Svarbiausios dienos naujienos:
12:28 | Zelenskis: sutarėme su NATO, bet Lenkija rado dar vieną priežastį neperduoti MiG-29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant susitarimo su NATO, Lenkija rado dar vieną priežastį neperduoti Kyjivui savo senų naikintuvų MiG-29, rašo UNIAN.
„Mes labai norėjome gauti MiG‘ų iš Lenkijos, bet jie negalėjo mums jų perduoti, nes neturėjo pakankamai savų. Todėl susitarėme su NATO, kad jie duotų jiems policijos misiją, kokią turi mūsų draugai iš Baltijos šalių... Mes dėl to susitarėme. Ir kas įvyko po to? Ar Lenkija davė mums lėktuvų? Ne. Ar ji rado kitą priežastį? Taip“, – nurodė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat priminė, kad Ukraina prašė Lenkijos numušti Rusijos raketas, kad apsaugotų dujų saugyklą Lvivo srityje.
„Šalis priklauso nuo šio dujų tiekimo, mūsų gyvybės... Ką lenkai? Ar jie jas numuša? Ne. Lenkai pasakė, kad yra pasirengę numušti, jeigu jie ne vieni priims tokį sprendimą, jeigu NATO juos parems.
Kai jie nusprendė nenumušti šių raketų su MiG‘ais, mes paprašėme, kad jie duotų mums MiG‘us, jie stovės kur nors Vakarų Ukrainoje ir jas numuš“, – cituojamas V. Zelenskis.
11:45 | Briuselis kitąmet tikisi proveržio derybose su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES
Europos Komisija (EK) trečiadienį išreiškė viltį, kad derybos su Ukraina ir Moldova dėl įstojimo į Bendriją 2025 metais kuo greičiau pereis į kitą etapą.
Kasmet atnaujinamoje Europos Sąjungos (ES) plėtros proceso ataskaitoje EK taip pat dar kartą patvirtino, kad Sakartvelo stojimo į bloką procesas yra de facto sustabdytas, jei kartvelų valdančioji partija nepakeis savo kurso po to, kai buvo apkaltinta tuo, kad ji grąžina šalį į Kremliaus orbitą.
Birželį Ukraina ir Moldova oficialiai pradėjo stojimo į ES derybas. Jų ilgą kelią į bloką greičiausiai trukdys Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį.
Pasak EK, siekis patikrinti, kiek Ukrainos ir Moldovos įstatymai atitinka ES standartus ir kiek dar reikia nuveikti, vykdomas sklandžiai.
Po pirmojo etapo bus galima pradėti tikras derybas dėl 35 temų – nuo mokesčių iki aplinkosaugos politikos.
EK, kalbėdama apie Ukrainą ir Moldovą, išreiškė viltį, kad „derybos dėl įvairių temų bus pradėtos (...) kuo greičiau 2025 metais“, jei tam pritars 27 ES valstybės narės.
Iki šiol Ukraina sulaukė pagyrų, kad pradėjo daugybę reformų, kuriomis siekiama pažaboti korupciją ir politinį kišimąsi, net ir vykstant karui.
„Ukrainiečiai vienu metu kovoja du mūšius“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
„Vienas mūšis vyksta mūšio lauke, tikras karas, o kitas – siekiant įgyvendinti reformas, reikalingas norint tapti Europos Sąjungos nare“, – pažymėjo jis.
„Mes remsime Ukrainą abiem frontais“, – sakė jis.
Tuo metu šį mėnesį vykusiame referendume, kurį temdė numanomas Maskvos kišimasis, Moldova tik minimalia balsų persvara nubalsavo už narystę ES.
Tačiau ES kaimynystės ir plėtros komisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus) spaudos konferencijoje pažymėjo, kad Moldova nuėjo labai ilgą kelią, užsimindamas, kad šiai šaliai pavyko susigrąžinti milijonus pavogtų lėšų iš oligarchų.
Kyjivas ir Kišiniovas pateikė paraiškas įstoti į ES netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Sakartvelui praėjusių metų gruodį taip pat buvo suteiktas šalies kandidatės į ES statusas, tačiau derybos buvo įšaldytos po to, kai šalis priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, nukreiptą prieš pilietinę visuomenę. Kritikai smerkia šį įstatymą, teigdami, kad jis primena Rusijos teisės aktus.
„Jeigu Sakartvelo vadovybė išreikštų politinę valią, mes siūlome aiškų kelią į Europos Sąjungą, jei bus atšauktas įstatymas dėl užsienio įtakos“, – sakė J. Borrellis.
Tačiau EK plėtros ataskaitoje taip pat perspėjama, kad „Komisija negalės svarstyti galimybės rekomenduoti pradėti derybas su Sakartvelu, jei ši šalis nepakeis dabartinio kurso, kuris kelia grėsmę jos keliui į ES“.
J. Borrellis sakė, kad invazija į Ukrainą „aiškiai parodė, kad Rusija dabar labiau nei bet kada kelia egzistencinę grėsmę Europai ir kad narystė Europos Sąjungoje tampa strateginiu pasirinkimu“
„Tiesiog negalite palaikyti ryšių su Rusija arba bandyti elgtis taip, kaip anksčiau, ir tikėtis, kad jūsų šalis taps Europos Sąjungos dalimi, – sakė J. Borrellis. – Arba viena, arba kita.“
Anksčiau šiemet Briuselis uždegė žalią šviesą stojimo deryboms su Bosnija ir Hercegovina. Be to, ES yra pradėjusi derybas su Serbija, Juodkalnija, Albanija bei Šiaurės Makedonija.
J. Borrellis sukritikavo Serbiją, kuri palaiko draugiškus santykius su Rusija ir atsisako taikyti sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.
„Serbija anksčiau ar vėliau turės suderinti užsienio politiką su Europos Sąjungos užsienio politika. Priešingu atveju ji negalės tapti nare“, – perspėjo jis.
Turkija oficialiai tebėra ES šalis kandidatė nuo 2005-ųjų, kai pradėjo derybas dėl narystės, tačiau jos įstrigo po to, kai po nepavykusio 2016-ųjų perversmo buvo susidorota su opozicijos grupėmis.
10:58 | Šiaurės Korėja į Rusiją siunčia tris aukštus generolus: įvardijo pavardes
Šiaurės Korėja į Rusiją jau išsiuntė tūkstančius karių. Jie jau mokomi penkiuose Rusijos pajėgų poligonuose. Šiaurės Korėja į Rusiją siunčia ir tris generalinio štabo generolus, rašo UNIAN.
Informaciją apie tai patvirtino Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslica.
Anot jo, šie trys generolai yra pagrindinės operacijų valdybos viršininkas generolas majoras Shin Gem Chol, viršininko pavaduotojas – Žvalgybos valdybos viršininkas generolas majoras Lee Chang Ho ir viršininko pavaduotojas specialiosioms operacijoms generolas pulkininkas Kim Yong Bok.
S. Kyslicos teigimu, Rusijos poligonuose ruošiama iki 12 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos.
Anot jo. vėliau iš Šiaurės Korėjos karių planuojama suformuoti mažiausiai penkis dalinius ar junginius, kurių kiekviename bus po du–tris tūkst. karių.
Pasak S. Kyslicos, vienas toks dalinys prilygsta motorizuotajam šaulių pulkui.
„Numatoma, kad Šiaurės Korėjos kariai dėvės rusiškas uniformas ir bus aprūpinti rusiškais asmens dokumentais“, – teigia jis.
9:56 | Sprogimai okupuotame Berdianske: uždarytos mokyklos ir kitos įstaigos
Ketvirtadienio rytą laikinai okupuotame Berdianske, esančiame Zaporižios srityje, nugriaudėjo sprogimai, rašo „Ukrainska Pravda“. Okupantai pranešė apie dronų ataką prieš uostą.
Informaciją apie sprogimus patvirtino Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, Berdiansko okupantų primesta valdžia ir rusų propagandos agentūros.
administracija pripažino, kad į uostą buvo surengtas kamikadzių dronų smūgis.
Po dronų atakos mieste buvo uždarytos mokyklos, vaikų darželiai ir kitos biudžetinės įstaigos.
8:43 | Ukrainos oro gynyba perėmė visus link Kyjivo skridusius Rusijos dronus
Oro gynybos ir elektroninės kovos padaliniai neutralizavo visus Rusijos savižudžius dronus, kurie naktį į penktadienį atakavo Kyjivą. Taip teigia savivaldybės karinė administracija.
„Tai jau 20-oji ataka prieš Kyjivą spalio mėnesį! Kaip ir per ankstesnius reidus, Rusijos ginkluotosios pajėgos panaudojo bepiločius orlaivius. Dronai artėjo link Kyjivo bangomis iš visų pusių. Šią naktį sostinėje du kartus buvo įjungtas oro pavojaus signalas, iš viso trukęs dvi su puse valandos“, – rašoma pranešime.
Pasak administracijos vadovo Serhijaus Popko, visus Kyjivui grėsmę kėlusius Rusijos dronus neutralizavo oro gynybos ir elektroninės karybos padaliniai.
Dėl dronų atakos nuolaužos sukėlė gaisrą atviroje teritorijoje Podilės rajone. Buvo apgadinti dviejų dviaukščių gyvenamųjų namų ir administracinio pastato langai.
„Pirminiais duomenimis, buvo pažeista aukštos įtampos elektros linija. Apie nukentėjusius žmones nepranešama“, – pridūrė S. Popko.
8:15 | Per Rusijos smūgį Charkivui vienas žmogus žuvo, 29 buvo sužeisti
Rusams trečiadienį subombardavus vieną iš Charkivo miesto Ukrainos šiaurės rytuose namų, žuvo vaikas ir buvo sužeisti dar 29 žmonės, pranešė valdžia, pridurdama, kad po griuvėsiais gali būti daugiau aukų.
Valdomoji aviacinė bomba – galingas ir Rusijos plačiai naudojamas ginklas – antrame pagal dydį Ukrainos mieste pataikė į vieną iš pastatų, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vietos gubernatoriaus Olego Synegoubovo duomenimis, per šią ataką žuvo vaikas, dar mažiausiai 29 žmonės buvo sužeisti.
Žuvęs vaikas – 11-erių berniukas, pranešė O. Synegoubovas, pridurdamas, kad „po griuvėsiais įstrigę gali būti“ daugiau žmonių.
Miesto meras Igoris Terechovas pirmiau pranešė, kad viršutiniuose pastato aukštuose yra įstrigę išsigelbėti negalinčių žmonių.
Per antskrydį keletas aukštų buvo sunaikinta, pridūrė jis.
Internete pasirodžiusiame vaizdo įraše buvo matyti daugiaaukščio pastato fasade žiojinti skylė.
Charkivas yra už maždaug 30 kilometrų nuo Rusijos sienos ir dažnai tampa rusų antskrydžių taikiniu jau dvejus su puse metų trunkančiame kare.
Trečiadienį vakare V. Zelenskis paragino savo sąjungininkus vakare sureaguoti į šį smūgį.
„Kiekvienas vėluojamas priimti sprendimas reiškia, kad Rusija prieš Ukrainą panaudoja mažiausiai dešimtis ar net šimtus tokių bombų. Jų sprendimai lemia mūsų žmonių gyvybes“, – platformoje „Telegram“ rašė jis.
V. Zelenskis paprašė Vakarų šalių suteikti Ukrainai geresnių gynybos priemonių, ypač tolimojo nuotolio ginkluotės.
7:49 | Buvęs JAV pareigūnas perspėja: yra dar bent kelios šalys, galinčios siųsti karius Rusijai
Yra dar keletas šalių, kurios gali suteikti Rusijai karių į frontą, „Kanal 24“ pareiškė buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas David‘as Tafuris.
7:15 | „Vis didesnį nerimą kelianti“ žinia: rusiškas uniformas dėvintys Šiaurės Korėjos kariai artėja prie Ukrainos
JAV gynybos vadovas Lloydas Austinas trečiadienį pranešė, kad Vašingtonui „vis didesnį nerimą kelia“ galimas Šiaurės Korėjos kareivių dislokavimas Rusijos pradėtame kare su Ukraina.
Jo teigimu, kai kurie iš tūkstančių Šiaurės Korėjos į Rusiją pasiųstų karių jau priartėjo prie Ukrainos sienos, vilkėdami rusiškas uniformas ir su savimi nešdamiesi rusišką techniką.
Gynybos sekretorius pranešė, kad Kremlius greičiausiai ketina Šiaurės Korėjos karius panaudoti netoli sienos su Ukraina esančiame Kursko regione, kur jų užduotis būtų padėti Rusijos kariams, tokį poslinkį pavadindamas „keliančiu nerimą“.
JAV skaičiavimu, iš Šiaurės Korėjos į Rusiją jau yra išsiųsta apie 10 000 karių.
„Tai, kad atsigręžiama į tokią visų atstumtą šalį, kaip Šiaurės Korėja, parodo, į kokią bėdą (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) yra patekęs“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė L. Austinas.
„Mes į tai žiūrime labai rimtai. Raginame Kremlių pakeisti savo kursą“, – sakė jis.
Pietų Korėjos žvalgyba pirmiau pranešė, kad Šiaurės Korėjos kareiviai Rusijoje dėvi rusiškas uniformas, jiems yra suteikta nauja tapatybė jų tikrajai kilmei nuslėpti.
Visiems linkiu išdykusio Helovyno!
KAM47A 2024! Iki rinkimų liko 5 dienos!
