Svarbiausios dienos naujienos:
20:50 | Ukrainos kariuomenė: Rusijos pajėgos artinasi prie svarbaus miesto rytuose
Ilgus mėnesius tęsiantis rusų puolimui, aplink svarbų Rytų Ukrainos Pokrovsko miestą verda itin intensyvūs mūšiai, sako Ukrainos vyriausiasis karinių pajėgų vadas, o analitikai skelbia, jog Rusijos pajėgos dabar vos keli kilometrai nuo pačio miesto.
Ukrainos pajėgos atrėmė beveik 40 rusų bandymų šturmuoti Pokrovsko gynybines pozicijas per 24 valandas, pranešime teigė Generalinis štabas.
„Rusų okupantai meta visas turimas pajėgas į priekį, taip bandydami pramušti mūsų pajėgų gynybą“, – teigė Ukrainos kariuomenės vadas generolas Oleksandras Syrskis socialinio tinklo „Facebook“ pranešime vėlai trečiadienį. Priešo pajėgos, anot generolo, yra gausesnės.
Ukrainos intensyviai išbandomos gynybos linijos Donecke jau nuo šių metų pradžios rodo silpnėjimo požymių, o Rusija inicijavo ugningą puolimą siekdama užimti visą Donbaso regioną. Maskvos pajėgos bando įveikti Ukrainos gynybą mūšio lauke, pasitelkdamos didžiulį karių skaičių ir galingas sklandančias bombas, kurios įtvirtinimus gali sulaužyti į šipulius.
Pokrovskas, prieš plataus masto invaziją turėjęs maždaug 60 tūkst.gyventojų, yra vienas iš pagrindinių Ukrainos gynybos bastionų bei svarbus logistikos centras Donecko srityje. Jo praradimas pažeistų Ukrainos gynybos pajėgumus ir aprūpinimo maršrutus, kas padėtų Rusijai siekiant užimti visą Donecko regioną.
Tačiau aršus Ukrainos pasipriešinimas bei Vakarų parama reiškia, jog Kremliui ši operacija kainuoja itin brangiai – tiek kalbant apie karius, tiek apie karinę įrangą.
Didelis nerimo šaltinis Kyjivui yra tai, kad dešimtys milijardų dolerių itin svarbios JAV paramos gali nutrūkti išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui atėjus į valdžią.
Karo tyrimų institutas vėlyvą trečiadienį skelbė, jog Rusijos pajėgos pasistūmėjo iš pietų ir dabar yra apie 6 km nuo Pokrovsko.
Vašingtone įsikūręs analitinis centras teigė, kad Donecko operacija Rusijos pajėgoms padarė „milžiniškus nuostolius“. Pasak jo, šie nuostoliai „sumažins jų galimybes ateinančiais mėnesiais paversti šiuos laimėjimus platesnio masto puolamosiomis operacijomis“.
Nors rusų puolimas iš pradžių judėjo lėtai, pastaruoju metu jis įgavo pagreičio Donecke ir privertė Ukrainos pajėgas vietomis atsitraukti. Didelio masto pergalės mūšio lauke Rusija nepasiekė.
Ukrainos žiniasklaida pranešė apie įtampą Ukrainos kariuomenės vadovybėje dėl kylančio spaudimo. Nepatvirtintuose pranešimuose teigiama, kad O. Syrskis, visos kariuomenės vadas, asmeniškai perėmė vadovavimą kai kurioms brigadoms aplink Pokrovską.
Žinomas Ukrainos karininkas, 59-osios motorizuotosios brigados bataliono „Da Vinčio vilkai“ vadas Serhijus Filimonovas, Pokrovsko gynybą pavadino katastrofa.
Vyresnieji karininkai kelia daliniams „nerealius“ reikalavimus ir nežino tikrų aplinkybių fronto linijoje, šią savaitę savo socialinio tinklo „Telegram“ kanale rašė S. Filimonovas.
20:39 | Kyjivą rusai atakavo dronais: visame mieste – pavojaus sirenos
Ketvirtadienio vakarą Kyjive paskelbtas oro pavojus. Pranešama, kad rusai į Ukrainos sostinę paleido dronus kamikadzes „Shahed“.
Kyjivo gyventojai raginami pasislėpti ir likti saugiose vietose, kol bus atšauktas oro pavojus.
19:40 | Trumpas: karą Ukrainoje bus sunkiau užbaigti nei Artimuosiuose Rytuose
Karą Ukrainoje bus sunkiau užbaigti nei Artimuosiuose Rytuose. Tokią nuomonę interviu leidiniui „Time“ išsakė išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Pasak jo, Artimieji Rytai yra lengviau išsprendžiama problema nei „tai, kas vyksta su Rusija ir Ukraina“.
„Artimuosiuose Rytuose viskas vyksta labai produktyviai. Manau, kad (Artimųjų Rytų problema – past.) bus išspręsta“.
D. Trumpas pabrėžė, kad nenori, jog abu karai tęstųsi ir žmonės „žūtų abiejose pusėse“: „Įskaitant Rusiją, Ukrainą ar palestiniečius, izraeliečius ir visus, žinote, skirtingus subjektus, kuriuos turime Artimuosiuose Rytuose. Yra tiek daug skirtingų subjektų. Bet aš nenoriu, kad žmonės būtų žudomi.“
19:16 | Europos užsienio reikalų ministrai: Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas
Ukrainos kelias link narystės NATO yra „negrįžtamas“, ketvirtadienį per susitikimą Berlyne pareiškė septyni Europos užsienio politikos vadovai.
„Mes ir toliau remsime Ukrainą jos negrįžtamame kelyje link visapusiškos euroatlantinės integracijos, įskaitant narystę NATO“, – sakoma Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrų ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovės pranešime.
18:28 | Rutte: NATO gynyba turi įjungti „turbokompresorių“, kad užkirstų kelią karui savo teritorijoje
NATO vadovas Markas Rutte'as ketvirtadienį griežtai įspėjo didinti išlaidas gynybai – įjungti „turbokomresorių, kad būtų užkirstas kelias kitam dideliam karui“, nes Rusijos keliama grėsmė didėja ir Europos šalys turi padaryti daugiau.
„Mes nesame pasirengę tam, kas mūsų laukia po ketverių ar penkerių metų, – sakė B. Rutte Briuselyje. – Pavojus visu greičiu juda mūsų link“.
Spalį NATO generalinio sekretoriaus pareigas pradėjęs eiti M. Rutte pasakė savo pirmąją svarbią kalbą Briuselyje.
Rusijos karas Ukrainoje privertė Vakarų karinį Aljansą sustiprinti savo rytinį flangą ir didinti išlaidas gynybai. Nepaisant padidėjusių gynybos biudžetų, NATO šalių ginklų gamyba vis dar atsilieka nuo Maskvos.
„Rusija rengiasi ilgalaikei konfrontacijai. Su Ukraina. Ir su mumis, – sakė M. Rutte. – Tai, kas vyksta Ukrainoje, gali nutikti ir čia“.
17:20 | Ukraina bandys susigrąžinti pabėgėlius iš Europos
Ukrainos valdžia pristatė planą, kaip nuo kitų metų pradžios bus bandoma susigrąžinti karo su Rusija metu į užsienį pabėgusius gyventojus. Pirmasis projektas bus pradėtas vykdyti Vokietijoje.
16:33 | Trumpas: vienintelis būdas pasiekti taikos susitarimą – tęsti pagalbą Ukrainai
JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo JAV leidimą Ukrainai smogti amerikiečių raketomis „šimtus mylių Rusijos teritorijoje“, bet tuo pačiu pareiškė, kad „vienintelis būdas pasiekti taikos susitarimą – nenutraukti pagalbos Ukrainai“.
15:55 | D. Tuskas: kol kas neplanuojama siųsti užsienio karių į Ukrainą paliaubų atveju
Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad abi šalys išlieka „viena komanda“ karo Ukrainoje ir Europos saugumo klausimais, pranešė „Reuters“.
D. Tuskas taip pat sakė, kad šiuo metu neplanuojama siųsti užsienio karių į Ukrainą net ir tuo atveju, jei būtų pasiektos paliaubos.
„Taip pat noriu užbaigti spekuliacijas apie galimą vienos ar kitos šalies karių buvimą Ukrainoje, kai bus pasiektos paliaubos, ugnies nutraukimas ar taika. Sprendimai dėl Lenkijos veiksmų bus priimami Varšuvoje ir tik Varšuvoje. Mes kol kas tokių veiksmų neplanuojame“, - jo žodžius citavo ‚RBC-Ukraina‘.
15:31 | K. Kallas nori, kad Rusijos turtas būtų tiesiogiai panaudotas padėti Ukrainai
Įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti tiesiogiai naudojamas padėti Ukrainai, ketvirtadienį interviu keliems laikraščiams sakė naujoji Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė.
Kaja Kallas pabrėžė Europos paramos Kyjivui svarbą, kai sausį pareigas pradės eiti išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, ne kartą sakęs, kad sumažins JAV pagalbą Ukrainai.
15:00 | Žmogaus teisių aktyvistė: rusų nelaisvėje yra virš 300 civilių ukrainiečių moterų
Patvirtintais duomenimis, rusų nelaisvėje šiuo metu yra 301 civilė ukrainietė moteris – 25 belaisvės buvo neteisėtai sulaikytos dar iki plataus masto invazijos pradžios, o likusios 276 į nelaisvę paimtos jau jai prasidėjus.
Šią informaciją feisbuke paskelbė Krymo žmogaus teisių grupės vadovė Olha Skrypnyk.
„Karo belaisvių paieškos ir išlaisvinimo veiksmų koordinavimo centro 2024 m. gruodžio duomenimis, mažiausiai 25 civilės moterys buvo neteisėtai sulaikytos dar iki plataus masto invazijos, o 276 – jau jai prasidėjus“, – rašoma jos pranešime.
Šie skaičiai nėra galutiniai, kadangi manoma, jog rusų nelaisvėje esančių moterų skaičius yra gerokai didesnis. Tačiau patvirtinti, kad jos yra laikomos laisvės atėmimo vietose yra nepaprastai sunku, mat Rusija atsisako teikti informaciją apie civilius.
O. Skrypnyk pabrėžė, kad, remiantis šiais nebaigtiniais duomenimis, po 2022 m. vasario 24 d. sulaikytų civilių moterų skaičius yra 11 kartų didesnis nei iki plataus masto invazijos pradžios.
Ji akcentavo, kaip svarbu apibrėžti vyriausybės atsakomybės sritis, ypač po pastaruoju metu įvykusių pokyčių, tokių, kaip pertvarka Reintegracijos ministerijoje bei Nacionalinės vienybės ministerijos įsteigimas. Siekiant patenkinti civilių įkaitų ir jų artimųjų poreikius, būtina apibrėžti aiškias pareigas, o Asmens laisvės atėmimo faktų nustatymo komisija turėtų teikti sulaikytųjų šeimoms vienokią ar kitokią valstybinę pagalbą.
Pranešama, kad Rusija yra įkalinusi daugiau nei 14 000 civilių ukrainiečių.
14:21 | Macronas atvyksta į Varšuvą aptarti paramos Ukrainai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atvyko į Varšuvą aptarti paramos Ukrainai didinimo, atsižvelgiant į svarstymus apie galimas taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos vykdomą karą.
Nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Lenkija tvirtai remia kaimyninę Ukrainą ir yra svarbus logistikos centras, per kurį Kyjivui teikiama Vakarų karinė pagalba.
Lenkija stengiasi aptarti Ukrainos reikalus su įvairiais užsienio pareigūnais, nes ruošiasi kitą mėnesį perimti rotacinį pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad taikos derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo galėtų prasidėti „šią žiemą“.
„Mūsų pirmininkavimas (ES) visų pirma bus bendrai atsakingas už tai, kaip atrodys politinis kraštovaizdis, galbūt kaip atrodys padėtis (taikos) derybų metu“, – sakė jis.
E. Macrono biuras pranešė, kad prieš Lenkijos pirmininkavimą ES jis ir D. Tuskas kalbėsis apie „Europos paramą Ukrainai naujame transatlantiniame kontekste“.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs, kad Ukrainos krizės sprendimas bus jo svarbiausias prioritetas, kai jis kitą mėnesį pradės eiti pareigas.
Praėjusį šeštadienį jis susitiko su E. Macronu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per vizitą Prancūzijoje – tai buvo pirmoji jo kelionė į užsienį po perrinkimo.
Vėliau D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ parašė, kad „turėtų būti nedelsiant nutraukta ugnis ir pradėtos derybos“.
Antradienį V. Zelenskis sakė esąs dėkingas už D. Trumpo „tvirtą nusiteikimą“ užbaigti karą Ukrainoje. Anksčiau jis teigė, kad Ukrainai reikia „efektyvių taikos garantijų“, ir pasisakė už šalies narystę NATO.
„Paliaubos be garantijų gali bet kurią akimirką vėl įplieksti [kovas], kaip (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas jau yra padaręs anksčiau“, – sakė jis.
Kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad E. Macronas ir D. Tuskas taip pat gali aptarti Europos taikos palaikymo misijos siuntimą į Ukrainą. Tačiau Paryžius šių pranešimų nepatvirtino.
Vienas diplomatinis šaltinis su anonimiškumo sąlyga sakė, kad „jie kalbėsis apie saugumo garantijas ir apie tai, kas bus po to, t. y. kaip gali atrodyti rytojus, atsižvelgiant į sąlygas, kurias nustatys ukrainiečiai“.
Gynybos ekspertas Elie Tenenbaumas AFP sakė, kad „Prancūzija ir Didžioji Britanija, iš vienos pusės, ir tada lenkai, Baltijos šalys, Skandinavijos šalys... ir galbūt kiti sąjungininkai“ galėtų dalyvauti tokiame plane.
Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI) ekspertas E. Tenenbaumas apskaičiavo, kad potencialiai gali reikėti 40 000 karių.
E. Macronas jau vasario mėnesį buvo iškėlęs Vakarų karių siuntimo į Ukrainą idėją.
„Atvirai kalbant, mes galime mąstyti ir dirbti remdamiesi Emmanuelio (Macrono) pozicija“, – pirmadienį Kyjive sakė V. Zelenskis.
„Jis pasiūlė, kad Ukrainos teritorijoje turėtų būti kurios nors valstybės karių, kurie užtikrintų mūsų saugumą, kol Ukraina nėra NATO narė“, – pridūrė jis.
13:24 | Ukraina paaiškino, kodėl dabar nenori derėtis su Rusija
Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas paaiškino, kodėl Ukraina šiuo metu nenori derėtis su Rusija, rašo „Kanal 24“.
12:41 | Padėtis kritiškai svarbiame Ukrainos mieste kaista: rusai meta visas turimas pajėgas
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis aplankė 38-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados karius, dirbančius Pokrovsko kryptimi, rašo „Ukrinform“.
„Šiuo metu Pokrovsko sektoriuje tęsiasi kovos, priešas turi persvarą, visų pirma, gyvosios jėgos atžvilgiu. Turime priimti nestandartinius sprendimus, kad padidintume gynybos stabilumą ir efektyviau naikintume okupantus“, – sako jis.
Anot O. Syrskio, „kovos vyksta itin įnirtingai. Rusijos okupantai meta visas turimas pajėgas į priekį, bandydami pralaužti Ukrainos karių gynybą. Ukrainos kariai demonstruoja nepaprastą atsparumą ir padaro priešui didelių nuostolių“.
„Tokiomis aplinkybėmis pagrindinis mūsų uždavinys – stiprinti gynybą, ypač aprūpinti dalinius pakankamu kiekiu amunicijos ir nuolatiniu jos tiekimu“, – pabrėžia jis.
„Esu dėkingas kariams už jų drąsą ir ištvermę kovojant su priešu“, – priduria O. Syrskis.
12:27 | Naujasis EK narys sieks nutraukti visus energetikos ryšius su Rusija
Naujasis už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas teigia, kad svarbiausias jo prioritetas yra parengti planą, kaip galutinai nutraukti visus „energetinius ryšius“ tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
Apie tai jis kalbėjo interviu leidiniui „Politico“.
„Tai, kad mums pavyko sumažinti priklausomybę iki tokio lygio, kokį dabar turime, iš tikrųjų yra nemažas pasiekimas“, – sakė D. Jørgensenas.
Jis pridūrė, kad sukurs „realų veiksmų planą, kuriame bus numatytos veiksmingos priemonės ir įrankiai, padėsiantys mums išspręsti likusią problemos dalį“.
Pasak naujojo EK nario, jo plane daugiausia dėmesio bus skiriama „visų pirma dujoms, bet taip pat naftai ir branduolinei energetikai“.
Pasak jo, planas bus parengtas per pirmąsias 100 dienų nuo jo atėjimo į pareigas (t. y. iki kovo vidurio).
Europos Sąjunga jau įvedė visišką draudimą Rusijos akmens anglių ir naftos eksportui jūrų transportu, o savo priklausomybę nuo Rusijos dujotiekių sumažino maždaug dviem trečdaliais.
Anksčiau EK pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė, kad ES galėtų pirkti daugiau amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų, kad išvengtų galimo prekybos karo su JAV.
„Turime nepamiršti, kad priklausomybės nuo Rusijos nebūtume galėję sumažinti be energijos iš... JAV, – sakė D. Jørgensenas. – Jie tikrai yra mūsų draugai ir, žinoma, tikiuosi, kad mes ir toliau liksime draugais.“
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Belgija, viena didžiausių Europos suskystintųjų gamtinių dujų importuotojų iš Rusijos, paragino ES uždrausti rusišką kurą.
12:14 | Maskvos parke nušautas praeivis: aiškėja, kad tai galėjo būti vienas geriausių Rusijos raketų kūrėjų
Pamaskvėje, Kotelnikuose esančiame parke gruodžio 10-ąją buvo nušautas praeivis. Rusijos informavimo priemonės jo tapatybės neatskleidžia, tačiau Aleksandras Nevzorovas tvirtina, kad tai Michailas Šatskis – vienas iš vedančiųjų šalies raketų kūrėjų.
11:05 | Rusai ruošiasi puolimui: iš Krymo perkelia pajėgas kitur
Rusai perkelia savo įrangą iš laikinai okupuoto Krymo į Zaporižios regioną, rašo „Kanal 24“. Rusija nori sustiprinti savo puolimą.
10:18 | Ukrainos pasieniečiai sunaikino rusų tanką ir dvi ginklų saugyklas
Pasieniečiai iš brigados „Pomsta“ (Kerštas) sėkmingai sunaikino priešų karinės technikos, pėstininkų ir karinės infrastruktūros.
Apie tai feisbuke pranešė Jevheno Pikuso 3-iasis pasieniečių padalinys.
„Sunaikintas tankas „T-72“, septyni elektros generatoriai ir keturi minosvaidžiai. Susprogdinti du amunicijos sandėliai ir du bepiločių orlaivių valdymo centrai, taip pat tuzinas priešų slėptuvių ir būrys pėstininkų – toks yra kovinių dronų operatorių iš brigados „Pomsta“ bepiločių orlaivių dalinio „Feniksas“ darbo rezultatas“, – pranešė pasieniečiai.
Pirmiau buvo pranešta, kad pasieniečiai Luhansko regione sunaikino sunkiosios rusų technikos ir dešimtis karių pozicijų.
9:47 | Scholzo teigimu, jo telefoninis pokalbis su Putinu buvo „nuviliantis“, bet jis ir vėl jį pakartotų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasakė, kad yra nusiteikęs dar kartą pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nors paskutinis jųdviejų pokalbis telefonu ir buvo bevaisis.
„Jis buvo nuviliantis, – trečiadienį kalbėdamas per televiziją pasakė O. Scholzas. – Jis (V. Putinas) tiesiog kartojo visas savo formules.“
Nepaisydamas Ukrainos ir Rytų Europos šalių kritikos šio skambučio atžvilgiu, O. Scholzas pasakė, kad būtina priversti V. Putiną suprasti, jog jis negali tikėtis, kad Vokietija Ukrainai ims teikti mažiau pagalbos.
O. Scholzas sakė paraginęs V. Putiną „išvesti karius, kad galėtų prasidėti taikūs procesai“.
Kalbėdamas apie skambutį, kancleris pasakė: „Visą tai būtina padaryti ir aš dar kartą tai padarysiu. Tačiau jokių iliuzijų dėl to puoselėti neturėtume“.
O. Scholzas lapkričio viduryje savo paties iniciatyva pirmąkart nuo 2022 m. gruodžio paskambino V. Putinui.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino O. Scholzą savo skambučiu atvėrus „Pandoros skrynią“.
9:23 | „The Hill“: JAV prašo žvalgybos įvertinti, kas nutiktų, jei nutrauktų paramą Ukrainai
JAV įstatymų leidėjai prašo žvalgybos įvertinti saugumo riziką, jei valstijos nustotų tiekti ginklus Ukrainai ir Rusija laimėtų karą, rašo „The Hill“.
Įstatymų leidėjai reikalauja, kad ši nuostata būtų įtraukta į Nacionalinės gynybos įstatymą.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs, kad jam pradėjus eiti pareigas Ukraina „tikriausiai“ turėtų ruoštis mažesnei karinei pagalbai iš JAV.
Įstatymų leidėjai paveda Nacionalinės žvalgybos direktoriui, Gynybos žvalgybos agentūros direktoriui ir Centrinės žvalgybos agentūros direktoriui pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta Rusijos karo prieš Ukrainą eiga, susijusi su JAV pagalba ir pasekmėmis.
Ataskaitos detalės turėtų apimti poveikį Ukrainos kariuomenės gebėjimui gintis nuo Rusijos agresijos, jei JAV ir toliau teiks arba atsisakys teikti karinę ir ekonominę paramą; taip pat jei JAV ir toliau leis arba atsisakys leidimo naudoti tolimojo nuotolio raketas smogti į Rusijos teritoriją.
Įstatymų leidėjai taip pat nori, kad žvalgybos vadovai įvertintų galimo Rusijos pralaimėjimo Ukrainai poveikį JAV nacionalinio saugumo interesams, įskaitant galimą tolesnę Rusijos, Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos agresiją.
Ataskaita turi būti pateikta neįslaptinta forma, tačiau gali būti su įslaptintu priedu, ir pristatyta Atstovų Rūmų ir Senato žvalgybos komitetams, taip pat Ginkluotųjų tarnybų, Užsienio reikalų, Užsienio santykių ir kitiems skyriams.
Įstatymų leidėjai reikalauja, kad ataskaita būtų pateikta per 90 dienų nuo įstatymo pasirašymo. Todėl neaišku, kaip ataskaitoje bus atsižvelgta į J. Bideno žvalgybos vadovų indėlį, palyginti su D. Trumpo kandidatais į žvalgybos postus.
9:12 | Zelenskis: kvietimas į NATO turėtų būti taikomas visai Ukrainos teritorijai
Jei siekiama iš tikrųjų užbaigti karą, Ukraina turėtų gauti oficialų kvietimą prisijungti prie NATO. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu CBN.
„Teiginys, kad Ukraina siekia įtraukti NATO (į karą su Rusija – red.), yra netiesa. Štai kodėl mes norėjome kvietimo (į NATO – red.), ir žinome, kad karo akivaizdoje į NATO nebūsime priimti. Bet jeigu mes iš tikrųjų norime užbaigti karą, reikia duoti Ukrainai (kvietimą – red.).
„Kvietimas turi apimti visą Ukrainos teritoriją, tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis. Čia nėra apie ką daugiau kalbėti, nes tokia yra mūsų konstitucija ir tarptautinė teisė... Tačiau Aljanso veiksmai galėtų apsiriboti ta dalimi, kurią kontroliuoja Ukraina, o ateityje – būti plečiami“, – sakė V. Zelenskis.
Šiuo metu, pasak prezidento, nėra jokio kito „pasaulinio skėčio“ ir saugumo garantijos, išskyrus NATO.
Ukrainos prezidentas priminė, kad šalis jau yra sudariusi beveik 20 dvišalių susitarimų dėl saugumo garantijų. Jie liečia finansinę, humanitarinę, sveikatos apsaugos, energetikos ir kitą pagalbą, dangaus apsaugą, taip pat ginklus bei sankcijų politiką. Tačiau tarp saugumo garantijų modelių, užtikrinančių sienų apsaugą, NATO šiuo metu yra efektyviausias, pabrėžė jis.
V. Zelenskis pridūrė, kad Ukrainos pakvietimas įstoti į NATO būtų pirmas žingsnis, kuris neprilygtų narystei. Tai, jo nuomone, reiškia sąžiningus santykius, sąžiningą atsakymą į klausimą, ar Ukraina galiausiai taps NATO nare. Ir šis žingsnis būtų aiškus signalas Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kad Ukraina bus Aljanso dalis.
Kartu valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukraina supranta, jog įstojimas į NATO neįmanomas, kol jos teritorijoje siaučia karas, ir „nenori į šį karą įtraukti kitų šalių karių“.
Kaip pranešė „Ukrinform“, leidinys „Politico“, remdamasis keturiais JAV ir NATO pareigūnais, rašė, kad Vokietija ir JAV yra vienos didžiausių valstybių, kurios neskuba kviesti Ukrainos į NATO.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusią savaitę per JAV prezidento Joe Bideno vizitą Berlyne sakė žurnalistams: „Mes darome viską, kas įmanoma, kad NATO netaptų karo šalimi, kad šis karas nevirstų daug didesne katastrofa.“
Vengrija ir Slovakija taip pat priešinasi tokiam žingsniui – nes dabartiniai jų vadovai laikosi iš esmės prokremliškos pozicijos.
Tokios šalys kaip Belgija, Slovėnija ar Ispanija „slepiasi“ už JAV ir Vokietijos, ir toliau nenorėdamos kviesti Ukrainos į NATO, sakė vienas NATO pareigūnas. Kitas pareigūnas pridūrė, kad šios šalys abstrakčiai remia šią idėją, tačiau kai tik ji priartės prie įgyvendinimo, jos ims viešiau jai priešintis.
Tarp nedaugelio entuziastingiau nusiteikusių pakviesti Ukrainą yra Baltijos šalys ir Lenkija. Pastaroji pasisako už tai, kad „Ukrainai būtų atverta narystės NATO perspektyva“, sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Tačiau „Politico“ kalbinti pareigūnai pabrėžė, kad nei JAV, nei Vokietija neatmeta Ukrainos prisijungimo prie Aljanso galimybės.
8:58 | Smūgio Zaporižiai aukų skaičius išaugo iki 10
Rusijos smūgio dviem pastatams Ukrainos Zaporižioje aukų skaičius padidėjo iki 10, ketvirtadienį pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Antradienį įvykdytas išpuolis buvo dar vienas iš intensyvėjančių smūgių Pietų Ukrainai, pakurstęs nuogąstavimus dėl galimo naujo rusų puolimo šioje srityje.
Griuvėsiuose suradus dar vienos aukos – moters – palaikus, žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 10, sakė I. Fedorovas.
Dar 22 žmonės per šį smūgį, kai buvo sugriauta klinika ir biurų pastatas, buvo sužeisti, rašė jis platformoje „Telegram“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė šią rusų ataką ir paragino sąjungininkus Vakaruose atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų.
Praėjusį penktadienį per rusų smūgį Zaporižiai taip pat žuvo 10 žmonių.
Maskva trečiadienį apkaltino Kyjivą vakarietiškomis raketomis apšaudžius karinį aerodromą Rusijos pietiniame Rostovo regione ir pažadėjo keršyti Ukrainai.
Vienas JAV pareigūnas trečiadienį sakė, kad Rusija netrukus gali vėl panaudoti prieš Ukrainą savo naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“.
8:29 | Ukrainoje mūšio lauke sunaikinta dar 1 390 rusų
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 12 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 758 730 karių, iš kurių 1 390 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 532 priešų tankus (+6), 19 644 šarvuotąsias kovos mašinas (+28), 21 072 artilerijos sistemas (+5), 1 253 raketų paleidimo sistemas, 1 023 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 20 111 nepilotuojamųjų orlaivių (+4), 2 861 kruizinę raketą (+2), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 31 127 transporto priemones ir kuro cisternas (+54), 3 642 specialiosios įrangos vienetus (+1).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
8:00 | Analitikai perspėja: rusai artėja prie kritiškai svarbaus Ukrainos miesto
Padėtis Ukrainos Pokrovsko kryptimi yra kritinė, rusai tęsia puolimą, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
Anot analitikų, Rusijos kariai tęsia puolimą į pietus nuo Pokrovsko. ISW teigia, kad tokie manevrai leis Rusijos kariams pasiekti pozicijas maždaug už šešių kilometrų nuo Pokrovsko.
„Artimiausiomis dienomis priešas gali mėginti apsupti Ukrainos pajėgas tarp Novy Trud ir Dačenskoje, kad galėtų rengti puolimą prie Ševčenkovo“, – sako analitikai.
Hortycios operatyvinės grupės atstovas pulkininkas leitenantas Nazaras Vološynas sako, kad dėl užsitęsusių mūšių buvo sunaikintos dvi ukrainiečių pozicijos ir viena prarasta.
„Dabar atliekami veiksmai pozicijoms atkurti“, – sako jis.
„Ukrainos bataliono vadas apibūdino padėtį kaip „kritinę“, pabrėždamas, kad Rusijos pajėgos atakuoja ukrainiečių pozicijas iki 30 kartų per dieną ir turi didelį pranašumą personalo ir artilerijos skaičiumi“, – teigia ISW.
Anot analitikų, šį miestą rusai nori užimti nepaisant didelių nuostolių. Ukraina anksčiau perspėjo, kad jis yra kritiškai svarbus.
7:14 | Nerami naktis: Kurske ir Čečėnijoje griaudėjo galingi sprogimai
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos Kurske ir Čečėnijos Grozne nugriaudėjo galingi sprogimai, rašo „Kanal 24“. Rusai skelbia, kad sulaukė dronų atakos.
Rusų „Telegram“ kanalai skelbia, kad Grozne galėjo būti atakuotas Čečėnijos vidaus reikalų ministerijos antrojo pulko pastatas.
Skelbiama, kad sprogimai nugriaudėjo apie 00:55 vietos laiku. Pirminiais duomenimis, yra nukentėjusiųjų, tačiau jų skaičius nežinomas.
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas patvirtino, kad prieš Grozną buvo įvykdyta drono ataka, dronas esą numuštas virš kareivinių pastatų. Pastate kilo gaisras.
Apie vidurnaktį sprogimai griaudėjo ir Kurske. Skelbiama, kad jie buvo tokie garsūs, kad suveikė automobilių signalizacijos. Vietos valdžia sprogimų nekomentavo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
