Susitikimo metu jis pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyks į Vašingtoną jau šį penktadienį, rašo „SkyNews“.
JAV valstybės sekretorius: europiečiai neturėtų baimintis dėl NATO ateities
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Europos gyventojai neturėtų baimintis dėl NATO ateities.
Šie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Vokietijos visuotinius rinkimus laimėjęs konservatorių lyderis Friedrichas Merzas pareiškė neturįs „jokių iliuzijų“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir pridūrė, kad „nepriklausomybė nuo JAV“ gynybos srityje yra strateginė būtinybė.
„Mano reakcija yra tokia: NATO nėra pavojuje“, – trečiadienį transliuotame interviu per televiziją „Fox News“ sakė M. Rubio, paklaustas apie F. Merzo komentarus.
„Vienintelis dalykas, dėl kurio NATO kyla grėsmė, yra tai, kad turime NATO sąjungininkių, kurios beveik neturi kariuomenių arba kurių kariuomenės yra nelabai pajėgios, nes 40 metų tam neskyrė jokių pinigų“, – tęsė JAV valstybės sekretorius.
„Mes nesakome, kad turite veikti savarankiškai. Mes sakome, kad reikia daryti daugiau. Tai jų žemynas, tiesa?“ – pareiškė M. Rubio.
Pasak jo, D. Trumpo raginimas Europos sąjungininkėms didinti išlaidas gynybai atitinka ilgalaikius įvairių buvusių JAV administracijų reikalavimus.
Sausio mėnesį D. Trumpas paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Trumpas pasakė, kodėl pasirašys susitarimą su Zelenskiu: niekas neišdrįs su mumis pyktis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį teigė, kad susitarimas su Ukraina automatiškai užtikrins Ukrainos saugumą šiame regione, rašo BBC.
JAV prezidentas Baltuosiuose rūmuose trečiadienį surengė pirmąjį D. Trumpo administracijos kabineto posėdį nuo inauguracijos pradžios.
Jo metu JAV prezidentas teigė, kad naudingųjų iškasenų susitarimas „yra puikus sandoris Ukrainai.
„Mes dirbsime toje [Ukrainos] teritorijoje, todėl automatiškai bus užtikrintas saugumas, nes niekas neišdrįs pyktis su mūsų žmonėmis, kai mes ten būsime“, – kalbėjo D. Trumpas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad susitarimas su Ukraina pasirašomas dėl skirtingų priežasčių – pirma, siekio „sustabdyti žudynes“ ir kad JAV „atgautų pinigus bei dar daugiau“.
D. Trumpas: saugumo garantijas Ukrainai turi suteikti ne JAV, o Europa
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Europa turėtų suteikti saugumo garantijų Ukrainai, atsisakydamas tokį pažadą įtraukti į ketinamą sudaryti sutartį dėl Ukrainos gamtinių išteklių.
„Neketinu duoti kažkokių ypatingų saugumo garantijų, – kalbėdamas per kabineto posėdį sakė D. Trumpas. – Paliksime tai padaryti Europai, nes... Europa yra jos artimiausia kaimynė, bet mes pasirūpinsime, kad viskas būtų gerai.“
Saugumo garantijos yra viena iš sąlygų, kurias Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalavo numatyti šimtų milijardų JAV dolerių vertės sutartyje dėl jo šalies žemės mineralų naudojimo.
Vokietijos lyderis F. Merzas trečiadienio vakarą gali susitikti su E. Macronu
Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas trečiadienio vakarą planuoja susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kad pabandytų koordinuoti pastangas stiprinti Europos gynybą, pranešė vokiečių žiniasklaida.
F. Merzas, kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas sekmadienį laimėjo nacionalinius rinkimus, surinkęs beveik 30 proc. balsų, buvo pakviestas į privačią vakarienę su E. Macronu Paryžiuje, pranešė laikraščiai „Bild“ ir „Sueddeutsche Zeitung“.
Vizitas Paryžiuje bus pirmoji F. Merzo kelionė į užsienį po rinkimų, kuriuose jis nugalėjo dabartinį kanclerį Olafą Scholzą.
F. Merzas greičiausiai bus informuotas apie E. Macrono pirmadienio vizitą Vašingtone ir jo derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
D. Trumpas sukėlė nerimą Europos sąjungininkams, tiesiogiai kreipdamasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų karą Ukrainoje.
Respublikono pradėtas suartėjimo su Maskva kursas sukėlė sukėlė nuogąstavimų, kad JAV prezidentas gali sudaryti nepalankų ukrainiečiams susitarimą ir susilpninti Europos saugumą.
Sekmadienį laimėjęs rinkimus F. Merzas pareiškė, kad būdamas vyriausybėje Europos gynybos stiprinimą laikys „absoliučiu prioritetu“.
F. Merzas teigė neturįs „jokių iliuzijų“ dėl D. Trumpo administracijos ir pridūrė, kad „nepriklausomybė nuo JAV“ gynybos srityje yra strateginė būtinybė.
Konservatorių lyderis kalba griežčiau nei O. Scholzas, kuris gynybos klausimais patarė elgtis apdairiai. Prancūzijos pareigūnai, tikėdamiesi, kad Vokietija su jais užmegs bendrus ryšius gynybos srityje, jį galėtų šiltai sutikti.
Per rinkimų kampaniją F. Merzas pažadėjo būti „tvirtu balsu Europos Sąjungoje (ES)“ ir glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis.
Naujienų agentūrai AFP susisiekus su Prancūzijos prezidentūra, ji atsisakė pateikti komentarus. CDU atstovas spaudai AFP sakė, kad nei patvirtina, nei paneigia pranešimų apie kelionę.
Nepaisant to, kad Vokietijos derybos dėl koalicijos užsitęsė kelis mėnesius, F. Merzas teigė, kad siekia suformuoti naują vyriausybę iki Velykų balandžio viduryje.
V. Zelenskis: be saugumo garantijų paliaubų nebus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta paliaubas, jei Rusijos užpultai jo šaliai nebus suteiktos saugumo garantijos. „Mes visi turime suprasti, kad ugnis nebus nutraukta, jei Ukraina neturės saugumo garantijų“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kyjive.
Karas baigsis tik tada, kai bus tikrumas, kad „ryt vėl neprasidės“, pažymėjo V. Zelenskis. Jis teigė apie tai kalbėsiąs ir planuojamame susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Ukraina jau daugiau kaip trejus metus ginasi nuo Rusijos agresijos.
Svarbus pokalbis su JAV atstovu neįvyks: ES įgaliotinė kaltina darbotvarkę
ES užsienio politikos įgaliotinės Kaja Kallas susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio buvo atšauktas ir nebus surengtas jos oficialaus vizito Vašingtone metu, rašo „Euronews“.
Kaip teigiama publikacijoje, K. Kallas trečiadienį nesusitiks su valstybės sekretoriumi M. Rubio dėl iškilusių nesklandumų darbotvarkėje.
Jos atstovas spaudai teigė, kad visgi K. Kallas dar susitiks su JAV Kongreso ir Senato atstovais tam, kad būtų aptarti Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat transatlantinių santykių klausimai.
Be to, priduriama, kad paskutinį kartą K. Kallas ir M. Rubio buvo susitikę Miuncheno saugumo konferencijos metu.
Savo ruožtu K. Kallas į Vašingtoną išvyko tikėdamasi, kad pavyks susitikti su M. Rubio ir pasikalbėti apie JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį pradėti derybas su Rusija ir Ukraina.
Kiek anksčiau ES įgaliotinė kritiškai vertino JAV atstovų siūlomas nuolaidas Kremliui, o tokius veiksmus ji pavadino „nuolaidžiavimu“ ir paragino Ukrainą bei Europą aktyviai įsitraukti į diplomatinį procesą.
„Labai aiškiai pasakiau, kad susitarimas be mūsų – be Ukrainos ar be Europos – nepasiteisins, tai pasakytina ir apie JAV, kurios atstovai taip pat turėtų dirbti kartu su mumis.
<...> Blogas derybos Ukrainos atžvilgiu reiškia ir blogas derybas ne tik Europai, bet ir Amerikai“, – dar pirmadienį pareiškė K. Kallas, kuomet pranešė apie numatomą susitikimą su M. Rubio.
Kaip yra nurodoma viešai prieinamoje darbotvarkėje, vasario 26 d. M. Rubio susitikimas su K. Kallas nėra suplanuotas.
Po viešų Zelenskio pareiškimų ‒ abejonės iš Baltųjų rūmų: susitikimas su Trumpu vargu ar įvyks
Vos Volodymyras Zelenskis viešai pareiškė, kad „nesutiks su net ir 10 centų skolos atidavimu JAV“, Baltųjų rūmų šaltiniai „Reuters“ suskubo komentuoti, kad abejojama dėl „tikslingumo kviesti Ukrainos prezidentą į susitikimą su Trumpu“.
„Reuters“ šaltiniai Baltuosiuose rūmuose skelbia, kad abejojama V. Zelenskio kvietimo susitikti su D. Trumpu tikslingumu.
Trečiadienį Baltųjų rūmų pareigūnas suabejojo, ar Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimas susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu būtų prasmingas, atsižvelgiant į V. Zelenskio komentarus, kad susitarimas dėl iškasenų nėra baigtas.
„Jei Ukrainos vadovas sako, kad sandoris nėra užbaigtas, nematau, kodėl kvietimas būtų prasmingas, ‒ sakė pareigūnas agentūrai „Reuters“ . ‒ Tikimasi, kad jo atvykimas yra tam, kad būtų pripažinta galutinė pozicija (dėl naudingųjų iškasenų sandorio), o jo paties žodžiais tariant, šioje naujoje formuluotėje jis nėra galutinėje stadijoje.“
Priežastimi, kodėl gali neįvykti V. Zelenskio vizitas, pažymima „neparengta sutartis dėl naudingųjų iškasenų“. Anksčiau Ukrainos pusė skelbė, kad susitarimas yra parengtas ir suderintas tarp šalių, iš esmės lieka tik jį pasirašyti JAV ir Ukrainos prezidentams. Vėliau JAV viceprezdentas M. Rubio pareiškė, kad sutartis dar nėra išbaigta.
Tuo pat metu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis aiškino, kad preliminari sutartis jau parengta ir joje nėra numatyta nieko apie „skolos grąžinimą“, apie kurią nuolat kalba D. Trumpas.
Zelenskis apie JAV paramos grąžinimą: mes labai dėkingi, bet nesutikčiau ir su 10 centų grąžinimu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad tikisi penktadienį vykti į Vašingtoną ir aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu susitarimą dėl gamtos išteklių bei būsimą pagalbą.
„Labai norėčiau šio vizito“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad preliminari vizito Vašingtone data yra penktadienis ir kad jis planuoja paklausti D. Trumpo, ar jis ateityje sustabdys JAV pagalbą Ukrainai.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad siūlomas naudingųjų iškasenų susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis yra platesnio susitarimo atspirties taškas, Kyjivui tikintis galiausiai gauti iš Vašingtono saugumo garantijų.
„Tai tik pradžia, pagrindas, tai gali būti didelė sėkmė. Sėkmė priklausys nuo mūsų pokalbio su prezidentu Trumpu“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Kalbėdamas apie D. Trumpo minimus 500 mlrd. JAV dolerių, kuriuos Ukraina tariamai skolinga JAV už karinę ir finansinę pagalbą, V. Zelenskis nesutiko su tokia nuomone iš esmės.
„Klausimas čia nėra apie tai, ar mes dėkingi. Mes dėkingi. Jeigu naujame susitarime bus sąlyga, kad nauja pagalba bus mokama ‒ tai bus nauja realybė. Ji tokia gali būti, ir mes, manau, nelabai turėsime iš ko rinktis“, ‒ aiškino jis.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad naujajame susitarime dėl Ukrainos žemės išteklių išnaudojimo nėra kalbos „nei apie 500, nei apie 300, nei apie 100 mlrd. dolerių“.
V. Zelenskis: sandoris su JAV dėl naudingųjų iškasenų – platesnio susitarimo pradžia
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad siūlomas susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų yra platesnio masto susitarimo pradžia, o Kyjivas tikisi, kad Vašingtonas galiausiai suteiks jam saugumo garantijas.
„Tai tik pradžia, pagrindas, tai gali būti didelė sėkmė. Sėkmė priklausys nuo mūsų pokalbio su prezidentu D. Trumpu“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Ukraina mano, kad iš užsienio sugrįš tik 30 proc. pabėgėlių
Ukrainos vyriausybė mano, kad iš užsienio namo sugrįš tik nedidelė dalis nuo Rusijos karo pabėgusių žmonių. Tai laikraščio „Ukrainska Pravda“ renginyje pareiškė nacionalinės vienybės ministras Oleksijus Černyšovas.
Pasak jo, vyriausybė skaičiuoja, kad, kai tik šalyje stabilizuosis saugumo situacija, į gimtinę sugrįš apie 30 proc. Ukrainos pabėgėlių. Vien tik ES šalyse iki 2024 m. pabaigos laikiną apsaugos statusą gavo maždaug 4,3 mln. ukrainiečių.
Pasak O. Černyšovo, vyriausybė šiuo metu rengia programas, kad paskatintų ukrainiečius grįžti.
G. Meloni: taikai Ukrainoje būtinos saugumo garantijos, įgyvendinamos NATO kontekste
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį pareiškė, kad į bet kokį taikos susitarimą Ukrainoje turi būti įtrauktos saugumo garantijos, kurios būtų įgyvendinamos NATO kontekste.
Taika Ukrainoje „gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Kyjivui bus suteiktos tinkamos saugumo garantijos, kad tai, ką matėme per pastaruosius trejus metus, nepasikartotų (...). Šios saugumo garantijos turi būti įgyvendinamos Atlanto aljanso kontekste“, sakoma jos pranešime spaudai.
Kyjivas: ties Pokrovsku vykdomas kontrpuolimas
Ukrainos pajėgos trečiadienį teigė, jog pradėjo sėkmingą kontrpuolimą rytiniame Donecko regione ir išlaisvino Kotlynės kaimą netoli itin svarbaus transporto ir logistikos centro Pokrovsko.
„Šios gyvenvietės užėmimas būtų leidęs okupantui pasiekti greitkelį Pokrovskas–Dnipras, tad priešas pasiuntė nemažai jėgų ją užimti“, – socialiniuose tinkluose teigė į šią operaciją įsitraukęs dalinys.
Ukraina stipriai atakavo Rusijos regioną – nugriaudėjo bent 40 sprogimų
Rusijos Krasnodaro krašte Tuapsės mieste naktį iš antradienio į trečiadienį nugriaudėjo virtinė sprogimų, rašo „Kanal 24“. Ukrainos žvalgybos šaltiniai leidiniui trečiadienį patvirtino, kad tai buvo jų darbas.
Anot šaltinių, atakos metu nukentėjo ne tik uostas, bet ir dar vienas svarbus rusams objektas – naftos perdirbimo gamykla.
Žvalgybos šaltinių duomenimis, per atakos metu regione nugriaudėjo mažiausiai 40 sprogimų ir kilo gaisras. Taip pat buvo apgadinta naftos perdirbimo įranga.
„Teroristinės valstybės valdžios institucijos pripažino, kad Tuapsė buvo užpulta, o vietos gyventojai internete skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus apie padarinius ir praneša, kad buvo užpultas ir vietos jūrų uostas“, – cituojami šaltiniai.
Primename, kad naktį iš antradienio į trečiadienį buvo surengta didžiulė dronų ataka prieš Rusiją.
Krasnadoro krašte įvykdyta viena didžiausių dronų atakų. Rusai skelbia regione numušę 83 dronus.
Rusija skelbia numušusi 128 dronus, atakos įvykdymu kaltina Ukrainą. Ukraina kol kas nepateikė oficialaus komentaro.
Rusai sako numušę 83 dronus virš Krasnodaro krašto, 30 – virš okupuoto Krymo, aštuonis – virš Azovo jūros, penkis – virš Juodosios jūros ir po vieną virš Kursko ir Briansko sričių.
Rusai šią ataką vadina viena masiškiausių pastarojo meto atakų regione ir „visą naktį stebėjo, kaip virš Juodosios jūros numušinėjami bepiločiai orlaiviai“.
Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra, tačiau skelbiama apie apgadintus namus Krasnadoro krašte.
Ukrainos premjeras atskleidė susitarimo su JAV detales
Susitarimas dėl Ukrainos iškasenų naudojimo yra tiesiogiai susijęs su Ukrainos saugumo garantijomis, tikina Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje, rašo UNIAN.
„Šis susitarimas tiesiogiai susijęs su saugumo garantijomis. Nei Ukrainos prezidentas, nei Ukrainos vyriausybė šio susitarimo ir jo pasirašymo nelaikys atsietai nuo saugumo garantijų Ukrainai“, – pabrėžia jis.
Pasak D. Šmyhalio, net nesvarstomas jos susitarimas be saugumo garantijų Ukrainai. Anot jo, per pastarąsias dvi savaites JAV ir Ukrainos vyriausybės parengė susitarimą dėl ekonominio bendradarbiavimo.
„Nuo šiandien šis susitarimas vadinasi „Susitarimas dėl investicinio fondo Ukrainos atstatymui taisyklių ir sąlygų nustatymo“. Ir iš tikrųjų tai yra preliminarus susitarimas, kuriame numatyti teisiniai veiksmai.
Tai yra būsimas investicinio fondo Ukrainos atkūrimui sukūrimas, kur tiek Ukraina, tiek JAV vienodai valdys šį fondą, pildys jį, ir šiame susitarime numatyta daug nuostatų“, – aiškina jis.
D. Šmyhalio teigimu, ankstesnio susitarimo 10 punkte sakoma, kad šis susitarimas dėl fondo yra sudėtinė dvišalių ir daugiašalių susitarimų ir konkrečių veiksmų, kuriais siekiama įtvirtinti ilgalaikę taiką, sustiprinti ekonominį ir saugumo atsparumą, dalis.
„JAV vyriausybė remia Ukrainos pastangas gauti saugumo garantijas, reikalingas ilgalaikei taikai sukurti“, – priduria jis.
Rusai apšaudė gyvenvietę Chersono srityje, sužeista pagyvenusi moteris
Trečiadienio rytą rusai apšaudė Zelenivkos gyvenvietę Chersono srityje ir sužeidė 72 metų moterį.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Romanas Mročko.
Anot jo, po 6 valandos ryto okupantai rusai apšaudė Zelenivką.
„Sužeista 72 metų vietos gyventoja. Ji patyrė uždarą galvos smegenų traumą, smegenų sukrėtimą, durtinį sužeidimą ir kairiojo peties lūžį. Moteris paguldyta į ligoninę, jos būklė – vidutinio sunkumo", – informavo pareigūnas.
Be to, rytą Rusijos okupacinės kariuomenė apšaudė vienos iš Chersono miesto tarybos komunalinių įmonių teritoriją.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono srityje praėjusią parą, vasario 25-ąją, dėl Rusijos agresijos žuvo vienas žmogus, dar aštuoni buvo sužeisti.
Kremlius laukia patvirtinimo, kad JAV ir Ukraina susitarė dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad vis dar laukia oficialaus patvirtinimo, jog Jungtinės Valstijos ir Ukraina susitarė dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareikalavęs, kad Ukraina suteiktų prieigą prie savo strategiškai svarbių naudingųjų iškasenų, jog būtų galima kompensuoti milijardų dolerių vertės karinę ir kitokią pagalbą, kurią ji gavo prezidentaujant Joe Bidenui.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP vėlyvą antradienį sakė, kad Kyjivas susitarė dėl sandorio struktūros ir kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Vašingtone galėtų jį pasirašyti.
„Kol kas nėra jokių oficialių pareiškimų šiuo klausimu. Girdėjome tik tai, kad V. Zelenskis, regis, penktadienį vyks į Vašingtoną“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Tikriausiai bus bandoma paversti šį vizitą reikšmingu“, – pridūrė jis.
Ukraina tikisi, kad naujasis susitarimas pagerins santykius su D. Trumpo administracija, kurie pašlijo kilus žodžių karui tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio.
Kyjivas taip pat nori saugumo garantijų, tačiau dabartinis susitarimo projektas nenumato jokių konkrečių saugumo įsipareigojimų Jungtinėms Valstijoms, tvirtino aukštas Ukrainos pareigūnas.
Maskva taip pat užsiminė apie galimas JAV investicijas į strategiškai svarbias naudingąsias iškasenas, randamas Rusijoje ir tose Ukrainos dalyse, kurias kontroliuoja rusų kariai.
Suskaičiavo, kiek Rusijai reikėtų metų, kad užimtų visą Ukrainą: karas baigtųsi 2108 m.
Jeigu Rusija norėtų užimti likusius 80 proc. Ukrainos teritorijos, karas turėtų tęstis iki 2108 metų, sako JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, rašo „Sky news“.
Taigi Rusijai reikėtų kariauti dar bent 83 metus.
Anot analitikų, atrodo, kad Rusija Ukrainoje taiko metodą, kai nereikia pasiekti itin didelių teritorinių laimėjimų, lyg karas tęsis neribotą laiką.
Atsižvelgdami į tai, ISW įvertino, kad Rusijos pajėgoms prireiktų mažiausiai iki 2108 m., kad užimtų visą Ukrainą, jei rusai galėtų neribotą laiką išlaikyti dabartinį tempą ir nuostolius. Anot analitikų, tai mažai tikėtina.
„Tačiau V. Putinas yra suformulavęs pergalės teoriją, kurioje daroma prielaida, kad Rusija gali pergudrauti Ukrainą ir Vakarus ir toliau žengti į priekį mūšio lauke, kol Rusija nugalės Ukrainą“, – priduria ISW.
Ukrainiečiai atsikovojo gyvenvietę prie Pokrovsko
Ukrainos desantininkai išmušė rusus iš Kotlynės gyvenvietės prie Pokrovsko.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Desanto šturmo kariuomenė, kuria remiasi „Ukrinform“.
Šturmo desanto kariuomenės Sičeslavo 25-osios atskirosios oro desanto brigados desantininkai išvalė Kotlynę, sakoma pranešime.
Šios gyvenvietės užėmimas būtų leidęs rusams pasiekti Pokrovsko-Dnipro greitkelį, todėl priešas buvo metęs dideles pajėgas, kad ją užimtų, pažymėjo Ukrainos kariškiai.
Sičeslavo brigados desantininkai ir kiti daliniai neleido rusams įsitvirtinti Kotlynėje ir išvijo okupantus iš gyvenvietės.
Kaip pridūrė „Telegram“ kanale Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovai, bendrais veiksmais buvo sunaikintas vienas priešo šarvuotasis transporteris ir 12 automobilių.
Taip pat nukauti 275 Rusijos kareiviai, o dar 203 okupantai buvo neutralizuoti.
Charkivo srityje per priešo smūgius vienas žmogus žuvo, penki sužeisti
Praėjusią parą, vasario 25-ąją, Charkivo srityje per Rusijos smūgius ir bepiločių orlaivių atakas vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Anot pareigūno, smūgiai Charkivui, kuriuos vasario 26-osios naktį smogė okupantai rusai, padarė žalos Kyjivo ir Ševčenkos rajonuose. Nuo krintančių dronų nuolaužų nukentėjo daugiabučiai gyvenamieji namai, universitetas, teatro patalpos, kavinė.
Devynių aukštų gyvenamajame name kilo gaisras. Dvi 40 ir 86 metų amžiaus moterys patyrė ūminę reakciją į stresą. Penki žmonės buvo išgelbėti. Taip pat nukentėjo šaligatvis ir troleibusų kontaktinis tinklas.
Kupjansko rajono Kutkivkos kaime iš drono numestas sprogmuo sužeidė 55 metų vyrą.
Čuhujivo rajono Vovčansko teritorinėje bendruomenėje iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos buvo apšaudytas lengvasis automobilis. Žuvo vyras. Dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Bohoduchivo rajono Zoločivo kaimui rusai smogė valdomąja aviacine bomba. Suniokoti du garažai ir automobilis, nukentėjo daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir privatūs namai, sužalotos dvi moterys.
Putinas staiga persimainė: paaiškino, kodėl pasikeitė kalbos apie Zelenskį
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas netiesiogiai pripažino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį teisėtu Ukrainos prezidentu ir būsimu Rusijos derybų partneriu, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Vis dėlto analitikai pažymi, kad tai yra ne kas kita, o naujos informacinės operacijos pradžia. Operacija siekiama destabilizuoti Ukrainos visuomenę ir kariuomenę.
Vasario 24 d. V. Putinas davė interviu Kremliaus žurnalistui Pavelui Zarubinui, kuriame pareiškė, kad „rinkimai Ukrainoje nevyksta karo padėties dingstimi“. Tai buvo pirmas kartas, kai V. Putinas pripažino, kad Ukrainos įstatymai draudžia rengti rinkimus karo padėties metu.
V. Putinas teigė, kad V. Zelenskis yra „toksiškas“ Ukrainos visuomenei ir Ukrainos kariuomenei ir kad jis neva pralaimės bet kokius būsimus prezidento rinkimus.
„V. Putino pareiškimai greičiausiai skirti Ukrainos ir Rusijos auditorijai. V. Putino teiginiai, kad V. Zelenskis yra nepopuliarus ir žalingas Ukrainai, yra bandymas sukurti pleištą tarp teisėtos Ukrainos vyriausybės ir Ukrainos kariuomenės bei gyventojų. V. Putinas ne kartą tvirtino, kad V. Zelenskis nėra teisėtas Ukrainos lyderis, nes Ukraina 2024 m. nesurengė rinkimų“, – aiškina ISW.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad V. Putinas ir V. Zelenskis turi pradėti derybas, todėl V. Putinas tikriausiai keičia retoriką, siekdamas paaiškinti Rusijos vidaus auditorijai savo sprendimą dalyvauti būsimose derybose su V. Zelenskiu.
Latvių ministrė: Putinas taikos derybose sieks to, ko nepasiekė karu
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė antradienį įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taikos derybose bandys pasiekti tai, ko negalėjo pasiekti savo kare prieš Ukrainą: susilpninti Jungtines Valstijas ir atgauti kontrolę mažesnėje kaimynėje.
Su naujienų agentūra AP B. Bražė kalbėjo šią savaitę vykstant intensyviai diplomatijai tarp Europos ir Jungtinių Valstijų, kurių prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nusprendė surengti tiesiogines derybas su Rusija ir į pradines diskusijas nepakviesti Ukrainos bei jos sąjungininkių Europoje.
B. Bražė pažymėjo, kad 140 mln. gyventojų turinti Rusija nuo 2014 metų, kai aneksavo Krymą, ir nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo didelio masto invaziją, sugebėjo užimti mažiau nei 20 proc. Ukrainos, turinčios 40 mln. gyventojų. Pasak latvių ministrės, V. Putinui nepavyko susilpninti JAV ir jų vadovaujamos NATO ar nuversti demokratinės vyriausybės Kyjive.
Tad kalbant apie taikos siekį, jos nuomone, „sunkumai yra susiję su rusais, nes būtent rusai nori sumažinti JAV galią ir (...) susilpninti JAV bendrai pasaulyje“.
Pasaulis mato, kad kai V. Putinas kišasi kitose šalyse, jis nori kontroliuoti ir teritoriją, ir jų vyriausybių politinius pasirinkimus, kalbėjo B. Bražė. Pavyzdžiui, Sirijoje V. Putinas rėmė autoritarinį Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą ir gavo karinių bazių prie Viduržemio jūros.
Tačiau per trejus karo prieš Ukrainą metus V. Putinas negavo to, ko norėjo, ir „bandys gauti tai taikos derybomis“, sakė B. Bražė. Todėl, pasak jos, svarbu „aiškiai prisiminti šią perspektyvą derantis dėl bet kokio susitarimo ar sudarant“ bet kokį susitarimą.
Nors praėjusios savaitės derybose Saudo Arabijoje dalyvavo tik JAV ir Rusijos pareigūnai, Europa yra įtraukta į diskusijas dėl taikos, nes nuolat bendraujama ir su ukrainiečiais, ir su amerikiečiais, sakė ji. Nuo gruodžio vidurio B. Bražė tris kartus lankėsi Vašingtone. Ji sakė, kad antradienį vėl vyksta į JAV sostinę susitikti su įstatymų leidėjais ir administracijos pareigūnais.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį susitiko su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose, o britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) su JAV lyderiu turi susitikti ketvirtadienį.
B. Bražė akcentavo, kad Europos užduotis dabar yra stiprinti transatlantinį aljansą ir savo pačios kariuomenes bei gynybos pramonę.
Praėjusią savaitę Latvija paskelbė, kad kitais metais išlaidas gynybai padidins iki 4 proc. BVP ir toliau sieks jas didinti iki 5 proc. BVP. NATO narės yra sutarusios gynybai skirti mažiausiai 2 proc. savo BVP.
„Investuojame į savo pačių pajėgumus, – sakė B. Bražė. – Norėtume, kad tai darytų visi europiečiai. Tai vienas iš mūsų aptarinėjamų klausimų.“
Kaip NATO narės, Latvija, Lietuva ir Estija turi pasirengti bet kokiai ateityje galimai agresijai iš Rusijos, pabrėžė Latvijos diplomatijos vadovė. Pasak jos, Baltijos šalys sutelkia dėmesį į atgrasymą: išankstinį įspėjimą, greitąjį reagavimą, karinius pajėgumus ir politinę valią.
Pirmadienį B. Bražė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė, kad „tik Ukrainos pergalė gali užtikrinti ilgalaikį saugumą ir nutraukti Rusijos imperialistinę agresiją“.
„Tvirtai tikime, kad skubinamas ugnies nutraukimas nenuves prie tvarios taikos; tai tik padrąsintų Rusiją, paskatintų tolesnę ekspansiją ir sukeltų didžiulį pavojų pasaulio saugumui“, – kalbėjo ji.
E. Macronas sakė pasikalbėjęs su 30-čia Europos ir sąjungininkių lyderių. Kai kurie jų išreiškė norą dalyvauti suteikiant saugumo garantijas Ukrainai pagal taikos susitarimą.
B. Bražė sakė, kad nors vyko preliminarios diskusijos, taikos proceso dar nėra.
Kai jis vyks, vadovausimės Ukrainos poreikiais, teigė ji.
„Bet kokioms saugumo pajėgoms mums reikia karinio vadovavimo, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministrė. – Mums reikia karinės informacijos. Kokios ten pajėgos? Kur? Ar kariai Rusijos pusėje atitraukti nuo kontaktinės linijos? Ar toli? Kokia bet kokių (galimų) saugumo pajėgų vieta?“
Tačiau svarbiausia, jos teigimu, užtikrinti, kad taika būtų ilgalaikė; tai neturi būti vien ugnies nutraukimas, neužkertantis kelio karo atnaujinimui. „Niekas to nenori“, – sakė ji.
Praėjusią parą rusai nužudė du Donecko srities gyventojus, dar 18 žmonių buvo sužeisti
Okupantai rusai praėjusią parą, vasario 25-ąją, nužudė du Donecko srities gyventojus ir dar 18 žmonių sužeidė.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, vasario 25-ąją rusai nužudė du Donecko srities gyventojus – Krasnotorkos gyvenvietėje (Kramatorskas) ir Jampolyje. Dar 18 žmonių buvo sužeisti.
Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 2 985 žmones, o dar 6 775 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 1968 metais gimusi moteris žuvo Kramatorske vasario 25-ąją, kai Rusijos kariuomenė smogė privačiam sektoriui.
Dar 16 žmonių buvo sužeisti, tarp jų - keturi vaikai, gimę 2007, 2016, 2017 ir 2022 metais.
Gynybos pajėgos numušė 110 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 110 Rusijos bepiločių orlaivių, o dar 66 dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nuo antradienio, vasario 25-osios, 19 val. rusai atakavo Ukrainą 177 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir įvairių tipų dronais imitatoriais iš Oriolo, Briansko, Kursko, Milerovo, Šatalovo, Primorsko Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki trečiadienio, vasario 26-osios, 9 val. buvo patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Kirovohrado, Mykolajivo, Chersono ir Dnipropetrovsko srityse numušta 110 įvairių tipų dronų.
66 priešo dronai imitatoriai dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Per priešo ataką nukentėjo Kyjivo, Charkivo, Kirovohrado ir Sumų sritys.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per Rusijos bepiločių orlaivių ataką vasario 26-osios naktį Kyjivo srityje vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.
Lenkija užsakė dar 5 000 „Starlink“ terminalų Ukrainai
Lenkija užsakė dar 5 000 „Starlink“ palydovinio interneto ryšio terminalų Ukrainai, praneša naujienų agentūra PAP.
Apie tai paskelbė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninių reikalų ministras Krzysztofas Gawkowskis antradienį duodamas interviu televizijai TVN24.
„Sprendimą įgyvendina Skaitmeninių reikalų ministerija. Mes užsakome papildomus 5 000 „Starlinkų“. Už juos jau dalinai apmokėta ir jie bus nusiųsti į Ukrainą artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė „Starlink“ palydovinio interneto ryšio svarbą saugumui tiek civilinėje, tiek karinėje srityje. Jis sakė, kad Varšuva apmoka už interneto paslaugas Ukrainai ir pridėjo, kad Lenkija yra „didžiausia Ukrainos saugumo rėmėja Europoje“.
„Starlink“ mobilūs maršrutizatoriai teikia palydovinį interneto ryšį. Juos gamina viena iš JAV milijardieriui Elonui Muskui priklausančių bendrovių.
Apie 85 procentai iš 20 000 Ukrainoje veikiančių „Starlink“ terminalų buvo visiškai arba dalinai finansuoti pasitelkiant išorinius lėšų šaltinius, įskaitant JAV, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos vyriausybes. Be to, Lenkija taip pat reguliariai skiria finansavimą šių sistemų priežiūrai.
Daugybė sprogimų Rusijoje: įvykdyta viena didžiausių dronų atakų
Naktį iš antradienio į trečiadienį buvo surengta didžiulė dronų ataka prieš Rusiją, praneša „Kanal 24“. Krasnadoro krašte įvykdyta viena didžiausių dronų atakų. Rusai skelbia regione numušę 83 dronus.
Rusija skelbia numušusi 128 dronus, atakos įvykdymu kaltina Ukrainą. Ukraina kol kas nepateikė oficialaus komentaro.
Rusai sako numušę 83 dronus virš Krasnodaro krašto, 30 – virš okupuoto Krymo, aštuonis – virš Azovo jūros, penkis – virš Juodosios jūros ir po vieną virš Kursko ir Briansko sričių.
Rusai šią ataką vadina viena masiškiausių pastarojo meto atakų regione ir „visą naktį stebėjo, kaip virš Juodosios jūros numušinėjami bepiločiai orlaiviai“.
Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra, tačiau skelbiama apie apgadintus namus Krasnadoro krašte.
Charkive rusų dronas pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, sužeisti du žmonės
Du žmonės buvo sužeisti, kai rusų dronas pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Charkive.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Du žmonės nukentėjo per smūgį daugiaaukščiam gyvenamajam namui Kyjivo rajone“, – pažymėjo jis.
Iš viso, pasak pareigūno, Charkivą atakavo keturi „šahedai“: vienas pataikė į gatvės važiuojamąją dalį miesto centre, kitas – į butą daugiaaukščio gyvenamojo namo antrajame aukšte, dar du – į kavinę.
Anksčiau buvo pranešta, kad, paskelbus oro pavojų, Charkive griaudėjo sprogimai.
Dėl Rusijos smogiamųjų bepiločių orlaivių grėsmės daugelyje Ukrainos regionų, įskaitant Charkivo sritį, buvo paskelbtas oro pavojus.
Zelenskis vyks pas Trumpą pasirašyti svarbaus dokumento: aiškėja, ką mainais gaus Ukraina
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį turėtų atvykti į Vašingtoną susitikimui, rašo „Kanal 24“. Pasak jo, per derybas gali būti pasirašytas susitarimas dėl Ukrainos iškasenų.
„Girdėjau, kad jis atvyks penktadienį. Žinoma, neprieštarauju, jei jis to nori. O jeigu jis nori pasirašyti su manimi – prašom“, – sakė jis.
„Aš suprantu, kad tai didelis reikalas, labai didelis <...> tikriausiai trilijono dolerių vertės sandoris. Tai gali būti bet kas, nes kalbame apie retųjų žemių metalus ir kitus išteklius“, – tęsė D. Trumpas.
D. Trumpas taip pat pažymėjo norįs susigrąžinti išleistus pinigus.
„Norime būti apsaugoti, norime atgauti tuos pinigus. Karas neturėjo įvykti, bet įvyko, ir dabar turime jį išspręsti. Amerikos mokesčių mokėtojai pagaliau atgaus savo pinigus“, – kalbėjo D. Trumpas.
Vėliau žurnalistas paklausė, ką Ukraina gaus mainais.
„350 mlrd. dolerių, daugybę įrangos ir karinės technikos ir teisę kovoti, visų pirma teisę kovoti toliau“, – vardijo D. Trumpas.
„Žiūrėkite, Ukraina <...> pasakysiu – jie labai drąsūs, jie geri kariai, bet be Jungtinių Valstijų, mūsų pinigų ir karinės įrangos šis karas baigtųsi labai greitai“, – priduria jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
Trumpas pareiškė: su Zelenskiu pasirašysime labai svarbų susitarimą
JAV prezidentas Baltuosiuose rūmuose trečiadienį surengė pirmąjį D. Trumpo administracijos kabineto posėdį nuo inauguracijos pradžios.
Susitikimo metu jis pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyks į Vašingtoną jau šį penktadienį, rašo „SkyNews“.
„Mes pasirašysime susitarimą, tai bus labai svarbus susitarimas“, – sakė D. Trumpas.
Jis taip pat pridūrė, kad amerikeičiai neturėtų apmokėti sąskaitų už skirtą paramą Ukrainai.
„Svarbiausia, be jokios abejonės, mes sudarysime susitarimą su Rusija ir Ukraina, kad žmonių žudymai būtų sustabdyti“, – kalbėjo D. Trumpas.