Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:08 | Austrijos ministras: Austrija palaiko visas sankcijas Rusijai, išskyrus dujų draudimą
Austrijos finansų ministras Magnusas Brunneris CNN pareiškė, kad jo šalis palaiko visas sankcijas Rusijai, išskyrus dujų embargą.
„Kai sankcija paliečia save labiau nei tą, kuriai buvo taikoma sankcija, manau, iš to nebus daug naudos“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad Austrijos pramonė yra priklausoma nuo Rusijos dujų ir neturi pasirinkimo.
23:54 | Šeštadienį gali būti atidarytas humanitarinis koridorius iš Mariupolio
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereščiuk sako, kad „yra tikimybė“, jog šeštadienį gali būti atidarytas humanitarinis koridorius iš Mariupolio, rašo „Reuters“.
„Stebėkite oficialius pranešimus rytoj ryte. Jei viskas bus gerai, pranešiu“, – sakė ji.
23:49 | Zelenskis: Rusijos teiginiai rodo, kad ataka prieš Ukrainą buvo tik pradžia
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos teiginiai apie planus sukurti sausumos koridorių nuo Donbaso iki Moldovos, rodo, jog ataka prieš Ukrainą buvo tik pradžia.
„Viena iš Rusijos armijos užduočių yra visiškai kontroliuoti Donbasą ir Pietų Ukrainą. Tai suteiks sausumos koridorių į Krymą, taip pat turės įtakos gyvybiškai svarbiems Ukrainos ekonomikos objektams“, – penktadienį susitikime su Gynybos pramonės sąjunga sakė Rusijos kariuomenės vadas Rustamas Minnekajevas.
„Pietų Ukrainos kontrolė yra dar viena išeitis į Padniestrę, kur taip pat yra faktų apie rusakalbių gyventojų priespaudą“, – teigė R. Minnekajevas.
Penktadienio vaizdo kreipimesi V. Zelenskis taip pat sakė, kad sąjungininkai pradėjo tiekti žadėtus ginklus, kurie „padėtų išgelbėti tūkstančių žmonių gyvybes“, rašo „Reuters“.
23:38 | JAV surengs į Ukrainą orientuotas derybas Vokietijoje
JAV tikisi, kad kitą savaitę Vokietijoje rengiamose derybose dalyvaus daugiau nei 20 šalių, rašo BBC. Diskusijos turėtų apimti ilgalaikius Ukrainos gynybos poreikius.
Į balandžio 26-ąją turinčias vykti derybas buvo pakviesta apie 40 šalių. Tą pačią dieną JT generalinis sekretorius Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sako, kad derybos nėra organizuojamos po NATO aljanso skėčiu ir bus atviros NATO nepriklausančioms šalims.
23:21 | Kammer: Europa gali išsiversti be rusiškų dujų šešis mėnesius
Europa gali išsiversti be rusiškų dujų šešis mėnesius, tačiau po to ekonominis poveikis būtų rimtas, Agence France-Presse sakė aukšto rango Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnas Alfred Kammer, rašo the Guardian.
„Per pirmuosius šešis mėnesius Europa gali susidoroti su tokiu uždarymu [turėdama] alternatyvių išteklių [ir] naudodama esamą saugyklą. Tačiau jei dujų išjungimas tęstųsi iki žiemos ir ilgesnį laikotarpį, tai turėtų reikšmingų padarinių“ Europos ekonomikai, sakė jis.
Vakarų šalys svarsto galimybę paskelbti Rusijos energetikos embargą, atsakydamos į jos invaziją Ukrainoje.
23:07 | Ukrainiečiai skelbia likvidavę 130 rusų karių
Grupės „Vostok“ kovotojai per dieną likvidavo apie 130 rusų karių, rašo UNIAN. Taip pat skelbiama, kad Ukrainos kariuomenė sunaikino dalį priešo technikos.
Anot pranešimo, Rusijos kariai šiandien įvykdė tris atakas. Skelbiama, kad Ukraina sunaikino rusų sandėlį su kuro atsargomis ir amunicija.
22:51 | Rusija: nuskendus kreiseriui „Moskva“ žuvo 1 jūreivis, beveik 30 dingo
Nuskendus Rusijos laivyno pasididžiavimu laikytam kreiseriui „Moskva“, žuvo vienas jūreivis ir beveik 30 žmonių dingo, praneša Rusija.
„Sky news“ rašo, kad Rusijos gynybos ministerija pranešė, jog nuskendus kreiseriui žuvo vienas jūreivis, o dar 27 dingo be žinos.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra taip pat pranešė, kad buvo išgelbėti 396 kreiserio įgulos nariai.
Maskva teigia, kad jos Juodosios jūros laivyno flagmanas „Moskva“ praėjusią savaitę nuskendo praėjusią dėl laivo viduje kilusio gaisro. Rusija sako, kad kilęs gaisras sukėlė amunicijos sprogimą.
Vis dėlto Ukraina sako, kad kreiseris nuskendo į jį pataikius raketa „Neptun“.
22:41 | JK žvalgyba: nusivylusi Rusija planuoja keisti taktiką
Jungtinės Karalystės žvalgyba atkreipia dėmesį į Rusijos gynybos sekretoriaus Sergejaus Šoigu komentarus, kur jis teigė, kad kare Rusija ketina diegti naujus karo metodus.
Pasak žvalgybos, tai yra „tylus pripažinimas, kad Rusijos pažanga vyksta ne taip, kaip buvo numatyta“, rašo BBC.
JK žvalgyba priduria, kad prireiks laiko, kol tai pavirs į realybėje taikomą taktiką, o Rusija ir toliau vykdys bombardavimus.
22:35 | Donecko srityje penktadienį žuvo bent 3 žmonės
Penktadienį per apšaudymus Donecko srityje žuvo trys civiliai, Telegram praneša Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavelas Kirilenko.
Pranešime priduriama, kad dar septyni žmonės apšaudymų metu buvo sužeisti.
22:17 | Taivanas skiria 8 mln. paramą Kyjivui
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu penktadienį per vaizdo pokalbį su Kyjivo meru Vitalijumi Kličko paskelbė, kad Kyjivui skirs 8 mln. dolerių pagalbą.
Kaip rašo CNN, aukojami 3 mln. dolerių vyriausybei ir 5 mln. dolerių šešioms vietinėms ligoninėms.
Tai jau yra ketvirtas kartas, kai Taivanas siunčia paramą Ukrainai.
21:50 | Rasta dar viena masinė kapavietė netoli Mariupolio
Rasta nauja masinė kapavietę netoli Mariupolio, pranešė miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka. Telegram jis teigė, kad pareigūnai gavo informacijos apie „masinę žuvusių Mariupolio gyventojų laidojimo vietą, bandant nuslėpti karo nusikaltimų pėdsakus“.
Pasak jo, naujos masinės kapavietės rastos Livoberežnyje, netoli Vynohradnės kaimo kapinių.
„Tai dar kartą įrodo, kad okupantai renka ir laidoja, arba kremuoja mirusius mariupoliečius kiekviename miesto rajone“, – sakė P. Andriuščenka.
Ukrinform rašo, kad naujai aptiktose pasinėse kapavietėse Vynohradnės kaime gali būti palaidota apie tūkstantis civilių.
21:37 | Vereščiuk: JT turi įsitraukti organizuojant humanitarinius koridorius
Evakuoti apie 100 tūkst. Mariupolyje įstrigusių žmonių pavyktų tik padedant JT, pareiškė Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk.
Jos nuomone, JT turėtų įsitraukti organizuojant humanitarinius koridorius, mat tai yra „vienintelė organizacija, turinti pajėgumų ir jėgų užkirsti kelią mirčiai“, tačiau kol kas „tik stebi įvykius“.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas antradienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Prieš paskelbiant apie vizitą, I. Vereščiuk sakė, kad „evakuacija įmanoma tik padedant JT. JT ir A. Guterresas turi įsitraukti ir įrengti koridorius“.
„Neturime laiko laukti. Šie koridoriai turi būti įrengti artimiausiomis dienomis“, – kalbėjo I. Vereščiuk.
Ji pridūrė, kad Ukrainos gynėjai apgultoje „Asovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje „nepasiduos – jie kovos iki galo. Kol išliks ten, Mariupolis yra Ukrainos dalis“.
21:17 | Turkijos prezidentas siūlo Putinui ir Zelenskiui susitikti Stambule
Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas tikisi per artimiausias 48 val. telefonu pasikalbėti su Vladimiru Putinu ir Volodymyru Zelenskiu ir suderinti susitikimą su jais Stambule.
„Rezultatas teigiamas; jis ne visai toks, kokio norėjome, bet bus geriau. Neturime vilties“, – penktadienį iš Stambulo sakė R. T. Erdoganas, paklaustas apie vykstančias Ukrainos ir Rusijos derybas.
„Tikiuosi, kad jie priims mūsų kvietimą ir galėsime juos suburti Stambule“, – kalbėjo jis.
Ketvirtadienį V. Zelenskis pareiškė, kad vyktų į bet kurią pasaulio vietą, bet jokiu būdu ne į Maskvą, ypač šiuo metu.
20:51 | JAV nesvarsto vėl atidaryti ambasados Kyjive
JAV aktyviai nesirengia atidaryti JAV ambasados Kyjive, sako CNN šaltiniai.
JAV Valstybės departamento pareigūnai ir išlieka susirūpinę dėl Rusijos atakų, kurios gali netyčia smogti ambasadai. Pasak šaltinių, ambasados darbuotojai grįžti neketina tol, kol išliks apšaudymų grėsmė.
20:23 | Rusija skelbia perėmusi ukrainiečių sandėlį
Rusija skelbia perėmusi sandėlį Charkive su tūkstančiais tonų ukrainiečių amunicijos, praneša Rusijos naujienų agentūra Tass.
19:55 | Ukrainos prokurorė: Rusija iš anksto planavo žudymus ir prievartavimus Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo iš anksto parengtą planą vykdyti kankinimus, prievartavimus ir žudymus Ukrainoje, sako Ukrainos generalinė prokurorė.
Interviu „Sky news“ Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad kaip Ukrainos pilietė supranta, kodėl tokie politiniai lyderiai kaip Joe Bidenas apkaltino Rusiją vykdant genocidą Ukrainoje, tačiau kaip prokurorė tik teigė turinti surinkti to įrodymus tokiose srityse kaip Mariupolis.
„Aš jums pateiksiu įrodymus, kai turėsiu prieigą prie šios teritorijos“, – kalbėjo I. Venediktova.
Pasak jos, yra daug tokių atvejų, kai Rusijos kariai žudo ukrainiečius vien dėl to, kad jiems jie nepatinka.
Šiuo metu prokuratūra dirba su beveik 8 tūkst. karo nusikaltimų bylų. Tarp jų – egzekucijos, seksualinis smurtas, vaikų deportavimas į Rusiją. Bylų skaičius kasdien auga, kaip ir įrodymų kiekis.
Turima informacijos apie daugiau nei tūkstantį žuvusių civilių vien Kyjivo regione. Manoma, kad skaičius iš tikrųjų gali būti gerokai didesnis. Dalis aukų buvo nušauti.
Paklausta, ar, jos manymu, civilių gyventojų šaudymą Rusija suplanavo iš anksto prieš invaziją, M. Venediktova sakė: „Manau, kad tai yra jų vado strategija, nes tą pačią strategiją matome ir kitose šalyse“.
„Jie turi planą A: miestai turėtų kapituliuoti, o jei miestas nepasiduoda, tai reiškia planą B: maksimaliai išgąsdinti šiuos gyventojus. Žudyti, prievartauti, kankinti ir vykdyti kitus žiaurius dalykus“, – kalbėjo I. Venediktova.
19:44 | Lavrovas: Rusijos ir Ukrainos derybos įstrigo
Maskvos ir Kyjivo derybos, skirtos užbaigti jau beveik du mėnesius trunkantį Rusijos karą provakarietiškoje Ukrainoje įstrigo, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Jos [derybos] dabar yra įstrigusios“, – sakė jis po susitikimo su Kazachstano diplomatijos vadovu Maskvoje ir pridūrė, kad Rusija vis dar negavo atsakymo į naujausią pasiūlymą, pateiktą maždaug prieš penkias dienas.
S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad jam susidarė įspūdis, jog Kyjivas nebenori tęsti dialogo.
„Man labai keista kasdien girdėti įvairių Ukrainos atstovų, įskaitant prezidentą ir jo patarėjus, pareiškimus, verčiančius manyti, kad jiems visai nereikia šių derybų, kad jie susitaikė su savo likimu“, – kalbėjo rusų ministras.
Vis tik Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis – Rusijos delegacijos vadovas derybose su Kyjivu – pranešė, kad penktadienį kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos.
Derybos tęsiasi nuo pat karo pradžios, bet konkrečių rezultatų kol kas nedavė.
Kyjivas praėjusią savaitę pareiškė, kad derybos su Maskva dėl kautynių nutraukimo yra „nepaprastai sunkios“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anksčiau penktadienį kalbėdamas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, apkaltino Ukrainą nenuoseklių reikalavimų kėlimu per derybas, taip pat nenoru „ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų“, pranešė Kremlius.
Ukraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste.
„Taip. Be jokių sąlygų. Esame pasiruošę surengti „specialųjį derybų raundą“ pačiame Mariupolyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos derybininkų delegacijos vadovas ir prezidento Volodymyro Zelenskio padėdėjas Mychailo Podoliakas.
„Vienas prieš vieną. Du prieš du. Kad išgelbėtume mūsų vaikinus, „Azovą“, kariškius, civilius, vaikus, gyvuosius ir sužeistuosius. Nes jie – mūsiškiai. Nes jie – mano širdyje. Amžinai“, – pridūrė M. Podoliakas, turėdamas galvoje vieną iš pietrytinį uostamiestį ginančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių.
19:24 | Ateinančios savaitės bus lemiamos, sako ES pareigūnas
Ateinančios kelios savaitės gali būti lemiamos, sako vienas aukštas ES pareigūnas, rašo „Reuters“. Pasak pareigūno, tikėtina, kad Rusija stiprins atakas Rytų Ukrainoje.
„Tai nėra pasaka su neišvengiamai laiminga pabaiga“, – sakė pareigūnas.
„Manau, kad mes greičiausiai pamatysime labai reikšmingą Rusijos karinių atakų suintensyvėjimą rytuose, manau, kad suaktyvės Rusijos karinės atakos pakrantėje“, – kalbėjo jis.
„Manau, kad ateinančios poros savaičių bus lemiamos“, – pridūrė pareigūnas.
19:19 | Jungtinių Tautų generalinis sekretorius vyks į Maskvą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę susitiks derybų su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, penktadienį paskelbė Kremlius.
Pranešimas paskelbtas 58-ąją Maskvos karo Ukrainoje dieną. Tūkstančiai žmonių žuvo, daugiau kaip 12 mln. buvo priversti palikti namus, o Europoje kilo didžiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Balandžio 26-ąją, antradienį, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.“
Daugiau detalių neskelbiama.
Anksčiau šią savaitę A. Guterresas paprašė susitikimų su Rusijos ir Ukrainos prezidentais jų šalių sostinėse.
Tęsiantis karui Ukrainoje, A. Guterresas antradienį išsiuntė laiškus su atitinkamais prašymais V. Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.
19:13 | Rusija ėmėsi valymų
Po nesėkmingo pirmojo karo Ukrainoje etapo, Rusijos kariuomenė ir specialiosios tarnybos ėmėsi personalo valymo. Ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN skelbia, kad daug vadų buvo atleisti.
Apie tai agentūrai pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas Vadimas Skibickis.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, valymai palietė ir asmenis, atsakingus už kreiserio „Moskva“ likimą Juodojoje jūroje.
V. Skibickis sako, kad Juodosios jūros laivyno vadas admirolas I. Osipovas buvo nušalintas nuo pareigų ir suimtas. Juodosios jūros laivyno vado pirmasis pavaduotojas, viceadmirolas S. Pinčukas taip pat yra tardomas.
Nuo pareigų buvo nušalinti 6-osios armijos vadai generolas leitenantas V. Eršovas, Vakarų karinės apygardos 1-osios tankų armijos generolas leitenantas S. Kiselis ir vienas vado pavaduotojų. Skelbiama, kad jie buvo atleisti dėl nepatenkinamo pasirengimo karui, didelių personalo ir ginkluotės nuostolių.
Dėl nepatenkinamo pavestų užduočių vykdymo iš pareigų buvo nušalintas pietinės karinės apygardos 22-ojo armijos korpuso vadas generolas majoras A. Marzojevas.
Dėl nepatenkinamo logistikos organizavimo buvo nušalinta karių grupė.
18:49 | Rusijos kariuomenė ruošiasi pagrindiniams smūgiams
Rusijos kariuomenės vadovybė baigia nustatyti palankias vietas pagrindiniams smūgiams Rytų Ukrainoje, rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.
Pasak pranešimo, apie tai pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzyanykas.
„Rusijos kariuomenės vadovybė baigia identifikuoti palankias vietas pagrindiniams smūgiams atlikti. Tai liudija ugnies žalos darymo būdai, kovinių junginių formavimas, priešo kariuomenės ešelonavimas ir nuolatinės puolimo operacijos tam tikromis kryptimis“, – sakė jis.
Didžiausias okupantų aktyvumas šiuo metu pastebimas Izyumo – Barvenkovo kryptimi, geležinkelio stoties „Popasnaja“ rajone, Severodonecke, Mariupolio mieste ir Zaporožės – Donecko ruože.
Anksčiau skelbta, kad Rusijos kariuomenė šiuo metu baigia pergrupuoti kariuomenę ir visomis kryptimis stengiasi nustatyti pažeidžiamiausias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vietas, kad galėtų pradėti plataus masto puolimą ir įsitvirtinti.
18:38 | | Iš Ukrainos pasitraukė daugiau nei 5,1 mln. gyventojų
Iš Ukrainos nuo karo pradžios pasitraukė 5 133 747 ukrainiečiai, skelbia JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras. Skaičiuojama, kad apie 90 proc. pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Dauguma ukrainiečių išvyko į Lenkiją.
18:32 | Rusija ir toliau bombarduoja „Azovstal“
Rusijos pajėgos ir toliau bombarduoja „Azovstal“ geležies ir plieno gamyklą, rašo the Guardian. Pasak Mariupolio miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos, auga nerimas dėl gamykloje įstrigusių civilių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar įsakė savo pajėgoms nešturmuoti gamyklos, o Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pripažino, kad Rusijos kariuomenė ten vis dar kovoja su tūkstančiais Ukrainos karių.
Vietos pareigūnų teigimu, plieno gamykloje vis dar gali būti įstrigę nuo 300 iki 1 000 žmonių, įskaitant moteris ir vaikus.
18:21 | Nyderlandai įsipareigojo nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą
Nyderlandai tvirtai įsipareigojo iki 2022-ųjų pabaigos nutraukti Rusijos naftos ir dujų importą. Apie tai penktadienį pranešė Nyderlandų klimato ir energetikos politikos ministras Robas Jettenas, rašo CNN.
18:09 | Per pastarąsias dvi paras Mykolajive sužeista bent 20 žmonių
Per paskutines 48 val. Mykolajive buvo sužeista mažiausiai 20 žmonių, Telegram paskelbė srities tarybos vadovė Hanna Zamazeeva.
„Laimei, tarp aukų nėra vaikų“, – pridūrė ji.
H. Zamazeeva tvirtino, kad sužeistieji buvo nuvežti į regionines ligonines.
17:50 | Apšaudytas evakuaciją vykdantis autobusas
Rusijos pajėgos apšaudė evakuaciją vykdantį autobusą, kuriame buvo 25 žmonės. Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhiy Haidai skelbia, kad autobusas vyko iš Popsanos.
„Ši evakuacija buvo ypatinga ir itin pavojinga. Susėdo 22 keleiviai. Ten buvo 25 metų vaikinas, kuris buvo sužalota nugara ir koja, ir neštuvuose ant grindų buvo paralyžiuota senyvo amžiaus moteris“, – sakė S. Haidai.
Autobuse taip pat buvo motina su kūdikiu.
Anot S. Haidai, niekas nenukentėjo, keleiviai dabar yra saugūs.
17:42 | Prancūzija siunčia į Ukrainą ginkluotės
Eliziejaus rūmai penktadienį patvirtino, kad Prancūzija iki mėnesio pabaigos į Ukrainą nusiųs prancūzų gamybos savaeigių haubicų CAESAR. Tai yra tolimojo nuotolio ginklai, rašo CNN.
Penktadienį duodamas interviu prancūzų žiniasklaidai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad šalis „gamina didelę įrangą nuo MILANO iki CAESAR ir kelių rūšių ginklus“.
MILAN prieštankinių ginklų sistemos jau buvo pristatytos, pranešė Eliziejaus rūmai.
Taip pat skelbiama, kad apie 40 Ukrainos karių atvyks į Prancūziją, kur bus apmokyti naudotis karine technika.
17:32 | Ar Mariupolis kris, yra „ne laiko, o išteklių klausimas“, sako Ukrainos parlamentaras
Ukrainos parlamentaras Jaroslavas Železniakas teigia, kad Rusijos pajėgos toliau blokuoja tūkstančius žmonių Mariupolyje, rašo „Sky News“.
Pasak parlamentaro, svarbu, kad Vakarų šalys Kremliui taikytų daugiau sankcijų. Pasak jo, Mariupolio likimas yra ne laiko, o išteklių klausimas.
„Žmonės Mariupolyje neturi maisto, elektros, vandens ir medicininių priemonių, o Rusija vis dar blokuoja daugiau nei 50 tūkst. žmonių Mariupolyje“, – kalbėjo jis.
J. Železniako teigimu, per atakas Mariupolyje žuvo daugiau nei 20 tūkst. civilių.
17:24 | Teisių gynėjas Ponomariovas paliko Rusiją
Vienas iškiliausių žmogaus teisių gynėjų Rusijoje Levas Ponomariovas, kuris anksčiau buvo sulaikytas už protestą prieš Kremliaus karą Ukrainoje, penktadienį pareiškė, kad „laikinai“ išvyko iš šalies.
80-metis buvęs parlamento narys nuo paskutiniųjų Sovietų Sąjungos gyvavimo metų užsiima aktyvizmu. Praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigoje jis padėjo įkurti dabar jau išformuotą organizaciją „Memorial“.
Tačiau penktadienį paskelbtame pareiškime jis teigė, kad nerimaudamas dėl savo asmeninio saugumo ir atsižvelgdamas į „nevienareikšmišką informaciją iš įvairių šaltinių apie tai, kas ketinta man padaryti“, jis yra priverstas kuriam laikui išvykti į užsienį.
„Abejoju, kad mano atostogos truks ilgai, – sakė L. Ponomariovas, kuris yra įtrauktas į Rusijos „užsienio agentų“ sąrašą. – Tai leis man šiek tiek pasirūpinti savo sveikata ir ramesnėje aplinkoje apmąstyti sudėtingą situaciją, kurioje visi esame atsidūrę.“
„Užsienio agento“ statusas primena sovietmečio terminą „liaudies priešas“ ir suteikiamas asmenims ar grupėms, finansuojamiems iš užsienio ir dalyvaujantiems bet kokioje „politinėje veikloje“.
„Užsienio agentais“ pripažinti subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visus savo tekstus, vaizdo įrašus bei įrašus socialinėje žiniasklaidoje.
L. Ponomariovas neatskleidė, kur išvyko, tik pasakė, kad ir toliau atidžiai seka „nerimą keliančias“ naujienas Rusijoje.
17:15 | Putinas kaltina Ukrainą esant nenuoseklia derybose
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesiui Micheliui pareiškė, kad su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengs tiesiogines derybas tik tuo atveju, jei diskusijos duos konkrečių rezultatų, rašo BBC.
V. Putinas teigė, kad Kyjivas nėra pasirengęs ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų, o Ukraina derybose esą elgiasi nenuosekliai.
Anksčiau šią savaitę Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija perdavė Ukrainai svarbiausius dokumentus, kad būtų galima tęsti taikos derybas, ir įvardijo, jog kamuolys atsidūrė Ukrainos pusėje.
Tačiau vėliau V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina iš Rusijos negavo jokių dokumentų.
16:59 | Johnsonas: „Bijau, kad šiuo metu padėtis yra nenuspėjama“
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas penktadienį pareiškė, kad Rusija turi realią galimybę laimėti karą Ukrainoje ir pavadino situaciją šalyje neprognozuojama.
B. Johnsonas svarstė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas turi didžiulę armiją, tačiau susiduria su sudėtinga politine padėtimi, rašo CNN. Pasak jo, V. Putinui nelieka nieko kito, kaip tik tęsti pradėtą ataką.
„Dabar jis labai arti to, kad užsitikrintų sausumos kelią į Mariupolį. Bijau, kad šiuo metu padėtis yra nenuspėjama. Tiesiog turime būti realistai“, – teigė B. Johnsonas.
Jis pabrėžė, kad JK siekia išsiųsti daugiau ginkluotės į tokias šalis, kaip Lenkija, kurios galėtų paremti Ukrainos pasipriešinimą.
16:35 | Ukraina: Rusija visiškai neatsisako „Azovstal“ šturmo
Rusija visiškai neatsisako Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ šturmo ir ruošiasi ten siųsti Nacionalinę gvardiją bei Federalinės saugumo tarnybos (FSB) atstovus, rašo UNIAN.
Pasak naujienų agentūros, tai balandžio 22-ąją pareiškė Gynybos ministerijos atstovas Vadimas Skibickis.
Komentuodamas informaciją, kad V. Putinas nepritarė S. Šoigu idėjai masiškai šturmuoti „Azovstal“, V. Skibickis pabrėžė, jog Rusijos vadovybė, kaip visada, elgiasi nesąžiningai.
„Jie tikrai gali atsisakyti didelio masto puolimo „Azovstal“, tačiau, mūsų žiniomis, jie planuoja įtraukti Nacionalinę gvardiją, kitas struktūras, įskaitant FSB struktūras, kurios ir toliau puls gamyklą, siekdamos sunaikinti mūsų pasipriešinimą“, – sakė V. Skibickis.
Dar ketvirtadienį Rusijos prezidentas V. Putinas įsakė nutraukti gamyklos šturmą, tačiau nurodė ją apsupti taip, kad iš jos neišskristų nė musė.
16:18 | Žiniasklaida: Kremliuje nebežino, kaip užbaigti karą derybomis, paliko viską savieigai
Kremliuje šiuo metu nežinoma, kaip užbaigti karą derybiniu keliu be V. Putino reitingų griūties ir skundžiasi, kad jų pačių propaganda „persūdė su nacizmo temos Ukrainoje vystymu“, skelbiama Latvijoje įsikūrusiame portale „Meduza“.
Portalo šaltinių Maskvoje teigimu, Rusijos prezidento administracijoje buvo prieita išvados, kad šiuo metu „nėra gerų Putino reitingams pasitraukimo iš karo scenarijų“. Tai leidiniui patvirtino trys šaltiniai, artimi Kremliaus aparato veiklai.
Tokius „scenarijus“ Kremliaus viduje buvo pradėta svarstyti prieš kelias savaites. „Pažiūrinėjo, pakrapštė – kažkokio aiškaus scenarijaus neįžvelgė. Todėl viešosios nuomonės galimoms taikos derybos buvo nuspręsta neparenginėti, tiesiog paleista viskas savieigai“, – paaiškino vienas iš „Meduza“ pašnekovų.
16:08 | Ukraina skelbia apie rusų puolimą Iziume
„Šalia Iziumo vyko mūšis, okupantai pabandė prasiveržti pro mūsų kariuomenės pajėgų gynybą“, – skelbiama vietos teritorinės apsaugos padalinio pranešime.
Ukrainiečių teigimu, buvo pamušti 3 rusų tankai ir 3 šarvuočiai. Puolimą, po aršaus mūšio, pavyko sustabdyti.
Iziumas yra miestas tarp Charkivo ir Donecko, strategiškai svarbus rusams siekiant apsupti pagrindines Ukrainos pajėgas Donbase.
16:05 | Mykolajive žuvo per komendanto valandą į miestą išėjęs žmogus
Per apšaudymus Mykolajive žuvo vienas žmogus, dar šeši buvo sužeisti, sako miesto meras Oleksandr Sienkevych.
„Pastarosiomis dienomis apšaudymas suaktyvėjo. Vos prieš pusvalandį vėl mus apšaudė. Jie šaudo visaip: dažniausiai kasetine amunicija, kuria siekia nužudyti žmones“, – CNN cituoja O. Sienkevych.
Miesto meras ragina gyventojus komendanto valandos metu likti slėptuvėse ir saugotis.
„Vakar buvo sužeisti trys žmonės. Deja, vienas mirė. Vakar žmonės išėjo per komendanto valandą. Būtina suprasti, kad komendanto valanda nėra skirta pasivaikščiojimams. O šiandien dar trys žmonės buvo sužeisti“, – teigė O. Sienkevych.
15:13 | EVT vadovas ragina V. Putiną leisti pristatyti į Mariupolį humanitarinę pagalbą
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pranešė, kad penktadienį telefonu paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną leisti pristatyti humanitarinę pagalbą į apsiaustą Ukrainos Mariupolio uostamiestį per stačiatikių Velykas.
„Primygtinai paraginau nedelsiant sudaryti galimybę teikti humanitarinę prieigą ir atverti saugų koridorių iš Mariupolio ir kitų apgultų miestų, juo labiau stačiatikių Velykų proga“, – po pokalbio tviteryje parašė Ch. Michelis.
Jis pridūrė, kad taip pat „tvirtai pakartojo ES poziciją: parama Ukrainai ir jos suverenitetui, Rusijos agresijos smerkimas ir sankcijos už ją“.
15:10 | Rusijos kampanijos Ukrainoje sėkmė „priklauso nuo Mariupolio“, sako gubernatorius
Kremliaus karinės kampanijos Ukrainoje sėkmė priklauso nuo to, ar Rusijai pavyks užimti strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį, kurį jau kelias savaites supa Maskvos pajėgos, penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė vietos gubernatorius.
„Priešo puolamoji operacija pietuose priklauso nuo Mariupolio“, kur, kaip pranešama, ukrainiečių kariai ir šimtai civilių gyventojų slepiasi metalurgijos įmonėje „Azovstal“, apsuptos rusų pajėgų, sakė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka.
14:44 | Scholzas: pagrindinė užduotis yra išvengti branduolinės NATO konfrontacijos su Rusija
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, aiškindamas, kodėl Vokietija netiekia sunkiosios ginkluotės Ukrainai, pareiškė, kad NATO privalo vengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija, kuri galėtų virsti Trečiuoju pasauliniu karu.
O. Scholzas susidūrė su kritika tiek savo šalyje, tiek ir kitose Vakarų valstybėse dėl valdžios nenori tiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai ar artilerijos pabūklai, nepaisant kitų sąjungininkių analogiškų veiksmų taikymo.
Paklaustas, kodėl jis mano, kad tankų tiekimas gali reikšti branduolinį ginklą jis paaiškino, kad „nėra kažkokios taisyklių knygos, kurioje būtų nurodyta, kas reikštų Vokietijos tiesioginį įsitraukimą į karą Ukrainoje“.
„Štai kodėl yra svarbu labai atsargiai apsvarstyti kiekvieną žingsnį ir koordinuoti veiksmus tarpusavyje, – aiškino jis penktadienį pasirodžiusiame interviu „Der Spiegel“. – Siekis išvengti eskalacijos NATO (šalių teritorijose) yra mano svarbiausia užduotis“.
„Būtent todėl aš nekreipiu dėmesio į apklausų rezultatus ir neleidžiu sau susierzinti dėl pasipiktinimo skambučių. Klaidos pasekmės būtų dramatiškos“, – pažymėjo Vokietijos kancleris.
Anksčiau O. Scholzas tvirtino, kad Vokietijos kariuomenės turimos atsargos yra pernelyg mažos, kad būtų galima perduoti dalį jų Ukrainai.
Jis taip pat argumentavo Vokietijos nenorą skelbti dujų importo embargą Rusijai tuo, kad ekonominės priemonės nesustabdo Kremliaus agresijos. „Aš absoliučiai neįžvelgiu, kaip dujų embargas gali užbaigti karą. Jeigu Putinas atsižvelgtų į ekonominius argumentus, jis niekada nebūtų pradėjęs šio beprotiško karo“.
Vokietijos lyderis taip pat pažymėjo, kad „tai nėra kalba vien apie pinigus“. Jo teigimu, milijonų darbo vietų netekimas tik apsunkintų ekonominę situaciją Europoje ir vėlesnius Ukrainos rekonstrukcijos darbus, rašoma „Reuters“.
Vokietija atsisako tiesiogiai perduoti sunkiąją ginkluotę Ukrainai, tačiau prisideda prie šios šalies apginklavimo. Pavyzdžiui, Slovėnija paskelbė perduosianti Ukrainai savo turimus sovietinius tankus T-72 mainais į vokiškus tankus.
Taip pat yra žinoma, kad vokiečių karinių dronų gamintojai tiekia ukrainiečiams savo produkciją finansuojami „privačių pirkėjų“.
13:30 | Policija: Kyjivo regione iki šiol aptikti 1 084 civilių lavonai
Kaip teigė Kyjivo regioniės policijos vadovas Andrejus Nebitovas, 50–75% šių žmonių buvo nušauti.
Pažymima, kad daugiau nei 300 žuvusiųjų kūnų dar neatpažinti.
13:02 | JT dokumentavo apie 50 civilių nužudymų Bučoje
Jungtinių Tautų misija, dirbanti Kyjivo priemiestyje Bučoje, kurį kelias savaites buvo užėmusios Rusijos pajėgos, dokumentavo apytikriai 50 civilių nužudymą, įskaitant grupines egzekucijas, penktadienį pranešė viena JT pareigūnė.
„Per misiją Bučoje balandžio 9-ąją JT žmogaus teisių pareigūnai dokumentavo ten įvykdytą maždaug 50 civilių nužudymą, be kita ko, grupinės egzekucijos būdu“, – sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ravina Shamdasani.
12:38 | Peskovas patvirtino Rusijos planus integruoti Ukrainos pietus į prorusišką erdvę
Kremliaus atstovas patvirtino Rusijos Gynybos ministerijos teiginį apie Rusijos planus integruoti Ukrainos pietus į Rusijos erdvę ir sukurti sausumos perėją į Krymą iš Donbaso.
12:28 | Sudužęs lėktuvas buvo civilinis
Penktadienį ryte sudužo civilinis Ukrainos lėktuvas, praneša Zaporižios karinė administracija. Iš pradžių skelbta, kad lėktuvas buvo karinis, tačiau informacija patikslinta.
Pirminiais duomenimis, orlaivis kliudė elektros laidus, todėl užsidegė jo variklis. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
Pasak Ukrainos parlamentaro Fiodoro Venislavskio, „aviakompanija, atlikusi techninį šio lėktuvo skrydį, neturi nieko bendra su karinėmis operacijomis“.
12:12 | Rusijos generolas: Maskva siekia visiškos Donbaso ir Pietų Ukrainos kontrolės
Rusijos kariuomenė sieks užsitikrinti visišką kontrolę Ukrainos rytinėse ir pietinėse srityse, rusų naujienų agentūros citavo vieną šalies generolą.
Šis komentaras nuskambėjo kitą dieną po Maskvos pareiškimo, kad Rusijos pajėgos jau „išvadavo“ Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, nors tebesitęsia kautynes su vienoje pramonės zonoje įsitvirtinusiomis apsuptomis ukrainiečių pajėgomis.
„Nuo specialiosios operacijos antrosios fazės pradžios... vienas iš uždavinių Rusijos kariuomenei – įgyti visišką kontrolę Donbase ir Pietų Ukrainoje“, – teigė generolas majoras Rustamas Minekajevas. Jis pridūrė, kad tokiu būdu bus sukurtas „sausumos koridorius“ su Krymo pusiasalio, kurį nuo 2014 metų yra aneksavusi Rusija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Karas Ukrainoje jau nusinešė tūkstančius gyvybių ir sukėlė Europoje didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Daugiau kaip 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje ar kitose šalies vietose.
12:06 | Naujausia informacija apie sudužusį Ukrainos lėktuvą
Pasak Zaporožės regiono administracijos vado, šiuo metu žinoma apie vieną žuvusįjį ir du sužeistuosius po to, kai penktadienio rytą regione sudužo Ukrainos karinis lėktuvas.
Pirminiais duomenimis, orlaivis kliudė elektros laidus, todėl užsidegė jo variklis. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
12:02 | Rusai užkirto kelia evakuotis
Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus penktadienį sakė, kad Rusijos apšaudymas sutrikdė bandymą evakuoti civilius iš Rytų Ukrainos miestelio Rubižnės.
„Stengsimės automobiliu patekti į pietinę Rubižnės dalį, nes žmonės laukia, kol bus evakuoti“, – sakė A. Haidai.
„Ten taip pat atvešime maisto. Deja, dėl stiprios artilerijos ugnies evakuacinis autobusas nepateko į miestelį. Rusai neleidžia mums gelbėti civilių, blokuoja žmones miestuose, kurie nuolat apšaudomi“, – pridūrė jis.
Trečiadienį Haidajus CNN sakė, kad rusai kontroliuoja 80 proc. Luhansko teritorijos.
11:26 | Rusijos Gynybos ministerija įvardijo „antrojo etapo“ planus
Rusijos kariuomenė „planuoja įtvirtinti visišką Donbaso ir Pietų Ukrainos kontrolę, užtikrinti prieigą į Krymą“, TASS cituojami Centrinės karinės apygardos atstovai.
11:22 | Sudužo karinis Ukrainos lėktuvas
Penktadienį ryte sudužo Ukrainos karinis transporto lėktuvas, praneša Zaporižios karinė administracija.
Lėktuvas An-26 sudužo Vilniansko rajone, Zaporižios regione, pietų Ukrainoje.
Regiono karinės administracijos teigimu, lėktuvas sudužo atlikdamas „techninį skrydį“. Pranešama, kad yra aukų, bet jų skaičius nepatikslintas.
10:55 | Mariupolis prašo civilių evakuacijos
Mariupolio meras penktadienį paskelbė naują prašymą „visiškai evakuoti“ Rusijos pajėtų apsuptą pietinį uostamiestį.
„Mums reikia tik vieno – visiškos gyventojų evakuacijos. Mariupolyje liko apie 100 000 žmonių“, – per nacionalinę Ukrainos televiziją sakė meras Vadymas Boičenka.
Tačiau Ukrainos Vyriausybė skelbia, kad civilių gyventojų evakuacija penktadienį nevyks, nes padėtis kovos veiksmų zonų keliuose pernelyg pavojinga.
„Dėl maršrutų nesaugumo šiandien, balandžio 22 dieną, humanitarinių koridorių nebus“, – „Telegram“ parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.
10:35 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 21 200 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 176 lėktuvus, 153 sraigtasparnius, 838 tankus, 2162 šarvuočius, 397 artilerijos pabūklus, 138 raketų sistemas, 8 laivus, 1523 mašinas, 76 kuro cisternas, 172 bepiločius orlaivius, 69 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 27 specialiosios įrangos vienetus.
10:10 | Ukraina: Rusija nesustos gegužės 9-ąją
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas pareiškė neabejojantis, kad Vladimiras Putinas neketina baigti karo gegužės 9-ąją, kaip skelbta anksčiau.
„Suprantame, kad Putinas nesiruošia sustoti. Nei gegužės 9, nei gegužės 10, nei gegužės 20 d. Putino uždavinys, kurį jis iškėlė savo kariuomenei, yra gana paprastas – mūsų valstybės sunaikinimas. Kitų užduočių jie neturi“, – sakė O. Danilovas, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.
Kartu jis įvardijo pagrindines Ukrainos klaidas, kurios galėjo paskatinti karą.
„Pagrindinė klaida nuo 1991 m. yra ta, kad mūsų kaimynas buvo laikomas mūsų „draugas, brolis“, neva ir kažkoks mūsų partneris“, – kalbėjo O. Danilovas.
Jis pridūrė, kad nuo pat 1991 m. vyko didelis Ukrainos verslo, politikos, informacinės erdvės ir kitų gyvenimo procesų rusifikavimas.
„Ir jie tai padarė labai galingai, į tai investavo beprotiškus pinigus. Nupirko mūsų įmones, o paskui jas sunaikino“, – sakė NSGT vadovas.
„Įvyko visiškas mūsų šalies rusifikavimas. Ir jei dabar neatsikratysime to rusinimo visose savo gyvenimo srityse, po 10–30 metų turėsime tą patį karą su Rusija“, – reziumavo O. Danilovas.
09:50 | Išaugo sužeistų vaikų skaičius
Ukrainos parlamentas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad per karą Ukrainoje oficialiais duomenimis nukentėjo 594 vaikai. 208 iš jų žuvo, 386 buvo sužeisti.
‼️Більше ніж 594 дитини постраждали в Україні внаслідок повномасштабної збройної агресії Російської Федерації, повідомляють ювенальні прокурори.
— Верховна Рада України (@verkhovna_rada) April 22, 2022
Станом на ранок 22 квітня офіційне число загиблих дітей не змінилося - 208. Зросла кількість поранених - 386.https://t.co/mjO2yIQ9xb
09:26 | Žala Ukrainai perkopė 55,32 mlrd. eurų
Fizinė žala Ukrainos infrastruktūrai pasiekė 60 mlrd. JAV dolerių (55,32 mlrd. eurų) ir toliau didės, kol karas tęsis, sakė Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas.
D. Malpassas Pasaulio banko konferencijoje dėl Ukrainos finansinės pagalbos poreikių sakė, kad išankstinis „siaurų“ žalos sąnaudų įvertinimas neapima augančių ekonominių karo išlaidų Ukrainai.
„Žinoma, karas vis dar tęsiasi, todėl tos išlaidos auga“, – sakė D. Malpassas.
Ketvirtadienį vaizdo įrašu kreipdamasis į Pasaulio banko ir TVF lyderius V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia 7 mlrd. JAV dolerių (6,45 mlrd. eurų) kiekvieną mėnesį, kad šalis išlaikytų savo ekonomiką.
08:44 | Iš Ukrainos masiškai per prievartą išgabenami gyventojai
Beveik trys ketvirtadaliai vyriausybės kontroliuojamų Donecko srities gyventojų buvo perkelti.
Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka sakė, kad regiono gyventojų skaičius, anksčiau siekęs apie 1,6 mln., sumažėjo iki 430 000 nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos invazija.
Kramatorske, didžiausiame regiono mieste po Mariupolio, iš 200 000 gyventojų liko tik 40 000, sakė P. Kyrylenko.
⚡️Nearly three quarters of government-controlled Donetsk Oblast population displaced.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 22, 2022
Donetsk Oblast Governor Pavlo Kyrylenko said the region’s population, previously at around 1.6 million, has been reduced to 430,000 since the start of Russia’s full-scale invasion on Feb. 24.
08:26 | Ukraina į Europos Sąjungą tikisi į stoti 2024 m.
Tai pareiškė Ukrainos ūkio ministrė Julija Sviridenko.
„Šią vasarą tikimės gauti kandidatės į ES statusą, o 2024 m. tapsime visateise Europos Sąjungos nare“, – sakė ji.
08:00 | JK paskelbė sankcijas ukrainiečių krauju susitepusiems Rusijos armijos vadams
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadams, britų užsienio reikalų sekretorei pareiškus, kad jų rankos suteptos ukrainiečių krauju.
Užsienio reikalų ministerija paskelbė sankcijas „generolams, vykdantiems žiaurumus fronte, taip pat asmenims ir įmonėms“, remiantiems prezidento Vladimiro Putino kariuomenę.
Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad kad sankcijos įvestos „tiems, kurių rankos suteptos ukrainiečių krauju“.
07:42 | Rusai atmeta paliaubas per Velykas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija atmetė pasiūlymą dėl paliaubų per stačiatikių Velykas, kurios bus švenčiamos sekmadienį, balandžio 24 d.
Vyresnieji dvasininkijos nariai visame pasaulyje spaudė Rusijos stačiatikių bažnyčią pasmerkti Kremliaus invaziją į Ukrainą.
Rusijos stačiatikių bažnyčia šio klausimo nekomentavo.
Vaizdo įraše Zelenskis sakė, kad nepaisant atmestų paliaubų, jis vis dar puoselėja taikos viltis.
07:18 | Zelenskis: Rusija planuoja surengti suklastotą referendumą okupuotose Ukrainos srityse
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją planuojant organizuoti suklastotą referendumą dėl nepriklausomybės iš dalies okupuotose pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse.
Ketvirtadienį vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis ragino okupuotų teritorijų gyventojus neteikti Rusijos pajėgoms jokios savo asmeninės informacijos, pavyzdžiui, pasų numerių.
„Tuo nesiekiama jums padėti... Siekiama tokiu būdu realiai sufalsifikuoti vadinamąjį referendumą jūsų krašte, jeigu iš Maskvos bus gautas įsakymas surengti tokį spektaklį, – sakė Ukrainos lyderis. – Ir tai – tikrovė. Būkite atsargūs.“
Jau vakar skelbta, kad numatyta referendumo data Chersone – balandžio 27-oji.
06:40 | Pentagonas: Ukraina ant žemės turi daugiau tankų nei Rusija
„Ukrainos pajėgos Ukrainoje turi daugiau tankų nei rusai, „ir jos tikrai turi kompetenciją juos panaudoti“, – sakė neatskleistas aukštas JAV gynybos pareigūnas, kurį cituoja „The Washington Post“.
06:15 | Sunaikinus „Azovstal“ gamyklą, civiliai įstrigo Mariupolio požemiuose
Vienas iš paskutinių Ukrainos gynėjų Mariupolyje teigia, kad apgulta „Azovstal“ plieno gamykla, kurioje jie glaudžiasi, buvo iš esmės sunaikinta virš žemės, o civiliai įstrigo po sugriuvusiais pastatais.
„Azovstal“ plieno gamykla, paskutinė pagrindinė Ukrainos tvirtovė Mariupolyje, buvo nuolat puolama. Ukrainos valdžia tvirtino, kad Rusijos pajėgos naudojo specialiai bunkerių naikinimui skirtas bombas, nors gamyklos bunkeryje slepiasi mažiausiai keli šimtai žmonių.
Ukrainos Azovo pulko vado pavaduotojas Svyatoslavas Palamaras BBC teigė, kad rusai apšaudė plieno gamyklą iš karo laivų ir numetė ant jos bunkerių bombas.
„Visi „Azovstal“ teritorijoje esantys pastatai praktiškai sunaikinti. Jie meta sunkias bombas, bunkerius naikinančias bombas, kurios viską naikina. Bunkeriuose turime sužeistų ir žuvusių. Kai kurie civiliai lieka įstrigę po sugriuvusiais pastatais“, – sakė S. Palamaras.
Jis sakė, kad civiliai buvo atskirose vietose, atokiau nuo kovotojų. Jie buvo rūsiuose, kuriuose glaudėsi po 80–100 žmonių, tačiau neaišku, kiek iš viso buvo civilių, nes kai kurie pastatai buvo sugriauti ir kovotojai negalėjo jų pasiekti dėl apšaudymo.
Pasak jo, įėjimai į kai kuriuos bunkerius buvo užblokuoti sunkiomis betoninėmis plokštėmis, kuriuos gali išjudinti tik sunkioji technika.
„Mes palaikome ryšį su tais civiliais, kurie apsistoję vietose, kurias galime pasiekti. Žinome, kad ten yra mažų, net trijų mėnesių, vaikų“, – sakė jis.
„Ant „Azovstal“ plieno gamyklos metamos sunkios bombos, o dabar daug žmonių po griuvėsiais... „Azovstal“ buvo subombarduota ir beveik visiškai sunaikinta. Mes traukiame žmones iš griuvėsių“, – pridūrė S. Palamaras.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio meras Vadymas Boičenka sako, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus.
► Šalia Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame Borodiankos mieste rasti devynių civilių kūnai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių, pranešė policijos aukšto rango pareigūnas.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pagyrė Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio „išvadavimą“ ir nurodė nešturmuoti paskutinės ukrainiečių pajėgų tebekontroliuojamos teritorijos – didžiulio metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso.
► Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir Danijos vyriausybės vadovė Mette Frederiksen ketvirtadienį atvyko į karo sąlygomis gyvenantį Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
► Keturi autobusai pajudėjo iš Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio, veždami evakuojamus žmones iš smarkiai sugriauto miesto, kurį tebesistengia išlaikyti ukrainiečių pajėgos.
► Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja 80 proc. srities, kartu su piečiau esančia Donecko sritimi sudarančios Donbaso regioną, teritorijos.
