Svarbiausios naujienos:
17:31 | Neįtikėtinas Ukrainos snaiperio taiklumas: nukovė okupantą iš daugiau nei 2 km atstumo
Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) kovotojas nukovė okupantą, esantį už daugiau nei 2 km atstumo.
Apie tai praneša leidinys UNIAN.
Skelbiama, kad GUR specialiųjų pajėgų karys likvidavo okupantą, esantį už 2069 metrų atstumo.
Visą tekstą skaitykite tv3.lt publikacijoje.
16:40 | Scholzas: Vokietija turi likti pagalbos Ukrainai lydere Europoje
Vokietija, pasak federalinio kanclerio Olafo Scholzo, turi likti pagalbos Ukrainai Europoje lydere. „Vokietija yra didžiausia Ukrainos rėmėja Europoje. Noriu, kad taip būtų ir toliau“, – teigė O. Scholzas pirmadienį Bundestage prieš balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe.
Kartu kancleris pabrėžė, kad vyriausybė nedarys nieko, kas keltų pavojų savo šalies saugumui.
„Dėl to neperduodame sparnuotųjų raketų – ilgojo nuotolio ginklų, kurie gali pasiekti giliai Rusijos teritoriją. Ir tikrai nesiųsime į šį karą vokiečių karių – kol aš būsiu federalinis kancleris“, – kalbėjo O. Scholzas.
Anot jo, būtina apsaugoti Ukrainos suverenumą – „ji išliks“. „Norime, kad žudymas pagaliau baigtųsi“, – tęsė O. Scholzas.
16:20 | ISW: dėl kalbos barjero stringa Šiaurės Korėjos ir Rusijos pajėgų komunikacija
Šiaurės Korėjos pajėgos Kursko regione ne tik patiria nuostolių, bet ir nesugeba susikalbėti su rusų kariais – dėl to greičiausiai stringa Šiaurės Korėjos ir Rusijos karių veiksmų koordinavimas bei nukenčia Rusijos karinės operacijos, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
ISW analitikai mini Ukrainos gynybos ministerijos centrinės žvalgybos valdybos (HUR) gruodžio 14 d. pranešimą, kad Šiaurės Korėjos pajėgos Kursko regione visai neseniai apšaudė čečėnų specialiųjų pajėgų bataliono „Achmat“ automobilius ir nukovė aštuonis rusų pusėje kariaujančius čečėnų karius – spėjama, kad šio incidento priežastimi tapo rusų ir Šiaurės Korėjos karius skiriantis kalbos barjeras.
ISW ekspertai taip pat citavo HUR žodžius, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariuomenės kontingentas Kursko regione gruodžio 14 d. prarado 200 karių, o ukrainiečių dronų spiečius puolė vieną Šiaurės Korėjos karių poziciją – ši informacija atitinka pastaruoju metu pasirodžiusius pranešimus, kad Šiaurės Korėjos pajėgos vykdo alinančius pėstininkų puolimus.
„Integracijos stoka ir besitęsiančios Rusijos ir Šiaurės Korėjos komunikacijos problemos artimiausioje ateityje greičiausiai ir toliau kliudys Rusijos kariniams veiksmams Kursko regione“, – rašė ISW.
15:48 | ES pritaikė sankcijas Rusijos karinės žvalgybos agentams dėl hibridinių atakų
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pirmą kartą pritaikė sankcijas Rusijos karinės žvalgybos agentams dėl vadinamųjų hibridinių atakų, kuriomis siekiama destabilizuoti padėtį Europoje, įskaitant dezinformaciją, kibernetines atakas ir padegimus.
Tarp 16 asmenų ir trijų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, yra Maskvos GRU agentūros 29155 padalinys, kaltinamas „įsitraukimu į nužudymus užsienyje ir destabilizacijos veiklą, pavyzdžiui, sprogdinimus ir kibernetines atakas visoje Europoje“, nurodė blokas.
14:36 | Rusijos gynybos ministras paragino kariuomenę būti pasirengus karui su NATO
Anot Rusijos gynybos ministro Andrejaus Belousovo, susidūrimo su Šiaurės Atlanto aljansu tikimybę rodo pastarojo meto karinio bloko priimti sprendimai, o karinis konfliktas galimas per ateinantį dešimtmetį.
„Tai atsispindi ir JAV bei kitų NATO šalių doktrininiuose dokumentuose“, – Vakarus dėl galimo konflikto apkaltino A. Belousovas išplėstiniame Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdyje, kuriame kalbėjo ir V. Putinas.
Jis taip pat kalbėjo apie kariuomenę, sakydamas, kad NATO šalys didina karines išlaidas, o JAV karių skaičius Europoje viršijo 100 tūkst.. „Aljanso karių smogiamosios grupės formuojamos ir telkiamos prie Rusijos sienų“, – skundėsi V. Putinas. Pasak jo, NATO siekiai jau seniai peržengė aljanso „istorinės atsakomybės zoną“. „Be vadinamojo rytinio flango, aljansas stiprina savo buvimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Jungtinių Valstijų nurodymu kuriami nauji kariniai-politiniai aljansai, kurie kenkia dešimtmečius kurtai saugumo architektūrai“, – aiškino V. Putinas, pats nuolat kalbantis apie tai, kaip Rusija siekia sugriauti nusistovėjusią „pasaulinę architektūrą“.
12:55 | ES Taryba priėmė naują sankcijų paketą Rusijai
Europos Sąjungos Taryba (EST) pirmadienį priėmė 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nutaikytą į rusų šešėlinių tanklaivių flotilę ir karinės pramonės kompleksą.
Į naujus sąrašus įtraukti 54 asmenys ir 30 subjektų, „atsakingi už veiksmus, kuriais kenkiama ar keliama grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“, sakoma pareiškime.
11:05 | Šiaurės Korėjos kariai guldo galvas už Putiną: parodytos pirmosios nuotraukos
Nuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuoti žuvę Rusijos kariai po mūšių Kursko srityje. Tarp jų, kaip įtariama, gali būti šiaurės korėjiečių, praneša specialiojo dronų dalinio vadas „Ptahi Madjara“.
Prieš tai pareiškimą apie Šiaurės Korėjos karių nuostolius padarė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, dabar šiaurės korėjiečių dalyvavimas šturmo daliniuose fiksuojamas tik šiame regione, tačiau yra informacijos apie galimą jų dalyvavimą kitose fronto dalyse.
Anksčiau rusų karo korespondentas V. Romanovas paskelbė Šiaurės Korėjos karių Kursko srityje nuotrauką, tačiau po keturių minučių įrašas buvo ištrintas be paaiškinimo. Jis taip pat teigė, kad užimtą Kursko Plechovo kaimą išvadavo tik KLDR kariškiai. Kiti rusų karo korespondentai su juo nesutiko.
10:09 | Ukraina: Rusijos Kursko srityje žuvo ir buvo sužeista mažiausiai 30 Šiaurės Korėjos kareivių
Pirmadienį Ukraina pranešė, kad jos pajėgos nukovė arba sužeidė mažiausiai 30 Šiaurės Korėjos kareivių, Rusijos dislokuotų vakarinėje Kursko srityje, kurios dalį Ukraina yra užėmusi.
08:58 | Ukrainos oro pajėgos numušė 27 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 27 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 49 dronais.
27 dronai buvo numušti, dar 19 nukrito nepasiekę taikinių.
Oro gynyba veikė Černihivo, Sumų, Čerkasų, Chmelnyckio, Charkivo ir Dnipropetrovsko srityse.
07:30 | Stojimas į NATO mainais į teritorijas: kaip Trumpas gali užbaigti karą – „Foreign Affairs“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau užsiminė, kad karas Ukrainoje pasirodė esąs sunkiau išsprendžiamas negu jis anksčiau galvojo. Tam, kad abi pusės sėstų prie derybų stalo, būtina atitikti tam tikrus kriterijus, iš kurių svarbiausias būtų Rusijos veiksmų apribojimas Ukrainos teritorijoje.
Esminiai derybų tarp Rusijos ir Ukrainos kriterijai, išdėstyti leidinyje „Foreign Affairs“:
- D. Trumpas turi pateikti sudėtingesnį planą, kuris verstų Ukrainą iš esmės atsisakyti dalies teritorijų mainais į saugumą, kurį turėtų užtikrinti Kyjivo stojimas į NATO.
- Tam D. Trumpas iš pradžių turėtų paspartinti jau numatytos karinės pagalbos Ukrainai tiekimą, o vėliau informuoti visas suinteresuotas puses, kad ginkluotės gali būti tiekiama daugiau, jeigu Rusija ir toliau veršis eskaluoti karą.
- V. Putinas į rimtesnes derybas ateis tik tuomet, kai Rusijos kariuomenė daugiau negalės užimti naujų Ukrainos teritorijų arba, kas mažiau tikėtina, kuomet Rusijos karių fronto linija pradės byrėti.
- V. Putinas turi patikėti, kad JAV nepaliks Ukrainos. D. Trumpas taip pat turi įtikinti V. Zelenskį sutikti dėl karo baigties. Tai nebus lengva, nes tam Ukrainos prezidentui teks atsisakyti idėjos atsiimti visas Rusijos okupuotas teritorijas.
- Momentalus Ukrainos stojimo į NATO pasiūlymas galėtų kompensuoti teritorines netektis ir tai yra „vienintelė D. Trumpo turima korta, kuria jis gali sužaisti, kad įtikintų ukrainiečius nebekariauti“.
- D. Trumpui tektų asmeniškai pareikšti, dėl būtinybės priimti Ukrainą į NATO, kad kitų šalių lyderiai neužtęstų ratifikacijos proceso. Amerikiečių prezidentas taip pat turės pasinaudoti visai JAV turimais spaudimo būdais, kad pasiektų karo baigties susitarimą.
- Tik stojimas į NATO gali priversti V. Zelenskį sutikti su taikos formule, kurioje Kyjivas pripažįsta, kad sieks Ukrainos atkūrimo tik taikiomis priemonėmis ir teisiškai nepripažins savo teritorijų okupacijos.
- Rusija šiuo metu negali kovoti su NATO, nes iki šiol neįveikia vienos Ukrainos.
- Ukrainos stojimas į NATO sustiprintų aljansą patyrusiais daliniais ir suteiktų Vakarams nemažai ekonominių privalumų.
- Ukraina taip pat galėtų tiekti NATO sąjungininkėms karinę įrangą, įskaitant vietos gamybos dronus, kurie yra sėkmingai išbandyti fronte.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
BUTINA siusti LT karius i Ukraina !! NEPAVARKIME buti UKRAINA
