JAV prezidentas D. Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose stipriai susiginčijo su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu, todėl pastangos užbaigti karą su Rusija pakibo ant plauko.
Tuo metu V. Zelenskis, kaip skelbia BBC, paliko Baltuosius rūmus anksčiau laiko.
Meloni paragino „nedelsiant“ sušaukti JAV, ES ir sąjungininkų viršūnių susitikimą
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį po JAV ir Ukrainos prezidentų ginčo Vašingtone paragino skubiai surengti Jungtinių Valstijų, Europos ir jų sąjungininkų aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos.| Visą straipsnį galite rasti:
ES vyriausioji diplomatė: laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pažadėjo toliau palaikyti Kyjivą ir suabejojo JAV lyderyste po neeilinio amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio ginčo Baltuosiuose rūmuose.
„Šiandien tapo aišku, kad laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio. Mes, europiečiai, turime prisiimti šį iššūkį“, – socialiniuose tinkluose rašė K. Kallas.
„Ukraina yra Europa! Mes esame su Ukraina“, – teigė ji.
JAV ir Ukrainos prezidentai anksčiau laiko baigė derybas. D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad V. Zelenskis parodė nepagarbą JAV, nėra suinteresuotas taika ir „gali sugrįžti, kai bus pasiruošęs taikai“.
Baltieji rūmai teigė, kad penktadienį spaudos konferencija, planuota po D. Trumpo ir V. Zelenskio derybų, atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.
Atvykęs į Baltuosius rūmus Ukrainos prezidentas pirmajame susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su D. Trumpu ir viceprezidentu J. D. Vance'u, kurie kaltino V. Zelenskį nedėkingumu JAV.
Lietuvos politikų reakcija į V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimą: Ukraina, tu niekada neliksi viena
Po nesėkmingo Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimo, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda reiškia paramą Ukrainai.
„Ukraina, tu niekada neliksi viena“, – „X“ paskyroje teigė G. Nausėda.
Paramą Kyjivui išreiškė ir premjeras Gintautas Paluckas bei užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Ukraina, mes esame jūsų draugai“, – teigė ministras pirmininkas.
„Ukrainos saugumas yra Europos saugumas. Pagrindinė Europos užduotis – mobilizuoti visą politinę, diplomatinę, finansinę ir karinę paramą Ukrainai“, – savo ruožtu „X“ tinkle rašė K. Budrys, pažymėdamas, kad Lietuvos pozicija dėl ilgalaikės taikos – nesikeičia.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pažymėjo, jog Lietuva įsipareigoja tęsti paramą Kyjivui.
„Tęstinė ir ilgalaikė parama Ukrainai. Tai yra mūsų pažadas. Europa privalo pasistengti. Tai – apie mus visus“, – savo poziciją socialiniame tinkle „X“ išdėstė krašto apsaugos ministrė.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, jog Lietuva neišduos ir nepaliks iššūkių akivaizdoje esančios Ukrainos.
„Mes žinome, ką reiškia kovoje būti paliktiems vienui vieniems. Ukraina, mes su tavim. Neišduosime ir nepaliksime. Slava Ukraini!“ – „Facebook“ paskyroje paskelbė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad penktadienį į Baltuosius rūmus atvykęs Ukrainos prezidentas susiginčijo su JAV lyderiu D. Trumpu. Susitikime dalyvavęs viceprezidentas J. D. Vance'as kaltino V. Zelenskį nedėkingumu JAV. Savo ruožtu V. Zelenskis tvirtino, kad neturėtų būti daroma jokių kompromisų su ukrainiečius žudančiu Kremliaus režimu.
Po įtampą kėlusio apsikeitimo pozicijomis, Ukrainos prezidentas anksčiau laiko paliko Baltuosius Rūmus. Netrukus Baltieji rūmai paskelbė, jog planuota spaudos konferencija atšaukiama. Pranešama, kad po įsiplieskusio kivirčo susitarimas dėl naudingųjų iškasenų nebuvo pasirašytas.
Šokiruoti ir įpykę ukrainiečiai reiškia palaikymą V. Zelenskiui po ginčo su D. Trumpu
Ukrainiečiai liko šokiruoti ir įpykę, kai Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis apsižodžiavo Baltuosiuose rūmuose.
Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad palaiko V. Zelenskio reikalavimą, jog JAV suteiktų saugumo garantijas ir taip būtų prisidėta prie bet kokio taikos susitarimo. Jis platformoje „X“ perspėjo, kad „paliaubos be garantijų yra kelias į Rusijos okupaciją“ Europoje.
Premjero pavaduotojas Mychailo Fedorovas išgyrė V. Zelenskio drąsą „stojant už mūsų žmonių, kurie savo krauju sumokėjo už laisvę, garbę“.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad V. Zelenskis „turi drąsos ir stiprybės ginti tai, kas yra teisinga“.
Vienas šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje apkaltino JAV vadovybę „atvirai žaidžiant kartu su Rusija“.
„Labai gerbiame JAV ir mylime JAV piliečius. Bet, deja, mūsų draugai, Amerikos žmonės, padarė klaidą dėl D. Trumpo“, – teigė šaltinis ir pridūrė, kad Ukraina sieks „naujo aljanso su Europos šalimis“.
Kyjivo Ekonomikos mokyklos vadovas Tymofijus Mylovanovas sakė, kad vis dar įmanoma išgelbėti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų ir Kyjivo santykius su Vašingtonu. Tačiau scenos iš Ovaliojo kabineto jį pribloškė. „Mes esame šokiruoti. Aš esu šokiruotas“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Socialinių tinklų vartotoja Oleksandra Povoroznyk tinkle „X“ teigė, kad stebėdama ginčą juto „panikos priepuolį“ ir pyktį dėl „apgailėtinų priekabiautojų, kurie pertraukė V. Zelenskį ir bandė jį nutildyti“.
„Tai išties istorinė diena. Visas pasaulis gyvai stebi, kaip žmogus iš karo draskomos šalies laikosi prieš du banditus“, – sakė komunikacijos konsultantė Jarema Duch.
Liubov Cybulska feisbuke rašė: „Nė baisiausiuose košmaruose neįsivaizdavome taip kalbančio Amerikos prezidento. Atrodė, kad tai pasala, sąmoningas pažeminimas.“ Rusija „ilgai mėgausis šiuo susitikimu“, pažymėjo ji.
Žinomas aktyvistas Sergijus Sternenko „X“ paskyroje teigė: „Gerbiu prezidentą už tai, kad jis atlaikė spaudimą“. „Mes nesame šalis, kurią galima palaužti ir parduoti“, – akcentavo jis.
Vengrijos premjeras padėkojo D. Trumpui, kad šis pastovėjo „už taiką“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį po karšto Baltuosiuose Rūmuose kilusio ginčo tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo padėkojo JAV prezidentui, kad šis drąsiai „pastovėjo už taiką“.
„Tvirti vyrai siekia taikos, silpni – karo. Šiandien prezidentas @realDonaldTrump drąsiai pastovėjo už taiką. Net jei tai daugeliui buvo sunku suvirškinti. Ačiū, pone Prezidente!“, – platformoje „X“ rašė V. Orban.
Penktadienį į Baltuosius Rūmus atvykęs Ukrainos prezidentas susiginčijo su JAV lyderiu Donaldu Trumpu. Susitikime dalyvavęs viceprezidentas J. D. Vance'as kaltino V. Zelenskį nedėkingumu JAV. Savo ruožtu V. Zelenskis tvirtino, kad neturėtų̨ būti daroma jokių kompromisų su ukrainiečius žudančiu Kremliaus režimu.
Po įtampą kėlusio apsikeitimo pozicijomis, Ukrainos prezidentas anksčiau laiko paliko Baltuosius Rūmus. Netrukus Baltieji Rūmai paskelbė, jog planuota spaudos konferencija atšaukiama. Pranešama, kad po išsiplieskusio kivirčo nebuvo pasirašytas ir susitarimas dėl naudingųjų iškasenų.
Trumpas galėjo „pakišti“ Zelenskį, kad susilpnintų jo derybines pozicijas – „Financial Times“ apžvalgininkas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance’as galimai iš anksto ruošėsi konfliktui su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tam, kad „pakištų jį“ ir priverstų atsisakyti tam tikrų derybinių pozicinių, „Financial Times“ rašo apžvalgininkas Benas Hallas.
D. Trumpo sąjungininkas L. Grahamas paragino V. Zelenskį atsistatydinti
JAV senatorius Lindsey Grahamas, svarbus prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas, penktadienį po įnirtingo Ukrainos ir amerikiečių lyderių ginčo paragino Volodymyrą Zelenskį atsistatydinti.
Po penktadienį įvykusio D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo Baltuosiuose rūmuose, L. Grahamas žurnalistams sakė, kad Ukrainos prezidentas „turi atsistatydinti arba atsiųsti ką nors, su kuo galėtume bendradarbiauti, arba pasikeisti“.
JAV ir Ukrainos prezidentai anksčiau laiko baigė derybas. D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad V. Zelenskis parodė nepagarbą JAV, nėra suinteresuotas taika ir „gali sugrįžti, kai bus pasiruošęs taikai“.
Baltieji rūmai teigė, kad penktadienį spaudos konferencija, planuota po D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo, atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.
Atvykęs į Baltuosius rūmus Ukrainos prezidentas pirmajame susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su D. Trumpu ir viceprezidentu J. D. Vance'u, kurie kaltino V. Zelenskį nedėkingumu JAV.
Anksčiau penktadienį L. Grahamas ir kiti senatoriai buvo susitikę su V. Zelenskiu.
„Šį rytą jam pasakiau: neužkibkite ant masalo, neleiskite žiniasklaidai ar kam nors kitam jus įtraukti į ginčą su prezidentu Trumpu“, – sakė L. Grahamas.
Kalbėdamas su žurnalistais prie Baltųjų rūmų, jis pridūrė: „Zelenskis turės iš esmės pasikeisti arba pasitraukti.“
„Nežinau, ar dar kada nors galėsime turėti reikalų su Zelenskiu“, – teigė jis.
„Dar niekada taip nesididžiavau prezidentu Trumpu, kuris parodė Amerikos žmonėms – ir pasauliui – kad su šiuo žmogumi nesiginčijama“, – socialiniame tinkle „X“ rašė JAV senatorius.
„Jis norėjo sudaryti paliaubas. Jis nori nutraukti karą, o Zelenskis manė, kad jam reikia įkalbėti Trumpą Ovaliajame kabinete“, – pridūrė jis.
„Tai, ką mačiau Ovaliajame kabinete, buvo nepagarbus elgesys, ir nežinau, ar kada nors vėl galėsime turėti reikalų su Zelenskiu“, – sakė L. Grahamas.
Jis teigė, kad V. Zelenskis padarė, kad „praktiškai nebeįmanoma parduoti Amerikos žmonėms, kad jis yra gera investicija“.
L. Grahamas pavadino susitikimą „visiška katastrofa“.
„Tikra gėda“ – D. Trumpo kivirčas su V. Zelenskiu sukėlė JAV politikų reakcijų audrą
Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance‘as penktadienį viso pasaulio žiniasklaidos akivaizdoje išplūdo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Demokratų partijos nariai penktadienį apkaltino juodu dirbant Rusijos lyderio Vladimiro Putino „nešvarius darbelius“.
Tačiau respublikonai juos palaikė, sakydami, kad D. Trumpas ir jo viceprezidentas turi teisę kaltinti provakarietiškąjį V. Zelenskį dėl to, kad jam trūksta dėkingumo Amerikai už jos pagalbą Ukrainai ginantis nuo Rusijos invazijos.
Štai keletas svarbiausių politikų reakcijų, išsakytų po ypač įtempto susitikimo Baltuosiuose Rūmuose.
Demokratai
„Tai, ką šiandien pamatėme Ovaliajame kabinete – blogiau nei gėda. Tai, kad Trumpas ir Vance‘as išplūdo Zelenskį – surengė tokį melo ir dezinformacijos spektaklį, kuris priverstų patį Putiną raudonuoti – daro gėdą visai Amerikai, tai – mūsų sąjungininkų išdavystė. Kremliuje šauna šampaną.“
- Senato narys iš Merilendo Chrisas Van Hollenas
„Trumpas ir Vance‘as dirba nešvarius Putino darbelius. Demokratai Senate niekada nenustos kovoję už laisvę ir demokratiją.“
- Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris
„Šiandien Ovaliajame kabinete susitiko didvyris ir bailys. O kai susitikimas baigsis, didvyris sugrįš namo į Ukrainą.“
- Senato narys iš Kalifornijos Adamas Schiffas
„Trumpo ir Vance‘o elgesys yra gėdingas ir pavojingas. Jie padeda mūsų priešams, skriaudžia mūsų draugus ir silpnina mūsų saugumą... Tikrai gėdinga mūsų istorijos akimirka.“
- Kongreso narys iš Virdžinijos Donas Beyeris
„Tai tikra gėda.“
- Senato narys iš Arizonos Rubenas Gallego
Respublikonai
„Šiandien Zelenskis galėjo išvykti iš Baltųjų Rūmų su taikos susitarimu savo šaliai kišenėje ir užbaigti šį konfliktą. Vietoje to jis nusprendė parodyti nepagarbą mūsų Prezidentui ir tautai. Ačiū, prezidente Trumpai ir viceprezidente Vance‘ai, kad pastovėjote už mūsų šalį!“
- Kongreso narė iš Tenesio Diana Harshbarger
„Juokingas Zelenskio pasirodymas Ovaliajame kabinete. Jungtinės Valstijos išleido šimtus milijardų dolerių Ukrainai apginti. Ir štai, kaip atsidėkojama Amerikos liaudžiai? Laikas baigti šį karą.“
- Kongreso narys iš Floridos Gregas Steube
„Štai taip veikia principas „Amerika pirmiausia“. Ačiū, @realDonaldTrump ir @JDVance, kad visų pirma paisote mūsų tautos ir propaguojate taiką!“
- Kongreso narys iš Teksaso Brandonas Gillas
„TVIRTI ir TEISINGI. Pasaulis stebi, kaip į Baltuosius Rūmus grįžta Amerikos lyderiai.“
- Kongreso narys iš Teksaso Keithas Selfas
K. Budrys sako, kad svarbiausia Europos užduotis – mobilizuoti paramą Ukrainai
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad svarbiausia Europos užduotis yra mobilizuoti visapusę paramą Ukrainai.
Tai jis pareiškė po įnirtingo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ginčo Baltuosiuose rūmuose.
„Ukrainos saugumas yra Europos saugumas. Svarbiausias Europos uždavinys – sutelkti visą politinę, diplomatinę, finansinę ir karinę paramą Ukrainai“, – penktadienį vakare socialinio tinklo paskyroje „X“ rašė užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos įsipareigojimas padėti Ukrainai pasiekti ilgalaikę taiką „yra nesvyruojantis“.
Atvykęs į Baltuosius rūmus Ukrainos prezidentas pirmajame susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su D. Trumpu ir viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu), apkaltinusiu V. Zelenskį nedėkingumu Jungtinėms Valstijoms.
Dėl to anksčiau nei planuota šalių lyderiai baigė derybas, atšaukė bendrą spaudos konferenciją, o V. Zelenskis išvyko iš Baltųjų rūmų.
Kilus ginčui, šalių lyderiai nepasirašė ir susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų.
Po susitikimo išplatintame pareiškime D. Trumpas teigė, kad V. Zelenskis parodė nepagarbą JAV, nėra suinteresuotas taika ir „gali sugrįžti, kai bus pasiruošęs taikai“.
Tuo metu Ukrainos lyderis teigė, kad jo šaliai reikia „teisingos ir ilgalaikės taikos“.
EK ir EVT pirmininkai po D. Trumpo ir V. Zelenskio ginčo sako Ukrainai: „Jūs nesate vieni“
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa penktadienį patikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad Europa jį tvirtai remia po apsižodžiavimo su JAV lyderiu Donaldu Trumpu.
„Jus niekada nesate vieni“, – sakė ji.
„Būkite stiprūs, išlikite drąsūs ir bebaimiai“, – rašoma bendrame EK ir EVT pirmininkų pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle.
„Mes ir toliau dirbsime kartu su jumis siekdami teisingos ir ilgalaikės taikos“, – priduriama jame.
Kremliaus atstovai džiūgauja ir užsipuolė Zelenskį
Po Jungtinių Valstijų ir Ukrainos prezidentų apsižodžiavimo Baltuosiuose Rūmuose Kremliaus pareigūnai ukrainiečių lyderį Volodymyrą Zelenskį vadino „niekšu“ ir „kokaininiu klounu“, o Vašingtoną gyrė už neva susivaldymą.
AV ir Ukrainos prezidentai po įnirtingo ginčo anksčiau laiko baigė derybas. Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad V. Zelenskis parodė nepagarbą JAV, nėra suinteresuotas taika ir „gali sugrįžti, kai bus pasiruošęs taikai“.
Baltieji rūmai teigė, kad penktadienį spaudos konferencija, planuota po D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo, atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.
Atvykęs į Baltuosius rūmus Ukrainos prezidentas pirmajame susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su D. Trumpu ir viceprezidentu J. D. Vance'u, kurie kaltino V. Zelenskį nedėkingumu JAV.
„Manau, kad didžiausias Zelenskio melas iš visų jo melų buvo jo tvirtinimas Baltuosiuose rūmuose, kad 2022-aisiais Kyjivo režimas buvo vienas, be paramos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė invaziją į Ukrainą vykdančios Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Kaip Trumpas ir Vance'as susilaikė ir nesudavė tam niekšui smūgių, yra susivaldymo stebuklas“, – pridūrė jis.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar dirbantis Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotoju, pavadino V. Zelenskį „įžūlia kiaule“, gavusia „deramą spyrį Ovaliajame kabinete“.
„Pirmą kartą Trumpas pasakė tiesą kokaininiam klounui į akis“, – teigė buvęs prezidentas D. Medvedevas.
Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas karštą D. Trumpo ir V. Zelenskio konfrontaciją pavadino „istorine“.
CNN šaltiniai atskleidė, kas vyko iškart po aršaus Zelenskio ir Trumpo ginčo
CNN atskleidė detales, kas įvyko už uždarų durų po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo bei viceprezidento J.D. Vance'o kivirčo susitikimo Baltuosiuose rūmuose metu.
Pasak CNN šaltinių, pasibaigus viešam pokalbiui, galiausiai JAV prezidentas D. Trumpas kartu su savo patarėjais nuėjo į atskirą kambarį.
Teigiama, kad tuo metu D. Trumpas konsultavosi su J. D. Vance'u, valstybės sekretoriumi Marco Rubio, iždo sekretoriumi Scottu Bessentu ir kitais patarėjais.
Kiek vėliau, kaip rašo CNN, D. Trumpas nusprendė, kad V. Zelenskis „nėra tinkamoje vietoje deryboms“, todėl paliepė M. Rubio ir nacionalinio saugumo patarėjui Mike'ui Voltzui perduoti žinią, kad Ukrainos prezidentas turėtų išvykti.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai teigė, kad ukrainiečiai prieštaravo ir norėjo tęsti derybas, tačiau D. Trumpas kartu su savo administracijos atstovais tam nepritarė.
Vokietija: Europa vieningai palaiko Ukrainą po JAV ir Ukrainos lyderių ginčo
Vokietijos užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa vieningai palaiko Ukrainą, kilus neeiliniam prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo ginčui.
„Vokietija kartu su mūsų sąjungininkais Europoje vieningai palaiko #Ukrainą ir pasisako prieš Rusijos agresiją“, – socialiniuose tinkluose „X“ ir „Bluesky“ rašė Annalena Baerbock.
Kyjivo „taikos ir saugumo siekis yra ir mūsų siekis“, pridūrė ji.
Vokietija: Europa vieningai palaiko Ukrainą po JAV ir Ukrainos lyderių ginčo
Vokietijos užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa vieningai palaiko Ukrainą, kilus neeiliniam prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo ginčui.
„Vokietija kartu su mūsų sąjungininkais Europoje vieningai palaiko #Ukrainą ir pasisako prieš Rusijos agresiją“, – socialiniuose tinkluose „X“ ir „Bluesky“ rašė Annalena Baerbock.
Kyjivo „taikos ir saugumo siekis yra ir mūsų siekis“, pridūrė ji.
P. Sanchezas: „Ukraina, Ispanija – su tavimi“
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pasakė, kad jo šalis toliau rems karo draskomą Ukrainą, tarp kurios lyderio Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kilo neeilinis ginčas, kai jiedu susitiko Ovaliajame kabinete.
„Ukraina, Ispanija – su tavimi“, – platformoje „X“ rašė P. Sanchezas, tvirtai remiantis Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 m. Šią savaitę lankydamasis Kyjive, Ispanijos premjeras pažadėjo Ukrainai skirti pagalbos už milijardą eurų.
Penktadienį į Baltuosius Rūmus atvykęs Ukrainos prezidentas susiginčijo su JAV lyderiu Donaldu Trumpu. Susitikime dalyvavęs viceprezidentas J. D. Vance'as kaltino V. Zelenskį nedėkingumu JAV. Savo ruožtu V. Zelenskis tvirtino, kad neturėtų̨ būti daroma jokių kompromisų su ukrainiečius žudančiu Kremliaus režimu.
Po įtampą kėlusio apsikeitimo pozicijomis, Ukrainos prezidentas anksčiau laiko paliko Baltuosius Rūmus. Netrukus Baltieji Rūmai paskelbė̇, jog planuota spaudos konferencija atšaukiama. Pranešama, kad po išsiplieskusio kivirčo nebuvo pasirašytas ir susitarimas dėl naudingųjų̨ iškasenų̨.
Po JAV ir Ukrainos lyderių ginčo D.Šmyhalis sako, kad taika be saugumo garantijų neįmanoma
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis penktadienį pareiškė, kad taika su Rusija be jokių saugumo garantijų neįmanoma, kilus neeiliniam prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo ginčui.
V. Zelenskis „yra teisus. Taika be garantijų neįmanoma. Paliaubos be garantijų yra kelias į Rusijos okupaciją (visame) Europos žemyne“, socialiniame tinkle „X“ sakė D. Šmyhalis.
G. Nausėda: Ukraina, tu niekada neliksi viena
Po nesėkmingo Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda reiškia paramą Ukrainai.
„Ukraina, tu niekada neliksi viena“, – „X“ paskyroje teigė G. Nausėda.
Po penktadienį vykusio JAV ir Ukrainos lyderių susitikimo Baltieji rūmai paskelbė, jog planuota spaudos konferencija atšaukiama. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas anksčiau nei planuota paliko Baltuosius rūmus.
Vienas šaltinis CNN sakė, kad po įsiplieskusio kivirčo susitarimas dėl naudingųjų iškasenų nebuvo pasirašytas.
Po incidento JAV prezidentas socialiniuose tinkluose parašė, kad Ukrainos lyderis gali „grįžti, kai bus pasiruošęs taikai“.
Politika / Saugumas Aukštas Rusijos pareigūnas: D. Trumpo ir V. Zelenskio konfrontacija – istorinė
Penktadienį įvykusi įtempta JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo kolegos iš Ukrainos Volodymyro Zelenskio konfrontacija Baltuosiuose rūmuose buvo „istorinė“, pareiškė vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas.
Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas ir vienas iš Maskvos derybininkų vasario 18 d. Saudo Arabijoje vykusiuose Rusijos ir Amerikos pokalbiuose Kirilas Dmitrijevas tinkle „X“ nurodė, kad kilęs kivirčas buvo „istorinis“.
Kiek anksčiau pranešta, kad JAV ir Ukrainos prezidentai susiginčijo Ovaliajame kabinete. Priešais kameras ir žurnalistus pasigirdo šūksniai – D. Trumpas apkaltino V. Zelenskį, kad jis yra nedėkingas už JAV pagalbą ir nenori sudaryti taikos su Rusija.
Skelbiama, kad V. Zelenskis išvyko iš Baltųjų rūmų anksčiau, nei planuota, be to, buvo atšaukta bendra prezidentų spaudos konferencija. Pasirodė informacija, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų nebuvo pasirašytas.
Lenkų premjeras – Ukrainai po D. Trumpo ir V. Zelenskio kivirčo: „Jūs ne vieni“
Po karšto Ukrainos ir JAV prezidentų ginčo Baltuosiuose Rūmuose lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį patikino ukrainiečius, kad jie – „ne vieni“.
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui adresuotame įrašė platformoje „X“ D. Tuskas rašė: „Mieli draugai ukrainiečiai, jūs – ne vieni“.
Zelenskis po ginčo su Trumpu: „Ačiū, Amerika“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po įnirtingo susitikimo Vašingtone su JAV prezidentu Donaldu Trumpu socialiniame tinkle „X“ padėkojo amerikiečiams už paramą ir pareiškė, kad „Ukrainai reikia teisingos ir ilgalaikės taikos, ir mes to siekiame“.
„Ačiū, Amerika, ačiū už paramą, ačiū už šį vizitą. Ačiū @POTUS (JAV prezidentui), Kongresui ir Amerikos žmonėms. Ukrainai reikia teisingos ir ilgalaikės taikos, ir mes to siekiame“, – rašė jis.
Vašingtone susitikę JAV ir Ukrainos prezidentai po įnirtingo ginčo anksčiau laiko baigė derybas, o V. Zelenskis jau išvyko iš Baltųjų rūmų. D. Trumpas pareiškė, kad V. Zelenskis parodė nepagarbą JAV, nėra suinteresuotas taika ir „gali sugrįžti, kai bus pasiruošęs taikai“.
Baltieji rūmai pranešė, kad penktadienį spaudos konferencija, planuota po D. Trumpo ir V. Zelenskio privačių derybų, atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.
Atvykęs į Baltuosius rūmus Ukrainos prezidentas pirmajame susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su D. Trumpu ir viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu), kuris kaltino V. Zelenskį nedėkingumu JAV.
E. Macronas po D. Trumpo ir V. Zelenskio ginčo sako, kad agresorė yra Rusija
Technologijų magnatas Elonas Muskas penktadienį pareiškė, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance'as paseks savo viršininko Donaldo Trumpo pėdomis ir ateityje taps šalies vadovu.
„Geriausias visų laikų viceprezidentas ir mūsų būsimasis prezidentas“, – savo socialiniame tinkle „X“ rašė E. Muskas.
E. Muskas, turtingiausias pasaulio žmogus ir dosniausias D. Trumpo rėmėjas per jo 2024-ųjų prezidento rinkimų kampaniją, panašią žinutę įkėlė ir praėjusią savaitę, sakydamas: „Geriausias viceprezidentas ir, tikėtina, ateities prezidentas“.
Praėjusį mėnesį pareigas pradėjęs eiti JAV prezidentas D. Trumpas suteikė E. Muskui plačius įgaliojimus ieškoti būdų, kaip sumažinti vyriausybės išlaidas, restruktūrizuoti ir išformuoti federalines agentūras, ir paskyrė jį vadovauti vadinamajam Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE).
Nors E. Muskas figūruoja kaip „ypatingas vyriausybės darbuotojas“ bei „prezidento aukšto rango patarėjas“, pirmosiomis savaitėmis D. Trumpo biure jis buvo dažniau matomas šalia jo nei J. D. Vance'as.
J. D. Vance'as yra trečias jauniausias viceprezidentas istorijoje ir vienas iš mažiausiai patyrusių, prieš tai tik vieną kadenciją dirbęs JAV senatoriumi.
J. D. Vance'o, kuris yra išleidęs bestseleriu tapusią knygą, požiūris į D. Trumpą labai pasikeitė nuo pirmosios jo kadencijos Baltuosiuose rūmuose.
Prieš 2016 m. prezidento rinkimus J. D. Vance'as buvo aršus D. Trumpo kritikas. Konservatyvųjį magnatą jis vadino „moraline katastrofa“ ir lygino jį su Adolfu Hitleriu.
Tačiau J. D. Vance'o požiūris pasikeitė po to, kai jis įsitraukė į politiką ir 2022-aisiais užsitikrino D. Trumpo paramą Ohajo Senato rinkimuose.
L. Kojala: V. Zelenskis buvo de facto išvarytas iš Baltųjų rūmų
Penktadienio vakarą Vašingtone vykęs Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas pasisuko netikėta linkme. Mineralų susitarimas nebuvo pasirašytas, o Ukrainos lyderis buvo de facto išvarytas iš Baltųjų rūmų, teigia Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala. Anot jo, tai verčia abejoti, ar tolimesni santykiai tarp Kyjivo ir Vašingtono apskritai yra įmanomi.
„Matome akivaizdžiai, kad pirmieji požymiai rodo įniršį Baltuosiuose rūmuose: de facto Zelenskis buvo išvarytas, nebekalbama apie susitarimą dėl mineralų ir, matyt, kad tai užduos labai didelį klausimą, ar gali išlikti net ir tokie įtempti santykiai tarp Vašingtono ir Kyjivo, kurie buvo iki šiol, ar matysime dar didesnį jų blogėjimą“, – Eltai sakė L. Kojala.
Panašios pozicijos laikosi ir VU TSPMI politologas Tomas Janeliūnas. Anot jo, tikėtina, jog Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) artimiausiu metu paskelbs apie visišką bet kokios paramos Ukrainai nutraukimą.
„Dabar tai atrodo situacija tokia, kad amerikiečiai, bent jau Baltieji rūmai, nenori niekaip padėti Ukrainai bent jau kažkiek išsaugoti šiame kare savo galimybes. Gali būti, kad (jie – ELTA) ganėtinai greitai skelbs kažkokius maksimalaus pasitraukimo iš Ukrainos sprendimus, rodydami, kad be amerikiečių pagalbos Ukraina tiesiog neturi jokių galimybių ilgai priešintis Rusijai“, – kalbėjo jis.
Po penktadienį vykusio JAV ir Ukrainos lyderių susitikimo Baltieji rūmai paskelbė, jog planuota spaudos konferencija atšaukiama. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas anksčiau nei planuota paliko Baltuosius rūmus.
Vienas šaltinis CNN sakė, kad po įsiplieskusio kivirčo susitarimas dėl naudingųjų iškasenų nebuvo pasirašytas.
Po incidento JAV prezidentas socialiniuose tinkluose parašė, kad Ukrainos lyderis gali „grįžti, kai bus pasiruošęs taikai“.
JAV Senato demokratai: D. Trumpas ir J. D. Vance'as atlieka purviną V. Putino darbą
Senato demokratai apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir viceprezidentą J. D. Vance'ą, kad jie stojo Rusijos vadovo Vladimiro Putino pusėn po to, kai penktadienį per itin įtemptą susitikimą Baltuosiuose rūmuose užsipuolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį.
„Trumpas ir Vance'as atlieka purviną Putino darbą. Senato demokratai niekada nenustos kovoti už laisvę ir demokratiją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris.
Susitarimas žlugo? Trumpas liepė Zelenskiui grįžti, kai bus pasirengęs taikai, kaltina jį nepagarba
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV vadovas Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose atvirai susikivirčijo per susitikimą, kuriame jie turėjo pasirašyti susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų turtų ir aptarti taikos susitarimą su Rusija.
Po įvykusio pokalbio JAV vadovas D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė įrašą, kuriame jis tikino, kad šiandien Baltuosiusoe rūmuose buvo labai reikšmingas susitikimas.
„Buvo sužinota daug detalių, kurių niekada nebūtų galima suprasti be pokalbio tokiomis patiriamo spaudimo ir įtampos sąlygomis. Nuostabu, kas gali paaiškėti per emocijas, ir aš padariau išvada, kad prezidentas Zelenskis nėra pasirengęs taikai, jei joje dalyvaus Amerika, nes jis mano, kad mūsų įsitraukimas suteikia jam didelį pranašumą derybose.
Aš nenoriu pranašumo, aš noriu TAIKOS. Jis parodė nepagarabą Jungtinėms Valstijoms jų brangiajame Ovaliajame kabinete. Jis gali sugrįžti, kai bus pasirengęs taikai.“
D. Trumpas susiginčijo su V. Zelenskiu Ovaliniame kabinete
D. Trumpas priekaištavo V. Zelenskiui, kai jie sėdėjo Ovaliajame kabinete, sakydamas, kad jis turėtų būti „dėkingesnis“. „Jūs negalite diktuoti, kaip mes jausimės“, – tvirtino D. Trumpas. Maža to, jis pareiškė Ukrainos prezidentui, kad arba jis „susitaria“ su Rusija, arba „mes pasitraukiame“.
Tuo metu šalia sėdintis JAV viceprezidentas J. D. Vance’as taip pat užsipuolė V. Zelenskį ir pavadino jį „nepagarbiu“.
V. Zelenskis, regis, bandė kalbėti, tačiau buvo nutrauktas.
Šis neeilinis protrūkis įvyko po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad Ukraina turės leistis į „kompromisus“ dėl paliaubų su Rusija, kuri prieš trejus metus pradėjo visapusišką invaziją į kaimyninę šalį. „Negalima sudaryti jokių susitarimų be kompromisų. Tad jis tikrai turės leistis į tam tikrus kompromisus, tačiau tikėkimės, kad jie nebus tokie dideli, kaip galvoja kai kurie žmonės“, – dėstė D. Trumpas.
Tačiau V. Zelenskis, rodydamas D. Trumpui karo žiaurumų vaizdus ir omenyje turėdamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pažymėjo, kad neturėtų būti „jokių kompromisų su žudiku mūsų teritorijoje“.
D. Trumpas kritikavo V. Zelenskį, kuris neva „visiškai nerodo dėkingumo“.
„Jūs žaidžiate su milijonų žmonių gyvybėmis, – sakė D. Trumpas. – Jūs žaidžiate su Trečiuoju pasauliniu karu, o tai, ką jūs darote, yra labai nepagarbu šios šalies atžvilgiu.“
V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas prasidėjo draugiškesne nata.
Ukrainos prezidentas sakė manantis, kad „prezidentas D. Trumpas yra mūsų pusėje“. Jis teigė, kad su JAV prezidentu kalbėsis apie „labai svarbų“ poreikį įtvirtinti vadinamąjį JAV saugumo užnugarį, susijusį su Europos taikdarių dislokavimu. „Tai labai svarbu, mes norime apie tai pasikalbėti“, – nurodė V. Zelenskis.
D. Trumpas sukėlė susirūpinimą, kai pakeitė JAV politiką ir nutraukė visapusišką paramą Ukrainos pastangoms atremti Rusijos invaziją.
D. Trumpas V. Zelenskiui sakė, kad paliaubos yra „ganėtinai arti“. Jis taip pat tvirtino, kad susitarimas dėl JAV prieigos prie Ukrainos gamtinių išteklių, kurį jis turėtų pasirašyti su V. Zelenskiu, bus „labai sąžiningas“.
Paslaptinga Trumpo žinutė po ginčo su Zelenskiu: galės „grįžti, kai bus pasirengęs taikai“
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo JAV kolega Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose atvirai susikivirčijo per susitikimą, kuriame jie turėjo pasirašyti susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų turtų ir aptarti taikos susitarimą su Rusija.
Po įvykusio pokalbio JAV vadovas D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė įrašą, kuriame jis teigė, kad Ukrainos prezidentas gali „sugrįžti, kai bus pasirengęs taikai“.
Zelenskis susiginčijo su Trumpu ir JAV viceprezidentu: „Ar bent kartą pasakėte „ačiū“?“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitikimo metu Vašingtone susiginčijo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, taip pat ir JAV viceprezidentu J.D. Vance'u.
JAV prezidentas D. Trumpas penktadienį susitikimo metu Baltuosiuose rūmuose Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jis „žaidžia azartinius žaidimus su trečiuoju pasauliniu karu“.
„Tai, ką jūs darote, yra nepagarba šaliai – šaliai, kuri jus palaikė kur kas labiau, nei daugelis žmonių sakė, kad turėjo“, – pareiškė D. Trumpas.
V. Zelenskis ramiai įsiterpė ir atsakė: „Aš išreiškiu pagarbą jūsų šaliai“.
Tačiau galiausiai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pertraukė V. Zelenskį ir paklausė: „Ar bent kartą pasakėte „ačiū“ per visą šį susitikimą?“.
Tuo metu V. Zelenskis, atsakydamas J. D. Vance'ui, teigė, kad padėką išreiškė „daugelį kartų“.
Visgi J.D. Vance'as su tuo nesutiko ir pareiškė: „Ne, viso susitikimo metu, ar bent kartą pasakėte „ačiū“?“
„Jūs nuvykote į Pensilvaniją ir spalį agitavote už opoziciją. Pasakykite keletą dėkingumo žodžių JAV ir prezidentui, kuris bando išgelbėti jūsų šalį“, – toliau tęsė J. D. Vance'as.
D. Trumpas pertraukė ir galiausiai pridūrė: „Jūsų šalis [Ukraina] turi didelių problemų.“
JAV prezidentas D. Trumpas taip pat V. Zelenskiui rėžė, kad jis „turi būti dėkingas“.
„Mes bandome išspręsti problemą. Nesakykite, kaip mes jausimės, nes jūs nesate tokioje padėtyje, kad tai diktuotumėte“, – pareiškė D. Trumpas Ukrainos lyderiui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį susitikimo metu Baltuosiuose rūmuose Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jis „žaidžia azartinius žaidimus su trečiuoju pasauliniu karu“, rašo „SkyNews“.
D. Trumpas taip pat V. Zelenskiui rėžė, kad jis „turi būti dėkingas“.
Trumpas rėžė Zelenskiui: žaidžiate azartinius žaidimus su trečiuoju pasauliniu karu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį susitikimo metu Baltuosiuose rūmuose Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jis „žaidžia azartinius žaidimus su trečiuoju pasauliniu karu“, rašo „SkyNews“.
D. Trumpas taip pat V. Zelenskiui rėžė, kad jis „turi būti dėkingas“.
„Mes bandome išspręsti problemą. Nesakykite, kaip mes jausimės, nes jūs nesate tokioje padėtyje, kad tai diktuotumėte“, – pareiškė D. Trumpas Ukrainos lyderiui.
V. Zelenskis: Europos taikdariams reikės JAV saugumo paramos
V. Zelenskis teigė, kad bet kokiems Europos taikdariams, dislokuotiems sudarius paliaubų susitarimą, reikės JAV saugumo paramos.
„Tai yra esminis klausimas, apie kurį norime kalbėti, tai labai svarbu“, - Baltuosiuose rūmuose sakė V. Zelenskis, nors JAV prezidentas vengia kalbėti apie kokias nors saugumo garantijas.
Zelenskis parodė Trumpui svarbias nuotraukas: „Su žudiku mūsų teritorijoje neturėtų būti jokių kompromisų“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį priėmė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį Baltuosiuose rūmuose, kad pasirašytų susitarimą dėl retųjų žemių mineralų ir pasikalbėtų apie karo su Rusija nutraukimą.
Šis greičiausiai įtemptas susitikimas įvyks po savaitę trukusių diplomatinių pastangų, kurių metu Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) vadovai taip pat atvyko į Baltuosius rūmus pabandyti įtikinti D. Trumpą neapleisti Ukrainos.
D. Trumpas V. Zelenskiui pasakė, kad paliaubos su Rusija yra „visai arti" ir kad susitarimas, pagal kurį JAV galėtų eksploatuoti Ukrainos gamtinius išteklius, būtų „labai sąžiningas“.
V. Zelenskis atsakė, kad neturėtų būti „jokių kompromisų“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bet kokiose galimose derybose dėl karo nutraukimo.
V. Zelenskis JAV vadovu rodė nuotraukas, kuriose užfiksuoti vykstančio karo žiaurumai ir pabrėžė, kad „su žudiku mūsų teritorijoje neturėtų būti jokių kompromisų“. Jis taip pat pridūrė, kad „manau, jog prezidentas Trumpas yra mūsų pusėje“.
D. Trumpas kalbėjosi su V. Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose prieš pasirašydamas susitarimą, kuris suteiks Jungtinėms Valstijoms prieigą prie retųjų žemių mineralų ir kitų svarbių naudingųjų iškasenų.
Susitarimu Jungtinėms Valstijoms suteikiama prieiga prie Ukrainos išteklių, kuriamas bendras fondas.
Kyjivas ir Vašingtonas fondą turėtų valdyti vienodomis sąlygomis.
Planuojama, kad Ukraina į fondą įneš 50 proc. būsimų pajamų iš valstybei priklausančių naudingųjų iškasenų išteklių, naftos ir dujų, o fondas vėliau investuos į projektus pačioje Ukrainoje.
Prieš susitikimą su Zelenskiu – Trumpo tyla: išgirdus klausimą, parodė tik vieną gestą
Prieš atvykstant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui į Baltuosius rūmus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas po žurnalistų užduoto klausimo parodė vieną iš gestų, rašo BBC.
D. Trumpui laukiant atvykstančio V. Zelenskio, žiniasklaidos atstovai JAV lyderio paklausė, ar susitikimas su Ukrainos prezidentu vyks sklandžiai.
Po užduoto klausimo D. Trumpas nieko neatsakė, tačiau parodė nykščius į viršų.
Šaltinis: be kvietimo tartis dėl Ukrainos likusios Baltijos šalys nusivylė, Lietuva tyli
Baltijos šalys yra labai nepatenkintos, kad Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris nepakvietė jų vadovų dalyvauti šį savaitgalį vyksiančiame susitikime dėl Ukrainos, sako Europos diplomatinis šaltinis, bet Lietuvos institucijos šios informacijos nekomentuoja.
Europos diplomatinį šaltinį penktadienį cituoja britų transliuotojas „Sky News“.
Į sekmadienį vyksiantį susitikimą pakviesti tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Danija, Italija ir Turkija, taip pat NATO ir Europos Sąjungos (ES) vadovai.
K. Starmerio biuro teigimu, viršūnių susitikime bus tęsiama anksčiau šį mėnesį prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono Paryžiuje surengtų derybų linija, o didžiausias dėmesys bus skiriamas Ukrainos pozicijos stiprinimui, įskaitant karinę paramą Kyjivui ir didesnį ekonominį spaudimą Rusijai.
Britų premjeras šią savaitę pats Vašingtone susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Gėdinga“
Su situacija gerai susipažinęs šaltinis įspėjo, kad Maskva pastebės, jog Lietuva, Latvija ir Estija nebuvo pakviestos.
„Rusija ir mūsų visuomenė tai aiškiai įvertins, kad mus pardavė ne tik JAV, bet ir Jungtinė Karalystė bei Prancūzija“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Šaltinis teigė, kad Baltijos šalys „turi planą (...), bet nėra pakviestos“.
„Visi sprendimai turi tiesioginės įtakos mūsų saugumui. Kaip ir dar vienas paktas, kuriuo siekiama suskaldyti Europą arba laikyti mus savaime suprantamu dalyku. Gėdinga“, – kalbėjo jis.
K. Starmerio biuras kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti šį pranešimą.
Nausėda kalbėsis su Starmeriu
Lietuvos institucijos taip pat nekomentuoja „Sky News“ informacijos.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis BNS teigė, kad pranešimo nekomentuos, o su užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio atstove spaudai Kristina Belikova BNS susisiekti nepavyko.
K. Starmeris patvirtino, kad prieš minimą susitikimą kalbėsis su Baltijos šalių lyderiais nuotoliniu būdu.
Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas BNS anksčiau patvirtino, kad G. Nausėda su K. Starmeriu kalbėsis sekmadienį.
Po minimų susitikimų ir pokalbių britų premjeras ketina priimti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Zelenskis atvyko į Baltuosius rūmus, susitinka su Trumpu
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Baltuosius rūmus. Čia Ukrainos vadovas susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Kaip pranešama, jie turėtų pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų ir pasikalbėti apie karo su Rusija užbaigimą.
Šis potencialiai įtemptas susitikimas rengiamas po to, kai į Baltuosius rūmus dar buvo atvykę Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai, kad įtikintų D. Trumpą neapleisti Kyjivo.
„Verslas su Putinu yra blogas verslas“: Amerikos bendrovės negrįš į Rusiją, net jei Trumpas susitars su Putinu
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas bičiuliškai kalba apie būsimus bendrus ekonominius projektus atkūrus santykius, tačiau niekas jų neklausia, kas tuos projektus įgyvendins. Amerikos gavybos įmonės dar prieš karą dirbo tik naftos sektoriuje, tačiau praradusios savo turtą, dabar jos net neketina ten grįžti, skelbiama „The Moscow Times“.
Ekspertai skeptiškai vertina amerikiečių galimybes sugrįžti į Rusiją, net jeigu D. Trumpas ir kažką susitartų su V. Putinu.
„Nė viena Amerikos bendrovė nesiekia grįžti. Rusijos ekonomika žlunga, jos infrastruktūra sugriauta, o tiekimo grandinė turi neįtikėtinų spragų. Tai grėsminga, nesaugi ir nepatikima vieta verslui“, – rašo Jefris Sonnenfeldas, Jeilio universiteto Vadybos mokyklos vyresnysis prodekanas lyderystės studijoms ir profesorius, ir jo kolega Stivenas Tianas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios J. Sonnenfeldas ir kiti tyrėjai kaupia duomenų bazę apie iš Rusijos pasitraukiančias užsienio įmones ir tiria šį procesą. „Įmonių vadovų atgrasumas Putino Rusijai aiškinamas tuo, kad Putinas yra nepatikimas diktatorius, kuris gali paprasčiausiai nacionalizuoti jų įmones vos tik panorėjęs“, – pažymi mokslininkai.
Nuo karo pradžios V. Putino dekretais iš dviejų Europos energetikos bendrovių – Suomijos „Fortum“ ir Vokietijos „Uniper“ – buvo atimti Rusijos padaliniai. Jis atėmė Danijos „Carlsberg“ ir Prancūzijos „Danone“ turtą. Iš viso Rusija nacionalizavo privačių įmonių už 2 trilijonus rublių (apie 22 mlrd. eurų).
„Amerikos įmonių vadovai žino, kad turėti verslo reikalų su Vladimiru Putinu yra ne tik blogai, tai tiesiog blogas verslas“, – apibendrina J. Sonnenfeldas ir S. Tianas.
Penki buvę Pentagono vadovai sukritikavo D. Trumpą: jo veiksmai silpnina nacionalinį saugumą
Po virtinės aukštų kariuomenės vadų atleidimų penki buvę JAV gynybos sekretoriai griežtai sukritikavo prezidento Donaldo Trumpo vykdomą personalo politiką.
„Jo veiksmai kenkia pajėgoms ir silpnina mūsų nacionalinį saugumą“, – sakoma laiške Kongresui. Apie tai rašo vokiečių leidinys „Spiegel“, remdamasis amerikiečių naujienų agentūra AP.
D. Trumpas nori kariuomenę pajungti politiniams tikslams, kritikavo Williamas Perry‘is, Leonas Panetta, Chuckas Hagelis, Lloydas Austinas bei Jamesas Mattisas.
Išskyrus J. Mattisą, visi jie vadovavo Pentagonui, kai šalį valdė demokratų prezidentas. J. Mattisas per pirmąją D. Trumpo kadenciją maždaug dvejus metus ėjo gynybos sekretoriaus pareigas. Buvę pareigūnai, anot pranešimo, ragina Kongresą neskirti naujų žmonių į karinius postus.
D. Trumpas praėjusią savaitę atleido virtinę aukštų JAV kariuomenės vadų. Prieš savaitę, pavyzdžiui, buvo atleistas Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, karinių oro pajėgų generolas C. Q. Brownas.
C. Q. Brownas po Colino Powello buvo tik antras juodaodis šioje pozicijoje. Jis pasisakė už įvairovę, lygybę ir įtrauktį kariuomenėje.
D. Trumpas nori pakeisti C. Q. Browną į pensiją išėjusiu generolu leitenantu Danu Caine‘u. Tai būtų pirmas kartas, kai kandidatas į generalinio štabo vado postą yra į pensiją išėjęs kariškis.
D. Trumpas, be to, atleido dar penkis admirolus ir generolus, įskaitant karinio laivyno vadę Lisą Franchetti. Ji buvo pirmoji moteris šiame poste – ją paskyrė buvęs prezidentas Joe Bidenas. Savo veiksmais D. Trumpas laužo tradiciją nekeisti Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko.
Tačiau mažai tikėtina, kad Kongresas nepritars personalo pokyčiams. Respublikonai turi daugumą ir Atstovų Rūmuose, ir Senate. Nepaisant kelias savaites trukusių ginčų, Senatas, pavyzdžiui, patvirtino prieštaringai vertinamą gynybos sekretorių Pete‘ą Hegsethą.
Šaltinis: Baltijos šalys nepatenkintos, kad JK nepakvietė jų į susitikimą dėl Ukrainos
Baltijos šalys yra labai nepatenkintos, kad Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris nepakvietė jų vadovų dalyvauti šį savaitgalį vyksiančiame susitikime dėl Ukrainos, sako Europos diplomatinis šaltinis.
Jį penktadienį cituoja britų transliuotojas „Sky News“.
Į sekmadienį vyksiantį susitikimą pakviesti tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Danija, Italija ir Turkija, taip pat NATO ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai.
K. Starmerio biuro teigimu, viršūnių susitikime bus tęsiama anksčiau šį mėnesį prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono Paryžiuje surengtų derybų linija, o didžiausias dėmesys bus skiriamas Ukrainos pozicijos stiprinimui, įskaitant karinę paramą Kyjivui ir didesnį ekonominį spaudimą Rusijai.
Su situacija gerai susipažinęs šaltinis įspėjo, kad Maskva pastebės, jog Lietuva, Latvija ir Estija nebuvo pakviestos.
„Rusija ir mūsų visuomenė tai aiškiai įvertins, kad mus pardavė ne tik JAV, bet ir Jungtinė Karalystė bei Prancūzija“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Šaltinis teigė, kad Baltijos šalys „turi planą (...), bet nėra pakviestos“.
„Visi sprendimai turi tiesioginės įtakos mūsų saugumui. Kaip ir dar vienas paktas, kuriuo siekiama suskaldyti Europą arba laikyti mus savaime suprantamu dalyku. Gėdinga“, – kalbėjo jis.
K. Starmerio biuras kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Britų premjeras anksčiau patvirtino, kad sekmadienį rengia susitikimą veiksmams dėl Ukrainos ir saugumo paskatinti, prieš tai kalbėsis ir su kitais Baltijos šalių lyderiais.
Vėliau jis ketina priimti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas BNS anksčiau sakė, kad prezidentas sekmadienį kalbėsis su šią savaitę Vašingtone viešėjusiu JK ministru pirmininku.
Žuvo vienas geriausių Ukrainos pilotų: aiškėja, kaip buvo numuštas ukrainiečių naikintuvas F-16
Ukrainą dar pernai metų vasarą sukrėtė žinia, kad žuvo vienas geriausių šalies pilotų Oleksijus Mesas. Jis pilotavo ukrainiečių naikintuvą F-16.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas pateikė daugiau detalių apie tragišką piloto žūtį, rašo „Kanal 24“.
O. Mesas žuvo pernai rugpjūčio 26 d. misijos Ukrainos danguje metu.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Sunaikintas rusų termobarinių bombų sandėlis: užfiksuoti galingi sprogimai
Šiąnakt ukrainiečių pajėgos sunaikino termobarinių (vakuuminių) bombų amunicijos sandėlį Selidovo kaime, okupuotoje Donecko srityje, pranešė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas.
„Be to, suduotas smūgis dar trims svarbiems rusų okupantų objektams. Įskaitant Ilsko naftos perdirbimo gamyklą (Krasnodaro kraštas), kuri aprūpino rusų okupacinę kariuomenę. Smūgio rezultatai tikslinami“, – skelbiama pranešime.
Ukrainos pareigūnai sulaikė du rusų agentus
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė du Rusijos specialiųjų tarnybų bendrininkus, kurie padėdavo priešui nutaikyti raketas į aerodromus ir oro gynybos sistemas trijose Ukrainos srityse.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST informacija „Telegram“ kanale.
Čerkasų srityje teisėsaugininkai užkirto kelią priešo mėginimams gauti aktualių duomenų apie Gynybos pajėgas. Sulaikytas 20-metis Radyvylivo miesto gyventojas, kuris šnipinėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius.
„Aptikęs karines kolonas, figūrantas fiksavo apytikslį karinės technikos kiekį ir jos taktines charakteristikas. Be to, susitikimų su artimaisiais dingstimi jis lankėsi Lvivo srityje, kur mėgino nustatyti operatyvinių aerodromų vietas", – rašo UST.
Už bendradarbiavimą agentui buvo žadama „evakuacija“ į Rusiją.
Poltavoje demaskuota 58 metų vietos gyventoja, kuri koregavo priešo smūgius srities centrui. Figūrantė žvalgė radiolokacijos stočių dislokavimo vietas miesto apylinkėse. Ji, be kita ko, fiksavo Rusijos kariuomenės smūgių padarinius.
Abiem agentams pareikštas įtarimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 114-2 straipsnio 2 dalį – neteisėtas informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą ir dislokavimą platinimas. Jiems gresia 8 metai kalėjimo.
Portalas primena, kad neseniai 15 metų kalėti buvo nuteistas Rusijos GRU agentas, šnipinėjęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinius ešelonus Čerkasų srityje.
Rusija sako per derybas Stambule pasiūliusi JAV atnaujinti tiesioginius skrydžius
Rusų Užsienio reikalų ministerija penktadienį sakė, kad per šios savaitės derybas Stambule Maskva pasiūlė amerikiečiams atnaujinti tiesioginius skrydžius tarp Rusijos ir JAV.
„Amerikiečiams buvo pasiūlyta išstudijuoti galimybę atnaujinti tiesiogines oro jungtis“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Nurodoma, kad per derybas buvo aptarta daug dvišaliams santykiams trukdančių dalykų.
Zelenskis ir Trumpas pasirašys sutartį: aiškėja, kaip ji veiks
Susitarime dėl Ukrainos iškasenų, kurį penktadienį planuojama pasirašyti JAV, numatytos saugumo garantijos Ukrainai, sako Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, rašo UNIAN.
„Saugumo garantijos yra išdėstytos 10 punkte, kuriame sakoma, kad šis preliminarus susitarimas yra mūsų susitarimų, kurie jau yra su Jungtinėmis Valstijomis, architektūros dalis – pasirašytas susitarimas dėl saugumo garantijų“, – sako jis.
Anot jo, kalbama apie anksčiau pasirašytus susitarimus dėl garantijų.
„Susitarimai dėl saugumo garantijų Ukrainai galioja su maždaug 30 šalių. Ir iki šiol šios šalys atitinkamai teikia pagalbą. Taip pat yra susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis. Jo aktualizavimo ir darbo jau su naująja administracija klausimas, žinoma, yra derybų klausimas“, – nurodo D. Šmyhalis.
Jis pažymėjo, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų, kurį penktadienį tikimasi pasirašyti JAV, yra pagrindas būsimiems susitarimams dėl Investicinio fondo, skirto Ukrainos plėtrai ir atstatymui, sukūrimo.
Pasak jo, siekiant parengti ir pasirašyti susitarimą dėl šio fondo, turėtų būti sudaryta atitinkama delegacija, kuri bus patvirtinta Vyriausybės sprendimu ir gaus atitinkamas direktyvas, o tolesnis darbas vyks tarp Ukrainos vyriausybės ir JAV.
Premjero teigimu, dokumentas dėl fondo sukūrimo turės tarptautinės sutarties pobūdį, todėl jį patvirtins vyriausybė ir ratifikuos parlamentas. Pasak jo, jame bus aprašyti visi su šio fondo veikimu susiję ypatumai.
„Suprantame, kad jį valdys Ukrainos ir Jungtinių Valstijų vyriausybės. Ukraina darys piniginius įnašus iš dalies pajamų, gaunamų už nuomą, licencijas, mokėjimus už naudingąsias iškasenas. Naudingosios iškasenos, kaip ir Ukrainos nuosavybė, nėra perduodamos JAV ir net nėra įnašai į šį fondą, tačiau pajamos, gautos iš naudingųjų iškasenų, iš dalies bus skiriamos šiam fondui pildyti“, – aiškina jis.
Moldova atidėjo naujojo Rusijos ambasadoriaus akreditavimą dėl nedraugiškų Kremliaus žingsnių
Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai`us Popșoi`us pareiškė, kad naujojo Rusijos ambasadoriaus akreditavimo procesas stabdomas dėl nedraugiškų Kremliaus žingsnių.
Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai sakė interviu televizijos kanalui TV8.
M. Popșoi`us sukritikavo sausio mėnesį surengtą Rusijos ambasadoriaus Olego Ozerovo vizitą į Uždniestrę, kuris, anot ministro, „niekaip neprisideda“ prie Moldovos ir Rusijos santykių ir savitarpio supratimo gerinimo.
Moldovos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad Kišiniovas neskatina kai kurių užsienio šalių ambasadorių tradicijos be derinimo vykti į Uždniestrės regioną susitikti su vadinamosios vietos valdžios atstovais.
„Galbūt tai yra subtili žinia, toks „draugystės“ gestas, kurį jie mums bando perduoti. Bet tie, kurie turi akis, kad matytų, ir ausis, kad girdėtų, supranta, jog tai kas kita, ypač turint omenyje Rusijos bepiločius orlaivius, pažeidžiančius mūsų oro erdvę ir krentančius šalia piliečių namų“, – pažymėjo M. Popșoi`us.
Jis priminė, kad O. Ozerovas negali rengti oficialių susitikimų, nes dar nėra akredituotas.
„Tokių susitikimų negalima rengti, kai ambasadorius patvirtintas, bet dar neakredituotas. Nežinau, ar šį susitikimą galima pavadinti „aukšto lygio susitikimu“, nes Moldovai priklausančiame Uždniestrės regione nėra jokių „aukšto lygio oficialių asmenų“, todėl situacija čia neaiški“, – sakė ministras.
Anot URM vadovo, šiuo metu nėra rimtų priežasčių atsisakyti akredituoti O. Ozerovą. Tačiau jis nepatikslino, kiek laiko truks ši procedūra, nors Rusijos diplomatas jau laukia beveik penkis mėnesius.
Pasak M. Popșoi`aus, procesą stabdo nedraugiški Kremliaus pareiškimai Moldovos atžvilgiu.
„Jis buvo arti akreditacijos, tačiau kaip tik tomis dienomis pasipylė labai nedraugiški ir net agresyvūs kai kurių Rusijos atstovų pareiškimai Moldovos atžvilgiu, todėl sprendimas buvo atidėtas“, – pabrėžė ministras.
Moldovos prezidentė Maia Sandu vasario pradžioje pareiškė, kad Rusijos ambasadoriaus skyrimo procedūra užtruko dėl „daugybės melagingų ir nedraugiškų Kremliaus pareiškimų Moldovos Respublikos adresu“. Ji pažymėjo, kad problema turėtų būti išspręsta artimiausiu metu.
„Ukrinform“ primena, kad Moldovos užsienio reikalų ministerija nusprendė uždaryti Rusijos kultūros centrą Kišiniove po vasario 13 d. incidento, kai rusų dronai pažeidė Moldovos oro erdvę ir nukrito Taraklijos rajone.
Ekspertai atkreipia dėmesį į Trumpo ir Ukrainos sutarties dėl mineralų teisines spragas
Pagrindų sutartyje, kurioje bendrais bruožais apibrėžiamos galimybės JAV mainais į saugumo garantijas gauti pelno iš Ukrainos gamtinių išteklių, yra teisinių spragų, kurias būtina užpildyti būsimų derybų metu, abejų šalių vadovų susitikimo Vašingtone išvakarėse naujienų agentūrai „Reuters“ paaiškino keturi ekspertai.
Sutarties projekte, su kuriuo agentūrai „Reuters“ pavyko susipažinti, numatyta įsteigti bendrą JAV ir Ukrainos valdomą „Rekonstrukcijos investicijų fondą“. Sutarties sąlygos išdėstytos raminamu tonu, tačiau Jungtinės Valstijos jokių Kyjivo pageidaujamų saugumo garantijų nesiūlo.
Sutartį planuojama pasirašyti penktadienį, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo metu.
Sutartyje numatyta, kad Ukrainos vyriausybė ateityje į fondą įneš 50 proc. bet kokių valstybei priklausančių gamtinių išteklių ar pajamų už juos. Tačiau joje nėra jokių nuostatų, susijusių su konkrečiomis sumomis ar sutarties vykdymo grafiku, nenurodoma ir jokios su fondo valdymu susijusios informacijos.
Tačiau tai neturėtų stebinti, nes būtent to ir derėtų tikėtis iš pagrindų sutarties, teigia Leideno universiteto tarptautinės teisės docentas Brianas McGarry‘is, ne kartą konsultavęs besivystančias šalis derybų dėl sutarčių klausimais.
„Sutartimi sukuriama prievolė bendradarbiauti, tačiau neprisiimama jokių konkrečių gynybinio pobūdžio įsipareigojimų. Būtent tai ir matome šioje sutartyje. JAV jokių konkrečių garantijų nedavė“, – paaiškino B. McGarry‘is.
Vienas diplomatinis šaltinis, prašęs neminėti jo vardo ir pavardės, nes kalbama apie slaptus reikalus, pasakė, kad dokumentas „atrodo kaip gana neblogas sandėris abiem jos šalims“.
Nors sutartyje nėra numatyta jokių saugumo garantijų, jos nuostatos gali suteikti Ukrainai palengvėjimą, mat D. Trumpas atsisakė savo pradinio reikalavimo už jau suteiktą karinę pagalbą sumokėti 500 mlrd. JAV dolerių sumą. Tuo tarpu V. Zelenskis trečiadienį pasakė, kad sutarties dėl mineralų sėkmė priklausys nuo derybų su D. Trumpu baigties, atkreipdamas dėmesį, kad JAV saugumo garantijų joje visgi nėra numatyta.
Tačiau dokumente nustatyta, kad lėšos bus investuojamos, siekiant „skatinti Ukrainos saugumą ir klestėjimą“, be to, bus sudaryta atskira fondo sutartis, kurioje bus numatyti būsimų finansinių išmokų dydžiai.
JAV vyriausybė „užtikrins ilgalaikį finansinį įsipareigojimą vystyti stabilią ir ekonomiškai klestinčią Ukrainą“, nurodoma dokumente, konkrečiai nepaaiškinant, ką gi tai reiškia.
B. McGarry‘is pridūrė, kad konkrečias sutarties nuostatas reikės suderinti būsimų derybų metu, kurioms pasibaigus bus galima priimti įpareigojančią sutartį.
Beprecedentis požiūris
Vienas dalykas, kritęs B. McGarry‘iui į akis, yra tas, kad sutarties projekte aiškiai nurodyta, jog tęsiant derybas dėl fondo Ukraina ir JAV „sieks vengti konfliktų, susijusių su Ukrainos įsipareigojimais“ kelyje į Europos Sąjungą.
„Bent jau iš principo egzistuoja įdomi politinė parama šiam procesui“, – sakė jis, Vašingtonui ES atžvilgiu vis dažniau reiškiant nepasitenkinimą.
Ukrainoje randama 22 iš 34 mineralų, kurie ES yra laikomi kritiniais, įskaitant pramonėje ir statybose naudojamas medžiagas, geležies lydinius, brangiuosius ir spalvotuosius metalus ir kai kurių rūšių retuosius žemės elementus.
Atrodytų, kad D. Trumpo siekiai yra dvejopi – gauti kompensaciją už Vašingtono Ukrainai per trejus metus nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios suteiktą finansinę ir karinę pagalbą ir sumažinti JAV priklausomybę nuo išteklių iš Kinijos.
Kinija, kuriai D. Trumpas grasina prekybos karu, yra didžiausia pasaulyje retų žemės mineralų gamintoja, o jos tiekiama produkcija naudojama elektromobiliuose, ginklų sistemose ir elektronikos prekėse.
Pagrindų sutartyje nėra numatyta jokio ginčų sprendimo mechanizmo, joje nekalbama ir apie Vašingtonui teksiančią būsimo fondo dalį, pasakė Diuko universiteto tarptautinės teisės profesorius Timas Meyeris.
„Skaitant sutartį, matyti JAV netikrumas dėl to, ar vyriausybė turi įgaliojimus fonde turėti tokius interesus, apie kuriuos kalbama sutartyje“, – teigė jis, pridurdamas, kad fondo sutartį greičiausiai turės patvirtinti Kongresas.
JAV advokatų kontoros „K&L Gates“ nacionalinio saugumo ir tarptautinės prekybos eksperto Guillermo Christenseno teigimu, pagrindų sutartis yra „unikalus ir precedento neturintis požiūris“, kurio jam nėra tekę matyti jokios kitose nacionalinėse sutartyse.
Starmeris rengia susitikimą dėl Ukrainos, kalbėsis su Baltijos šalių lyderiais
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sekmadienį rengia susitikimą veiksmams dėl Ukrainos ir saugumo paskatinti, o prieš tai ketina pasikalbėti su Baltijos šalių lyderiais, penktadienį pranešė jo biuras.
Po rytinio pokalbio su Baltijos šalių atstovais, K. Starmeris priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, sakoma pranešime.
Į vėliau sekmadienį vyksiantį susitikimą pakviesti tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Danija, Italija ir Turkija, taip pat NATO ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai, nurodė K. Starmerio biuras.
„Ministras pirmininkas pasinaudodamas šiuo viršūnių susitikimu skatins Europos veiksmus dėl Ukrainos – parodant mūsų bendrą tvirtą paramą tam, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, ir ilgalaikis susitarimas, užtikrinantis Ukrainos suverenumą ir saugumą ateityje“, – pažymėjo K. Starmerio biuras.
Britų ministras pirmininkas, sugrįžęs po ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose įvykusių derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, į susitikimą taip pat pakvietė Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Čekijos ir Rumunijos lyderius.
Dalyvauti turi ir NATO vadovas Markas Rutte, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
Prieš viršūnių susitikimą K. Starmeris atskirai Dauningo gatvėje surengs derybas su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.
Jo biuro teigimu, viršūnių susitikime bus tęsiama anksčiau šį mėnesį prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono Paryžiuje surengtų derybų linija, o didžiausias dėmesys bus skiriamas Ukrainos pozicijos stiprinimui, įskaitant karinę paramą Kyjivui ir didesnį ekonominį spaudimą Rusijai.
Bus dar kartą pabrėžta, kad reikia „stipraus ilgalaikio susitarimo, užtikrinančio nuolatinę taiką“, ir aptarti „kiti žingsniai dėl tvirtų saugumo garantijų planavimo“.
K. Starmeris pakartos, kad Ukraina turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo, ir pripažins, kad „Europai reikia vaidinti savo vaidmenį dėl gynybos ir labiau stengtis dėl kolektyvinio saugumo“.
Ketvirtadienį per derybas Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas sušvelnino toną dėl taikos derybų, bet atsisakė suteikti kokius nors tvirtus įsipareigojimus dėl JAV saugumo garantijų, kurių labai nori Europa.
D. Trumpas, kuris savo staigiu atsigręžimu į Rusiją privertė sunerimti sostines Europoje, sakė, kad padaryta didelė pažanga dėl Ukrainos taikos susitarimo ir kad derybose pasiektas lemiamas etapas.
Zelenskis lankosi JAV: aiškėja, kada susitiks su Trumpu
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Jungtines Valstijas vasario 28 d. prasidės susitikimu su senatoriais, po kurio jis vyks susitikti su Donaldu Trumpu, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija, rašo „Ukrainska Pravda“.
V. Zelenskis į JAV atvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį.
Penktadienio rytą (JAV laiku) V. Zelenskis susitiks su JAV senatoriais. Tuomet jis vyks į Baltuosius rūmus, kur apie 11 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku susitiks su JAV prezidentu D. Trumpu. Prieš susitikimą numatyti trumpi komentarai žiniasklaidai.
13 val. Vašingtono (20 val. Lietuvos) laiku numatomi abiejų prezidentų komentarai žiniasklaidai ir bendra spaudos konferencija.
Prieš tai turėtų būti pasirašytas dvišalis susitarimas dėl Investicijų atkūrimo fondo taisyklių ir sąlygų nustatymo.
Vėliau V. Zelenskis vyks į Hadsono institutą, o vakare susitiks su ukrainiečių bendruomenės atstovais Ukrainiečių namuose.
Praėjusią parą per Rusijos smūgius Chersono srityje buvo sužeisti septyni žmonės
Chersono srityje praėjusią parą, vasario 27-ąją, per Rusijos smūgius buvo sužeisti septyni žmonės.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Priešo ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo 36 Chersono srities miestai ir gyvenvietės.
Nukentėjo 24 privatūs namai, dujotiekis, degalinė, žemės ūkio įmonė, privatūs automobiliai.
Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti septyni žmonės, pažymėjo O. Prokudinas.
Pasak jo, naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos Chersono srityje sunaikino vieną Rusijos „Shahed-131/136“ tipo droną.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rusai iš drono atakavo 33 metų vyrą Chersone. Jis patyrė sprogimo sukeltą traumą, krūtinės, rankų ir kojų skeveldrinių sužeidimų.
Gynybos pajėgos numušė 107 Rusijos dronus
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 107 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 97 dronai dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nuo ketvirtadienio, vasario 27-osios, 19 val. rusai atakavo Ukrainą 208 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir dronais imitatoriais iš Oriolo, Briansko, Kursko, Milerovo, Šatalovo, Primorsko Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki penktadienio, vasario 28-osios, 9 val. buvo patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Vinycios, Žytomyro, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo srityse numušti 107 dronai.
97 priešo dronai imitatoriai dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Per priešo ataką nukentėjo Charkivo, Sumų, Mykolajivo ir Zaporižios sritys.
Kaip praneša „Ukrinform“, Zaporižioje per naktinę dronų ataką buvo suniokoti trys butai. Nuo bepiločių orlaivių nukentėjo daugiaaukščiai ir privatūs gyvenamieji namai.
JAV paskelbė, kas buvo nutarta amerikiečių ir rusų derybose Stambule
JAV valstybės departamentas paskelbė, apie ką buvo kalbėta JAV ir Rusijos derybų Turkijoje metu. Kaip nurodoma valstybės departamento svetainėje, šiam susitikimui pagrindus padėjo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimas Saudo Arabijoje.
JAV delegacijai Turkijoje, Stambule, vadovavo valstybės sekretoriaus padėjėjo Rusijai ir Vidurio Europai pavaduotoja Sonata Coulter, o Rusijos delegacijai – užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Atlanto departamento direktorius ambasadorius Aleksandras Darchijevas.
„Jungtinės Valstijos išreiškė susirūpinimą dėl galimybės naudotis bankininkystės ir sutartinėmis paslaugomis, taip pat dėl poreikio užtikrinti stabilų ir tvarų darbuotojų skaičių JAV ambasadoje Maskvoje. Konstruktyvių diskusijų metu abi šalys nustatė konkrečius pradinius veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti dvišalių misijų veiklą šiose srityse.
Sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Coulteris ir ambasadorius Darchiyevas susitarė artimiausiu metu surengti tolesnį susitikimą šiais klausimais, kurio data, vieta ir atstovavimas bus nustatyti“, – teigiama pranešime.
Žinoma ukrainiečių rašytoja neteko antro sūnaus: abu žuvo fronte
Fronte žuvo ukrainiečių rašytojos Svitlanos Povalyaevos sūnus Vasilijus Ratušnyj, rašo „Ukrainska Pravda“. Sūnaus mirtį patvirtino pati rašytoja.
Tai jau antras moters sūnus, žuvęs per karą.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukrainos pilotai drąsėja: danguje – vis pavojingesnės misijos prieš rusus
Ukrainos pajėgos palaipsniui skiria savo naikintuvų pilotams vis pavojingesnes misijas, pastebi „Forbes“. Anot leidinio, ukrainiečių pilotuojami F-16 vis dažniau paleidžia raketas, mėto bomba ir trikdo rusų radarus.
„Ukrainos oro pajėgų naikintuvai „Lockheed Martin F-16“ paliko savo komforto zoną“, – sako leidinys.
Anot teksto, Ukrainos pilotai vis dažniau taikosi į Rusijos pajėgas fronte.
Internete pasirodo vis daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose F-16 skraido virš Ukrainos, net pavojingiausioje rytinėje šalies dalyje. Naikintuvai vis labiau apginkluojami, o pilnėjanti komplektacija leidžia naikintuvams atakuoti Rusijos taikinius ore ir ant žemės iš daugybės kilometrų atstumo. Be to, naikintuvai trikdo rusų radarus ir raketų sistemas, juose veikia pasyvios gynybos sistemos.
Sistemos naikintuvams leidžia išmesti metalines karštai degančias raketas, kad suklaidintų artėjančias radarais ir infraraudonaisiais spinduliais valdomas priešlėktuvines raketas.
„Jie veikia kaip „skraidanti oro gynyba“ su pažangia raketų perspėjimo technika“, –pažymėjo proukrainietiška analizės grupė „Conflict Intelligence Team“.
Tačiau visos šios apsaugos sistemos nepadarė F-16 nepažeidžiamų. Ukrainos karinės oro pajėgos jau prarado vieną F-16 iš maždaug 16, kuriuos iki šiol gavo iš Danijos ir Nyderlandų. Šis lėktuvas rugpjūčio mėnesį mįslingomis aplinkybėmis sudužo.
Laukia tiesos akimirka: į kurią pusę stos Trumpas?
Europiečių derybos su JAV prezidentu Donaldu Trumpu atrodo kaip sporto komandos derybos dėl geriausių žaidėjų, rašo „Sky news“.
Pademonstruodamas klasikinį Emmanuelio Macrono ėjimą Prancūzijos prezidentas susitikime su D. trumpu naudojo daugybę liaupsių.
Po trijų dienų dar daugiau liaupsių D. Trumpui skyrė Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris. Jis susitikimo metu netgi išsitraukė karaliaus perduotą laišką.
Abiejų lyderių ėjimai buvo aukščiausio lygio taktinis žaidimas, pastebi minėtas leidinys. Abu lyderiai bandė pervilioti D. Trumpą, galingiausią žaidėją, į Europos pusę.
Tačiau tiesos akimirka laukia penktadienį, kai su D. trumpu susitiks Volodymyras Zelenskis. Jo lėktuvas jau nusileido JAV. Manoma, kad D. Trumpas ir V. Zelenskis turėtų pasirašyti susitarimą dėl Ukrainos iškasenų.
V. Zelenskis dar anksčiau pabrėžė, kad prieš pasirašant bet kokį susitarimą reikia saugumo garantijų. Panašu, kad D. Trumpas mano, jog susitarimas tokį saugumą suteiks.
Pastarosiomis savaitėmis kilo šurmulys, buvo neaišku, kurią pusę pasirinko D. Trumpas. Jis akivaizdžiai kaltino Ukrainą pradėjus karą, nuolaidžiai komentavo apie Rusiją, o V. Zelenskį netgi pavadino diktatoriumi.
Po susitikimų su E. Macronu ir K. Starmeriu D. Trumpo retorika kiek keitėsi, o susitikimai buvo draugiškesni nei Prancūzija ir JK drįso tikėtis. Panašu, kad D. Trumpas išklausė jų susirūpinimą dėl posūkio Maskvos link.
Vieno žurnalisto paklaustas, ar vis dar mano, kad V. Zelenskis yra „diktatorius“, jis atsakė: „Ar tikrai taip sakiau?“
„Nenuvertinkite šio pokšto. Tai arčiausiai Donaldo J. Trumpo nusileidimo ant žemės“, – rašo „Sky news“.
Dabar, anot leidinio, laukia lemiama akimirka, kai paaiškės, kurią komandą pasirinko D. Trumpas.
Zelenskio lėktuvas nusileido JAV: prezidentas susitiks su Trumpu
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvas naktį iš ketvirtadienio į penktadienį nusileido JAV, Jungtinėje Andrews bazėje, praneša „Kanal 24“.
Skrydis truko 8 valandas ir 2 minutes. Lėktuvas atskrido iš Šanono oro uosto Airijoje, kur V. Zelenskis buvo trumpam sustojęs.
Nusileidimas užfiksuotas 00 val. 59 min. Kyjivo ir Lietuvos laiku.
Ukrainos prezidentas lankysis Vašingtone, kur susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tikimasi, kad susitikimo metu vadovai pasirašys susitarimą dėl retųjų žemių metalų.
V. Zelenskis į JAV skrido lėktuvu „Airbus A319-115X CJ“. Tai valstybinis orlaivis, priklausantis Ukrainos valstybinei aviacijos įmonei.
Lėktuvas buvo pradėtas naudoti 2007 m., 2023 m. orlaivis buvo rekonstruotas. Lietuvos bendrovė „J&C Aero“ atnaujino orlaivio saloną.
Trumpas sumenkino savo replikos, kurioje Zelenskį pavadino „diktatoriumi“, reikšmę
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sumenkino savo replikos, kurioje Ukrainos prezidentas Volodymyrą Zelenskį išvadino „diktatoriumi“, reikšmę.
„Aš taip sakiau? Netikiu, kad taip sakiau“, – pasakė D. Trumpas, kai žurnalistai jam uždavė klausimą apie šį mėnesį platformoje „Truth Social“ išsakytą komentarą.
Susierzinęs, kad V. Zelenskis pareiškė nepasitenkinimą dėl to, kad Kyjivas nebuvo pakviestas į JAV ir Rusijos derybas Saudo Arabijoje dėl karo Ukrainoje užbaigimo, D. Trumpas anuomet pavadino Ukrainos prezidentą „diktatoriumi“, atsisakančiu surengti rinkimus, ir pareiškė, kad „visos kortos“ derybose dėl karo užbaigimo yra rusų rankose.
Tikrieji Putino siekiai: įvertino, ko Kremlius nori derybose dėl Ukrainos
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Kremliaus pareigūnų pareiškimai rodo, kad Rusija išlaiko „maksimalistines teritorines ambicijas ir nenori daryti teritorinių nuolaidų“, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot analitikų, V. Putinas ir Rusijos pareigūnai toliau atmetinėja JAV siūlomas derybų sąlygas ir reikalauja, kad Ukraina atsisakytų teritorijų, kurių Rusija neužima.
Vasario 27 d. kreipdamasis į Federalinės saugumo tarnybos valdybą V. Putinas pareiškė, kad Rusija toliau stiprins operacijas Donbase ir kituose okupuotose regionuose. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vasario 27 d. taip pat sakė, kad Donbasas ir kitos okupuotos sritys yra „neatskiriama“ Rusijos dalis.
Apžvalgoje pažymima, kad V. Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai anksčiau vadinamąją Novorosiją apibrėžė kaip visą Rytų ir Pietų Ukrainą, įskaitant Charkivo, Dniepropetrovsko, Odesos ir Mykolajivo sritis, nors dėl tikslių jos ribų ginčijasi net Rusijos ultranacionalistai.
V. Putinas anksčiau reikalavo, kad Ukraina atiduotų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nors Rusijos kariuomenė nėra užėmusi didelės Donecko, Chersono ir Zaporižios sričių dalies.
V. Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai nuolat nurodinėjo, kad jie siekia teritorinių laimėjimų už šių keturių neteisėtai okupuotų regionų administracinių ribų.
„Nauji oficialūs Rusijos pareiškimai, kad išgalvotas Novorosijos regionas yra Rusijos dalis, rodo, kad V. Putinas ir toliau laikosi savo maksimalistinių teritorinių ambicijų ir nenori daryti teritorinių nuolaidų“, – pabrėžia ISW.
„ISW ir toliau vertina, kad V. Putinas tebėra nesuinteresuotas geranoriškomis derybomis, reikalaujančiomis kompromiso, ir tiki, kad gali pasiekti savo karinių tikslų vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Susitikęs su JK premjeru Trumpas kalbėjo švelnesniu tonu, tačiau jokių saugumo garantijų Ukrainai nepažadėjo
Donaldas Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose Rūmuose susitikęs su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keirą Starmerį apie derybas dėl taikos Ukrainoje kalbėjo švelnesniu tonu, tačiau atsisakė pažadėti kokių nors konkrečių JAV saugumo garantijų, kurių Europai taip reikia.
Pakilioje atmosferoje vykusio pokalbio metu JAV prezidentas pasveikino K. Starmerį su pergale siekiant galimo susitarimo dėl prekybos, tuo tarpu britų vadovas meile karališkajai šeimai garsėjančiam D. Trumpui įteikė Karaliaus Karolio III kvietimą apsilankyti su valstybiniu vizitu.
Netikėtai pasikeitusia pozicija Rusijos atžvilgiu Europos šalių sostines sunerimti privertęs D. Trumpas teigė, kad padaryta „didelė pažanga“ siekiant užbaigti konfliktą Ukrainoje ir šiuo metu vyksta lemiamas derybų etapas.
„Viskas bus gana greitai arba nieko apskritai nebus“, – kalbėdamas spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su K. Starmeriu, sakė D. Trumpas.
Nenuspėjamasis JAV prezidentas nesureikšmino savo pirmesnio nesutarimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dėl kurio imta dar labiau baimintis, kad D. Trumpas gali atskirti Ukrainą nuo derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Aš jį labai gerbiu“, – kalbėdamas apie V. Zelenskį pasakė D. Trumpas.
Pirmiau Ovaliajame kabinete jis sumenkino ir savo replikos, kurioje Ukrainos prezidentą pavadino diktatoriumi, reikšmę, sakydamas: „Aš taip pasakiau? Negaliu patikėti, kad taip pasakiau“.
„Naudinga agresoriui“
Tačiau, kalbant apie JAV saugumo garantijas, kurių Didžioji Britanija ir Prancūzija nori mainais į taikdarių kontingento dislokavimą Ukrainoje, jei su Rusija visgi būtų pasiektas susitarimas užbaigti karą, D. Trumpas jokių įsipareigojimų prisiimti neskubėjo.
JAV prezidentas pasakė, kad yra „pasirengęs svarstyti daugybę priemonių“, susijusių su saugumo garantijomis, tačiau pirma nori užbaigti Ukrainos ir Rusijos susitarimą.
D. Trumpas pridūrė manąs, kad V. Putinas „laikysis duoto žodžio“, modamas ranka į K. Starmerio perspėjimus, kad nesant JAV garantijų paliaubos suteiktų Rusijai galimybę ateityje vėl užpulti Ukrainą.
Taigi, K. Starmeris tapo jau antruoju Europos lyderiu, po diskusijų dėl Ukrainos iš Vašingtono išvykusiu tuščiomis – pirmadienį D. Trumpą perkalbėti bergždžiai stengėsi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Pergalę turime laimėti, – kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją sakė K. Starmeris. – Tai negali būti tokia taika, kuri būtų naudinga agresoriui.“
Tačiau britų premjeras norėjo parodyti, kad yra pasirengęs dėl Ukrainos padaryti daugiau, mat D. Trumpas nuolat ragina Europos šalis labiau prisidėti prie jų žemyno gynybos.
„Galiu aiškiai pasakyti, kad JK yra pasirengusi siųsti karius ir lėktuvus, užtikrindama, kad susitarimo būtų laikomasi“, – sakė K. Starmeris.
Vėliau duodamas interviu dešinės naujienų kanalui „Fox News“, K. Starmeris pagyrė D. Trumpą dėl jo pastangų siekiant paliaubų, tačiau pasakė: „Turime jas apginti“.
„Susitarimas turi būti tvarus“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
BUTINA nepavargti remti Ukrainos!! Mes visa lietuva turime nepavargti buti Ukraina !!
PRIVALOME siusti LT karius i Ukraina !! Reikia kuo daugiau sankciju deti Rusijai ir visoms PRO-rusiskom salim!!
Zelesnkis paliko Baltuosius rūmus anksčiau laiko, spaudos konferencija atšaukta
Baltieji rūmai pranešė, kad spaudos konferencija, planuota po Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimo, atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas, pranešė „BBC News“. D. Trumpas pareiškė, kad dėl parodytos nepagarbos JAV V. Zelenskis „gali sugrįžti, kai bus pasiruošęs taikai“.
JAV prezidentas D. Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose stipriai susiginčijo su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu, todėl pastangos užbaigti karą su Rusija pakibo ant plauko.
Tuo metu V. Zelenskis, kaip skelbia BBC, paliko Baltuosius rūmus anksčiau laiko.