Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:10 | Trečiadienį iš Mariupolio evakuoti 344 žmonės
Trečiadienį iš Mariupolio evakuoti 344 žmonės, Telegram skelbia Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk.
„Šiandien pagal Mariupolio humanitarinį koridorių evakuoti 344 žmonės. Tai moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės iš Mariupolio, Mangušo, Berdiansko, Tokmako ir Vasiljevkos. Visi jie ką tik atvyko į Zaporižę. Dar viena maža mūsų pergalė“, – rašė ji.
Ji taip pat padėkojo JT ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto darbuotojams bei humanitarinio konvojaus darbuotojams – vairuotojams ir Valstybinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams.
„Mariupolio humanitarinė operacija tęsiasi“, – pabrėžė I. Vereščiuk.
23:44 | „Azov“ vadas: padėtis nepaprastai sudėtinga
Ukrainos pajėgos Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ jau antrą dieną sunkiai kaunasi su Rusijos kariais, sako „Azov“ pulko vadas Deninas Prokopenka. Mūšius su rusais jis pavadino „kruvinais“.
Vaizdo įraše Telegram jis sakė, kad padėtis gamykloje yra nepaprastai sudėtinga.
Anksčiau trečiadienį pranešta, kad Rusijos pajėgos įžengė į gamyklos teritoriją.
23:20 | Zelenskis prašo padėti išgelbėti įstrigusius „Azovstal“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JT generalinio sekretoriaus padėti išgelbėti likusius sužeistus ukrainiečius plieno gamykloje „Azovstal“.
Trečiadienį paskambinęs telefonu jis padėkojo Antonio Guterresui už pastangas užtikrinti evakuaciją šios savaitės pradžioje ir paprašė tolimesnės pagalbos.
„Ten likusių žmonių gyvybėms gresia pavojus. Kiekvienas žmogus mums yra svarbus. Prašome jūsų pagalbos juos gelbstint“, – sakė V. Zelenskis.
22:58 | Pentagonas: Rusija taikosi į kritinę infrastruktūrą Ukrainoje
Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby sako, kad per naujausią oro antskrydžių Ukrainoje etapą Rusijos pajėgos „bandė smogti į, JAV vertinimu, svarbiausius infrastruktūros objektus Vakarų kryptimi“ Ukrainoje, įskaitant „elektros energijos, transporto mazgus ir panašius dalykus“, rašo CNN.
Nepaisant šių smūgių, JAV vis dar gali tiekti karinę pagalbą į regioną, įskaitant ginklų sistemas ir kitą pagalbą, sakė J. Kirby.
Pasak jo, ginklai tikrai patenka į Ukrainą, mat JAV kiekvieną dieną kalbasi su ukrainiečiais.
22:45 | Kuleba: „Azovstal“ dar laikosi
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad nepaisant nesiliaujančių Rusijos pajėgų atakų, „Azovstal“ plieno gamykla vis dar laikosi.
„Nepaisant visų Rusijos pareigūnų pareiškimų, kad Mariupolį jie visiškai kontroliuoja, tai netiesa. „Azovstal“, tvirtovė – paskutinė Ukrainos pasipriešinimo tvirtovė Mariupolyje – vis dar laikosi“, – sakė D. Kuleba.
Interviu radijui „Radio Svoboda“ Ukrainos parlamento narys Davidas Arakamia patvirtino, kad Rusijos kariai jau pasiekė plieno gamyklos „Azovstal“ teritoriją. Jis taip pat patvirtino, kad Ukrainos valdžios institucijoms pavyko atkurti ryšį su „Azovstal“ esančiais ukrainiečių kovotojais po to, kai anksčiau trečiadienį su jais buvo prarastas ryšys.
„Azovstal“ tebesantys kariai ir civiliai gyventojai toliau kenčia nuo Rusijos pajėgų „nesibaigiančių atakų“, sakė D. Kuleba. Jis pabrėžė, kad dėl nuolatinių apšaudymų kyla pavojus civilių gyvybėms.
22:19 | Rusija žada nutraukti ugnį, kad iš Mariupolio „Azovstal“ galėtų būti evakuoti civiliai
Rusija pranešė, kad jos pajėgos, atakuojančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą Ukrainos pietrytiniame Mariupolio mieste, nuo ketvirtadienio trims dienoms nutrauks ugnį ir atvers humanitarinį koridorių civiliams evakuoti.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos nuo 8 iki 18 val. (Maskvos laiku) atvers humanitarinį koridorių iš „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorijos civiliams evakuoti“, – sakome trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.
Mariupolis yra vienas labiausiai per šią invaziją sugriautų Ukrainos miestų. Grupė ukrainiečių gynėjų vis dar laikosi neužleisdama pozicijų didžiuliame „Azovstal“ komplekse, paskutinėje jų tvirtovėje šiame uostamiestyje.
Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo gamyklos „Azovstal“ ataką netrukus po to, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius patvirtino, kad iš gamyklos teritorijos buvo evakuota daugiau nei 100 civilių gyventojų.
Trečiadienį Kremlius paneigė, kad Rusijos pajėgos šturmavo gamyklos teritoriją, bet Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais Ukrainos kariais.
Meras sakė, kad neįmanoma sužinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paprašė JT vadovo padėti „išgelbėti“ sužeistų ukrainiečių, įstrigusių „Azovstal“ tuneliuose, gyvybes.
„Ten pasilikusių žmonių gyvybės pavojuje. Mums svarbus kiekvienas. Prašome jūsų pagalbos juos išgelbėti“, – V. Zelenskis telefonu sakė JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, padėkojęs už šią savaitę surengtą sėkmingą dalies žmonių evakuaciją. Prezidentas kvietė JT „padėti išgabenti visus sužeistuosius iš „Azovstal“.
22:03 | Sprogimai Mykolajive
Mykolajive girdimi sprogimai, praneša miesto meras Oleksandras Senkevičius.
„Mykolajove girdimi sprogimai. Draugai, likite slėptuvėse! Jokiu būdu nestovėkite prie langų ir neskelbkite nuotraukų ar vaizdo įrašų“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad valdžios institucijos oficialią informaciją pateiks vėliau.
Sprogimai trečiadienio vakarą buvo girdėti Dniepro, Čerkasų ir Zaporožės miestuose.
21:57 | Daugiau detalių apie smūgį Dnieprui
Trečiadienį vakare Dniepre nugriaudėjo sprogimai. Pranešama, kad Rusija smogė Dniepro geležinkelio infrastruktūrai.
„Dar vienas raketų smūgis geležinkelio infrastruktūrai Dniepro mieste. Darbuotojų aukų nėra“, – pranešė jis per „Telegram“.
21:40 | Kuleba Vakarams: Ukrainai reikia NATO lygio, o ne sovietinių ginklų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Jungtinė Karalystė turi perduoti britų tankus tiesiogiai Ukrainai, o ne skolinti juos Lenkijai, kad šį Kyjivui atlaisvintų sovietinių lenkų tankų.
D. Kuleba teigia, kad Ukraina turi pereiti prie vakarietiškos, o ne sovietinės karinės įrangos naudojimo, rašo „Sky news“.
Jis sakė, kad Ukrainos vyriausybei skubiai reikia daugkartinių raketų sistemų, kad būtų galima atremti Rusijos kariuomenės įsiveržimą.
„Mes nebegalime pasikliauti sovietinių laikų ginklų tiekimu Ukrainai“, – sakė ministras.
„To nebėra. Tai yra istorijos pabaiga. Mums reikia išsamios perėjimo nuo sovietinių laikų ginklų prie NATO standartus atitinkančių ginklų programos“, – sakė D. Kuleba.
„Mums reikia, kad britų tankai būtų tiesiogiai perduoti Ukrainai“, – pridūrė jis.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra geriau susipažinusios su sovietinių laikų tankų, karo lėktuvų ir artilerijos naudojimu. Vakarų sąjungininkai bandė parūpinti Ukrainai tokios įrangos, tačiau Ukrainos vadai sako, kad ukrainiečiai lygiai taip pat gali naudoti NATO standartinius ginklus.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas yra sakęs, kad Jungtinė Karalystė svarsto galimybę siųsti tankus „Challenger 2“ į Lenkiją, kad padėtų atlaisvinti lenkiškus tankus T-72, kuriuos būtų galima padovanoti Ukrainai.
„Nors jokie sprendimai dar nepriimti, jie būtų dislokuoti trumpalaikiam laikotarpiui ir eksploatuojami JK karių, kad būtų užpildyta spraga tarp to laiko, kai Lenkija padovanos tankus Ukrainai, ir to laiko, kai atvyks jų pakaitalai“, – praėjusį mėnesį sakė JK gynybos ministerijos atstovas spaudai.
D. Kuleba leido suprasti, kad svarbiausias Ukrainos pajėgų prioritetas yra daugkartinio paleidimo raketų sistemos, kurios yra svarbios kovojant su Rusijos bandymais pralaužti Ukrainos linijas rytuose.
„Labiausiai reikia daugkartinio paleidimo raketų sistemų... Jei šis interviu padės man gauti jų iš bet kurios NATO šalies, aš asmeniškai padarysiu jus savo didvyriu“, – „Sky news“ žurnalistui sakė D. Kuleba.
21:26 | Macronas ir Modi per derybas ir darbo vakarienę aptars karą Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį vakare Paryžiuje priims Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi deryboms ir „darbo vakarienei“, tikėdamasis atitraukti Naująjį Delį nuo Rusijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
E. Macronas per susitikimą „akcentuos karo pasekmes tarptautinei tvarkai toli už Europos Sąjungos ribų, įskaitant Aziją“, pranešė Eliziejaus rūmai.
Pasak pareigūnų, Prancūzija nori „padėti indams diversifikuoti tiekimo“ grandinę, atsisakant rusiškų ginklų ir energijos išteklių.
Paryžius siekia „ ne palikti indus be išeities – veikiau pasiūlyti sprendimus“, pabrėžė pareigūnai.
Kelionės po Europą išvykęs N. Modi, pirmadienį Berlyne susitikęs su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, žurnalistams pareiškė, kad „šiame kare nebus laimėtojų, visi pralaimės“.
Naujasis Delis iki šiol vengia pasmerkti Rusijos invaziją ar balsuoti už Maskvos pasmerkimą Jungtinėse Tautose.
21:00 | Avdijivkoje žuvo 10 autobuso laukusių darbininkai
Rusijos pajėgoms smogus autobusų parkui Avdijivkos mieste žuvo 10 civilių ir 20 buvo sužeista, praneša Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.
Kaip rašo the Guardian, Ukrainos policija paskelbė nuotraukas, kuriose matyti smūgio autobusų parke padariniai. I. Venediktovos teigimu, fabriko darbuotojai po pamainos laukė įlipti į autobusą.
„Tai tikrasis RF (Rusijos pajėgų) veidas: į Avdijivkoje viešojo transporto laukiančius žmones buvo apšaudytos daugkartinio paleidimo raketų sistemos. 10 žmonių žuvo, 20 sužeista.
Panašus vaizdas, kai RF kariai iš anksto apgalvotai žudo civilius gyventojus, užfiksuotas visoje Ukrainoje“, – „Twitter“ rašė ji.
„Rusai tiksliai žinojo, į ką taikosi. Darbininkai buvo ką tik baigę pamainą ir autobusų stotelėje laukė autobuso, kuris juos parveš iš gamyklos namo“, – teigė Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko.
20:42 | Trijuose miestuose nugriaudėjo sprogimai
Trečiadienį vakare Dniepre, Čerkasuose ir Zaporižėje nugriaudėjo galingi sprogimai, praneša UNIAN. Pirmieji šią informaciją pranešė liudininkai ir vietiniai Telegram kanalai.
Dniepro meras Borisas Filatovas pranešė, kad okupantai šaudė tiesiai į miesto centrą.
Čerkasuose buvo pranešta apie du sprogimus. Be to, turima informacijos, kad virš Znamenkos Kirovohrado srityje Kyjivo link skrieja raketa.
Nuo 20:15 beveik visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus.
20:33 | Apšaudytas Dniepras
Dniepro meras Borisas Filatovas Telegram kanale praneša, kad Rusijos pajėgos apšaudė Dniepro centrą. Laukiama daugiau informacijos iš karinės administracijos.
20:27 | Kuleba: Ukraina nebijo Rusijos
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad Mariupolio klausimas šiuo metu yra skaudžiausias. Vis dėlto, pasak jo, viskas dabar priklauso nuo JT – jei evakuacija iš Mariupolio nepavyks, tai bus JT nesėkmė.
„Sky news“ jis teigė palankiai vertinantis Ukrainos sėkmę kare. Jo nuomone, NATO nesugeba kovoti su Rusijos keliamomis grėsmėmis.
„Ukraina nebijo Rusijos. O jie bijo. Visi norėjo kibti Rusijai į atlapus. Visi. Bet niekas nedrįso. Mums neliko kito pasirinkimo“, – sako jis.
Vis dėlto D. Kuleba aiškiai sako, kad skirtumas tarp pergalės ir pralaimėjimo šiame kare bus specialių šarvuotų, savaeigių raketų, skirtų teritorijoms atkovoti ir Rusijos pažangai atremti, tiekimas.
„Labiausiai reikia MLRS: daugkartinio paleidimo raketų sistemų... Karas tęsis ilgiau nei turėtų, jei laiku negausime visų šių ginklų“, – sako D. Kuleba.
20:09 | Atgautas ryšys su „Azovstal“ gynėjais
Ukrainos deputatas Davidas Arahamija pranešė, kad Rusijos pajėgos pateko į Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ teritoriją, rašo UNIAN.
Taip pat teigiama, kad ryšys su Mariupolio gynėjais buvo atgautas.
„Bandymai šturmuoti gamyklą tęsiasi jau antrą dieną. Rusijos kariai jau yra Azovstalio teritorijoje“, – sakė D. Arahamija, cituodamas Azovo pulko vado žodžius.
19:48 | Ekspertai: tarp V. Putino ir jo žvalgybos bendruomenės tvyro įtampa
Ekspertai teigia, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui gali grėsti perversmas, kurį gali įvykdyti jo aukščiausi kariuomenės ir žvalgybos vadovai.
Analitikas Aleksejus Muravjovas televizijai „Sky News Australia“ sakė, kad bandymas nušalinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną yra labai tikėtinas.
„Manau, kad tarp Rusijos ir žvalgybos bendruomenės bei Rusijos prezidento Vladimiro Putino tvyro įtampa“, – teigė jis.
„Manau, kad tokį klaidingą naratyvą jiems pateikė vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, o kai jis ėmė šaudyti atgal, kai rusai pradėjo patirti didelių nuostolių, V. Putinas tyliai pradėjo kaltinti saugumo tarnybas“, – tęsė ekspertas.
Rusijos saugumo specialistas Andrejus Soldatovas teigė taip pat manantis, kad Rusijos prezidentas atsidūrė sudėtingosje situacijoje.
„Rusijos prezidentas jau kelias savaites ruošiasi perversmui, nes sulaukė aršios kritikos dėl savo „specialiosios operacijos“ Ukrainoje ir dėl nuolatinių nesėkmių išvalė apie 150 savo šnipų“, – sakė A. Soldatovas.
Jis taip pat teigė, kad praėjusį mėnesį V. Putinas dviem aukšto rango FSB pareigūnams skyrė namų areštą, o tai, pasak jo, rodo, kad prezidentas nerimauja, jog jo paties žvalgybos pajėgos gali veikti prieš jį.
19:21 | Šoigu įspėjo NATO: transportas, gabenantis ginklus Ukrainoje, bus laikomas taikiniu
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį pareiškė, kad NATO transportą, gabenantį ginklus Ukrainoje, Rusijos kariuomenė laikys naikintinais taikiniais, rašo „Reuters“.
Russian Defense Minister Sergei Shoigu threatened to destroy any transport of #NATO countries arriving in #Ukraine "with weapons or materiel for the needs of the Ukrainian Armed Forces." pic.twitter.com/AnZtVtvqkP
— NEXTA (@nexta_tv) May 4, 2022
Jis taip pat teigė, kad Ukrainos kovotojai, pasislėpę „Azovstal“ plieno gamykloje, buvo laikomi saugioje blokadoje, kai tai daryti nurodė Vladimiras Putinas.
19:02 | Vengrija nepritars ES siūlymui drausti Rusijos naftos importą
Vengrija nepritars ES pasiūlymui uždrausti Rusijos naftos importą per ateinančius šešis mėnesius, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
P. Szijjarto teigė, kad ES embargas rusiškai naftai „visiškai sunaikintų“ Vengrijos energijos tiekimą, nes, pasak jo, dėl to Vengrija „negalėtų gauti Vengrijos ekonomikai funkcionuoti būtinos naftos“, rašo the Guardian.
Anksčiau trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusijos naftos tiekimas bus uždraustas per šešis mėnesius, o rafinuotų produktų tiekimas bus uždraustas iki metų pabaigos, tačiau pripažino, kad tokios šalys kaip Slovakija ir Vengrija reikalauja papildomo lankstumo.
P. Szijjarto sakė, kad net ir su vėlavimu Vengrija galėtų sutikti su šiomis priemonėmis tik tuo atveju, jei žalios naftos importui iš Rusijos vamzdynais sankcijos nebūtų taikomos.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, praėjusiais metais Vengrija daugiau kaip pusę žalios naftos ir naftos produktų importavo iš Rusijos.
18:46 | Bidenas žada su G-7 nariais aptarti sankcijų Rusijai išplėtimą
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad yra „atviras“ galimybei išplėsti sankcijas Rusijai ir kad artimiausiomis dienomis aptars tai su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais.
„Visada esame atviri papildomoms sankcijoms“, – sakė J. Bidenas netrukus po to, kai Europos Sąjunga paskelbė apie planus uždrausti Rusijos naftos importą ir kitas naujas priemones, kuriomis siekiama nubausti Maskvą už kruviną invaziją į Ukrainą.
„Šią savaitę kalbėsiu su Didžiojo septyneto nariais apie tai, ką ketiname daryti arba nedaryti“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.
18:22 | Kyjivas: rusiškos naftos embargą blokuojančios ES šalys „prisidės“ prie rusų nusikaltimų
Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, blokuojančios rusiškos naftos importo embargą, prisidės prie Rusijos karių nusikaltimų Ukrainos teritorijoje, taip finansuodamos rusų kariuomenę.
„Jei kuri nors Europos šalis ir toliau priešinsis Rusijos naftos embargui, bus rimtas pagrindas sakyti, kad ši šalis prisideda prie Rusijos nusikaltimų Ukrainos teritorijoje“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per spaudos konferenciją.
18:15 | Vėl atsidarė Švedijos ambasada Ukrainoje
Švedijos ambasada Ukrainoje vėl atsidarė. Apie tai, kad ambasada Kyjive vėl veikia, „Twitter“ parašė Švedijos ambasadorius Ukrainoje Tobias Thybergas.
„Ambasados komanda grįžo ten, kur ir priklauso: į Kijevą, palaikydama Ukrainą ir jos didvyrius piliečius, kurie gina savo šalies ir Europos laisvę“, – rašo T. Thybergas.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjive vėl veikia 27 šalių diplomatinės atstovybės.
The embassy team is back where we belong: in @Kyiv, supporting #Ukraine and its heroic citizens as they defend the freedom of their country and freedom in #Europe. Слава Україні! pic.twitter.com/agKbvofrB7
— Tobias Thyberg (@TobiasThyberg) May 4, 2022
Apie savo planus atidaryti atstovybes paskelbė JK, Ispanija, Italija. Prancūzija. JAV pareiškė, kad jų ambasada Ukrainoje tikisi grįžti į Kijevą iki gegužės pabaigos, jei sąlygos tai leis.
18:02 | Rusija uždraudė atvykti Japonijos premjerui ir dešimtims kitų pareigūnų
Rusija trečiadienį pranešė uždraudusi atvykti į šalį kelioms dešimtims Japonijos pareigūnų, įskaitant ministrą pirmininką Fumio Kishidą, Tokijui prisidėjus prie tarptautinių sankcijų Maskvai dėl jos karinės kampanijos prieš Ukrainą.
„F. Kishidos administracija pradėjo beprecedentę antirusišką kampaniją, leidžia sau vartoti nepriimtiną retoriką prieš Rusijos Federaciją, įskaitant šmeižtą ir tiesioginius grasinimus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Tai atkartojo vieši veikėjai, ekspertai, Japonijos žiniasklaidos atstovai, visokeriopai palaikantys Vakarų nusiteikimą mūsų šalies atžvilgiu“, – pridūrė URM.
Ministerija kaltina Tokiją ėmusis „praktinių žingsnių, kuriais siekiama griauti gerus kaimyniškus santykius, kenkti Rusijos ekonomikai ir šalies tarptautiniam prestižui“.
URM pažymėjo „neribotam laikui“ uždraudžianti atvykti į Rusiją 63 Japonijos piliečiams, įskaitant premjerą, kai kuriuos ministrus, įstatymų leidėjus, žurnalistus ir profesorius.
F. Kishida atkirto, kad būtent „Rusija nuvedė Japonijos ir Rusijos santykius prie tokios būklės“.
„Būtent Rusija griebdamasi karinių priemonių sukėlė tokias situacijas“, – sakė premjeras žurnalistams, lydintiems jį per kelionę į Italiją ir Vatikaną.
F. Kishida pareiškė, kad Maskvos vykdomas „nekaltų civilių žudymas yra reikšmingas tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas,“ ir pabrėžė: „Negalime to atleisti.“
17:42 | Rusija pažeidė Suomijos oro erdvę, Helsinkiui svarstant galimybę stoti į NATO
Rusijos karinis sraigtasparnis trečiadienį pažeidė Suomijos oro erdvę, pranešė suomių Gynybos ministerija, šaliai svarstant vis labiau tikėtina tampančią galimybę paduoti paraišką dėl narystės NATO.
„Orlaivio tipas – sraigtasparnis Mi-17, o įtariamo pažeidimo gylis – maždaug 4–5 kilometrai“, – naujienų agentūrai AFP sakė ministerijos atstovas.
Incidentas įvyko trečiadienį 10 val. 40 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Tai jau antrasis Rusijos įvykdytas oro erdvės pažeidimas nuo šių metų pradžios. Ankstesnis pažeidimas užfiksuotas balandį. Abu incidentai įvyko vykstant karui Ukrainoje.
Balandžio 8 dieną į Suomijos oro erdvę trumpam buvo įskridęs Rusijos kariuomenei priklausantis civilinis transporto lėktuvas.
Ekspertai įspėjo, kad Suomija ir Švedija, svarstančios galimybę prisijungti prie NATO, siekiant atgrasyti rytinę kaimynę nuo potencialios agresijos, veikiausiai susidurs su Rusijos kišimusi.
Keturi Rusijos naikintuvai kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Gotlando salos Baltijos jūroje.
Be to, penktadienį Rusijos žvalgybinis lėktuvas kirto Švedijos sieną netoli jūrų pajėgų bazės šalies pietuose.
17:25 | Tyrimas: per ataką Mariupolio dramos teatrui žuvo 600 žmonių
Naujausias tyrimas rodo, kad per Rusijos ataką Mariupolio dramos teatrui žuvo apie 600 žmonių. Šį dramos teatrą dar kovo viduryje bombardavo Rusijos pajėgos.
„Associated press“ atliko tyrimą, kurio metu kalbėjosi su Rusijos ataką išgyvenusiais žmonėmis, gelbėtojais ir ekspertais, rašo UNIAN.
Žurnalistai sukūrė pastato 3D modelį ir atkūrė dienos, kai įvyko apšaudymas, įvykius.
Būtent šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atakos metu žuvo 600 dramos teatro pstate buvusių žmonių.
Apžiūrėdami sukurtą 3D pastato modelį liudininkai teigė, kad pastato patalpos ir koridoriai apšaudymo metu buvo perpildyti. Skaičiuojama, kad vienam žmogui teko maždaug trys kvadratiniai metrai laisvo ploto.
Ataką išgyvenusių žmonių teigimu, apšaudymo metu dramos teatro viduje buvo apie tūkstantis žmonių.
Rusijos kariai dar kovo 16-ąją numetė bombą ant Mariupolio dramos teatro, kur slėpėsi civiliai gyventojai. Įėjimas į slėptuvę buvo užverstas nuolaužomis, todėl žmonėms iš pradžių nepavyko išgelbėti.
Kovo pabaigoje Mariupolio miesto taryba pranešė, kad per priešo išpuolį prieš teatrą žuvo apie 300 žmonių.
16:54 | JK įvedė papildomas sankcijas Rusijai
JK trečiadienį paskelbė papildomas sankcijas Rusijai. Jos taikomos 63 Rusijos piliečiams ir subjektams, taip pat Rusijos žiniasklaidos bendrovėms, kurios palaiko Kremliaus propagandą.
JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sako, kad sankcijos būtų taikomos ir Kremliaus propagandą palaikančių žiniasklaidos priemonių darbuotojams, rašo CNN.
Sankcijos taikomos ir Rusijos karo korespondentams, įsitvirtinusiems Rusijos pajėgose Ukrainoje, bei kelioms Rusijos žiniasklaidos priemonėms.
Be turto įšaldymo ir draudimų keliauti, pagal naujai priimtus teisės aktus socialinės medijos, interneto paslaugų ir programėlių parduotuvių bendrovės „privalo imtis veiksmų, kad užblokuotų dviejų pagrindinių Rusijos dezinformacijos šaltinių – RT ir „Sputnik“ – turinį“, teigia Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų, sandraugos ir plėtros biuras.
„Šie kanalai jau buvo pašalinti iš Didžiosios Britanijos eterio ir mes uždraudėme visiems su jais bendradarbiauti. Dabar ėmėmės uždaryti jų interneto svetaines, socialinių medijų paskyras ir programėles, kad dar labiau sustabdytume jų melo sklaidą“, – sakė technologijų ir skaitmeninės ekonomikos ministras Chris Philp.
JK taip pat uždraudė paslaugų eksportą į Rusiją ir uždraudė teikti ryšių su visuomene, valdymo konsultacijų ir apskaitos paslaugas Rusijos įmonėms.
„Verslas su V. Putino režimu yra moraliai žlugęs ir padeda finansuoti karo mašiną, kuri sukelia neapsakomas kančias visoje Ukrainoje“, – sakė L. Truss.
Sekretorė pridūrė, kad „apribojus Rusijos galimybes naudotis Didžiosios Britanijos paslaugomis, bus daromas didesnis spaudimas Kremliui ir galiausiai bus užtikrinta, kad V. Putinas Ukrainoje žlugs“.
16:35 | Chersone atkurtos telekomunikacijų paslaugos
Ukrainos vicepremjero Michailo Fiodorovo teigimu, Chersone buvo visiškai atkurtos telekomunikacijų paslaugos.
Pasak jo, šiuo metu mieste vėl veikia trys operatoriai. Jų veikla buvo sutrikdyta vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
„Chersone, problemos su paslaugomis buvo laikinos; kaip ir Rusijos okupacija“, – rašo jis.
I’m happy to confirm that telecom connection is fully restored in Kherson. Three telecom operators are available again. Dear Kherson, the problems with service were temporary; as well as russian occupation. Outstanding joint work of local authorities and telecom companies.
— Mykhailo Fedorov (@FedorovMykhailo) May 4, 2022
Sekmadienį Maskva Chersone bandė įvesti Rusijos rublį, primena „Sky news“. Pranešama, kad kai kurie ukrainiečiai tam priešinasi ir visus gautus rublius keičia atgal į Ukrainos valiutą griviną.
16:21 | Žiniasklaida: Rusijos pajėgos įsiveržė į plieno gamyklą
Rusijos kariams pavyko įsiveržti į plieno gamyklą „Azovstal“ ir dabar joje vyksta mūšiai, Ukrainos žurnalistą cituoja „Sky news“.
Pasak minėto portalo, žurnalistas Andrijus Caplijenka apie tai pranešė savo Telegram kanale.
„Mariupolio meras pranešė apie sunkias kovas „Azovstal“ gamyklos viduje. Okupantai bando nuslopinti įnirtingą Mariupolio gynėjų pasipriešinimą. Putino kariuomenė naudoja visus turimus ginklus. Gamyklos civiliai gyventojai tebėra bombarduojami“, – teigiama pranešime.
16:16 | Kyjivo regione rasta dar 20 civilių kūnų
Kyjivo regione po Rusijos pajėgų atsitraukimo per pastarąją parą rasta dar 20 civilių gyventojų kūnų, trečiadienį pranešė policija.
Iš viso rastų žuvusių civilių skaičius išaugo iki 1 235.
Ukrainos sostinės regiono policijos vadovas Andrijus Nebytovas nurodė, kad per pastarąją parą kūnai rasti Borodiankoje ir aplink ją esančiose gyvenvietėse maždaug už 25 km nuo Bučos. Pastarasis netoli Kyjivo esantis miestas siejamas su įtariamais jame Rusijos pajėgų vykdytais karo nusikaltimais.
Kiti buvo rasti į šiaurę nuo Kyjivo esančiame Vyšhorode.
„Iš viso rasti 1 235 civilių gyventojų kūnai“, – A. Nebytovas kalbėjo vaizdo įraše, kurį paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
Iš jų „daugiau nei 800 kūnų ištyrė ekspertai. Deja, dauguma jų yra žmonės, žuvę nuo šūvių“, sakė pareigūnas.
Policijos vadovas taip pat nurodė, kad dar 282 asmenų tapatybes turi nustatyti ekspertai.
Ukrainos premjero pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanišyna naujienų agentūrai AFP Borodiankoje balandžio pabaigoje sakė, kad Kyjivo regiono morguose laikoma 1 020 civilių kūnų.
16:05 | Prarastas ryšys su „Azovstal“ gynėjais
Mariupolio meras Vadimas Boičenka sako, kad prie plieno gamyklos „Azovstal“ prasidėjo nauji mūšiai. Kaip rašo CNN, gamykloje vis dar yra įstrigę šimtai civilių ir paskutiniai miesto gynėjai.
„Šiandien mūsų tvirtovės teritorijoje, „Azovstal“ teritorijoje, vyksta sunkūs mūšiai. Mūsų drąsūs vaikinai gina šią tvirtovę, bet tai labai sunku, nes visoje tvirtovėje šaudo sunkioji artilerija ir tankai, dirba aviacija, priartėjo laivai, kurie taip pat apšaudo tvirtovę“, – sakė V. Boičenka.
Anot jo, gamykloje yra įstrigę 30 vaikų.
„Jie laukia naujos derybų procedūros ir naujos evakuacijos misijos“, – sakė jis.
„Turime suprasti, kad žmonės vis dar žūsta. Deja, priešo aviacija ir artilerija dirba ir nuolat apšaudo tvirtovę“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad šios savaitės pradžioje gamykloje žuvo dvi jaunos moterys. Pasak mero, taip pat buvo prarastas ryšys su ukrainiečių gynėjais.
„Deja, šiandien nėra ryšio su vaikinais, nėra ryšio, kad suprastume, kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne. Vakar ryšys su jais buvo, šiandien – nebe“, – kalbėjo jis.
15:26 | Mariupolio meras pareiškė, kad Rusija patyrė nesėkmę „Azovstal“ gamykloje
„Sudėtingi mūšiai vyksta „Azovstal“ gamyklos viduje. Rusijos kariuomenė bando užgniaužti aršų Mariupolio gynėjų pasipriešinimą“, – cituojamas Ukrainos valdžios atstovas.
Tai iš esmės paneigia dar šiandien išsakytą Kremliaus atstovo D. Peskovo mintį, kad „Azovstal“ gamyklos šturmas nėra vykdomas.
15:21 | Didžioji Britanija skelbia naujas sankcijas Rusijai
Britai įvedė sankcijas kai kuriems Rusijos karo žurnalistams ir propagandinės televizijos veidams, pavyzdžiui, televizijos laidų vedėjams Michailui Leontjevui ir Nailijai Asker-Zadei.
Taip pat sankcijos skelbiamos Rusijos pramonės gigantei „KAMAZ“.
Be to, Didžioji Britanija įvedė draudimą britų bendrovėms naudotis Rusijos buhalterijos, konsultavimo ar įvaizdžio formavimo įmonių paslaugomis.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė pažymėjo, kad „kurti verslą su Putino režimu yra moralinis bankrotas“. Ji taip pat akcentavo, kad tai finansuoja karo mašiną.
15:04 | Zelenskis apie konflikto įšaldymą: į tokią diplomatinę pelkę tikrai nelipsime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kategoriškai atmetė galimybę „įšaldyti“ konfliktą su Rusija. Anot jo, Ukraina tokiomis sąlygomis jau gyveno 8 metus ir daugiau nebenori.
„Mes nesileisime į konflikto įšaldymą. Aš atėjau dirbti prezidentu, kai buvo „Minskas-1“, „Minskas-2“, buvo atitinkami dokumentai, ir aš galiu pasakyti, tai tai nebuvo rimti dokumentai. Buvo susitarimai „ant popieriaus“, tai jau buvo įšaldytas konfliktas. Aš prieš, tokio dokumento pas mus tikrai nebus“, – pareiškė jis „Wall Street Journal CEO Council Summit“ susitikimo metu.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad šalis nepažeidinėjo Minsko susitarimų ir nesitraukė iš derybų proceso.
„Mes neišeidinėjome iš Minsko, iš jo vasario 24-ąją pasitraukė Rusijos lyderis, paskelbė tai viešai, ir jie pradėjo „karinę operaciją“, nors mes suprantame, kad tai yra karas, plataus masto įsiveržimas. Tai jie pasitraukė, ir daugiau Ukraina į tokią diplomatinę pelkę tikrai nelips“, – pažymėjo V. Zelenskis.
14:56 | Kremlius: rusų pajėgos nešturmuoja gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje
Kremlius trečiadienį paneigė, kad Rusija šturmuoja metalurgijos gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, nors Ukraina apkaltino Maskvą pradėjus „galingą“ puolimą prieš šią pramoninę zoną, kur įsitvirtinusios ukrainiečių pajėgos.
„Vyriausiasis vadas viešai davė įsakymą atšaukti puolimą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie prezidento Vladimiro Putino praėjusio mėnesio įsakymą neatakuoti šio komplekso.
„Jokio šturmavimo nėra“, – sakė D. Peskovas.
Pasak jo, „Azovstal“ teritorijoje būna „paūmėjimo“ atvejų, kai ukrainiečių „kovotojai užima šaudymo pozicijas“.
„Šie bandymai labai greitai nuslopinami“, – nurodė D. Peskovas.
Ukrainos kariuomenė antradienį sakė, kad Rusijos pajėgos pradėjo apsiaustos gamyklos „Azovstal“ puolimą, iš tunelių jos teritorijoje evakavus maždaug 100 civilių.
Rusų kariuomenė pranešė, kad pasitelkdama artileriją ir lėktuvus apšaudo „Azovstal“, o Gynybos ministerija apkaltino ukrainiečių karius, kad jie naudodamiesi kovų pauze vėl bando užimti kovines pozicijas gamyklos teritorijoje.
Strateginę reikšmę turintis Mariupolis yra tarp labiausiai nuniokotų Ukrainos miestų; Rusijos pajėgos šį uostamiestį yra apgulusios kelias savaites.
13:58 | Vengrija: rusiškos naftos draudimui trūksta energetinio saugumo garantijos
Vengrija trečiadienį sakė Europos Sąjungos pasiūlyme uždrausti rusišką naftą nematanti savo energetinio saugumo garantijų.
„Nematome jokio plano ar garantijos, kaip remiantis dabartiniais pasiūlymais galima būtų tvarkytis net pereinamuoju periodu ir kas užtikrins Vengrijos energetinį saugumą“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame vengrų vyriausybės spaudos biuro pareiškime.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad Vengrija visiškai atmeta ES pasiūlymą, biuras atsakymo kol kas nepateikė.
AFP matytame dokumente Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) siūlo Vengrijai ir Slovakijai, kurios abi yra labai priklausomos nuo rusiškos naftos, duoti daugiau laiko draudimui įvesti.
27 ES šalių narių ambasadoriai trečiadienį susirinks įvertinti jos plano. Kad jis įsigaliotų, jam reikės vienbalsio pritarimo.
13:47 | Peskovas apie galimą karo paskelbimą ir mobilizaciją: „Niekai ir neteisybė“
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad kalbos apie galimą visuotinės mobilizacijos šalyje paskelbimą gegužės 9-ąją yra „niekai“.
Paklaustas, ar reiktų įsiklausyti į užsienio žiniasklaidoje pasirodančias žinutes, kad V. Putinas šventinę dieną oficialiai paskelbs karą Ukrainai ir taip pat skelbs visuotinę mobilizaciją jis atsakė neigiamai. „Neteisybė, tai yra niekai“, – aiškino D. Peskovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Kremlius svarsto „įvairius atsakomųjų sankcijų variantus“, atsakant į ES įvestą embargą rusiškai naftai.
13:35 | Rusijos vyriausiasis rabinas reikalauja Lavrovo atsiprašyti
Rusijos vyriausiasis rabinas Berelis Lazaras sukritikavo Kremliaus užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą dėl jo pasisakymų apie Adolfo Hitlerio kilmę. S. Lavrovas viename interviu užsiminė, kad nacių lyderis „turėjo žydiško kraujo“.
B. Lazaras Žydų telegrafo agentūrai sakė: „Būtų gerai, jei [Lavrovas] atsiprašytų žydų ir tiesiog pripažintų savo klaidą“.
S. Lavrovas tokiais komentarais bandė pateisinti Rusijos teiginius, kad Ukraina yra kupina nacių, nepaisant to, kad jos prezidentas yra žydas.
13:10 | Maskva: Ukrainoje kovoja „samdinių“ iš Izraelio
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė trečiadienį pareiškė, kad Ukrainoje drauge su pulku „Azov“ kovoja izraeliečių „samdinių“, taip dar labiau pakurstydama įtampą tarp Izraelio ir Maskvos, anksčiau pareiškusios, kad Adolfas Hitleris „buvo žydų kilmės“.
„Izraelio samdiniai Ukrainoje [kovoja] praktiškai petys į petį su „Azov“ kovotojais“, – prokremliškam radijui „Sputnik“ sakė Marija Zacharova.
Kraštutinių dešiniųjų aktyvistų įkurtas „Azov“ išgarsėjo 2014 metais, kai pradėjo ginklu kovoti su prorusiškais separatistais Ukrainos rytiniame Donbaso regione. Vėliau pulkas buvo inkorporuotas į Ukrainos kariuomenę ir nebėra siejamas su kraštutinėmis dešiniosiomis jėgomis.
Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jis drauge su kitomis ukrainiečių pajėgomis priešinasi rusų invazijai.
„Azov“ kariai dalyvauja įnirtingame ukrainiečių pasipriešinime Mariupolio uostamiestyje ir yra įsitvirtinę didžiulėje metalurgijos gamykloje „Azovstal“. Rusijos pajėgos antradienį pradėjo didelį šios gamyklos puolimą.
Pareikšdama, kad izraeliečiai kovoja drauge su „Azov“, kurį Rusija vadina fašistais ir naciais, Maskva didina įtampą, kilusią rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui sekmadienį pasakius, kad Hitleris „buvo žydų kilmės“.
Jo pastabos išprovokavo pasipiktinimą Izraelyje, kur užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas jas pavadino „neatleistinomis, skandalingomis ir baisia istorine klaida“.
Antradienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija apkaltino Izraelį „neonacių režimo Kyjive“ rėmimu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra žydų kilmės.
12:47 | Mūšyje Zaporižios srityje nukauti 100 rusų karių
Zaporižios regiono karinė administracija skelbia, kad „Zaporižios fronte Rusijos kariuomenė bandė veržtis į Orichovą, bet nesėkmingai“.
Daugiau nei 100 Rusijos karių, žuvusių per mūšį Zaporižios srityje, kūnai buvo nugabenti į Morgą Horlivkoje. Grupė rusų kareivių taip pat pateko į nelaisvę Zaporižios fronte.
12:22 | Daugiau vaizdų iš sprogimo vietos Donecke
Ukrainos rytuose, Donecke, vis dar liepsnoja naftos bazė į kurią, manoma, pataikė raketos.
An oil depot near #Russian-occupied #Makiivka, #Donetsk region, is on fire. pic.twitter.com/AI6WqS3R1l
— NEXTA (@nexta_tv) May 4, 2022
12:00 | ES žada reikšmingai padidinti karinę pagalbą Moldovai
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių.
„Šiais metais planuojame reikšmingai padidinti savo paramą Moldovai, aprūpindami jos ginkluotąsias pajėgas papildoma karine įranga“, – šioje šalyje viešintis Ch. Michelis sakė per bendrą spaudos konferenciją su prezidente Maia Sandu.
„ES yra visiškai solidari su jumis, su Moldova. Mūsų, europiečių, pareiga – padėti ir remti jūsų šalį“, – pridūrė jis.
11:42 | Iš Mariupolio išvyko evakuojami civiliai
Pasak vietos pareigūno, trečiadienio rytą iš Mariupolio pajudėjo autobusų kolona, kuri gabena evakuojamus civilius gyventojus iš apgulto Ukrainos uostamiesčio. Jis nepatikslino, kiek konkrečiai civilių sugebėjo išvykti.
Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus pastangomis autobusų kolona iš Mariupolio išvyko į Zoporižią, „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.
11:20 | Naujausios ES sankcijos – ir bankams
ES planuoja iš SWIFT sistemos pašalinti didžiausią Rusijos banką „Sberbank“ ir kitus du bankus, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
SWIFT yra tarptautinė mokėjimo sistema, leidžianti sklandžiai ir greitai pervesti pinigus iš užsienio. Vakarų šalys anksčiau teigė, kad Rusijos bankų pašalinimas iš SWIFT „pakenktų jų gebėjimui veikti pasauliniu mastu“.
10:52 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 24 500 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 194 lėktuvus, 155 sraigtasparnius, 1077 tankus, 2610 šarvuočių, 491 artilerijos pabūklą, 163 raketų sistemas, 10 laivų, 1867 mašinas, 76 kuro cisternas, 303 bepiločius orlaivius, 81 priešraketinės gynybos sistemą, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 38 specialiosios įrangos vienetus.
These are the indicative estimates of Russia’s combat losses as of May 4, according to the Armed Forces of Ukraine. pic.twitter.com/Hsw7vt18E5
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) May 4, 2022
10:30 | Ukraina neatmeta galimybės, kad Rusija kare gali panaudoti ginkluotąsias pajėgas iš Baltarusijos.
„Reuters“ praneša, kad Baltarusijai pradėjus karines pratybas, Ukrainos valstybės sienos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka sakė: „Neatmetame, kad Rusijos Federacija kada nors gali panaudoti Baltarusijos teritoriją, Baltarusijos Respublikos ginkluotąsias pajėgas, prieš Ukrainą. Todėl esame pasiruošę“.
A. Demčenka tvirtino, kad saugumas Ukrainos pasienyje su Baltarusija buvo „sustiprintas“ nuo paskutinės Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d.
10:16 | Sprogimas Donecke
Antradienio rytą nepripažintoje Donecko Liaudies Respublikoje nugriaudėjo galingas sprogimas, dėl kurio užsiliepsnojo Makejevkos naftos bazė. Pirminiais duomenimis, vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti.
Svarstoma, kad į naftos bazę galėjo pataikyti raketos.
10:00 | EK skelbs šeštąjį sankcijų Rusijai paketą
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Layen paskelbė, kad šeštasis sankcijų paketas Rusijai bus pristatytas jau šiandien.
Naujos sankcijos bus pritaikytos didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“. Taip pat šeštasis sankcijų paketas numatys dalies Rusijos televizijos kanalų transliacijos draudimus.
Maža to, bus siūloma drausti visos Rusijos naftos importą ES. Tiesa, kelioms šalims, įskaitant Vengriją ir Slovakiją, gali būti pratęstas laikotarpis, per kurį jos turės diversifikuoti tiekimą.
09:47 | ES siūloma įvesti sankcijas patriarchui Kirilui
Europos Sąjunga siūlo įvesti sankcijas Rusijos stačiatikių bažnyčios vadui, patriarchui Kirilui, skelbiama AFP.
09:00 | Britų žvalgyba: Rusija galimai ruošiasi užimti Kramatorską ir Severdonecką
Didžiosios Britanijos žvalgyba tvirtina, kad „yra didelė tikimybė“, jog Rusijos pajėgos bandys prasiveržti pro Iziumo miestą ir užgrobti Kramatorską bei Severodonecką.
Pavykus įgyvendinti šį planą Rusijos kariuomenė sustiprintų šiaurės rytų Donbaso kontrolę ir padidinti savo galimybes atkirsti Ukrainos pajėgas regione nuo pagrindinės šalies teritorijos.
08:50 | Ukraina praneša apie didelį žuvusių rusų karių skaičių Zaporižioje
Daugiau nei 100 Zaporižios srityje likviduotų 1-ojo armijos korpuso mobilizuotų karių kūnų buvo pristatyti į centrinį morgą Horlivkoje, UNIAN cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
08:23 | Baltarusijoje – neplanuotas kariuomenės pajėgų reagavimo patikrinimas
Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose paskelbtas neplanuotas patikrinimas, kurio metu kariniams daliniams bus keliami tikslai pasiekti karinę parengtį, dislokuotis į nurodytą rajoną ir įgyvendinti kovines-mokomąsias užduotis, skelbiama Baltarusijos gynybos ministerijos pranešime.
Baltarusijos gynybos ministerija: „tai nekelia jokios grėsmės nei Europos bendruomenei iš esmės, nei pavienėms kaimyninėms valstybės“.
08:05 | Rusija boikotuos JT Saugumo Tarybos susitikimą su ES komitetu
Rusija boikotuos trečiadienį suplanuotą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikimą su Europos Sąjungos politikos ir saugumo komitetu (PSK), pranešė diplomatai.
Šis retas žingsnis laikomas dar vienu prastėjančių tarp Maskvos ir jos partnerių Jungtinėse Tautose ženklu.
Vienas rusų diplomatinis šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, antradienį sakė, kad Maskvos sprendimas susijęs su padėtimi Ukrainoje.
Vienas Vakarų diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė neprisimenąs, nė vieno atvejo, kad Rusija nuo vasario 24 dienos, kai pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą, būtų boikotavusi Saugumo Tarybos posėdį.
07:44 | Donecke žuvo 21 civilis
Pasak Ukrainos pareigūno, antradienį per Rusijos atakas Ukrainos rytinėje Donecko srityje žuvo 21 civilis ir 27 buvo sužeisti.
Regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenko sakė, kad šis skaičius apima 10 žuvusiųjų gamykloje Avdijivkos mieste, apie kurį pranešėme anksčiau.
„Telegram“ įraše Kyrylenko teigė, kad tai didžiausias mirčių skaičius per dieną regione nuo atakos Kramatorsko mieste, per kurią praėjusį mėnesį žuvo 50 žmonių.
Russia kills civilians!
— Павло Кириленко (@Pavlo_Kyrylenko) May 3, 2022
On May 3rd number of victims of russian army in Donetsk oblast increased by 23 killed, 27 injured.
Every russian will pay for his crimes in Ukraine!#StopRussia#RussiaKillsCivilians pic.twitter.com/b1Tr11hcnH
07:16 | Ukrainiečiams pavyko atstumti rusus
JAV Karo tyrimų institutas (ISW) savo naujausioje ataskaitoje nurodė, kad reikšmingas Ukrainos kontrpuolimas nustūmė Rusijos pajėgas maždaug 40 km į rytus nuo Charkivo miesto.
Atsakomasis puolimas galėtų sudaryti sąlygas platesnei operacijai, siekiant išvaryti rusus iš daugumos jų pozicijų visame mieste, pridūrė organizacija.
#Kharkiv Update:
— ISW (@TheStudyofWar) May 3, 2022
A significant #Ukrainian counteroffensive pushed #Russian forces roughly 40 km east of Kharkiv City. The counteroffensive could set conditions for a broader operation to drive the Russians from most of their positions around the city.https://t.co/MIKDf2mo08 pic.twitter.com/atqFqSnrwQ
06:51 | Britų gynyba: Rusijos invazija rodo „šokiruojančią žvalgybos nesėkmę“ ir „neįtikėtiną aroganciją“
Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vadovas sakė, kad yra nustebęs dėl Rusijos nesėkmių karinėje invazijoje, kurios prasidėjo nuo prastos žvalgybos ir privedė prie katastrofiškų pasekmių.
Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininkas admirolas seras Antony Radakinas antradienį Londone vykusiame „Wall Street Journal“ vadovų tarybos viršūnių susitikime sakė manantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas demonstruoja autokratiško lyderio, kuris darosi vis labiau izoliuotas, bruožus.
„Jų sprendimų priėmimas retai gerėja, ir vis blogėja. Mus nustebino tai, kaip Rusija elgiasi šiuo klausimu“, – sakė jis.
Rusija tikėjosi, kad ji gali įsiveržti į Ukrainą, per kelias dienas užimti miestus ir per 30 dienų perimti šalies kontrolę, pridūrė jis. A. Radakinas teigė, kad nesėkmę šiose pastangose lėmė „šokiruojanti žvalgybos nesėkmė ir tai taip pat neįtikėtina arogancija“.
„Kad ir koks būtų jų galutinis tikslas, jis drastiškai skiriasi nuo to, koks buvo pradžioje“, – sakė A. Radakinas.
Rusijos invazija prasidėjo siekiu užimti visą Ukrainą, atstumti NATO ir parodyti Rusijos galią bei autoritetą.
„Visa tai žlugo, o NATO niekada nebuvo stipresnė, – sakė jis. – Sąvoka, kad Ukrainos žmonės kažkaip nuspręstų orientuotis į Rusiją, dabar atrodo absurdiška“.
„Idėja, kad jiems galėjo pritrūkti degalų, būnant vos už 160 km nuo Ukrainos, yra tik šiek tiek keista“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie rusų kolonas, kurios sustojo pirmosiomis karo dienomis.
06:22 | Dar vienas bandymas evakuoti civilius
Trečiadienį planuojami keturi humanitariniai koridoriai iš apgulto Mariupolio į Ukrainos Zaporižios miestą, „jei leis saugumo situacija“, paskelbė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.
Evakuacija turėtų prasidėti 8 val.
06:04 | 156 evakuoti iš Mariupolio Azovstal plieno gamyklos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad antradienį į Zaporožę atvyko 156 žmonės, kurie buvo sėkmingai evakuoti iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje.
Savo kalboje V. Zelenskis pridūrė, kad norint, jog humanitarinis koridorius veiktų, reikia nutraukti ugnį.
„Pagaliau turime rezultatą, pirmąjį mūsų evakuacijos operacijos iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje, kurią organizuojame labai ilgai, rezultatą. Reikėjo daug pastangų, ilgų derybų ir įvairių tarpininkavimo.
Šiandien į Zaporižią atvyko 156 žmonės. Moterys ir vaikai. Jie slėptuvėse išbuvo daugiau nei du mėnesius. Tik įsivaizduokite! Pavyzdžiui, vaikui yra šeši mėnesiai, iš kurių du yra po žeme, bėgant nuo bombų ir sviedinių. Galiausiai šie žmonės yra visiškai saugūs. Jie sulauks pagalbos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Tačiau Rusijos kariai nesilaiko paliaubų susitarimų, pridūrė Zelenskis.
„Jie tęsia didžiulius smūgius „Azovstal“. Jie bando šturmuoti kompleksą. Bet man ne kartą buvo sakyta, kad niekas negali būti išgelbėtas. Kad tai neįmanoma. O šiandien Zaporižioje yra 156 žmonės. Tai dar ne pergalė, bet tai jau rezultatas. Ir aš tikiu, kad yra galimybė išgelbėti kitus mūsų žmones“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainoje esančios Avdijivkos kokso gamyklai žuvo mažiausiai 10 žmonių, o dar 15 buvo sužeisti, antradienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Donecko srities administracijos vadovas.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui antradienį pareiškė, kad Vakarai turi nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą, kad šis nerimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, pranešė Kremlius.
► Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį pareiškė, kad Bendrijos vykdomosios valdžios institucija ruošiasi pasiūlyti daugiau sankcijų Rusijai, įskaitant sankcijas jos naftai.
► Į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižią antradienį atvyko pirmoji transporto vilkstinė su žmonėmis, evakuotais iš apgriautos Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“.
► Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį nuotoliniu būdu sakydamas kalbą Ukrainos parlamentui paskelbė apie papildomą, 300 mln. svarų sterlingų (358 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Kyjivui ir gyrė ukrainiečių priešinimąsi Rusijai.
► Maskva antradienį apkaltino Izraelį „neonacių režimo Kyjive“ rėmimu, dar labiau griežtindama toną po tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimo, kad Adolfas Hitleris „buvo žydų kilmės“.
► Popiežius Pranciškus antradienį pareiškė prašęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimybės susitikti Maskvoje ir aptarti karą Ukrainoje, bet atsakymo nesulaukęs, taip pat lygino kraujo liejimo mastą su Ruandos genocidu.
► Rusija planuoja artimiausiu laiku aneksuoti dvi rytines Ukrainos sritis, kuriose dabar vyksta pagrindiniai kovos veiksmai, Maskvai nepavykus nuversti Kyjivo vyriausybės, pirmadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
