Svarbiausi įvykiai:
23:45 | „Disciplinuota, atsidavusi ir bebaimė jėga“: Šiaurės Korėjos kariai eina į priekį net per minų laukus po artilerijos ugnimi
Šiaurės Korėjos kariuomenės pasirodymas Kursko regione, kur Ukraina ir toliau valdo dalį Rusijos teritorijų, „žymiai pablogino“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtį, „The New York Times“ sakė keli anonimiškai kalbėję Ukrainos kariškiai.
Pasak jų, Šiaurės Korėjos kariuomenės buvimas padarė kovą „daug nuožmesnę nei anksčiau“.
„Jie [Šiaurės Korėjos kariai] masiškai spaudžia mūsų frontus, randa silpnų vietų ir jas pralaužia“, – sako 30-metis jaunesnysis seržantas Aleksejus (vardas pakeistas, – red. past.), vadovaujantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų būriui.
Kitas su leidiniu kalbėjęs 44 metų karinės žvalgybos pareigūnas Andrejus (vardas pakeistas, – red. past.) pastebi, kad atsidūrus tokioje situacijoje Ukrainos kariuomenė priversta kovoti. Jo teigimu, jei nekovosi, priešas jausis pranašesnis.
„Kai kas nors vis tave muša, o tu nekovoji, puolėjas jausis psichologiškai patogiai net tada, kai yra atsipalaidavęs“, – teigia Andrejus.
23:09 | Lietuva neatmeta galimybės siųsti karių Kyjivui, jeigu jų būtų prašoma – K. Budrys
Kyjivui paprašius Ukrainoje dislokuoti kai kurių Vakarų šalių, tame tarpe ir Lietuvos karius, šiuo klausimu būtų kalbamasi su sąjungininkais ir Lietuvos vėliava ten būtų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Kalbėtume su sąjungininkais ir su partneriais, kaip tai atrodo, ir su Ukraina kalbėtume, kaip tai atrodo. Priminsiu, kad po Paryžiaus viršūnių susitikimo, kai prezidentas Macronas (Emmanuelis Macronas – BNS), pasikvietęs taip pat ir Lietuvos prezidentą, kalbėjosi apie iniciatyvą savo karinį dalyvavimą išplėsti Ukrainoje įvairiomis formomis, tai Lietuva neatmetė tos galimybės“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
K. Budrio teigimu, Lietuva yra saugumo regione davėja: prie saugumo užtikrinimo prisideda ne tik diplomatinėmis, bet ir kitomis priemonėmis.
„Lygiai taip pat ir dabar reikia kalbėtis, kas tai būtų, kaip tai atrodytų, atsispiriant nuo pozicijos, kuri yra labai aiški, konkreti, taip pat ir JAV administracijai būsimai siunčiama, – Lietuva yra ir saugumo regione davėja, ne vien tik gavėja. (...) Prisidedame aktyviai ne tik diplomatinėmis priemonėmis, bet ir kitomis priemonėmis prie saugumo užtikrinimo. Bus toks klausimas – neabejoju, kad Lietuvos vėliava ten bus“, – pabrėžė ministras.
BNS antradienį rašė, kad ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė pirmadienį su Prancūzijos vadovu E. Makronu aptarė Vakarų karinių kontingentų dislokavimo Ukrainoje idėją, ukrainiečių karių mokymą.
E. Macronas jau anksčiau yra užsiminęs, kad neatmeta galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, jei Rusijos pajėgos pralaužtų Ukrainos fronto liniją ir Kyjivas pateiktų tokį prašymą.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Varšuvoje jis ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas aptarė galimybę dislokuoti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, jei būtų sudarytas susitarimas, kuriuo būtų užbaigta beveik trejus metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija.
22:40 | Maskva pagrasino duoti atsaką į Ukrainos atakas iš Vakarų gautomis raketomis
Rusija nepaliks ukrainiečių atakų iš JAV ir Didžiosios Britanijos gautomis ilgojo nuotolio raketomis be atsako, antradienį savo kanale platformoje „Telegram“ pareiškė šalies gynybos ministerija.
Šis įrašas pasirodė po to, kai raketomis buvo užpulta šaudmenų gamykla Brianske vakarinėje Rusijos dalyje. Ministerija pranešė, kad oro gynyba numušė šešias JAV ATACMS raketas ir aštuonias britų raketas „Storm Shadow“.
Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas patvirtino, kad toks antpuolis, apie kurį pirma pranešta socialiniuose tinkluose, tikrai įvyko. Jo teigimu, per ataką žmonės nenukentėjo, tačiau jokios informacijos apie padarytą materialinę žalą jis neatskleidė.
Su Rusijos saugumo organais siejamas platformos „Telegram“ kanalas „Mash“ pranešė, kad buvo sužeisti trys asmenys, o mikroelektronikos gamykloje Brianske ir šaudmenų gamykloje Selzo mieste „nukrito raketų dalių“. Liudininkai pasakojo girdėję galingus sprogimus, pridūrė jis.
Ukrainos nepilotuojamųjų orlaivių pajėgų vadavietė pranešė, kad buvo suduotas „preciziškas smūgis“ cheminių medžiagų gamyklai, kurioje gaminami artilerijos ir raketų sistemų šaudmenys. Ji nepatikslino, ar per šį antpuolį buvo naudoti dronai, ar raketos, taip pat nenurodė, kokia žala buvo padaryta.
Naktį dronai smogė ir kitiems Rusijos regionams, paaiškino ji.
Maskva ilgojo nuotolio vakarietiškų raketų naudojimą laiko eskalacija ir grasina, kad imsis atsakomųjų priemonių. Lapkritį ji pirmą kartą į pramoninį Dnipro miestą paleido balistinę raketą „Orešnik“, galinčią nešti branduolinį užtaisą.
21:58 | Pistorius Kyjive: Vokietija rems Ukrainą ir po rinkimų
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius per savo vizitą Kyjive antradienį pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą ir po Bundestago rinkimų. Nesvarbu, kokia vyriausybė dirbs po vasario 23 d. vyksiančių rinkimų, Vokietijos parama Ukrainai bus patikima, tvirta ir ryžtinga, sakė ministras, susitikęs ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
B. Pistorius taip pat teigė esąs tikras dėl tolesnės 3 mlrd. eurų paramos Ukrainai. Tam esą viskas parengta, tačiau derybos vyriausybėje dar nebaigtos.
Kalbame apie pinigai, kurių nėra, nes bėra biudžeto, teigė B. Pistorius. Tačiau jis esą nusiteikęs „optimistiškai“, kad sprendimas bus rastas. Socialdemokratų politikas atkreipė dėmesį į tai, kad ir kitos demokratiškos partijos, kurios galėtų priklausyti naujajai vyriausybei, parodė esančios pasiengusios paremti kiekvieną žingsnį šia kryptimi.
Anot žiniasklaidos, B. Pistorius ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pasiūlė dar prieš Bundestago rinkimus papildomai 3 mlrd. eurų padidinti paramą Ukrainai. Tačiau, anot leidinio „Der Spiegel“, atitinkamus planus blokuoja federalinis kancleris Olafas Scholzas.
Pasak B. Pistorijaus, per vizitą Kyjive nebuvo kalbama apie galimą Vakarų dalinių nusiuntimą į Ukrainą. Apie tai pernai užsiminė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
V. Zelenskis padėkojo Vokietijai už paramą Ukrainai jos gynybinėje kovoje prieš Rusiją. Berlyno indėlis sudaro apie 16 proc. visos Ukrainai teikiamos paramos. Tai labai reikšmingas skaičius, sakė prezidentas.
21:20 | Patruševas: Ukrainos šiais metais gali nelikti
V. Putinui nuolankus N. Patruševas atvirai kalba apie galimą Ukrainos ir Moldovos Respublikos, kaip nepriklausomų valstybių, pabaigą.
Pasak propagandisto, abi šalys dėl savo „antirusiškos“ politikos „atsidūrė krizėje“, interviu Maskvos laikraščiui „Komsomolskaja Pravda“ sakė buvęs N. Patruševas.
„Neatmestina, kad Ukraina šiais metais nustos egzistuoti“, – kalbėjo jis. Moldovos atveju esą tikėtina, „kad ji taps kitos valstybės dalimi arba apskritai liausis egzistuoti“.
Maskva sutiks su taikos sutartimi Ukrainos kare tik tada, jei Krymo pusiasalis ir Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritys liks Rusijos, Kremliaus propagandą kartojo N. Patruševas.
Komentuodamas būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos pastangas, jis sakė: „Manau, kad pokalbiai apie Ukrainą tarp Rusijos ir JAV turi vykti nedalyvaujant kitoms Vakarų šalims“, o, pasak N. Patruševo, su ES Briuselyje ar Londonu esą nėra apie ką kalbėti.
20:49 | Ekspertas: D. Trumpas negali pats atšaukti sankcijų Rusijai ar be Kongreso pritarimo pasitraukti iš NATO
JAV prezidentas Donaldas Trumpas negali pats nuspręsti panaikinti Rusijai įvestas sankcijas ar priversti Jungtines Valstijas pasitraukti iš NATO, teigia Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo saugumo analitikas Tarasas Žovtenko.
„Priimant sprendimus dėl JAV užsienio politikos interesų, Kongresas ir Senatas vaidino ir vaidins svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, Rusijai įvestų sankcijų pats prezidentas atšaukti negali – tam reikalingas Kongreso pritarimas. Panašiai ir iš NATO pasitraukti vienas pats prezidentas negali“, – paaiškino T. Žovtenko.
Anot eksperto, pirmosios D. Trumpo kadencijos metu abejų JAV Kongreso rūmų priimta įstatymų pataisa draudžia prezidentui vienašališkai priimti sprendimą, kad šalis turėtų pasitraukti iš tarptautinių aljansų ir organizacijų, kurių viena iš narių steigėjų yra JAV.
„Tai reiškia, kad egzistuoja vidinių patikrų ir kontrolės mechanizmų sistema, taikoma sprendžiant klausimus, tiesiogiai susijusius su tuo, kaip JAV formuoja savo užsienio politiką“, – sakė T. Žovtenko.
T. Žovtenko taip pat pastebėjo, kad JAV strateginiai partneriai galėtų mėginti atgrasyti D. Trumpą nuo impulsyvių veiksmų, galinčių daryti poveikį tarptautiniam ir pasauliniam saugumui.
„Svarbiausia geopolitinio saugumo priemone galėtų tapti vieninga pozicija, kuria vadovaudamosi sąjungininkės Europoje vienbalsiai primintų D. Trumpui, kad jis negali vienašališkai priimti sprendimų dėl Europos saugumo ir politikos, su jomis nepasikonsultavęs“, – pabrėžė T. Žovtenko.
Pranešama, kad D. Trumpo inauguracijai skirti renginiai prasidės sausio 18 d. Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas yra padaręs keletą skambių pareiškimų, be kita ko, užsimindamas apie galimą Kanados ir Grenlandijos aneksavimą bei Panamos kanalo kontrolės susigrąžinimą.
20:25 | Rusams užimant vis daugiau Ukrainos teritorijos, darbą stabdo Pokrovsko kasykla
Svarbios netoli Pokrovsko miesto Ukrainos rytuose esančios anglies kasyklos operatorius antradienį pranešė, kad, rusų kariams prie objekto teritorijos priartėjus vos kelių kilometrų atstumu, stabdomas kasyklos darbas ir evakuojamas personalas.
Kyla rizika, kad Pokrovsko kasyklą gali užimti Rusijos pajėgos, dedančios visas pastangas užimti šį strateginės svarbos miestą Ukrainos Donecko regione.
„Metinvest“ skelbia, kad dėl kintančių sąlygų fronto linijoje, elektros tiekimo sutrikimų ir prastėjančios saugumo padėties stabdomas Pokrovsko anglies kasyklos darbas“, – pranešė kasyklos savininkė plieno gamybos įmonė „Metinvest“.
Šiame objekte veikia paskutinė Ukrainos kokso gamykla – svarbus karo draskomos šalies ekonomikos ramstis, kurio produkcija naudojama plienui gaminti.
Generalinio direktoriaus Andrijaus Akulyčio duomenimis, iki karo gamykloje dirbo apie 10 000 žmonių, o 2023 m. buvo pagaminta 5,6 mln. tonų anglies.
Uždarius gamyklą, nuo Rusijos invazijos kenčiančiai Ukrainos ekonomikai bus suduotas dar vienas smūgis.
Rytų Donbaso regionas, kurį Rusija teigia esant jos teritorija ir kuriame vyko nirtingiausi mūšiai, nuo seno yra Ukrainos pramonės centras, čia dar sovietmečiu susiformavo sunkiosios pramonės pagrindas.
Be to, Pokrovsko kasykla yra ir viena iš didžiausių eksportui skirtos produkcijos gamintojų, į valstybės biudžetą įnešusi „reikšmingą“ įnašą, teigiama kasyklos vadovo Jurijaus Ryženkovo pranešime.
„Metinvest“ pranešė evakavusi darbuotojus bei jų šeimas ir „įgyvendinanti skubių veiksmų planą, siekdama užtikrinti pagrindinių žaliavų tiekimą“ kitoms Ukrainos plieno gamykloms.
Tuo tikslu didinamas iš įmonių grupei priklausančios JAV veikiančios anglies įmonės gaunamų žaliavų kiekis bei naudojamos atsargos.
„Vis blogėjančios saugumo padėties akivaizdoje negalime rizikuoti tūkstančių darbuotojų ir jų šeimų gyvybėmis“, – teigė J. Ryženkovas.
Su Ukrainos kariuomene susijusios svetainės „DeepState“ duomenimis, Rusijos pajėgos yra vos už šešių kilometrų nuo Pokrovsko centro.
Prie greitkelio, einančio į vakarus Dnipro miesto link, įsikūręs miestas taip pat yra svarbus logistikos mazgas.
20:03 | JT: Ukrainoje gruodį žuvo mažiausiai 105 civiliai
Ukrainoje 2024 m. gruodžio mėnesį žuvo mažiausiai 105 ir sužeista dar 514 civilių gyventojų.
Apie taip platformoje „Telegram“ komentuodamas JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitą pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
Pastebėtina, kad 82 asmenys žuvo ir 404 buvo sužeisti netoli fronto linijos, o didžiausias žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius užfiksuotas Chersono ir Donecko regionuose.
JT misija taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos įvykdė dvi plataus masto, gerai koordinuotas atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir devyniuose regionuose apgadino mažiausiai 13 elektros ir šilumos gamybos bei paskirstymo objektų.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos Ukrainos pradžios iš viso žuvo 12 456 ir buvo sužeisti dar 28 382 civiliai.
„Kiekvienas ataskaitose esantis skaičius – ne vien statistika. Tai sugriauti gyvenimai. Turime vienyti pastangas, kad sustabdytume šį karą, kuris griauna ne tik Ukrainą, bet ir pasaulio tvarką“, – rašė D. Lubinecas.
JT Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje pranešė, kad nuo 2024 m. rugsėjo iki tų pačių metų lapkričio žuvo 574 ir buvo sužeisti dar 3 082 civiliai Ukrainos gyventojai.
19:27 | Zelenskis paskelbė tardomo Šiaurės Korėjos kario vaizdo įrašą: sužeistą vyrą dalinys paliko vieną
Ukrainos pajėgos tęsia į nelaisvę paimtų Šiaurės Korėjos karių apklausas. Vieno pokalbio vaizdo įrašu socialiniame tinkle „Telegram“ pasidalino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Filmuotoje medžiagoje vyras sako neatsimenantis, kada buvo sugautas. Anot jo, jis buvo sužeistas ir negalėjo judėti, jo dalinys jį paliko ir atsitraukė. Pasak Šiaurės Korėjos kario, jis 3-5 dienas buvo vienas, po to jį surado Ukrainos kariuomenės kariai.
Vyro teigimu, Rusijoje jam buvo išduoti dokumentai, tačiau juose nebuvo tikrojo vardo ir nuotraukos.
18:50 | Šiaurės Korėjos kariams duotas įsakymas susinaikinti, jei grėstų nelaisvė Ukrainoje
Šiaurės Korėjos kariams duotas įsakymas susinaikinti, jei jiems grėstų patekti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nelaisvę.
Apie tai pranešė Pietų Korėjos žvalgyba, cituoja „The Moscow Times“.
Jų duomenimis, Šiaurės Korėjos kariams liepta bet kokia kaina vengti nelaisvės Ukrainoje, net jei tai reikštų mirtį.
„Ant žuvusių karių rastos atmintinės liudija, kad Šiaurės Korėjos valdžios institucijos spaudė juos nusižudyti arba susisprogdinti prieš paėmimą į nelaisvę“, – teigia Pietų Korėjos įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas.
Pietų Korėjos žvalgyba teigia, kad sausio pradžioje kovose jau žuvo apie 300 karių iš Šiaurės Korėjos, o dar 2700 buvo sužeisti.
17:42 | Rusų pajėgoms žengiant į priekį, Pokrovsko kasykla stabdo darbą
Netoli Pokrovsko Rytų Ukrainoje esanti anglių kasykla sustabdė veiklą ir evakavo darbuotojus paaiškėjus, kad rusų pajėgos priartėjo per kelis kilometrus, antradienį pranešė operatorius.
Kasyklą valdančių įmonių grupė „Metinvest“ pranešė, kad „dėl besikeičiančių fronto sąlygų, elektros trūkumo ir blogėjančios saugumo padėties sustabdo anglių kasyklos Pokrovske veiklą“.
17:30 | Rusija palankiai įvertino D. Trumpo toną karo Ukrainoje klausimu
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad palankiai vertina išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo signalus dėl konflikto Ukrainoje, likus mažiau nei savaitei iki respublikono sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
D. Trumpas pažadėjo greitai užbaigti beveik trejus metus trunkantį konfliktą, skeptiškai vertino Vašingtono karinę paramą Kyjivui ir sakė suprantantis Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros.
S. Lavrovas spaudos konferencijoje Maskvoje sakė, jog „tikriausiai derėtų“ sveikinti „patį faktą, kad žmonės pradeda daugiau kalbėti apie realią padėtį“.
Rusija okupavo beveik penktadalį tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos ir tvirtina aneksavusi penkis jos regionus: 2014-aisiais – Krymą, o 2022-aisiais – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sritis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad Ukraina pasitrauktų iš visų šių regionų, ir sako, kad tai išankstinė taikos derybų sąlyga. Kyjivo pajėgos vis dar kontroliuoja reikšmingas šių regionų dalis.
Nepaisydamas to, kad palaiko viešą D. Trumpo poziciją, S. Lavrovas sakė, kad Rusija dar nematė jokių konkrečių pasiūlymų, kaip jis ketina susodinti abi šalis prie derybų stalo.
„Lauksime konkrečių iniciatyvų“, – sakė S. Lavrovas.
„Kai jis taps prezidentu ir suformuluos galutinę poziciją Ukrainos klausimais, žinoma, mes ją išnagrinėsime“, – pridūrė jis.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat sakė, jog Kremlius negavo jokių pasiūlymų iš D. Trumpo komandos dėl susitikimo su V. Putinu, nors D. Trumpas teigė, kad toks susitikimas rengiamas.
Tiesioginės D. Trumpo ir V. Putino derybos būtų reikšmingas pokytis, nes prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija nuo konflikto Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasarį vengė aukšto lygio derybų su Maskva.
S. Lavrovas taip pat sveikino tai, kad D. Trumpas, regis, palankiai vertina Rusijos susirūpinimą dėl NATO.
Praėjusią savaitę D. Trumpas sakė, kad J. Bidenas priėmė sprendimą leisti Ukrainai įstoti į NATO ir kad jis galįs „suprasti (Rusijos) jausmus dėl to“ sprendimo.
S. Lavrovas antradienį sakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai koks nors Vakarų lyderis pripažino, jog NATO „melavo“ dėl „pažadų“ nesiplėsti Rusijos saugumo sąskaita.
Maskva jau seniai laiko NATO plėtrą į Vidurio Europą ir Baltijos šalis bei 2008-ųjų memorandumą, kuriame teigiama, kad Ukraina galiausiai prisijungs prie Aljanso, viena iš karinio konflikto pagrindinių priežasčių.
Kyjivas ir Vakarai ne kartą atmetė šį teiginį kaip nepagrįstą ir sakė, kad Rusijos karas yra neteisėtas imperinio stiliaus bandymas perimti provakarietiškos kaimynės kontrolę.
17:07 | Ukraina smogė objektams Rusijoje 200-1100 km atstumu nuo sienos, pranešė Generalinis štabas
Ukrainos Gynybos pajėgos smogė didelio masto smūgį kariniams taikiniams, esantiems Rusijos gilumoje nuo 200 iki 1 100 kilometrų atstumu. Generalinis štabas apie tai pranešė feisbuke.
Buvo smogta taikiniams Briansko, Saratovo, Tulos srityse ir Tatarstano Respublikoje.
Dar viena sėkminga ataka surengta prieš naftos saugyklą „Kristall“ Engelso mieste Saratovo srityje, kur po ankstesnės atakos ką tik buvo užgesintas penkias dienas trukęs gaisras. Pakartotinį smūgį surengė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų ir Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos (HUR) padaliniai.
Taip pat buvo smogta Briansko chemijos gamyklai Selco mieste, strateginiam Rusijos karinio-pramoninio komplekso objektui. Gamykloje gaminami šaudmenys patrankų artilerijai, daugkartinio paleidimo raketų sistemoms, lėktuvams, inžinerinė amunicija ir komponentai kruizinėms raketoms Kh-59. Gamyklos teritorijoje pastebėta antrinė detonacija, kuri truko kelias valandas. Be to, per ataką sunaikintos dvi priešlėktuvinės raketų sistemos – „Tor“ ir „Buk“.
Šioje kovinėje užduotyje dalyvavo Bepiločių sistemų pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Raketinių pajėgų, Ukrainos oro pajėgų, taip pat HUR ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) padaliniai.
Be to, HUR ir SBU padaliniai smogė strateginiams Rusijos karinio pramoninio komplekso objektams – Saratovo naftos perdirbimo gamyklai ir gamyklai „Kazanorgsintez“. Abiejuose objektuose kilo gaisras.
Tikslinės ir sistemingos operacijos, kuriomis siekiama sunaikinti objektus, tiekiančius šaudmenis, karinę įrangą ir degalus Rusijos kariuomenei, bus tęsiamos tol, kol Rusijos ginkluota agresija prieš Ukrainą bus visiškai sustabdyta, patikino Generalinis štabas.
16:06 | Rusų kariuomenė: Ukraina naktį Vakarų suteiktomis raketomis apšaudė Rusijos teritoriją
Rusų kariuomenė antradienį pareiškė, kad Ukraina praėjusią naktį vakarietiškomis raketomis apšaudė Rusijos teritoriją.
Kyjivas savo ruožtu tvirtino, kad pataikė į karinę gamyklą.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad jos pajėgos numušė „šešias JAV gamybos raketas ATACMS ir šešias JK (Jungtinėje Karalystėje) pagamintas iš oro paleidžiamas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
Šios raketos buvo paleistos į Briansko sritį prie Ukrainos sienos, o dar dvi raketos „Storm Shadow“ buvo paleistos virš Juodosios jūros, sakoma pranešime.
14:51 | Ukraina surengė dar neregėtą puolimą: 200 dronų atakavo Rusijos teritoriją
Sausio 14 d. naktį keli šimtai Ukrainos bepiločių orlaivių vienu metu atakavo kelis Rusijos regionus. Saratovo, Engelso, Kazanės ir Tulos srityse buvo apgadintos pramonės įmonės. Netoli Engelso esantis karinėms reikmėms naudojamas degalų sandėlis buvo atakuojamas antrą kartą per pastarąją savaitę.
Dėl masinės dronų atakos sausio 14 d. rytą Rusijos aviacija laikinai apribojo Kazanės, Kalugos, Saratovo, Tambovo, Penzos ir Uljanovsko oro uostų veiklą.
Ankstesnis „rekordinis“ Ukrainos puolimas dronais buvo 2024-ųjų rugsėjo 1-ąją. Tuomet Rusijos gynybos ministerija paskelbė numušusi 158 dronus, o šiąnakt – apie 180. „Meduza“ rašoma, kad Ukrainos pajėgos panaudojo 200 dronų.
14:07 | Rusija skelbia užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje
Rusija antradienį paskelbė, kad jos pajėgos susigrąžino dviejų kaimų rytinėje Donecko srityje, kuriuos Kyjivas anksčiau buvo atkovojęs, kontrolę.
Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime nurodė, kad jos pajėgos „išvadavo“ Neskučnės ir Ternų kaimus dviejuose atskiruose fronto linijos rajonuose.
11:06 | Sankcijų smūgis Rusijai sustabdė naftą gabenančius laivus: keli jų – Baltijos jūroje
Praėjusį penktadienį JAV įvedė plačiausias sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Prekybininkai ir ekspertai jau pirmąją dieną spėliojo, kad tai gali rimtai apsunkinti prekybą nafta su Indija ir Kinija – pagrindinėmis Rusijos naftos pirkėjomis prasidėjus karui Ukrainoje.
Remiantis „MarineTraffic“ ir LSEG tarnybų duomenimis, penki tanklaiviai nustojo plaukioti netoli Kinijos uostų, dar septyni – prie Singapūro krantų, o likusieji – prie Rusijos krantų Baltijos jūroje ir Tolimuosiuose Rytuose.
Penktadienį sankcijos buvo pritaikytos 183 laivams, o tai, analitikų teigimu, sudaro 10 proc. viso pasaulio naftos tanklaivių laivyno.
Dar 25 naftos tanklaiviams buvo pritaikytos sankcijos anksčiau.
Mažų mažiausiai tai jau padidino krovinių gabenimo išlaidas. Vidutinės dienos pajamos iš vieno supertanklaivio pirmadienį, palyginti su ankstesne diena, šoktelėjo 10 proc. iki 26 000 JAV dolerių.
Anksčiau „Bloomberg“ pranešė, kad Indija, viena iš pagrindinių Rusijos naftos pirkėjų nuo karo pradžios, ketina nebepriimti tanklaivių, kuriems JAV taikė sankcijas. Aukšto rango Indijos pareigūnas žurnalistams sakė, kad laivams, kuriems taikomos sankcijos, bus uždrausta iškrauti krovinius. Tai neturi įtakos laivams, kurie buvo frachtuoti iki sausio 10 d., su sąlyga, kad jie bus iškrauti iki kovo 12 d.
Problemų kilo ir dėl naftos gabenimo į Kiniją – antrąją didžiausią Rusijos naftos pirkėją. Trijuose tanklaiviuose, kurie nuo sankcijų įvedimo nustojo plaukioti ir išmetė inkarą rytinės Kinijos vandenyse, yra daugiau kaip 2 mln. barelių rusiškos naftos.
08:26 | Trumpas prabilo apie „vienintelę įmanomą“ derybų su Putinu strategiją
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė naują pareiškimą apie savo planus nutraukti karą Ukrainoje ir galimą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, praneša „Reuters“.
07:24 | Naktį – galinga Ukrainos ataka Rusijoje: pleška kelios gamyklos, kai kur nutraukti skrydžiai ir pamokos moksleiviams
Šiąnakt buvo smogta Tulos regionui, sprogimai nugriaudėjo virš Aleksino miesto.
Saratovo srities Engelso miestas patyrė masinį Ukrainos bepiločių orlaivių puolimą; padaryta žala pramonės įmonei. Virš miesto matyti ugnies ir dūmų stulpai, dėl susidariusios padėties pamokos Saratovo ir Engelso mokyklose vyks nuotoliniu režimu.
Kazanės priemiestyje po bepiločių orlaivių atakos prieš chemijos gamyklą „Orgsintez“ užsidegė dujų talpa; vietos gyventojų teigimu, įvykio vietoje matyti smarkus gaisras ir dūmai. Buvo panaudoti „Lyuty“ tipo bepiločiai orlaiviai, galintys nuskristi iki 1 000 km ir gabenantys iki 50 kg sprogmenų;
Rostovo srityje Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos skelbiasi sunaikinusios 14 ukrainiečių bepiločių orlaivių. Tambovo srities Kotovsko gyventojai praneša apie sprogimus priemiesčiuose.
Lėktuvų dėl oro grėsmės laikinai nepriima Kazanė, Kaluga, Saratovas ir Tambovas Penza ir Uljanovskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
