Karas Ukrainoje. Nori taikos: vis daugiau ukrainiečių sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis Rusijai, kad baigtųsi karas

Svarbiausios naujienos:

23:29 | Zelenskis: pernai iš Rusijos nelaisvės namo grįžo 1 358 ukrainiečiai

Praėjusiais metais Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 1 358 ukrainiečius. Tai tinkle „Telegram“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tarp paleistųjų, anot jo, yra ir karo belaisviai, ir civiliai. V. Zelenskis padėkojo Ukrainos partneriams, padėjusiems išlaisvinti žmones.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ukrainoje penkiolika metų kalėti nuteistas rusų armijai talkinęs vyras

Nepaisant karo, Ukraina pasiryžusi toliau didinti eksportą

Zelenskis: ypač sudėtinga padėtis prie Pokrovsko ir Kurachovės

2024 m. pabaigoje Ukraina ir Rusija dar kartą apsikeitė karo belaisviais. Į Ukrainą grįžo 187 kareiviai ir du civiliai.

V. Zelenskios duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš rusų nelaisvės namo sugrįžo iš viso 3 956 asmenys.

22:16 | Po Rusijos tanklaivių avarijos išsiliejusi nafta pasiekė Krymo Sevastopolio uostamiestį

Praėjus maždaug dviem savaitėms po dviejų Rusijos tanklaivių avarijos, išsiliejusi nafta pasiekė Sevastopolio uostamiestį Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje. Prie Sevastopolio krantų pastebėta „nedidelė naftos dėmė“, tinkle „Telegram“ pareiškė Maskvos paskirtas meras Michailas Razvožajevas. Mazutą gabenę tanklaiviai avariją patyrė per audrą Kerčės sąsiauryje.

Išsiliejo 2 400 tonų mazuto. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbėjo apie „ekologinę katastrofą“. Rusijos vyriausybės duomenimis, išsiliejusią naftą sunku surinkti, nes ji yra tanki ir sunki ir neplūduriuoja vandens paviršiuje.

Kryme ir Rusijos Juodosios jūros pakrantėje iki šiol surinkta 78 000 tonų nafta užteršto smėlio.

21:16 | Nori taikos: vis daugiau ukrainiečių sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis Rusijai, kad baigtųsi karas

Vis daugiau ukrainiečių sutiktų daryti teritorines nuolaidas agresoriui, jei dėl to būtų baigtas karas, rodo apklausa. 

Sociologų teigimu, jei per 2024 metų gegužę-spalį ukrainiečių, pasirengusių daryti teritorines nuolaidas, dalis išliko stabili, tai nuo spalio pradžios iki gruodžio tokių žmonių padaugėjo – nuo ​​32 proc. iki 38 proc.

„Kartu sumažėjo kategoriškai nusiteikusių prieš bet kokias nuolaidas gyventojų dalis. Tačiau nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, gruodžio duomenimis 51 proc. ukrainiečių vis dar buvo prieš bet kokias teritorines nuolaidas (spalio pradžioje buvo 58 proc.)“, – rašoma apklausos rezultatų apžvalgoje.

Nuo 2022 m. gegužės mėn. Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas savo apklausose reguliariai užduoda klausimą apie gyventojų pasirengimą daryti teritorines nuolaidas, siekiant greitai pasiekti taiką ir išlaikyti nepriklausomybę. Šį kartą klausimas apie pasirengimą teritorinėms nuolaidoms buvo užduotas 985 respondentams, tokios imties statistinė paklaida neviršija 4,1 proc.

20:00 | Rusija: Vokietija netaps nuolatine JT Saugumo Tarybos nare

Maskva kategoriškai atmeta Vokietijos siekį tapti nuolatine JT Saugumo Tarybos nare.

Reformuojant JT Saugumo Tarybą, kai kurios šalys niekada netaps nuolatinėmis narėmis, nors to ir nori, Rusijos televizijai sakė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia. „Kalbu būtent apie Vokietiją ir Japoniją“, – pridūrė jis. Jungtinėse Tautose jau daug metų vyksta diskusijos dėl Saugumo Tarybos reformos.

Pirmiausiai Indija ir Afrikos šalys tikisi nuolatinės narės statuso. Tačiau jau seniai to siekia ir Vokietijos vyriausybė. Vienu metu Rusija net buvo to šalininkė, tačiau įtampa tarp Maskvos ir Vakarų pastaraisiais metais dėl Rusijos karo Ukrainoje smarkiai išaugo.

Todėl atitinkami šansai dabar jau laikomi blogais.

Šiuo metu JT saugumo Taryba turi penkias nuolatines nares – Kiniją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Rusiją ir JAV. Jos savo veto gali blokuoti plėtrą.

19:09 | Per raketų smūgį Černihivui žuvo žmogus, yra sužeistųjų

Rusijos pajėgos paleido tris raketas į gyvenamąjį rajoną Černihivo miesto pakraštyje. Per ataką žuvo mažiausiai vienas žmogus, yra sužeistųjų, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.

Jo duomenimis, apgadinti keli namai. Gelbėjimo darbai tęsiami.

17:32 | Rusija apšaudė Lietuvos garbės konsulatą Chersone

Per Rusijos ataką apšaudytas Lietuvos garbės konsulatas Chersone, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Sausio 1 dieną per rusų oro ataką buvo apšaudytas Lietuvos garbės konsulatas Chersone. Niekas nenukentėjo“, – skelbia ministerija.

„Tokie padariniai Lietuvos garbės konsulate Chersone po Rusijos naujametinių „sveikinimų“. Toks žiaurumas ir naikinimas turi baigtis“, – socialiniame tinkle „X“ dalindamasis apšaudyto Lietuvos garbės konsulato nuotraukomis rašo K. Budrys. „Turime suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos ir kitų pajėgumų, reikalingų pergalei“, – akcentuoja ministras.

Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Vakaruose, gruodį prisiekusi Vyriausybė savo programoje žada remti šalį „iki pergalės ir po jos“.

Programoje žadama teikti karinę paramą, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, padėti siekiant greitesnės Kyjivo narystės ES ir NATO.

Lietuva nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį Ukrainai suteikė karinės paramos už daugiau nei 705 mln. eurų.

17:20 | Per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą Zaporižioje žuvo žmogus

Rusijos daliniai penktadienį iš „Grad“ sistemos apšaudė Stepnohirsko gyvenvietę Zaporižios srityje. Per ataką žuvo vyras, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.

Jo duomenimis, žuvusio ūkininko žmona patyrė sužalojimų ir buvo išvežta į ligoninę. Per apšaudymą apgadinta gyvenamųjų namų, kilo gaisras.

15:58 | „Bild“: Kremlius rodo signalus, kad nori baigti karą

„Bild“ šaltinių, susipažinusių su Vokietijos valdžios turima informacija, teigimu, Maskva siunčia signalus tiek vidaus auditorijai, tiek ir tarptautinei bendruomenei.

Pagrindinis šio sprendimo faktorius – sparčiai prastėjanti Rusijos ekonominė situacija. Augančios produktų kainos ir staigus rublio kritimas smogė Rusijos piliečių pragyvenimo lygiui.

Net ir gynybos pramonės mobilizacija nebuvo pajėgi kompensuoti ekonomikos kritimo: 2025-aisiais šalies BVP numatomas kilimas siekia vos 1 proc. Maža to, informavimo priemonėse vis dažniau iš Kremliaus nutekinama informacija apie pasiruošimą 2026-aisiais atlaikyti „pokarinį periodą“, įskaitant artėjančius rinkimus.

Galima dezinformacijos ataka

Vakarai, nepaisant to, išlieka atsargūs vertinant Rusijos signalus. Nepaisant galimų Kremliaus signalų dėl karo baigties, Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse neatmetama galimybė, kad tai tėra sąmoningos dezinformacijos dalis.

Tuo labiau, kad abejonių kelia Rusijos deklaruojamas noras derėtis dėl taikos: galingas puolimas Ukrainos teritorijoje tęsiasi, reikalaujama atiduoti net neužimtas teritorijas, pateikiami kiti reikalavimai.

Reikšmingu faktoriumi laikomas D. Trumpo išrinkimas JAV, kuris siekia kuo greičiau stoti į derybas su Maskva ir Pekinu.

12:58 | Ukrainoje keičiasi nusiteikusių kariauti „kiek reikės“ žmonių skaičius

Tyrėjai pažymėjo, kad nuo pirmosios Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą dienos iki 2024 m. vasario situacija beveik nepasikeitė: stabiliai apie 71-73 proc. ukrainiečių teigė esantys pasirengę toleruoti karą tiek, kiek reikės. Tačiau praėjusių metų vasario-spalio mėnesiais pirmą kartą taip atsakiusių Ukrainos gyventojų dalis sumažėjo iki 63 %. Vėliau, nuo 2024 m. spalio iki gruodžio, ji sumažėjo iki 57 %. Tuo pat metu padaugėjo tų, kuriems buvo sunku atsakyti į šį klausimą – nuo 12 % spalio mėn. iki 18 % gruodžio mėn. Dar 3 proc. teigė esantys pasirengę toleruoti metus, 3 proc. pusmetį, o 18 proc. kelis mėnesius.

Galėjo prisidėti ir Trumpo išrinkimas

Daugiausia asmenų, pasirengusių toleruoti karo veiksmus, yra Vakarų ir Vidurio Ukrainoje (57-59 proc.). Be to, žmonės, gaunantys dideles pajamas, yra labiau pasirengę ilgam konfliktui (70 proc.) nei žmonės, gaunantys mažas pajamas (51 proc.).

Tačiau, pasak KMIS sociologų, apklausos rezultatams įtakos turėjo ne tiek sumažėjusi ukrainiečių saugumo suvokimo riba, o padidėjęs neapibrėžtumas, susijęs tiek su vidiniais, tiek su išoriniais veiksniais, įskaitant Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose. KMIS apklausa buvo atlikta gruodžio 2-17 d. apklausiant telefonu. Iš viso apklausta apie 1 tūkst. respondentų iš visų Ukrainos regionų.

10:05 | Atskleidė tikrąjį Šiaurės Korėjos tikslą Ukrainoje: ruošiami karui

Atmintinėje, kuri buvo rasta pas vieną iš nukautų Šiaurės Korėjos karių, pažymima, kad jie privalo užbaigti pasirengimą karui net ir savo gyvybės kaina.

„Svarbiausias iš frontų – antiimperialistinis ir klasinės kovos, o svarbiausia užduotis – karinė parengtis. Dar sykį pažymiu, kad svarbiausia, gyvybiškai svarbiausia užduotis mūsų ginkluotosioms pajėgoms – pasirengti karui. Lozungas. „Visos jėgos – užbaigti pasirengimą karui!“, to reikalauja revoliucija, to reikalauja dabartinės aplinkybės, tai – karo lozungas, kurį reikia aukštai iškelti mūsų visų lygių karinių pajėgų vėliavoje“, – rašoma pas likviduotą Šiaurės Korėjos karį aptiktame ranka rašytame tekste.

07:28 | Zelenskis pripažino, kad situacija sudėtinga: „Jie spaudžia, o vyrai pavargę“

V. Zelenskis pripažino, kad Ukrainos kariuomenė jaučia nuovargį dėl nesiliaujančio Rusijos puolimo fronto linijoje. „Jie spaudžia, o vyrai yra pavargę“, – teigė V. Zelenskis.

„Darykime viską, ką galime, kad sausio mėnesį bent jau stabilizuotume frontą. Tai labai sunku. Jei viskas, kas buvo pažadėta, atvyks, turime planus ir tikimės, kad tai jau ateina, o kažkas yra jau pakeliui. Sausio mėnesį turėtume visa tai gauti“, – sakė jis.

Kaip rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo tyrimų instituto duomenų analizė, pernai Rusija Ukrainoje užėmė beveik 4 tūkst. kv. km plotą, ukrainiečių kariuomenei kovojant su nuolatiniu karių trūkumu ir išsekimu.

Sudėtingiausia padėtis fronte yra prie Pokrovsko ir Kurachovės miestų Donecko srityje.

Ukrainos kariuomenės vadas Olekandras Syrskis ketvirtadienį informavo prezidentą apie padėtį fronte ir Rusijos Kursko srityje. „Kiekvieną dieną, įskaitant gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją,

Donecko srityje nuolat vyksta rusų puolimas“, – sakė V. Zelenskis. Daugiausiai puolimo veiksmų, anot jo, fiksuojama Pokrovsko ir Kurachovės sektoriuose. Padėtis taip pat sunki Lymano ir Vremivkos frontų atkarpose.

V. Zelenskis ir O. Syrskis aptarė situaciją ir pietinėje Chersono srityje. Rusijos Kursko regione ukrainiečių kariai, pasak kariuomenės vado, kasdien atremia daugiau kaip 30 rusų atakų.

Masinis dezertyravimas iš Anos Kijevskajos mechanizuotos brigados

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras iškėlė baudžiamąją bylą dėl masinio dezertyravimo ir „piktnaudžiavimo valdžia“ 155-ojoje Anos Kijevskajos mechanizuotoje brigadoje, kuri buvo sukurta remiant Prancūzijai, naujienų agentūra AFP citavo šios brigados atstovę spaudai Tetjaną Sapian.

Brigadą turėjo sudaryti 4 500 vyrų; maždaug pusė jų buvo apmokyti Prancūzijoje, kuri taip pat aprūpino juos įranga.

Tačiau ji pagarsėjo šimtais dezertyrų: ukrainiečių žurnalistas Jurijus Butusovas gruodžio mėn. rašė, kad 1 700 vyrų dezertyravo net nepatekę į mūšio zoną, o 50 pabėgo dar per mokymus Prancūzijoje.