius ir ekonominius ryšius. Tai ir D. Trumpo skambutis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, rodytų, kad Vašingtonas staiga pakeitė trejus metus vykdytą Rusijos izoliavimo politiką.
D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas per ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose vykusią spaudos konferenciją sakė, kad JAV prezidentas „akivaizdžiai labai nusivylęs“ V. Zelenskiu.
V. Zelenskis buvo nepatenkintas, kad JAV komanda pradėjo derybas nepakvietusi nei jo, nei Kyjivą remiančių Europos šalių.
Kai D. Trumpas be jokių įrodymų pareiškė, kad V. Zelenskis yra labai nepopuliarus Ukrainoje, ir apkaltino, kad Ukraina kalta dėl karo, V. Zelenskis pareiškė, kad D. Trumpas gyvena Rusijos sukurtoje „dezinformacijos erdvėje“.
O. Scholzas: dėl savo vyriausybės turi spręsti pati Ukraina
Kilus nesutarimams tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį pareiškė, kad Europa yra įsipareigojusi remti Ukrainos suverenitetą.
„Vokietija ir Europa turi laikytis savo pozicijų, būtent, kad mes nepaliksime Ukrainos vienos, nespręsime visko per jos galvą ir užtikrinsime, kad Ukraina būtų šalis, galinti pati pasirinkti savo vyriausybę“, – pažymėjo jis.
D. Trumpas šią savaitę pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir perspėjo, kad jam „ geriau veikti greitai“ ir derėtis dėl karo nutraukimo, kitaip rizikuoja neturėti šalies, kuriai galėtų vadovauti. Jis taip pat melagingai pareiškė, kad karą su Rusija „pradėjo“ Ukraina.
Ukrainos prezidentas savo ruožtu apkaltino D. Trumpą pasidavus Rusijos „dezinformacijai“.
V. Zelenskio pirmoji penkerių metų kadencija baigėsi praėjusių metų gegužę.
Šiuo metu Ukrainoje bet kokie rinkimai draudžiami pagal galiojančią karo padėtį.
Karo padėtis Ukrainoje galioja nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šalį.
Trumpas: turėjau gerų derybų su Putinu ir turėjau ne tokių geru derybų su Ukraina
Ukrainos lyderiai „neturi jokių kortų“ derybose, kuriomis siekiama užbaigti šalies karą prieš Rusijos invazija, penktadienį, didėjant įtampai santykiuose su Kyjivu, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Turėjau labai gerų derybų su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu, ir turėjau ne tokių gerų derybų su Ukraina.
Jie neturi jokių kortų, bet žaidžia kietai. Tačiau mes neleisime, kad tai tęstųsi“, – sakė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose susirinkusiems JAV gubernatoriams.
Ukraina perspėja, kad per karo metines Rusija sustiprins propagandą
Ukrainos karinė žvalgyba perspėjo, kad pirmadienį, minint trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos metines, Maskva suaktyvins propagandą. Kremlius net gali paskelbti apie tariamą pergalę kare, penktadienį pranešė agentūra.
Rusijos žvalgybos tarnybos ir propagandos kanalai siekia pasėti nerimą Ukrainos visuomenėje ir destabilizuoti šalį. Žvalgybos teigimu, gali būti perduodamos žinutės, kad nei Maskvai, nei Vašingtonui nerūpi europiečių ir ukrainiečių nuomonė arba kad Ukrainos valdžia yra korumpuota ir šalis pralaimi fronte.
Remiantis Maskvos žurnalistų pranešimais, Kremlius duoda Rusijos žiniasklaidai, ypač televizijai, labai išsamius nurodymus, kokias temas ir kaip pateikti.
Rusijos socialiniai tinklai ir dauguma Rusijos žiniasklaidos priemonių Ukrainoje blokuojami daugelį metų. Ukrainiečiai turi apeiti cenzūros priemones, kad gautų prieigą prie Rusijos televizijos ar naujienų svetainių. Tačiau daugelis ukrainiečių naudojasi „Telegram“ susirašinėjimo paslaugomis kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu, kai kurie kanalai yra anoniminiai.
Rusai smogė Sloviansko miestui Donecko srityje, sužeisti šeši žmonės
Okupantai rusai smogė Donecko srities Sloviansko miesto privačiam sektoriui, sužeisti mažiausiai šeši civiliai.
Tai feisbuke pranešė Nacionalinė policija, kuria remiasi „Ukrinform“.
Per apšaudymą nukentėjo 65 metų vyras ir penkios moterys nuo 54 iki 83 metų amžiaus. Jiems diagnozuoti skeveldriniai sužeidimai ir ūminė reakcija į stresą.
Per priešo ataką apgriauti 59 privatūs namai ir švietimo įstaiga.
Vietoje dirba tyrėjai, išminuotojai, paramedikai, patrulinės policijos pareigūnai ir gelbėtojai.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad vasario 21-osios rytą rusai ant Donecko srities Kostiantynivkos miesto numetė tris aviacines bombas – vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti.
Žiniasklaida: Trumpas susitiks su Lenkijos prezidentu Duda
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vašingtone turėtų susitikti su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, skelbia lenkų žiniasklaida.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, cituodama lenkų žiniasklaidos priemones, susitikimas su D. Trumpu ir A. Duda turėtų įvykti Baltuosiuose rūmuose arba viename didžiausių ir svarbiausių konservatyvios politikos renginių, kuris vyks netoli Vašingtono.
Naujienų agentūros PAP duomenimis, dviejų šalių vadovų susitikimas turėtų įvykti šį šeštadienį (13.30 val. vietos laiku (20.30 val. Lietuvos laiku).
A. Duda taptų pirmuoju Europos lyderiu, kurį D. Trumpas priimtų vizito į JAV po pergalės prezidento rinkimuose
Prezidentų pokalbis įvyks kitą dieną po abiejų šalių diplomatijos vadovų Radosławo Sikorskio ir Marco Rubio susitikimo, kuris planuojamas penktadienio vakarą Lenkijos laiku.
R. Sikorskis penktadienį taip pat kalbėjosi su Baltųjų rūmų patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu. Kaip sakė ministras Lenkijos žurnalistams, buvo kalbama aktualiomis temomis, tačiau trumpai.
Zelenskis po pokalbio su Duda: mūsų bendras tikslas – apginti Ukrainą ir Europą nuo Rusijos agresijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio telefonu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pareiškė, kad bendras abiejų šalių tikslas nesikeičia – apginti Ukrainą ir Europą nuo Rusijos agresijos.
Ukrainos valstybės vadovas tai parašė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.
„Kalbėjausi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Mes labai vertiname lenkų tautos paramą ir niekada nepamiršime, kiek daug Lenkija padarė dėl mūsų bendros ateities. Aptarėme dabartinius įvykius ir būsimus žingsnius. Mūsų bendras tikslas tebėra aiškus: apginti Ukrainą ir visą Europą nuo Rusijos agresijos“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat papasakojo A. Dudai apie dialogą su Amerikos atstovais.
„Svarbu, kad Jungtinės Valstijos būtų su mumis. Tvirta ir ilgalaikė taika gali būti pasiekta tik per vienybę“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pasak Ukrainos ambasadoriaus Lenkijoje Vasylio Bodnaro, dar vienas, 46-asis, Lenkijos pagalbos paketas turėtų pasiekti Ukrainą šio mėnesio pabaigoje.
45-ąjį karinės pagalbos paketą, kuriame buvo ir daug šaudmenų, Lenkija perdavė Ukrainai praėjusių metų liepos 25 d.
Trumpo kirtis Zelenskiui: jis prastas derybininkas, jo dalyvavimas dėl paliaubų nebūtinas
Penktadienį Donaldas Trumpas pareiškė nemanąs, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis būtinai turi dalyvauti derybose, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
D. Trumpas priekaištavo, kad V. Zelenskis yra prastas derybininkas, todėl jo dalyvavimas dėl paliaubų Ukrainoje esą nėra toks svarbus.
„Kai Zelenskis pasakė, kad jis nebuvo pakviestas į susitikimą [Saudo Arabijoje], turiu omenyje, kad tai nebuvo prioritetas, nes jis (iki šiol) derėjosi labai blogai“, – sakė D. Trumpas interviu televizijai „Fox News“.
D. Trumpas taip pat sukritikavo ir buvusį JAV prezidentą Joe Bideną, kuris, jo įsitikinimu, kaip ir V. Zelenskis, neva galėjo išvengti Rusijos pradėto karo.
„Kiekvieną kartą, kai aš pasakau: „Tai ne Rusijos kaltė“, visuomet mane smerkia dėl skleidžiamų netikrų naujienų, bet aš jums noriu pasakyti, kad Bidenas kalbėjo neteisingus dalykus, Zelenskis sakė neteisingus dalykus, jie buvo užpulti kažko, kas yra daug didesnis ir daug stipresnis.
<...> Tačiau Rusiją nuo to buvo galima taip lengvai atkalbėti“, – teigė D. Trumpas.
Ukraina ir Europa nerimauja, kad JAV ir Rusija pradėjo derybas joms nedalyvaujant, V. Zelenskis nuolat pabrėžia, kad sprendimai dėl Ukrainos negali būti priimami be Ukrainos.
Jermakas ir Waltzas tarėsi, kaip suartinti Ukrainos ir JAV pozicijas
Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas telefonu kalbėjosi su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike‘u Waltzu. Pašnekovai tarėsi, kaip suartinti Kyjivo ir Vašingtono pozicijas.
Ukrainos prezidento biuro vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.
„Telefonu kalbėjausi su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike‘u Waltzu. Apsikeitėme nuomonėmis apie pozicijų suartinimą dvišaliuose Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiuose. Šiame kontekste pažymėjau JAV prezidento specialiojo atstovo Ukrainai ir Rusijai Keitho Kelloggo vizito Ukrainoje svarbą“, – informavo A. Jermakas.
Jis taip pat pabrėžė, kaip svarbu išsaugoti dvišalį bendradarbiavimą ir palaikyti aukšto lygio santykius tarp Ukrainos ir JAV, padėkojo amerikiečių tautai už paramą Ukrainai šiuo svarbiu laikotarpiu.
„Ukrinform“ primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su JAV specialiuoju atstovu Keithu Kelloggu aptarė veiksmingas saugumo garantijas ir belaisvių grąžinimą; Ukraina taip pat pasiūlė greičiausią ir konstruktyviausią būdą siekti rezultatų užtikrinant taiką.
Baltieji rūmai: V. Zelenskis labai greitai pasirašys susitarimą dėl naudingųjų iškasenų
Baltieji rūmai penktadienį tvirtino, kad Ukraina labai greitai pasirašys susitarimą, kuriuo Vašingtonui suteikiama galimybė naudotis jos naudingųjų iškasenų telkiniais.
Rusija gali sutikti atiduoti įšaldytą turtą Ukrainos atstatymui ‒ „Reuters“ šaltiniai
Rusija gali sutikti panaudoti 300 mlrd. JAV dolerių iš Europoje įšaldyto valstybės turto Ukrainos atstatymui, tačiau reikalaus, kad dalis pinigų būtų skirta penktadaliui šalies teritorijos, kurią kontroliuoja Maskvos pajėgos, „Reuters“ sakė trys šaltiniai.
Antausis Trumpui: jo pasiuntinys viešai išgyrė Zelenskį
JAV specialusis atstovas Keithas Kelloggas pirmą kartą viešai pakomentavo susitikimą su Zelenskiu: „Drąsus šalies vadovas“.
„Ilga ir intensyvi diena su aukščiausiais Ukrainos vadovais. Plačios ir pozityvios diskusijos su drąsiu kariaujančios šalies vadovu ir jo talentinga nacionalinio saugumo komanda“, ‒ rašė jis.
A long and intense day with the senior leadership of Ukraine. Extensive and positive discussions with @ZelenskyyUa, the embattled and courageous leader of a nation at war and his talented national security team. https://t.co/kLu9roZ5z1
— Keith Kellogg (@generalkellogg) February 21, 2025
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo parankiniai pastarosiomis dienomis viešai užsipuolė Volodymyrą Zelenskį, vadino jį „diktatoriumi“.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, po susitikimo su K. Kelloggu, paragino stiprinti Kyjivo ir Vašingtono ryšius, didėjant įtampai tarp jo ir JAV vadovo Donaldo Trumpo.
„Tvirti Ukrainos ir JAV santykiai naudingi visam pasauliui“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad ketvirtadienį įvyko produktyvus susitikimas su D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu dėl „padėties mūšio lauke, karo belaisvių grąžinimo ir veiksmingų saugumo garantijų“.
„Ukrainska Pravda“ rašo, kad V. Zelenskis D. Trumpo specialiajam pasiuntiniui taip pat patvirtino, kad Kyjivas yra pasirengęs „tvirtam, tikrai naudingam susitarimui su JAV prezidentu dėl investicijų ir saugumo“, omenyje turėdamas anksčiau pasiūlytą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų dalijimosi su JAV.
„Pasiūlėme greičiausią ir konstruktyviausią būdą, kad būtų pasiektas rezultatas. Mūsų komanda pasirengusi dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – sakė V. Zelenskis.
Gynybos pajėgos: rusai nesėkmingai mėgina perkirsti kelius į Pokrovską
Rusijos okupacinės pajėgos neįstengia perkirsti Ukrainos logistikos kelių į Pokrovską.
Tai per televiziją pareiškė Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas spaudai Viktoras Trehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Jiems nepavyksta prasiveržti ir efektyviai nutraukti tiekimą miestui iš vakarų“, – sakė V. Trehubovas.
Anot jo, dėl to okupantai yra priversti aktyviai pergrupuoti savo kariuomenę, permesti papildomus dalinius ir organizuoti naujas puolimo bangas tame pačiame nedideliame ruože į vakarus nuo Pokrovsko.
„Akivaizdu, kad jiems reikia papildymo, pergrupavimo ir pastiprinimo“, – paaiškino kariškis.
V. Tregubovas pridūrė, kad bendra operatyvinė situacija Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atsakomybės zonoje tebėra įtemptą. Pirmiausia – Pokrovsko ir Kupjansko kryptimis.
„Kai kuriomis kryptimis priešas naudojasi tuo, kad įšalo žemė ir užšalo vanduo, jie permeta savo pajėgas ten, kur anksčiau turėjo tam tikrų keblumų“, – pažymėjo pareigūnas.
V. Trehubovas patikino, kad Gynybos pajėgos duoda priešui veiksmingą atkirtį, taip pat ir tuose ruožuose, kuriuos rusai laiko prioritetiniais. Tarp jų – Pokrovsko kryptis, kur okupantai pastaruoju metu sutelkė visas savo pajėgas ir pastangas, tačiau susiduria su Ukrainos karių kontratakomis.
„(Priešas) patiria tam tikrų nesėkmių, bent jau pirminis jo planas aiškiai stringa“, – apibendrino atstovas spaudai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos okupacinės pajėgos sumažino atakų skaičių Pokrovsko kryptimi, tačiau taip yra todėl, kad priešas persigrupuoja.
Trumpo pyktis ant Zelenskio: istorija siekia dar 2019-uosius, kuomet buvo atstumtas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo žodžių karą po to, kai JAV vadovas inicijavo derybas su Rusija dėl konflikto užbaigimo, tačiau į jas neįtraukė Ukrainos, rašoma BBC.
Zelenskis taip įsiutino Trumpą, kad šis galvojo nutraukti karinę pagalbą – „Axios“ šaltiniai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip supykdė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad D. Trumpas galvojo nutraukti JAV karinę paramą Ukrainai, „Axios“ teigia trys su diskusijomis susipažinę JAV pareigūnai.
Pastarosiomis dienomis kilo tikras V. Zelenskio ir D. Trumpo žodžių karas. Apsižodžiavimas išgąsdino europiečius.
Šeši administracijos pareigūnai „Axios“ teigė, kad per pastarąsias devynias dienas įvyko penki incidentai, kurie supykdė D. Trumpą, viceprezidentą JD Vance‘ą, valstybės sekretorių Marco Rubio ir JAV patarėją nacionalinio saugumo klausimais Michaelį Waltzą.
Anot vieno iš administracijos pareigūnų, V. Zelenskis pademonstravo, kaip nereikėtų sudarinėti sandorių.
Vasario 12 d. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas susitiko su V. Zelenskiu Kyjive ir pateikė pasiūlymą dėl Ukrainos retųjų iškasenų mainų į JAV pagalbą. Skelbiama, kad V. Zelenskis atmetė pasiūlymą, o D. Trumpas apkaltino V. Zelenskį buvus nemandagiu su jo pasiuntiniu ir „pramiegojus“.
Vasario 14 d. Miuncheno saugumo konferencijoje JD Vance‘as ir M. Rubio susitiko su V. Zelenskiu, kad gautų jo pritarimą. Tačiau, pasak pareigūnų, V. Zelenskis nustebino amerikiečius sakydamas, kad neturi įgaliojimų vienašališkai, be parlamento, jį patvirtinti.
Vasario 15 d. konferencijoje V. Zelenskis viešai atmetė pasiūlymą. Baltųjų rūmų šaltiniai pažymėjo, kad jo pastabos žurnalistams – kad sandoris „neatitinka suverenios Ukrainos interesų“ – akivaizdžiai skyrėsi nuo pozityviau skambėjusių komentarų, kuriuos jis dieną prieš tai išsakė platformoje „X“.
Vasario 18 d. kai M. Rubio, M. Waltzas ir prezidento pasiuntinys Steve‘as Witkoffas Saudo Arabijoje susėdo su Rusijos derybininkais tartis dėl taikos, V. Zelenskis kritikavo susitikimą dėl to, kad jis įvyko nesant Ukrainos prie derybų stalo. Tada supykęs D. Trumpas spaudos konferencijoje užsipuolė V. Zelenskį, klaidingai teigdamas, kad V. Zelenskis pradėjo karą su Rusija ir kad jo reitingas siekia tik 4 proc.
Vasario 19 d. V. Zelenskis atšovė, sakydamas, kad JAV prezidentas gyvena dezinformacijos burbule. Tuomet D. Trumpas padidino spaudimą ir „Truth Social“ tinkle paskelbė, kad V. Zelenskis, buvęs aktorius, yra „kukliai sėkmingas komikas“, tapęs „diktatoriumi be rinkimų“. D. Trumpas atsisakė įvardyti V. Putiną kaip diktatorių.
Baltųjų rūmų nuomone, V. Zelenskis pernelyg priprato prie buvusio prezidento J. Bideno atviros paramos Ukrainos karo veiksmams, visokeriopo NATO šalių palaikymo. Anot pareigūnų, V. Zelenskis peržengė ribas.
„V. Zelenskis yra aktorius, padaręs įprastą teatro vaikų klaidą: Jis ėmė manyti, kad yra tas personažas, kurį vaidina televizijoje“, – sako Baltųjų rūmų pareigūnas.
„Taip, jis buvo drąsus ir pasipriešino Rusijai. Tačiau jis būtų šešios pėdos po žeme, jei ne tie milijonai, kuriuos išleidome, ir jam reikia išeiti iš scenos dešinėje pusėje su visa drama“, – cituojamas pareigūnas.
„Per savaitę Zelenskis atstūmė prezidento Trumpo iždo sekretorių, jo valstybės sekretorių ir jo viceprezidentą, o po to perėjo prie asmeninio prezidento Trumpo įžeidinėjimo spaudoje“, – sako kitas administracijos pareigūnas.
Nepaisant stiprėjančios nesantaikos, Kyjivas ir Vašingtonas penktadienį vis dar vedė derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms būtų suteikta prieiga prie tam tikrų Ukrainos mineralų mainais į apsaugą, pranešė vienas šaltinis.
„Šis pokalbis tęsiasi. Nuolat keičiamasi projektais, vakar išsiuntėme dar vieną“, – teigė vienas informuotas aukšto rango Ukrainos pareigūnas ir pridūrė, kad Ukraina dabar laukia JAV atsako.
JAV prezidentas D. Trumpas yra pareiškęs, kad nori sudaryti susitarimą su Ukraina, pagal kurį šiai karo draskomai šaliai būtų tiekiami ginklai ir pagalba mainais į jos retųjų žemių elementus.
Po derybų su Rusija Rubio puolė skambinti europiečiams: pokalbiuose – pažadas
Po derybų su Rusijos delegacija JAV valstybės sekretorius Marco Rubio puolė skambinti Europos sąjungininkams, rašo „The New York Times“.
M. Rubio po susitikimo su rusais pranešė, kad atsivėrė naujos galimybės bendradarbiauti su Rusija. Tačiau po kelių valandų jis bandė nuraminti europiečius, kad derybos nereiškia staigaus JAV politikos pokyčio, kaip daugelis nuogąstavo.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Lukašenka: JAV bando įvaryti pleištą tarp Maskvos ir Pekino
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos sąjungininkas, penktadienį pareiškė, kad jam atrodo, jog Jungtinės Valstijos bando įvaryti pleištą tarp Maskvos ir Pekino.
„Man atrodo, kad jie bando supriešinti rusus su kinais. Rusai neturi to leisti“, – sakė A. Lukašenka ir pridūrė, kad bet koks susitarimas, kuriuo būtų užbaigtas karas Ukrainoje, gali atnešti Baltarusijai ir teigiamų, ir neigiamų dalykų, sakoma jo biuro paskelbtame pareiškime.
Trumpas davė Europai 3 savaites pasirašyti ant Ukrainos kapituliacijos ‒ Suomijos europarlamentaras
Suomijos europarlamentaras Mika Aaltola vasario 19-ąją savo „X“ paskyroje parašė, kad D. Trumpo administracija „davė Europai tris savaites sutikti su Ukrainos pasidavimu“. Kitaip, anot jo, D. Trumpas pagrasino išvesti JAV kariuomenę iš Europos.
Kallas po D. Trumpo pasisakymų apie Zelenskį: čia Putinas yra diktatorius
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ketvirtadienį teigė, kad iš pradžių manė, jog Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas supainiojo Volodymyrą Zelenskį su Vladimiru Putinu, kai pavadino Ukrainos lyderį diktatoriumi.
„Iš pradžių, kai tai išgirdau, pamaniau, kad jis, matyt, painioja, nes akivaizdu, kad čia Putinas yra diktatorius“, – žurnalistams Johanesburge, kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikimas, sakė K. Kallas.
Trečiadienį savo platformoje „Truth Social“ D. Trumpas rašė, kad V. Zelenskis yra „diktatorius be rinkimų“.
V. Zelenskio penkerių metų kadencija baigėsi praėjusiais metais, tačiau šiuo metu Ukrainoje bet kokie rinkimai draudžiami pagal galiojančią karo padėtį.
„Zelenskis yra sąžininguose ir laisvuose rinkimuose išrinktas lyderis“, – sakė K. Kallas.
Ji teigė, kad daugelio šalių konstitucijos leidžia nerengti rinkimų karo metu, kad būtų galima sutelkti dėmesį į konfliktą.
Rusija, kuri 2022-aisiais užpuolė Ukrainą, galėtų nuspręsti surengti laisvus rinkimus, tačiau ji „bijo demokratijos plėtros, nes demokratijoje lyderiai yra atskaitingi“, sakė ES užsienio politikos vadovė.
„Tai tiesiogine prasme paimta iš diktatoriaus vadovėlio“, – teigė ji.
D. Trumpas sukėlė nerimą Ukrainai ir jos rėmėjams Europoje, pradėdamas tiesiogines derybas su Maskva, į jas neįtraukdamas Kyjivo ir Europos šalių.
K. Kallas teigė, kad daugiausia dėmesio ir toliau turėtų būti skiriama paramai Ukrainai ir politiniam bei ekonominiam spaudimui Rusijai.
Kuo stipresnė Ukraina „mūšio lauke, tuo stipresnė ji yra už derybų stalo“, sakė ji ir pridūrė, kad „Rusija iš tiesų nelabai nori taikos“.
Anot K. Kallas, taip pat per anksti kalbėti apie karių siuntimą taikai Ukrainoje palaikyti po bet kokio susitarimo su Rusija dėl paliaubų.
Jos teigimu, Ukrainai veikiau reikia konkrečių saugumo garantijų, kad Rusija daugiau nepuls, ir pridūrė, kad istorija yra parodžiusi, jog paliaubos būdavo tik galimybė Rusijai „persigrupuoti ir persiginkluoti“.
Švedija tiria naują įtariamą povandeninio kabelio Baltijos jūroje sugadinimą
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį apkaltino palestiniečių smogikų grupuotę „Hamas“ „žiauriai ir piktybiškai“ pažeidus paliaubas Gazos Ruože, kadangi jie negrąžino belaisvės Shiri Bibas.
„Veiksime ryžtingai, kad grąžintume Shiri namo kartu su visais mūsų belaisviais – ir gyvais, ir kritusiais, bei užtikrintume, jog „Hamas“ sumokėtų visą kainą už šį žiaurų ir piktybišką susitarimo pažeidimą“, – vaizdo pareiškime sakė B. Netanyahu,
„Hamas“ ketvirtadienį perdavė keturių, pasak smogikų, įkaitų palaikus, įskaitant trijų Bibas šeimos narių – Sh. Bibas bei dviejų mažamečių jos sūnų – kūnus, taip pat pagyvenusio belaisvio palaikus. Nors Izraelio teismo medicinos ekspertai patvirtino Bibas berniukų ir pagyvenusio įkaito tapatybes, ketvirtasis kūnas nebuvo Sh. Bibas palaikai, pareiškė Izraelio pareigūnai. „Hamas“ praeityje teigė, kad Sh. Bibas žuvo karo pradžioje, tačiau Izraelis nėra patvirtinęs jos mirties.
B. Netanyahu sakė, kad ketvirtasis kūnas iš tikrųjų yra Gazos Ruožo gyventojos palaikai.
„Hamas“ monstrų žiaurumui nėra ribų“, – nurodė jis. Premjeras pažymėjo, kad „jie ne tik neįsivaizduojamai cinišku būdu pagrobė tėvą Yardeną Bibas, jauną motiną Shiri ir du mažus jų kūdikius, bet ir nesugebėjo grąžinti Shiri pas jos mažus vaikus, mažuosius angelus, ir vietoj to į karstą paguldė Gazos Ruožo gyventojos kūną“.
Minimi berniukai – Kfiras ir Arielis – kartu su savo motina tapo įkaitų krizės simboliais.
„Hamas“ smogikai per savo išpuolį, kuris buvo surengtas 2023 m. spalio 7 d. ir kuris sukėlė karą Gazos Ruože, nufilmavo ir vėliau parodė medžiagą, kurioje užfiksuotas Bibas šeimos pagrobimas iš jų namų netoli Gazos Ruožo sienos. Arieliui tuo metu buvo ketveri metukai, o Kfiras buvo jauniausias įkaitas – jam tebuvo devyni mėnesiai. Jų tėvas, kuris taip pat buvo pagrobtas per ataką, buvo paleistas anksčiau šį mėnesį.
Viena Izraelio organizacija, pasisakanti už visų įkaitų paleidimą iš Gazos Ruožo, penktadienį pareiškė, kad ji yra „pasibaisėjusi ir sugniuždyta“, jog „Hamas“ negrąžino Sh. Bibas.
Pagyvenęs įkaitas, kurio palaikai buvo grąžinti ketvirtadienį, buvo identifikuotas kaip Odedas Lifshitzas – veteranas žurnalistas ir ilgametis palestiniečių teisių gynėjas.
Palestiniečių smogikai vienose buvusiose kapinėse pietiniame Gazos Ruožo mieste Kan Junise surengė keturių kūnų grąžinimo ceremoniją.
Palaikų repatrijavimas buvo pradinio šešių savaičių trukmės Izraelio ir „Hamas“ paliaubų etapo dalis. Paliaubos įsigaliojo sausio 19 d. ir pagal susitarimą iki šiol buvo paleista 19 gyvų Izraelio įkaitų mainais daugiau kaip 1 100 palestiniečių kalinių.
„Axios“: Trumpo administracija pateikė Ukrainai atnaujintą susitarimo dėl mineralų projektą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pateikė Ukrainai pakoreguotą sutarties dėl mineralų išteklių projektą, ketvirtadienį remdamasi su šiuo reikalu susipažinusių šaltinių suteikta informacija pranešė „Axios“.
Šaltinių teigimu, naujajame projekte buvo atsakyta į „keletą susirūpinimą keliančių klausimų“, kuriuos iškėlė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kalbant konkrečiai, iš sutarties išbrauktos tam tikros oficialius Ukrainos asmenis neraminusios nuostatos, pagal kurias, pavyzdžiui, sutartis buvo priskiriama Niujorko teismų jurisdikcijai. „Naujasis projektas yra gerokai geresnis ir atitinka Ukrainos teisę“, – naujienų svetainei „Axios“ paaiškino vienas šaltinis.
Šaltiniai tiek Jungtinėse Valstijos, tiek Ukrainoje svetainei „Axios“ tvirtino, kad dabar sutartis „atrodo priimtiniau“. Vieno neįvardinto šaltinio teigimu, keletas V. Zelenskio patarėjų paragino jį pasirašyti atnaujintą sutarties versiją ir tokiu būdu išvengti tolesnių nesutarimų su D. Trumpu.
„Reuters“: Šveicarijoje įvyko slaptos JAV ir Rusijos diskusijos
Pastaraisiais mėnesiais JAV ir Rusijos atstovai Šveicarijoje tyliai susitiko neoficialioms diskusijoms apie karą Ukrainoje, „Reuters“ teigia trys apie tai informuoti šaltiniai.
Kontaktai užmegzti pereinamuoju laikotarpiu po prezidento Donaldo Trumpo pergalės lapkričio 5 d. rinkimuose.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukraina numušė 87 rusų dronus, 70 dingo iš radarų
Ukrainiečių oro gynyba numušė 87 dronus, kuriuos Rusija nuo ketvirtadienio vakaro paleido į Ukrainą. Tai pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 20.00 val. Rusijos okupantai atakavo Ukrainą 160 „Shahed“ dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Jie skriejo iš Rusijos Oriolo, Briansko, Kursko, Milerovo, Šalatovo sričių. Be to, į Odesos sritį iš laikinai okupuoto Krymo buvo paleistos dvi „Iskander-M/KN-23“ tipo raketos, nurodoma pranešime.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Penktadienio 8.00 val. duomenimis, sunaikinti 87 priešo dronai Charkivo, Poltavos, Sumų, Černihivo, Čerkasų, Kyjivo, Kirovohrado, Žytomyro, Vinycios, Chersono ir Dnipropetrovsko srityse.
70 priešo imitacinių dronų dingo iš radarų be neigiamų padarinių.
Per puolimą padaryta žalos Odesos, Kyjivo, Poltavos ir Charkivo srityse.
Žvalgyba perspėja: Rusija ruošiasi paskelbti pergalę kare, jau išsirinko datą
Rusija ruošiasi paskelbti pergalę kare prieš Ukrainą, praneša Ukrainos žvalgyba, rašo „Kanal 24“. Anot žvalgų, Rusija tai ketina padaryti iki simbolinės dienos – vasario 24 d., karo Ukrainoje trečiųjų metinių.
Žvalgyba perspėja, kad tai bus dezinformacijos ataka, kurios metu Rusija turėtų skelbti apie „pergalę prieš NATO“. Tai siejasi su Kremliaus propagandos naratyvais, nes nuo pat karo prieš Ukrainą pradžios Rusija sako kariaujanti prieš NATO.
Kremliaus vadovai nurodė Rusijos žvalgybos tarnyboms kuo labiau išnaudoti naujosios JAV administracijos suintensyvėjusias diplomatines pastangas nutraukti Rusijos ir Ukrainos karą ir Saudo Arabijoje įvykusį JAV ir Rusijos delegacijų susitikimą.
Vienas iš pagrindinių Kremliaus naujų propagandos metodų tikslų – sukurti Rusijos kaip civilizuotos ir konstruktyvios konflikto pusės paveikslą.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as: Europa – „ant taikos slenksčio“
Jungtinių Valstijų viceprezidentas J. D. Vance'as ketvirtadienį teigė, kad Europa atsidūrė ant taikos slenksčio ir gyrė Donaldo Trumpo pastangas nutraukti Rusijos karą Ukrainoje.
„Prireiks protingo valstybės veikėjo, kad išsiaiškintų šiuos dalykus“, – sakė J. D. Vance'as per interviu scenoje Konservatorių politinio veiksmo konferencijoje (CPAC) netoli sostinės Vašingtono.
„Tačiau Baltuosiuose rūmuose mes turime tokį, ir aš tikrai tikiu, kad pirmą kartą per trejus metus Europoje esame ant taikos slenksčio, nes turime lyderystę Ovaliajame kabinete“, – teigė jis.
Prieš mėnesį grįžęs į Baltuosius rūmus JAV prezidentas D. Trumpas smarkiai pakeitė Vašingtono poziciją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Pastarojo meto JAV politikos pokyčiai karo Ukrainoje atžvilgiu sukėlė baimę, jog Kyjivas bus priverstas kapituliuoti ir kartu su Europa nebus įtrauktas į derybas.
Šią savaitę Saudo Arabijoje įvyko JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybos – pirmosios nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį – dėl santykių atstatymo ir būdų karui užbaigti paieškos.
Kyjivas nebuvo pakviestas į šias derybas.
Per kelias dienas po to D. Trumpas išvadino jį „diktatoriumi be rinkimų“, o Ukrainos vadovas perspėjo, kad JAV prezidentas gyvena Rusijos dezinformacijos burbule.
J. D. Vance'as gynė savo viršininko žingsnį surengti derybas su Rusija, kuri 2022-ųjų vasarį įsiveržė į Ukrainą.
„Kaip baigsite karą, jei nesikalbėsite su Rusija“, – sakė jis CPAC, neatsakydamas į kritiką, kad JAV nustumia Kyjivą ir Europą į šalį ir nusileidžia Maskvos reikalavimams.
„Tai labai paprasta. Jis nori, kad žudymas liautųsi. Jis nori į Europą atnešti ilgalaikę taiką (...). Kad ir kur prasidėtų karas, jis bus taikos prezidentas“, – teigė jis.
Vengrija blokuoja ES pasiūlymą dėl naujos karinės pagalbos Ukrainai
Vengrija blokuoja pasiūlymą dėl naujo Europos Sąjungos (ES) karinės paramos paketo Rusijos užpultai Ukrainai. Bendrijos užsienio politikos įgaliotinės Kajos Kallas iniciatyvos tikslas yra sustiprinti Kyjivo pozicijas derybose užuot spaudus susitarti dėl taikos, tinkle X pareiškė vengrų užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártas. Vengrija esą nesutiks, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami karui tęsti.
ES išorės veiksmų tarnyba prieš tai pateikė pasiūlymą dėl 6 mlrd. eurų papildomos karinės paramos Ukrainai. ES šaltiniai agentūrai dpa sakė, kad 1,5 mln. artilerijos sviedinių perdavimui reikalingos 3,5 mlrd. eurų investicijos. Be to, 500 mln. eurų numatyta oro gynybos sistemoms, o 2 mlrd. – dviejų Ukrainos brigadų apginklavimui ir apmokymui.
Tarnybos įsivaizdavimu, idealiu atveju principinis susitarimas dėl plano galėtų būti pasiektas pirmadienį Briuselyje vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. Tačiau kol kas neaišku, kokios šalys jį remia ir ar jį įmanoma įgyvendinti. Problematiškas yra ir iniciatyvos finansavimas, nes daug ES šalių yra smarkiai prasiskolinusios.
Nėra aišku, kodėl P. Szijjártas savo pareiškime kalbėjo apie planuojamą 20 mlrd. eurų paramos paketą. Diplomatų duomenimis, pastaruoju metu buvo svarstoma 6 mlrd. eurų parama.
P. Szijjártas Vengrijos veiksmus aiškino naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija. Jo išrinkimas pakreipė pasaulio politiką taikos kryptimi, pabrėžė jis. P. Szijjártas, pasak vyriausybės atstovo, lankėsi Vašingtone, kur susitiko su D. Trumpo iždo sekretoriumi Scottu Bessentu.
Artėjant karo metinėms Vilniuje bus diskutuojama apie paramą Ukrainai
Trečiosioms Rusijos karo Ukrainoje metinėms paminėti Seime bei Ukrainos centre Vilniuje penktadienį rengiamos tarptautinės konferencijos.
Organizatorių teigimu, parlamente vyksiančioje konferencijoje „Lietuva Ukrainai“ bus aptariama Lietuvos karinė ir humanitarinė parama, šalių euroatlantinės integracijos, joje dalyvaus Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Pasak vieno iš konferencijos iniciatorių europarlamentaro Pauliaus Saudargo, Chersono apskritis – viena labiausiai nukentėjusių Ukrainos apskričių.
„Šiuo metu Chersono miestas ir Chersono apskrities hromados (bendruomenės – BNS) nuolat atakuojamos dronais, o apskrityje dar likę virš 150 tūkst. gyventojų“, – sakė jis.
Rusija tvirtina 2022 metais aneksavusi Chersono bei Donecko, Luhansko, Zaporižios regionus, nors visiškai jų nekontroliuoja. Nei Ukraina, nei Vakarai šių aneksijų nepripažįsta.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdienė Ukrainos centre Vilniuje dalyvaus tarptautinėje konferencijoje „Treji metai, nesuskaičiuojama begalė ateičių: saugant laisvę ir Ukrainos vaikus“.
Ją atidarys Ukrainos centro globėjos – Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, pastaroji prisijungs nuotoliu.
Konferencijoje taip pat dalyvaus naujai paskirta Europos Tarybos specialioji įgaliotinė dėl Ukrainos vaikų situacijos Thordis Kolbrun Reykfjord Gylfadottir (Tourdis Kolbrun Reikfiord Gilfadoutir).
Renginiai vyks Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) užsiminus, kad Kyjivas yra kaltas dėl karo.
JAV vadovas yra pareiškęs, kad rusai „turi kortas“ bet kokiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo po to, o Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį jis pavadino „diktatoriumi be rinkimų“.
2022 metų vasario 24 dieną Rusijos karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainos teritoriją.
Šiaurės Korėjos kariai atskleidė, kokį siaubą išgyveno kovodami už Rusiją: „Neliko nė vieno“
Šiaurės Korėjos belaisviai atskleidė tikrąjį kovos už Rusiją siaubą, rašo „The Times“. Leidinys pakalbino į Rusijos pajėgas patekusius Šiaurės Korėjos karius.
Šiaurės korėjietis Ri svajojo apie tai, apie ką svajoja išsilavinusių šeimų jaunuoliai – stoti į universitetą, studijuoti ir išlaikyti sergančius tėvus. Vietoj to jis dešimtmetį praleido kaip šauktinis Šiaurės Korėjos armijoje.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
„Financial Times“: Rusija paprašė JAV išvesti NATO karius iš Rytų Europos
Rusija derybų su JAV delegacija metu paprašė JAV išvesti NATO karius iš Rytų Europos, teigia Rumunija, rašo „Financial Times“.
Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimą, tačiau sąjungininkai baiminasi, kad D. Trumpas dar gali leisti atkurti buvusį sovietų bloką.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Muskas pažadėjo dėl Ukrainos ir Zelenskio „sutvarkyti“ vieną iš platformos „X“ funkcijų
Elonas Muskas ketvirtadienį pareiškė, kad jo socialinių tinklų platformos „X“ funkcija, suteikiančia vartotojams galimybę atlikti galimai klaidinančių įrašų faktų patikrinimą, yra „žaidžiama“ dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir pažadėjo ją „sutvarkyti“.
E. Muskas tokį pažadą davė po to, kai jo bendražygis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis užsipuolė buvusį savo sąjungininką V. Zelenskį, apkaltindamas jį tuo, kad yra „diktatorius“ ir pats pradėjo Ukrainos karą su Rusija – būtent tokį naratyvą jau ilgą laiką skleidžia Maskva.
Po tokio kardinalaus pozicijos pokyčio socialinių tinklų vartotojai, įskaitant šokiruotus oficialius Europos asmenis ir žurnalistus, platformoje „X“ stojo ginti Ukrainą ir V. Zelenskį.
Daugelis iš jų pasinaudojo „Bendruomenės pastabų“ (angl. Community Notes) funkcija, suteikiančią vartotojams galimybę įrašus, kuriuose gali būti skelbiama dezinformacija, papildyti juos paneigiančia medžiaga.
„Deja, vyriausybės ir senosios žiniasklaidos priemonės vis dažniau žaidžia funkcija @CommunityNotes. Pasistengsiu tai sutvarkyti“, – ketvirtadienį platformoje „X“ rašė E. Muskas.
„Turėtų būti visiškai akivaizdu, kad Zelenskio kontroliuojama apklausa apie JO PATIES populiarumo reitingus nėra patikima!!“, – tęsė jis, pridurdamas: „Iš tiesų ukrainiečiai jo nekenčia, todėl jis atsisako surengti rinkimus.“
2022 m. Rusija užpuolė Ukrainą.
V. Zelenskio penkerių metų kadencija baigėsi pernai, tačiau pagal Ukrainos įstatymus karo metu rinkimus rengti nebūtina.
Šį mėnesį Kyjivo Tarptautinio sociologijos instituto atliktos visuomenės apklausos rezultatai rodo, kad V. Zelenskį palankiai vertina 57 proc. apklaustųjų, be to, jis „nepraranda savo legitimumo“.
Socialiniuose tinkluose nuo seno gausu dezinformacijos – tuo tarpu tokiems tradiciniams žurnalistikos kanalams, kaip dienraščiai, vienam po kito užsidarant, didelė dalis Jungtinių Valstijų gyventojų naujienas sužino būtent iš šių tinklų.
E. Muskas „Bendruomenės pastabų“ funkciją pristatė po to, kai 2022 m. įsigijo socialinių tinklų platformą, anuomet besivadinusią „Twitter“, ir iš pagrindų pakeitė daugumą jos saugumo ir turinio priežiūros funkcijų.
Platformų „Facebook“ ir „Instagram“ patronuojančioji kompanija „Meta“ praėjusį mėnesį paskelbė nebesinaudosianti profesionalių faktų tikrintojų paslaugomis ir vietoje to įdiegsianti į „Bendruomenės pastabas“ panašią funkciją.
D. Trumpą dėl radikaliai pasikeitusios pozicijos Ukrainos atžvilgiu sukritikavo ir keletas nuosaikiųjų respublikonų.
„Šį karą pradėjo Putinas. Putinas vykdė karo nusikaltimus. Putinas yra savo oponentus žudantis diktatorius. ES Ukrainai davė daugiau. Zelenskio populiarumas yra didesnis nei 50 %. Ukraina nori priklausyti Vakarams, Putinas Vakarų nekenčia“, – platformoje „X“ trečiadienį rašė Nebraskai atstovaujantis Kongreso narys Donas Baconas.
„Man nepriimtina tokia George‘o Orwello sugalvota dviguba mąstysena“, – pridūrė jis, omenyje turėdamas antiutopinio romano „1984-ieji“ autorių.
JAV valstybės sekretorius: Trumpas labai supyko ant Zelenskio
JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai supyko ant Volodymyro Zelenskio, pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, rašo „Reuters“.
Trečiadienį D. Trumpas pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“, o dar anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad D. Trumpas gyvena Rusijos dezinformacijos burbule.
„Prezidentas D. Trumpas labai supyko ant prezidento V. Zelenskio. Mums rūpi (Ukraina – red. past.), nes tai turi reikšmės mūsų sąjungininkams ir galiausiai pasauliui. Čia turėtų būti tam tikras dėkingumo lygis“, – teigė jis.
Vašingtonas taip pat spaudžia Kyjivą skubiai derėtis dėl retųjų iškasenų mainais už JAV pagalbą Ukrainai.
Per karą JAV suteikė Ukrainai milijardus dolerių karinės pagalbos, o D. Trumpas yra sakęs, kad JAV investicijos į Ukrainos naudingąsias iškasenas galėtų užtikrinti, „kad mes tam tikra forma atgausime šiuos pinigus“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
vakar ponas Dmitro Gordon į Pucino teiginį, kad Zelenskis ''diktatorius'' atsakė taip:
''kas tu dar per vienas sūka kgb čiūčela, kad aiškintum kaip gyventi Ukrainai, žiūrėk savo kiemo, tavo sušiktoj benzokolonkėj šaly problemų krūva:nedarbas, alkoholizmas, smurtas šeimose, infliacija, mažas gimstamumas ir kt-kai susitvarkysi savo sušiktą kiemą sasiją tada kalbėk apie Ukrainą-apie Zelenskį sprendžia tik Ukrainos liaudis''
toliau įrodymai, kad Zelenskis ne diktatorius, o Pucinas-diktatorius
1-Diktatorių reitingai visada aukšti, minimum 80 proc.(pvz lukašenka 87proc. asadas 95 proc. kim džongas 100 proc. pucinas 140proc.)
2-diktatoriai kontroliuoja žiniasklaidą-Ukrainoje žiniasklaida turi laisvą žodį ir kartais kritikuoja Zelenskį, Rusijoje žiniasklaida laižo šikną kremliui, niekada blogo žodžio apie jį nesako
3-diktatūrose nėra opozicijos-ji kalėjimuose arba karste
4-diktatoriai sėdi valdžioje kiek galima ilgiau-Ukraina turėjo keletą prezidentų, o Rusija tik 3 iš kurių Medvedevas buvo tik Pucino marionetė
5-Ukrainoje rinkimai neįmanomi dėl karo pavojaus, ypač iš oro. Antrojo pasaulinio karo metu taip pat buvo atšaukti rinkimai SSRS, JK ir Prancūzijoje
Šlovė Izraeliui, Ukrainai ir Lietuvai-smert kacapam!
Antradienį deryboms JAV ir Rusijos atstovai rinksis Saudo Arabijoje
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė, kad antrą kartą Saudo Arabijoje JAV ir Rusijos atstovai rinksis jau kitą antradienį.
Apie tai skelbia „Sky News“.
Pranešama, kad su žurnalistais bendravęs D. Trumpas taip pat nurodė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Turi dirbti kartu“ ir kad turės „susitikti“, kad užbaigtų Maskvos ir Kyjivo karą.
„Manau, kad prezidentas Putinas ir prezidentas Zelenskis turės susitikti. Nes žinote ką? Mes norime sustabdyti milijonų žmonių žudynes", – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Kartu D. Trumpas paneigė, kad Maskvoje lankysis Gegužės 9-osios proga.