Kariuomenė: paliaubų palaikymui Ukrainoje Šveicarija galėtų pasiųsti 200 karių
Paliaubų atveju Šveicarija galėtų išsiųsti į Ukrainą 200 taikos palaikymo karių, sekmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Blick“ sakė šalies ginkluotųjų pajėgų vadovas.
Thomasas Suessli sakė „Blick“, kad vis dėlto svarbu „atskirti taikos vykdymo įsipareigojimus ir taikos palaikymo įsipareigojimus. „Taikos vykdymas reiškia, kad taika turi būti įvedama ginklu. Tokiu atveju Šveicarija nedalyvaus“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, taikos palaikymas galėtų prasidėti, kai Rusija ir Ukraina susitars nutraukti karo veiksmus ir sutiks, kad Jungtinės Tautos (JT) pasiųstų taikos palaikymo pajėgas taikai garantuoti.
„Jei mums būtų įsakyta dalyvauti misijoje, sukurtume mokymo koncepciją mokyti ir parengti mūsų karius. Tada pradėtume juos verbuoti ir mokyti“, – sakė Th. Suessli. Jis pridūrė, kad Šveicarija „greičiausiai galėtų suteikti maždaug 200 karių per devynis ar dvylika mėnesių“.
Kariuomenės vadas paaiškino, kad taikos palaikymas reiškia, jog ginklus būtų galima dislokuoti tik savigynai, kaip pavyzdį paminėjo Kosovą, kur šveicarų kariai tarnauja NATO vadovaujamose pajėgose.
Th. Suessli sakė, kad kol kas neaišku, ko reikėtų JT ir ką nuspręstų parlamentas, todėl visa tai – „hipotetiniai klausimai, nes dar nėra nei taikos, nei JT prašymo“.
Kremlius: Rusija „niekada neparduos“ užgrobtų Ukrainos teritorijų
Kremlius sekmadienį pareiškė, kad „niekada neparduos“ teritorijos, kurią užėmė Rytų Ukrainoje, kaip dalį bet kokio susitarimo dėl paliaubų.
„Žmonės jau seniai nusprendė prisijungti prie Rusijos“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė valstybinei televizijai.
Jis kalbėjo apie puolimo metu Maskvos surežisuotus referendumus Rytų Ukrainoje, kuriuos Kyjivas, Vakarai ir tarptautiniai stebėtojai pavadino farsu.
„Niekas niekada neparduos šių teritorijų. Tai svarbiausia“, – teigė D. Peskovas.
Pirmadienį bus minimos trečiosios Rusijos invazijos metinės, Kyjivui ir sąjungininkams Europoje nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo Kremliui palankaus politikos posūkio.
Saudo Arabijoje jau įvyko JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybos – pirmosios nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį – dėl santykių atstatymo ir būdų karui užbaigti paieškos.
Anot D. Peskovo, D. Trumpo ir Vladimiro Putino dialogas yra „daug žadantis“.
„Tai dviejų nepaprastų prezidentų dialogas. Tai daug žadantis dalykas“, – kalbėjo jis.
Anksčiau šią savaitę D. Trumpas pavadino V. Zelenskį, kritikuojantį JAV administraciją, „diktatoriumi be rinkimų“ ir perspėjo, kad jam „geriau veikti greitai“ ir derėtis dėl karo nutraukimo, kitaip rizikuoja neturėti šalies, kuriai galėtų vadovauti.
Anot D. Peskovo, D. Trumpo priešiškumas Ukrainos prezidentui yra „visiškai suprantamas“.
„V. Zelenskis išsakė netinkamų pastabų valstybės vadovui. Jis tai daro nuolatos, – sakė Kremliaus atstovas spaudai. – Joks prezidentas netoleruotų tokio elgesio. Taigi jo (D. Trumpo) reakcija yra visiškai suprantama.“
Rusija sekmadienį mini vadinamąją Tėvynės gynėjų dieną.
Zelenskis ragina JAV ir ES vienytis siekiant ilgalaikės taikos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino Jungtines Valstijas ir Europą siekti vienybės, kad būtų pasiekta ilgalaikė taika.
Pirmadienį bus minimos trečiosios Rusijos invazijos metinės, Kyjivui ir sąjungininkams Europoje nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) promaskvietiško politikos posūkio.
„Turime dėti visas pastangas, kad Ukrainoje būtų pasiekta ilgalaikė ir teisinga taika. Tai įmanoma, jei visi partneriai bus vieningi: mums reikia visos Europos stiprybės, Amerikos stiprybės ir visų, kurie nori ilgalaikės taikos, stiprybės“, – platformoje „Telegram“ sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad naktį šalis patyrė didžiausią Rusijos dronų ataką nuo invazijos pradžios.
Anot Ukrainos karinių oro pajėgų, Rusija per naktį į Ukrainą paleido 267 dronus.
Saudo Arabijoje jau įvyko JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybos – pirmosios nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį – dėl santykių atstatymo ir būdų karui užbaigti paieškos.
Anksčiau šią savaitę D. Trumpas pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir perspėjo, kad jam „geriau veikti greitai“ ir derėtis dėl karo nutraukimo, kitaip rizikuoja neturėti šalies, kuriai galėtų vadovauti.
Estija suteiks Ukrainai 100 mln. eurų vertės karinę pagalbą
Estija žada toliau teikti Ukrainai karinę pagalbą, kad ji apsigintų nuo Rusijos invazijos – pirmadienį sukaks treji metai nuo karo pradžios.
„Vyriausybė nusprendė nupirkti 10 tūkst. artilerijos sviedinių ir kuo greičiau išsiųsti juos į Ukrainą“, – šeštadienio vakarą sakė premjeras Kristenas Michalas ir pridūrė, kad ginkluotosios pajėgos pristatys 750 tūkst. pakuočių maisto iš savo rezervų.
Be to, Estija aprūpins Kyjivą karine įranga už 100 mln. eurų iš savo ginklų pramonės, sakė K. Michalas.
Gynybos ministras Hanno Pevkuras socialinės žiniasklaidos platformoje X parašė, kad į pristatymą įeis „10 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių“.
Ukraina atremia plataus masto Rusijos invaziją nuo 2022 m. vasario 24 d. ir yra labai priklausoma nuo Vakarų karinės pagalbos. Europos Sąjungos ir NATO narė Estija, besiribojanti su Rusija, yra viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų.
„Ukraina gali pasikliauti Estija dabar ir ateityje“, – pabrėžė K. Michalas, kalbėjęs antrame pagal didumą Estijos mieste Tartu, esančiame mažiau nei už 50 kilometrų į vakarus nuo Rusijos sienos.
Duda: JAV prezidentas lankysis Lenkijoje
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad šeštadienį per susitikimą Vašingtone su Donaldu Trumpu pakvietė JAV prezidentą apsilankyti Varšuvoje.
„Jis pasakė, kad atvyks į Lenkiją“, – teigė A. Duda ir pridūrė, jog „tai techninis klausimas“, kada įvyks vizitas, „ar jis bus susijęs su Trijų jūrų viršūnių susitikimu, ar artėjančiu NATO viršūnių susitikimu Hagoje“.
„Turime prisiminti, kad nesame nei vienintelė šalis, nei vienintelė pasaulyje sąjungininkė, tačiau JAV prezidentas aiškiai pasakė, kad atvyks į Lenkiją“, – pakartojo A. Duda.
Kariuomenė: Rusija per naktį į Ukrainą paleido 267 dronus, daugiausiai nuo karo pradžios
Rusija per naktį į Ukrainą paleido 267 dronus, sekmadienį pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos; anot jų, tai didžiausias skaičius nuo 2022-ųjų vasario, kai prasidėjo plataus masto karas.
Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas pranešė apie 267 dronus, pastebėtus Ukrainos danguje nuo šeštadienio iki sekmadienio, ir pavadino tai „vieno išpuolio rekordu“ nuo invazijos pradžios beveik prieš trejus metus.
Iš jų 138 perėmė oro gynyba, o 119 buvo „prarasti“ nepadarydami žalos, sakė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Putinas pareiškė, kad jo kariuomenė Ukrainoje „gina Rusijos ateitį“
Sekmadienį, trečiųjų Maskvos puolimo metinių išvakarėse, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo kariai Ukrainoje gina „nacionalinius interesus“ ir kad ryžtas stiprinti šalies ginkluotąsias pajėgas „nepasikeis“.
Kremliaus išplatintame vaizdo įraše V. Putinas sakė, kad jo kariai „rizikuodami gyvybėmis ir drąsiai gina savo tėvynę, nacionalinius interesus ir Rusijos ateitį“, bei pridūrė, kad „mūsų ginkluotųjų pajėgų stiprinimo ir plėtros strategija išlieka nepakitusi“.
Šie komentarai pateikti prieš trečiąsias Rusijos puolimo Ukrainoje – daugiausiai aukų pareikalavusio ginkluoto konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo – metines.
Į valdžią atėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas užmezgė ryšį su V. Putinu, sausio 12 d. jiedu pusantros valandos kalbėjosi telefonu. Saudo Arabijoje įvyko pirmosios Rusijos ir Amerikos derybos, po jų Kremlius pareiškė norintis atnaujinti dialogą su Vašingtonu „visais parametrais“.
Sekmadienį V. Putinas pareiškė norintis aprūpinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas „naujų, modernių modelių“ ginklais ir įranga.
Pernai lapkritį Rusija paleido į Ukrainą iki tol nežinomą eksperimentinę hipergarsinę raketą „Orešnik“.
2022 m. vasario 24 d. Ukrainą užpuolusi Rusija laiko NATO plėtrą grėsme savo saugumui, ypač jei į Aljansą būtų priimta Ukraina. Prieš karą Kremlius iškėlė ultimatumą Vakarams, pareikalavęs, kad NATO „grįžų prie 1997-ųjų ribų“. Tai reikštų, kad Aljansas privalo pasitraukti iš 1999 m. narėmis tapusių Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir 2004 m. įstojusių Baltijos šalių, Slovakijos, Rumunijos, Bulgarijos, Slovėnijos. Be to, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, į NATO skubiai įstojo Suomija ir Švedija.
JK paskelbs plačias sankcijas Rusijai
Pirmadienį, kai sukaks treji metai nuo karo Ukrainoje pradžios, Londonas pristatys reikšmingą sankcijų Rusijai paketą, sekmadienį pranešė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy.
„Taip pat laikas užsukti varžtus (Vladimiro) Putino Rusijai“, – sakoma D. Lammy pranešime. „Rytoj planuoju paskelbti didžiausią nuo pirmųjų karo dienų sankcijų Rusijai paketą, pakirsiantį jos karinę mašiną ir sumažinsiantį pajamas, maitinančias naikinimo gaisrus Ukrainoje“, – pridūrė jis.
JK nusprendė sugriežtinti sankcijas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pastarosiomis savaitėmis siekiant nustumti Kyjivą ir jo rėmėjus Europoje nuo derybų su Rusija dėl konflikto ateities.
„Tai kritinė akimirka Ukrainos, Didžiosios Britanijos ir visos Europos istorijoje (...) Dabar atėjo laikas Europai padvigubinti mūsų paramą Ukrainai“, – sakė D. Lammy.
Nuo karo pradžios iki šių metų sausio mėnesio Londonas jau įvedė sankcijas 1 900 asmenų ir organizacijų, susijusių su V. Putino vyriausybe. Sankcijos yra nukreiptos į Rusijos finansų, aviacijos, karinį ir energetikos sektorius, įskaitant bankų turto įšaldymą, kelionių draudimus ir prekybos apribojimus.
Europos Sąjungos (ES) šalys praėjusią savaitę susitarė dėl naujų sankcijų, įskaitant draudimą importuoti rusišką aliuminį, paketo, jis oficialiai bus patvirtintas pirmadienį.
D. Lammy pakartojo, kad JK teiks karinę paramą, apimančią įsipareigojimą kasmet skirti Kyjivui po 3 mlrd. svarų sterlingų, ir „prireikus bus pasirengusi suteikti JK karius kaip taikos palaikymo pajėgas“.
Šeštadienį JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris surengė atskirus pokalbius telefonu su ES vadove Ursula von der Leyen ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pakartojo panašią žinutę. Ketvirtadienį K. Starmeris išvyksta į Vašingtoną susitikti su D. Trumpu, jis tikisi veikti kaip „tiltas“ tarp JAV ir Europos, kad garantuotų teritorines bei saugumo garantijas Kyjivui tuo atveju, jei būtų sudarytas susitarimas dėl karo pabaigos. Užduotis atrodo vis sudėtingesnė po praėjusią savaitę kilusio viešo V. Zelenskio ir D. Trumpo, pavadinusio Ukrainos lyderį „diktatoriumi“ ir gyrusio „geras derybas“ su Rusija, kivirčo.
Penktadienį interviu „Fox News“ D. Trumpas taip pat apkaltino K. Starmerį ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kad jie nieko nedarė, kad užbaigtų karą.
Europos šalys baiminasi, kad jei Vašingtonas privers Ukrainą sudaryti blogą susitarimą, V. Putinas galės paskelbti pergalę ir žemynas bus paliktas padrąsintos Maskvos malonei.
Trumpas: JAV nori kaip nors susigrąžinti Ukrainai skirtus pinigus
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad bando susigrąžinti milijardus dolerių, nusiųstus Ukrainai paremti kare su Rusija.
Vašingtonas ir Kyjivas šiuo metu derasi dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, kurio D. Trumpas nori kaip kompensacijos už jo pirmtako Joe Bideno Ukrainai suteiktą karo pagalbą.
Per pirmąjį mėnesį nuo jo atėjimo į valdžią jis pakeitė JAV užsienio politiką, pradėdamas derybas su Kremliumi, aplenkdamas Ukrainą ir Europą.
D. Trumpas delegatams Konservatyviojoje politinio veiksmo konferencijoje (CPAC) netoli Vašingtono sakė: „Aš stengiuosi atgauti pinigus arba juos užtikrinti.“
„Noriu, kad jie mums ką nors duotų už visus mūsų suteiktus pinigus. Mes prašome retųjų metalų ir naftos, bet ko, ką galime gauti, – kalbėjo jis. – Ketiname susigrąžinti savo pinigus, nes tai tiesiog nesąžininga. Pamatysime, bet manau, kad esame gana arti susitarimo, ir geriau, kad būtume arti, nes tai siaubinga situacija.“
Kiek anksčiau vienas šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nepasirengęs“ pasirašyti tokio susitarimo, nepaisant didėjančio JAV spaudimo.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas), kuris šią savaitę susitiko su V. Zelenskiu, teigė, kad Ukrainos prezidentas supranta, jog susitarimo su JAV pasirašymas yra itin svarbus.
Tačiau šaltinis Ukrainoje AFP sakė, kad Kyjivui pirmiausia reikia garantijų.
„Tokios formos, kokios dabar yra projektas, prezidentas nėra pasirengęs priimti, mes vis dar bandome padaryti pakeitimus ir pridėti konstruktyvumo“, – šeštadienį teigė šaltinis.
„Susitarime nėra jokių Amerikos įsipareigojimų dėl garantijų ar investicijų, viskas apie jas yra labai miglota, ir jie nori iš mūsų išvilioti 500 mlrd. dolerių (477,81 mlrd. eurų), – pridūrė šaltinis. – Kas tai per partnerystė? (...). Ir kodėl mes turime duoti 500 mlrd. dolerių, atsakymo nėra.“
Anksčiau šią savaitę D. Trumpas pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir perspėjo, kad jam „ geriau veikti greitai“ ir derėtis dėl karo nutraukimo, kitaip rizikuoja neturėti šalies, kuriai galėtų vadovauti. Jis taip pat melagingai pareiškė, kad karą su Rusija „pradėjo“ Ukraina.
Vašingtonas yra pasiūlęs Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl karo Ukrainoje, kurioje neminima Rusijos okupuota Ukrainos teritorija, AFP sakė diplomatiniai šaltiniai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Šaltiniai: pirmadienį Lavrovas lankysis Turkijoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį, minint trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, lankysis Turkijoje, sekmadienį pranešė Turkijos diplomatiniai šaltiniai.
Ankaroje S. Lavrovas surengs derybas su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu, sakė šaltinis ir pridūrė, kad jie, be kitų dalykų, aptars karą Ukrainoje.
NATO narė Turkija siekia vaidinti svarbų vaidmenį nutraukiant karo veiksmus, 2022 m. kovą du kartus surengė tiesiogines Maskvos ir Kyjivo derybas.
Antradienį su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu susitikęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad jo šalis būtų „ideali šeimininkė“ Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono deryboms dėl karo užbaigimo.
Maskva ir Vašingtonas jau pradėjo tiesioginį dialogą: JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Saudo Arabijoje susitikę Rusijos ir Amerikos pareigūnai sutarė pradėti santykių atkūrimą.
Pastarąjį kartą S. Lavrovas lankėsi Turkijoje spalį, taip pat turėtų aplankyti Rusijos sąjungininką Iraną.
Šią savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad Turkija būtų „ideali šeimininkė“ .
Ankara suteikė Ukrainai bepiločių orlaivių, bet neprisidėjo prie Vakarų vadovaujamų sankcijų Maskvai. Turkija, kartu su Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais, suvaidino tarpininkės vaidmenį Ukrainai ir Rusijai keičiantis belaisviais.