Ryškėja Trumpo ir Putino būsimo pokalbio detalės: aptars ir teritorijų padalijimo klausimą?
Baltųjų rūmų atstovė atskleidė vieną iš temų, apie ką antradienį turėtų diskutuoti telefoninio pokalbio metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Pasak K. Leavitt, antradienį D. Trumpas kartu su V. Putinu taip pat turėtų diskutuoti ir apie Ukrainos ir Rusijos pasienyje esančią elektrinę, rašo „SkyNews“.
Tiesa, Baltųjų rūmų atstovė, pasak portalo, neįvardijo, apie kurią elektrinę bus diskutuojama, tačiau neatmetama, kad omenyje turima didžiausia atominė elektrinė (AE) Europoje – Zaporižios AE.
„SkyNews“ primena, kad tiek Rusija, tiek Ukraina kaltina viena kitą, kad dėl karinių veiksmų Zaporižios AE gali būti sukelta avarinė situacija.
Rusų pajėgos dar 2022 m. kovą okupavo šią elektrinę, vėliau tais pačiais metais (rugsėjo mėnesį) elektrinė buvo uždaryta dėl netoli vykstančių mūšių.
Savo ruožtu valstybinė Ukrainos įmonė „Energoatom“ teigė, kad nėra žinoma, kokia yra įrangos, esančios AE, būklė, o tai kelia didelę riziką.
Per rusų ataką Pokrovske sužeisti trys vaikai
Per Rusijos ataką Pokrovske Ukrainos Donecko srityje buvo sužeisti trys vaikai, tarp jų – 12-metis berniukas ir dvi jo 8 ir 15 metų seserys, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono prokuratūra.
„2025 m. kovo 17 d. 10.30 val. okupantų kariuomenė smogė Pokrovskui. Smogta gyvenamajam rajonui, buvo sužeistas 12 metų berniukas ir dvi jo 8 ir 15 metų seserys. Apšaudymo metu jie buvo savo namų kieme“, – sakoma paskelbtame įraše.
Kaip teigiama, vaikai patyrė sprogimo sukeltus sužalojimus, nudegimus, lūžius, sumušimus ir uždarą galvos traumą. Jiems buvo suteikta medicininė pagalba.
Žiniasklaida: K. Starmeris pasiruošęs ilgam laikui Ukrainoje dislokuoti britų karius
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės vadovas Keiras Starmeris yra pasiruošęs ilgam laikui Ukrainoje dislokuoti tūkstančius britų karių, kad būtų galima palaikyti paliaubas ir atgrasyti nuo dar vienos Rusijos invazijos. Apie tai pranešė „The Times“, skelbia „Ukrinform“.
Pasak laikraščio, K. Starmeris yra pasirengęs neribotam laikui įsipareigoti dislokuoti britų karius tiek, kiek reikės, kad būtų galima išsaugoti taiką. Tačiau ministras pirmininkas atsisakė pasakyti, ar taikos palaikymo pajėgoms būtų duotas leidimas paleisti ugnį į Rusijos karius, jei šie pultų. Manoma, kad artimiausiomis dienomis bus aptariamas įsitraukimo mandatas.
Vis dėlto K. Starmeris aiškiai nurodė, kad JK nesiųs karių į Ukrainą be JAV saugumo garantijų. Prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą atsisakė suteikti tokias garantijas, užsimindamas, kad Rusijai atgrasyti pakaktų ekonominių imperatyvų, tokių kaip JAV ir Ukrainos susitarimas dėl naudingųjų iškasenų.
Maždaug šešios šalys, įskaitant JK, Prancūziją, Turkiją, Kanadą ir Australiją, aptaria planus Ukrainoje dislokuoti iki 30 000 karių. Kitos šalys yra pasiruošusios padėti ginklų ir logistikos klausimais.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, K. Starmeris sakė, kad ketvirtadienį JK susitiks kariuomenės pareigūnai, jog parengtų konkrečius planus, kaip paremti būsimą taikos susitarimą. K. Starmeris šeštadienį vykusiame virtualiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime taip pat aptarė planus, susijusius su Vakarų taikos palaikymo pajėgomis Ukrainoje.
Prieš lemtingą Trumpo skambutį Putinui – žinia iš JAV: „Niekada nebuvome taip arti taikos“
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt pareiškė, kad „esame prie 10 jardų paliaubų linijos ir niekada nebuvome taip arti taikos, kaip esame šiuo metu“, rašo „SkyNews“.
„Prezidentas yra pasiryžęs tai pasiekti“, – apie Ukrainos ir Rusijos taikos derybas kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė.
K. Leavitt išsireiškimas dėl „10-jardų linijos“ (pagal amerikietiško futbolo taisykles) reiškia, kad komanda yra labai arti tikslo.
Žiniasklaidos atstovams pasiteiravus, ar JAV prezidentas ryžtųsi sugriežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu, jei suplanuotas pokalbis antradienį su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu nebūtų sklandus, K. Leavitt teigė: „Apie tai prezidentas yra užsiminęs ir, jeigu bus būtina, jis tai padarys“.
Visgi K. Leavitt neatsakė, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė D. Trumpui įgaliojimą pasidalyti Ukrainos turimą turtą su V. Putinu.
Nors ji ir patvirtino, kad tai buvo D. Trumpo ir V. Zelenskio diskusijų dalis, tačiau ji pridūrė, kad daugiau informacijos D. Trumpas pateiks jau antradienį po pokalbio su V. Putinu.
Baltųjų rūmų atstovė taip pat atsisakė pakomentuoti, ar D. Trumpas kartu su V. Putinu spręs dėl tolimesnės V. Zelenskio ateities valdžioje.
K. Budrys: žodžiai neatgrasys imperialistinių ambicijų vedamos Rusijos
Žodžiai neatgrasys imperialistinių ambicijų vedamos Rusijos, tikina Briuselyje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, tai padaryti gali tik Aljanso karinė galia.
„Europa turi atlikti savo namų darbus. Turime būti ambicingi didindami išlaidas gynybai, nes tik taip galime būti saugūs“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.
„Svarbu, kad kiekviena šalis Aljanse prisiimtų atsakomybę ir savo veiksmais demonstruotų tvirtą įsipareigojimą mūsų bendram saugumui. Tai įmanoma tik dedant pinigus ant stalo, tik iškeliant gynybą kaip prioritetą. Žodžiai neatgrasys imperialistinių ambicijų vedamos Rusijos, tik NATO karinė galia gali tai padaryti“, – pridūrė jis.
Susitikimo metu K. Budrys su M. Rutte aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Hagoje, karinės paramos Ukrainai didinimą, Europos saugumo iššūkius bei NATO sąjungininkų išlaidų gynybai didinimo būtinybę.
Vizito metu ministras pabrėžė, kad Lietuva į savo bei kolektyvinį saugumą žiūri rimtai. Apie tai, pasak jo, byloja Lietuvos priimami sprendimai saugumo ir gynybos srityje.
„Esame tarp lyderių pagal gynybos išlaidas tarp NATO šalių jau dabar skirdami beveik 4 proc. BVP. Nuo 2026 m. į gynybą investuosime 5–6 proc. BVP, taip didindami ne tik savo, bet sąjungininkų ir viso Aljanso saugumą. NATO stiprybė matuojama gynybiniais pajėgumais ir mūsų sugebėjimu veikti drauge. Todėl privalome būti stiprūs ir vieningi“, – teigė K. Budrys.
Šalies diplomatijos vadovas akcentavo, kad NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl 3-3.5 proc. nuo BVP išlaidų gynybai ribos, nes tai, jo teigimu, adekvačiau atlieptų Aljanso poreikius nei dabartinis 2 proc. įsipareigojimas.
Briuselyje viešintis K. Budrys su NATO generaliniu sekretoriumi susitiko pirmą kartą.
R. Sikorskis palinkėjo D. Trumpui sėkmės derybose su V. Putinu
Pirmadienį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje dalyvavęs Radoslawas Sikorskis prisiminė Donaldo Trumpo pažadą per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje.
„Žinojome, kad tai nebus taip paprasta“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras ir pridūrė, kad linki D. Trumpui visokeriopos sėkmės antradienio pokalbyje su Vladimiru Putinu.
R. Sikorskis pareiškė, jog viliasi, kad JAV prezidentas pasirodys esąs geras sandorių sudarytojas, sugebantis įtikinti savo kolegą iš Rusijos atsisakyti kai kurių „absurdiškų“ reikalavimų, tokių kaip visos Ukrainos kontrolės perėmimas, šalies demilitarizacija ar planai ateityje aneksuoti daugiau Ukrainos teritorijų.
„D. Trumpo derybų sėkmė bus matuojama pagal pasiektos taikos kokybę“, – sakė R. Sikorskis.
Antradienį D. Trumpas ir V. Putinas ketina kalbėtis telefonu. Sekmadienį D. Trumpas sakė žurnalistams norintis pažiūrėti, ar Rusijos agresija prieš Ukrainą gali būti nutraukta, ir sakė manąs, kad yra „labai didelė tikimybė“ pasiekti susitarimą.
Šaltiniai vyriausybėje: iki 2036 m. Graikija investuos į gynybą 26 mlrd. eurų
NATO narė Graikija iki 2036 m. investuos į savo karinių pajėgumų modernizavimą apie 26 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė šaltinis Gynybos ministerijoje.
Konservatorių ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis balandžio 2 d. turi pateikti parlamentui išsamų 11 metų planą, kaip reformuoti ginkluotąsias pajėgas.
„Iš viso pagal naująją šalies apginklavimo programą numatoma vidutiniškai per metus išleisti po 2,16 mlrd. eurų. Tai iš viso sudaro beveik 26 mlrd. eurų nuo dabar iki 2036 m.", – sakė šaltinis.
Planuojamas reformas lapkritį pristatė gynybos ministras Nikas Dendias, sakęs, jog Graikija turi modernizuotis, kad galėtų susidoroti su XXI a. gynybos iššūkiais.
Pagrindinis programos elementas yra daugialypė oro gynybos sistema, pavadinta „Achilo skydu" ir apimanti priešraketines, antidronų ir priešlėktuvines technologijas. Graikijos žiniasklaida pranešė, kad vyriausybė derasi su Izraeliu, siekdama šiam tikslui įsigyti daugybę raketų paleidimo sistemų. Į programą įtrauktas ir 20 naikintuvų F-35 pirkimas. Jau pasirašyta sutartis dėl orlaivių, kurie turi būti pristatyti 2030 metais.
Graikija yra viena tik iš keturių NATO šalių, gynybai skiriančių daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokią strategiją daugiausia paskatino ilgalaikė įtampa su kaimyne Turkija. Iš Aljanso narių tik Lenkija, Estija ir Latvija gynybai išleidžia daugiau nei Graikija. Prancūzija, Vokietija ir Lenkija taip pat neseniai paskelbė, kad nori sustiprinti savo ginkluotąsias pajėgas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad 27 nares turinti Europos Sąjunga turėtų gerokai padidinti išlaidas ginklams.
Šiemet Atėnai gynybai skyrė 6,13 mlrd. eurų, daugiausia įrangos pristatymui apmokėti. Tai beveik dvigubai viršija praėjusių metų 3,6 mlrd. eurų biudžetą.
Londonas: Ukrainos taikos palaikymo koalicijai karius skirti žada nemažai valstybių
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad nemažai vadinamajai norinčiųjų koalicijai priklausančių valstybių skirs karius taikos palaikymui Ukrainoje, jei būtų sudarytos paliaubos.
Londonas tikisi, kad daugiau nei 30 šalių kokiu nors būdu prisidės prie šios grupės, žurnalistams sakė ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.
„Savaitgalį premjeras sakė, kad bus įvairių pajėgumų iš įvairių šalių, tačiau dabar vyksta operatyvinės diskusijos dėl to, ką galės suteikti norinčiųjų koalicija“, – sakė atstovas spaudai.
„Tikimės, kad dalyvaus daugiau nei 30 šalių. Akivaizdu, kad jų indėlis bus skirtingas, tačiau tai bus reikšmingos pajėgos, nemažai šalių skirs karius, o dar daugiau prisidės kitais būdais“, – pridūrė jis.
K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vadovavo pastangoms sukurti koaliciją nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį mėnesį pradėjo tiesiogines derybas su Rusija dėl karo užbaigimo.
Jų teigimu, ši grupė kartu su JAV parama yra būtina norint suteikti Ukrainai saugumo garantijas ir atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo bet kokių paliaubų pažeidimų.
K. Starmeris ir E. Macronas teigė esantys pasirengę pasiųsti britų ir prancūzų karius į Ukrainą taikai palaikyti, tačiau neaišku, kiek kitų šalių būtų pasirengusios tai padaryti.
Šeštadienį JK premjeras daugelio Europos Sąjungos bei NATO vadovų virtualiame pokalbyje pasakė, kad dabar planas pereis į „operatyvinį etapą“.
Ketvirtadienį Britanijoje turi susitikti dešimtys kariuomenių vadų ir šias diskusijas pratęsti.
K. Starmeris teigė, kad džiaugiasi bet kokiu pasiūlymu paremti koaliciją, nes yra tikimybė, kad kai kurios šalys galėtų prisidėti prie logistikos ar žvalgybos.
Jo atstovas spaudai pirmadienį pabrėžė, kad būtų galima prisidėti teikiant inžinerinę paramą, prisidedant prie aerodromų priežiūros ir kitais būdais.
Paskaičiavo Europai išlaidas: kiek reiks, norint pavyti Rusijos pajėgumus
„Goldman Sachs“ ekonomistai apskaičiavo, kiek Europai kainuotų pasiekti, kad jos kariniai pajėgumai atitiktų numanomą Rusijos karinę grėsmę, jei europiečiai netektų JAV pagalbos, rašoma „The Bell“.
Visiškas JAV karinės pagalbos Ukrainai nutraukimas, jei tai įvyktų ir jei ES nuspręstų ją kompensuoti, kainuotų apie 20 mlrd. eurų per metus. Tai reiškia, kad išlaidos Ukrainai turėtų padvigubėti.
Dar 400 mlrd. eurų kainuotų ilgus metus trunkantis nepakankamas kariuomenės finansavimas. ES šalys lenkia Rusiją pagal sukauptas tankų (ypač šarvuotų kovos mašinų), karo lėktuvų, laivų ir artilerijos atsargas, tačiau atsilieka pagal oro gynybos sistemų, palydovinės žvalgybos, bepiločių orlaivių ir branduolinio atgrasymo pajėgumus.
Jei Ukrainoje bus pasiektos paliaubos su Rusija ir jei Rusija išlaikys dabartinį karinių investicijų ir gamybos lygį, ES simetriškam augimui reikės dar 50-60 mlrd. eurų per metus.
Iš viso per penkerius metus ES papildomai reikės 800 mlrd. eurų. Ši suma sutampa su Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtomis Europos apginklavimo programos išlaidomis.
„Taikos dividendus“, kuriuos Europos šalys nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio gavo dėl de facto gynybos delegavimo JAV per NATO, „Financial Times“ apskaičiavo 387 mlrd. dolerių per metus.
Vokietija Ukrainai pristatė dar vieną karinės pagalbos paketą
Vokietija Ukrainai pristatė dar vieną karinės pagalbos paketą, kurį, be kita ko, sudaro raketos oro gynybos sistemoms, artilerijos šaudmenys, šarvuočiai, bepiločiai orlaiviai ir automobiliai. Sąrašas buvo atnaujintas federalinės vyriausybės tinklalapyje, skelbia „Ukrinform“.
Kaip teigiama, naujasis paketas apima 22 minoms atsparias transporto priemones MRAP, tris savaeigius priešlėktuvinius pabūklus GEPARD su atsarginėmis dalimis ir 10 000 jiems skirtų šaudmenų. Į paketą taip pat įtrauktos raketos oro gynybos sistemoms IRIS-T SLM, šaudmenys pagrindiniams kovos tankams LEOPARD 1, šaudmenys pėstininkų kovos mašinoms MARDER, 5 000 vnt. 155 mm kalibro šaudmenų, 2 000 vnt. 122 mm kalibro šaudmenų ir 8 000 vnt. 120 mm kalibro šaudmenų minosvaidžiams.
Be to, Vokietija Ukrainai parūpino 50 žvalgybinių bepiločių orlaivių VECTOR su atsarginėmis dalimis, 30 bepiločių orlaivių aptikimo sistemų ir 30 nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių „Gereon RCS“. Paketas dar apima du išminavimo tankus WISENT 1, du minų plūgus, 100 nešiojamųjų išminavimo sistemų H-PEMBS bei dvi pasienio apsaugos transporto priemones.
Vokietijos partneriai taip pat suteikė lazerinių tolimačių, infraraudonųjų spindulių žiūronų, automatų MK 556 ir HK 416, pirmosios pagalbos rinkinių ir kt.
Vokietija šiuo metu yra didžiausia Europoje karinės pagalbos tiekėja Ukrainai.
Parduodama iš su Putinu siejamo oligarcho konfiskuota superjachta: su baseinu, auksiniu fortepijonu
JAV prokurorai įgijo teisę aukcione parduoti superachtą „Amadea“, priklausančią sankcijomis nubaustam Rusijos milijardieriui Suleimanui Kerimovui, praneša „The Financial Times“.
Po žinios iš Lietuvos Tuskas kreipėsi į sąjungininkus: „Gerai tai sužinoti prieš derybas“
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas usreagavo į žinią iš Lietuvos dėl prekybos centro „Ikea“ padegimo.
Prokuratūra pirmadienį pranešė, kad perdavė teismui baudžiamąją bylą, joje vienam nepilnamečiam Ukrainos piliečiui, veikusiam Rusijos tikslais, pareikšti kaltinimai dėl pernai gegužės 9 dieną Vilniuje įvykdyto „Ikea“ padegimo.
D. Tuskas sako, kad ši žinia yra svarbi prieš pradedant derėtis su Rusija dėl karo pabaigos.
„Brangūs sąjungininkai, Lietuvos prokuratūros tyrimas patvirtino mūsų įtarimus, kad už prekybos centrų Vilniuje ir Varšuvoje padegimus atsakingos Rusijos slaptosios tarnybos. Gerai tai sužinoti prieš derybas. Tokia jau šios valstybės prigimtis“, – platformoje „X“ pirmadienį parašė jis.
Vokietijos politologė: Rutte pablogino situaciją, nes neužstojo sąjungininkų ir Ukrainos
Buvusi NATO Strateginio planavimo štabo vadovė Stefanie Babst sukritikavo NATO generalinį sekretorių Marką Rutte dėl jo „atsargumo“ kalbantis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aiškios pozicijos neturėjimo.
Vokietijos politologė tai pareiškė interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“.
Jos nuomone, M. Rutte ir šiaip jau sunkią situaciją daro dar blogesnę.
„Žinoma, galima pabandyti įsikibti į D. Trumpo kelnių klešnę, žavėti jį nuolankumo žodžiais ir liaupsinti jo „lyderystę“. Stengtis jo neužrūstinti ir vengti menkiausių prieštaravimo ženklų. Būtent taip ir elgėsi M. Rutte per susitikimą su savo „geru draugu“ Donaldu“, – sakė S. Babst.
Ji atkreipė dėmesį į tai, jog nors D. Trumpas vėl žėrė įžeidimus Danijos adresu ir grasino, kad JAV perims Grenlandijos kontrolę, M. Rutte neprieštaravo ir nestojo ginti draugų danų. Jis taip pat stengėsi vengti užuominų apie D. Trumpo politinį ir ekonominį Kanados puolimą. „Aš jau nekalbu apie brutalų Ukrainos šantažavimą, kurio griebėsi D. Trumpas ir J. D. Vance'as“, – pridūrė politologė.
Jos manymu, Aljanso generalinis sekretorius turėjo ryžtingai ginti Kanadą ir Daniją. Jis taip pat turėjo įtikinėti D. Trumpą, kad NATO viršūnių susitikime būtų priimtas sprendimas dėl greitesnio Ukrainos stojimo į NATO.
„O kalbėti apie tai, kad NATO turi normalizuoti santykius su Rusija, kai baigsis karas, yra dar blogiau. M. Rutte darbas – stiprinti gynybą ir Aljansu atgrasyti Rusiją“, – pareiškė S. Babst. Pasak jos, Aljanso vadovas nenori ginti NATO vertybių ir principų nuo D. Trumpo ir neturi politinės vizijos.
Baltųjų rūmų šeimininkas ketvirtadienį per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi pakartojo savo norą „tarptautinio saugumo“ interesais aneksuoti Danijai priklausančią autonominę Grenlandijos teritoriją.
M. Rutte pareiškė, jog į jokius klausimus apie tai, kad Grenlandija galėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi, atsakinėti nenorėtų, teigdamas: „Nenoriu NATO į tai velti“.
Rusijos Krasnodaro regione tris dienas besitęsęs gaisras buvo užgesintas, patvirtino vietos valdžios institucijos, rašo „Moscow Times“.
Prieš tris dienas, penktadienį Ukrainos dronai smogė regione esančiai Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai. Kilo didelis gaisras.
Anot vietos pareigūno Sergejaus Bojko, gaisras primadienį užgesintas, vietoje toliau dirba tarnybos.
Kremlius patvirtino, kad antradienį V. Putinas ir D. Trumpas kalbėsis telefonu
Kremlius pirmadienį patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas Donaldas Trumpas antradienį kalbėsis telefonu.
„Taip iš tiesų yra. Antradienį rengiamas toks pokalbis“, – žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP reporterius, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nekomentuodamas, ką abu lyderiai aptars.
Ukraina atskleidė 3 sąlygas būsimoms deryboms su Rusija
Kovo 17 d. paskelbtame interviu „RBC-Ukraina“ užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha išdėstė tris pagrindines būsimų derybų, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, sąlygas. Ukraina nesiderės dėl savo teritorinio vientisumo ir suvereniteto, dėl teisės į ES ir NATO ir apribojimų karinėms pajėgoms.
„Man nepatinka šis apibrėžimas (raudonos linijos). Yra esminių dalykų, dėl kurių negalima derėtis, kurių negalima liesti“, – sakė A. Sybiha, paklaustas, kokios yra Ukrainos raudonosios linijos galimose derybose.
A. Sybiha pabrėžė, kad Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas yra nediskutuotini, dar kartą patvirtindamas, kad Kyjivas niekada nepripažins Rusijos okupuotų teritorijų kaip Rusijos dalies. Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią poziciją išreiškė dar kovo 12 d.
Nepaisant to, D. Trumpo administracija pasiūlė Kyjivui ir Maskvai siekti kompromiso dėl taikos susitarimo, o Ukrainos tikslą atkurti iki 2014 m. buvusias sienas pavadino „nerealiu“.
Rusijos pajėgos šiuo metu yra okupavusios apie 20 % Ukrainos, kur ir toliau pasirodo pranešimų apie sistemingas represijas, kankinimus ir priverstinius trėmimus.
Anot A. Sybihos, antroji svarbi sąlyga yra Ukrainos teisė pasirinkti sąjungininkus. Jis pabrėžė, kad nė viena šalis neturėtų turėti veto teisės dėl Ukrainos siekių NATO ir ES.
Kyjivas oficialų prašymą įstoti į NATO pateikė 2022 m. rugsėjį, o 2024 m. aljansas paskelbė, kad Ukrainos kelias į narystę yra „negrįžtamas“, nors oficialus kvietimas nebuvo pateiktas.
A. Sybiha taip pat pabrėžė, kad Ukrainos gebėjimas gintis turi išlikti neribotas, o tai reiškia, kad negali būti jokių apribojimų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
„Rusija turi būti traukiama atsakomybėn. Visa tai yra ilgalaikės taikos elementai“, – sakė jis.
Putinas pateikė neįgyvendinamų reikalavimų
Kovo 13 d. prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi sutikti su JAV pasiūlytomis 30 dienų paliaubomis, tačiau pareikalavo garantijų, kad Kyjivas sustabdys mobilizaciją, karinius mokymus ir užsienio pagalbos tiekimą, t. y. sąlygas, dėl kurių Ukraina gali tapti pažeidžiama ir vėl patirti agresiją.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo 18 d. turėtų kalbėtis su V. Putinu ir aptarti karo Ukrainoje užbaigimo klausimą. Kol D. Trumpas siekia užtikrinti susitarimą, Europos sąjungininkai ir Ukraina įspėja, kad skubotas susitarimas be saugumo garantijų gali neužtikrinti ilgalaikės taikos.
Gynybos pajėgos numušė 90 rusų bepiločių orlaivių
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 90 Rusijos bepiločių orlaivių, o dar 70 priešo dronų dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nuo sekmadienio, kovo 16-osios, 19.30 val. okupantai rusai atakavo Ukrainą 174 „Shahed“ tipo smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais ir įvairių tipų dronais imitatoriais iš Oriolo, Šatalovo, Kursko, Briansko ir Primorsko Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki pirmadienio, kovo 17-osios, 9 val. patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Černihivo, Čerkasų, Kyjivo, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Odesos srityse buvo numušta 90 „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų ir kitų tipų bepiločių orlaivių.
70 priešo dronų imitatorių dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Rusijos atakos padarinių užfiksuota Odesos, Charkivo, Dnipropetrovsko, Kirovohrado, Sumų, Černihivo ir Kyjivo srityse.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Odesos srityje per Rusijos bepiločių orlaivių ataką nukentėjo vienas žmogus, dėl Odesos priemiesčio energetikos infrastruktūros pažeidimo apie 500 abonentų liko be elektros.
Rusai sugalvojo būdą, kaip apgudrauti ukrainiečius: Kurske panaudojo kruopščiai suplanuotą taktiką
Rusijos pajėgos Kurske panaudojo veiksmingą dronų taktiką ir išstūmė iš ten ukrainiečius, rašo „Forbes“.
Vasario 25 d. elitinė Rusijos dronų grupė „Rubikonas“ atakavo pagrindinę Ukrainos aprūpinimo liniją Sudžos mieste, Kursko srityje.
Po dviejų savaičių, kovo 10 ar 11 d., ukrainiečiai evakavosi iš Kursko ir persikėlė į Ukrainos sienos pusę. Jie nebuvo apsupti, kaip klaidingai teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bet buvo atakuoti ir išstumti iš Kursko.
Dronų grupė „Rubikonas“ buvo raktas į Rusijos pergalę, sako leidinys. O grupės „pažangi dronų taktika“, kaip ją apibūdino analitikas Andrew Perpetua, buvo pagrindinė „Rubicon“ taktikos dalis.
Praėjusią parą okupantai Donecko srityje nužudė vieną civilį, dar vieną sužeidė
Praėjusią parą, kovo 16-ąją, Rusijos kariškiai nužudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar vieną žmogų sužeidė.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Anot jo, rusai nužudė vieną Donecko srities gyventoją – Myrnohrade. Dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 3 107 žmones, o dar 6 834 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad kovo 16-ąją rusai 20 kartų apšaudė Donecko srities gyvenvietes, yra sugriovimų ir sužeistųjų.
Ukraina sutinka su sankcijų Rusijai švelninimu, bet tik viena sąlyga
Sankcijos Maskvai gali būti panaikintos, jeigu tai padės užtikrinti saugumą ir teisingumą Ukrainoje, „Politico“ sako Volodymyro Zelenskio įgaliotinis sankcijų politikai Vladyslavas Vlasiukas.
Anot jo, grįžimas prie verslo su Rusija yra „laiko klausimas“, tačiau tai turi vykti tinkamomis sąlygomis.
Pasak V. Vlasiuko, ekonominiai apribojimai, embargas ir draudimas importuoti Rusijos energiją „turi savo tikslus, kurie gali būti pastūmėti Rusiją nutraukti agresiją ir priversti ją sudaryti susitarimą dėl ilgalaikės taikos“, o ne tiesiog būti „bet kokia bausme“.
Rusai praėjusią parą 415 kartų apšaudė Zaporižios sritį
Praėjusią parą okupantai rusai smogė 415 smūgių devynioms Zaporižios srities gyvenvietėms.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, priešas smogė septynis aviacijos smūgius Slavnei ir Huliaipolei. 278 įvairių modifikacijų dronai atakavo Kušuhumą, Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę, Novodarivką. Keturis kartus iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų buvo apšaudytos Kamianskė, Mala Tokmačka ir Novodanylivka. 126 artilerijos smūgiai buvo smogti Kamianskės, Huliapolės, Ščerbakų, Novodanylivkos, Mala Tokmačkos, Čarivnės ir Novodarivkos teritorijai.
I.Fiodorovas pridūrė, kad gauti trys pranešimai apie žalą infrastruktūros objektams ir transporto priemonėms. Civiliai nenukentėjo.
Chersono srityje praėjusią parą per priešo smūgius vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti
Praėjusią parą, kovo 16-ąją, Chersono srityje dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, priešo ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo 32 Chersono srities miestai ir gyvenvietės.
Nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas ir penki privatūs namai, greitosios medicinos pagalbos automobilis ir privatūs automobiliai.
Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti, pabrėžė O. Prokudinas.
„Ukrinform“ primena, kad kovo 16-ąją rusų dronas atakavo vienos iš Chersono ligoninių teritoriją.
„The New York Times“: JAV traukiasi iš grupės, tiriančios Rusijos nusikaltimus prieš Ukrainą
JAV traukiasi iš tarptautinės grupės, sukurtos tirti už invaziją į Ukrainą atsakingus lyderius, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, rašo „The New York Times“.
Tarptautinis biuras, tyręs Rusijos invaziją į Ukrainą, Hagoje buvo atidarytas 2023 m. liepą. Ukraina tuomet teigė, kad biuras privers Maskvos vadovybę atsakyti už agresijos karo nusikaltimą.
Trumpas užsimena apie turto dalybas su Putinu: po naujo pareiškimo – nerimas dėl Ukrainos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad antradienį kalbėsis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. D. Trumpas užsiminė, kad kalbėsis apie „tam tikro turto pasidalijimą“. Dėl šio pareiškimo Ukrainoje didėja nerimas, rašo „Sky news“. Neaišku, ką tiksliai D. Trumpas turėjo omenyje.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Mike‘as Waltzas sekmadienį sakė, kad Kyjivas gaus saugumo garantijas mainais į teritorines nuolaidas. Nei apie kokias saugumo garantijas, nei apie kokias teritorines nuolaidas kalbama, nebuvo įvardinta.
M. Waltzas taip pat pareiškė, kad JAV diplomatinėse derybose svarsto apie „realią padėtį vietoje“. Tai gali reikšti, kad derybos krypsta į dabartinių fronto linijų „įšaldymą“. Šiuo metu Maskva kontroliuoja kiek daugiau nei 20 proc. Ukrainos teritorijos.
V. Putinas nuolat reikalauja atiduoti keturis Ukrainos regionus: Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono. Šiuos regionus Maskva laiko Rusijos teritorija, ir atrodo, kad V. Putinas yra nusiteikęs siekti šių teritorinių tikslų, nepaisant vykstančių derybų.
JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) nuomone, dabartinės fronto linijos neužtikrina strateginio gylio, kurio Ukrainai reikės, kad ji galėtų gintis nuo galimos atnaujintos Rusijos agresijos.
Baiminamasi, kad šios pajėgos galėtų pasinaudoti paliaubomis ir pasirengti užduočiai kirsti Dniepro upę, o tai gerokai padidintų sėkmės tikimybę.
Kyjivui reikės JAV saugumo garantijų ir greitos, didesnės karinės pagalbos, kad galėtų apsisaugoti, kuo arčiau dabartinės fronto linijos bus galutinės paliaubų linijos. ISW teigia, kad Ukrainai greičiausiai reikės dar didesnės kariuomenės su didesniais pajėgumais, kad ji galėtų atgrasyti ir, jei reikės, nugalėti būsimą agresiją.
„Ugnies nutraukimui dabartinėje fronto linijoje užtikrinti taip pat reikėtų didelio skaičiaus Vakarų pajėgų“, – sako ISW.
Naktį prieš Rusijos regioną surengta dronų ataka, kilo gaisras
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį dronas atakavo energetikos ir kitus objektus Rusijos Astrachanės regione, rašo UNIAN.
Atakos metu buvo sužeistas vienas žmogus ir kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius Igoris Babuškinas.
„Bepiločio orlaivio nuolaužoms nukritus į objekto teritoriją kilo gaisras. Situacija kontroliuojama, avarinių tarnybų specialistai pradėjo likviduoti padarinius“, – pranešė jis, bet nepatikslino, koks objektas dega.
Ukraina kol kas nepatvirtino surengusi šią ataką.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 210 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 210 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 17 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 895 450 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 344 tankų (+19), 21 489 šarvuotųjų kovos mašinų (+11), 24 598 artilerijos sistemų (+37), 1 318 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 104 oro gynybos priemonių (+0), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 29 467 dronų (+54), 3 121 kruizinės raketos (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 40 785 automobilių (+101), 3 778 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Umerovas: Kursko srityje neapsuptas nė vienas Gynybos pajėgų dalinys
Rustemas Umerovas paneigė Rusijos propagandos pareiškimus, kad esą Kursko srityje apsupta daug Ukrainos kariškių.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministras tai pareiškė interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“, kuris tradiciškai remia respublikonus.
„Mūsų Gynybos pajėgos tęsia gynybines operacijas, ir mes kontroliuojame daug kilometrų priešo teritorijos, – sakė jis. – Mes atlikome tam tikrą planinį perdislokavimą į palankesnes gynybos linijas, tačiau šiuo metu nėra apsuptas nė vienas Gynybos pajėgų dalinys“.
Pasak R. Umerovo, pareiškimai apie „tūkstančius Ukrainos karių“, kurie esą buvo apsupti, neatitinka tikrovės. Jis priminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panašų pareiškimą – apie Ukrainos kariuomenės „apsupimą“ Kursko srityje – paskelbė spalio mėnesį BRICS viršūnių susitikime. Tada ši propagandinė informacija taip pat neatitiko tikrovės.
„Mes tęsime mūsų aktyvią gynybą su kai kuriais puolamaisiais veiksmais priešo grupuočių flanguose, kad būtų užkirstas kelias jų įsiveržimui į mūsų teritoriją“, – patikino Gynybos ministerijos vadovas.
Kartu jis padėkojo JAV žmonėms ir vadovybei „už pagalbą ir diplomatines pastangas“.
Paklaustas, ar pasitiki V. Putinu paliaubų sudarymo klausimu, R. Umerovas atsakė: „Mes pasitikime Amerikos žmonėmis. Mes pasitikime Amerikos administracija ir ją palaikome“.
Ministras pažymėjo, kad netrukus Ukraina bus informuota apie Vašingtono diskusijas su rusais. „Tačiau šiuo metu, kaip jau sakėme, kamuolys Rusijos pusėje. Jei jie nori užbaigti šį karą, tai turi tiesiog besąlygiškai ištarti „taip“, – pabrėžė jis.
R. Umerovas taip pat priminė Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. „Ir mes už tai kovojame. Mes turime daug bendro su amerikiečių tauta ir norime pasakyti, kad esame draugai ir partneriai, norime, kad JAV būtų šalia“, – apibendrino Ukrainos gynybos ministras.
„Ukrinform“ primena, kad penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė: „Šiuo metu tūkstančiai Ukrainos karių yra visiškai apsupti Rusijos kariuomenės“.
Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pažymėjo, kad pranešimai apie tariamą Ukrainos dalinių apsupimą Kursko srityje neatitinka tikrovės, ir rusai juos platina politiniais tikslais.
Putinas nežada baigti karo: būdai, kaip Rusija gali pasinaudoti paliaubomis
Rusija vis dar reiškia pretenzijas į Ukrainos teritorijas – tiek į tas, kurios šiuo metu yra okupuotos, tiek į tas, kurias tebekontroliuoja Ukraina, sako JAV Karo studijų institutas (ISW).
Anot analitikų, Kremliaus pareigūnai, įskaitant patį Vladimirą Putiną, toliau primygtinai reikalauja, kad Ukraina „atiduotų“ visą Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritoriją.
Rubio apie tai, kaip JAV planuoja užbaigti karą Ukrainoje: yra planas A ir planas B
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sako, kad JAV turi planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
Apie tai jis kalbėjo „CBS News“, rašoma Valstybės departamento pranešime.
„Taigi niekas neteigia, kad tai lengva, bet noriu, kad visi suprastų, koks yra planas. Planas A – sustabdyti šaudymą, kad galėtume pereiti prie plano B, antrojo etapo, t. y. kad visi susėstų prie bendro stalo, galbūt ne – galbūt su tam tikra diplomatija, kad išsiaiškintume, kaip visam laikui užbaigti šį karą taip, kad jis (susitarimas – red. past.) būtų ilgalaikis, kad būtų atsižvelgta į visų poreikius ir pan.“ – sako M. Rubio.
Anot jo, neįmanoma pereiti prie derybų, kol vyksta atakos.
Zelenskis pakeitė Ukrainos Generalinio štabo viršininką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakeitė ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininką, teigiama sekmadienį paskelbtame dekrete, Kyjivo pajėgoms toliau susiduriant su sudėtinga situacija fronte.
Komunikate teigiama, kad Anatolijų Barhylevyčių keičia Andrijus Hnatovas, kuriam „buvo pavesta padidinti valdymo efektyvumą“.
Ukrainos kariuomenė, kuri išaugo siekiant atremti nuo 2022 metų vasario besitęsiančią plataus masto Rusijos invaziją, šiuo metu reorganizuoja savo kariuomenės korpusus, siekiant pagerinti koordinavimą.
„Sistemingai pertvarkome Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kad padidintume jų kovinį veiksmingumą. Tai apima vadovavimo sistemos pertvarkymą ir aiškių standartų diegimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Jis sakė, kad A. Hnatovas turi „daugiau nei 27 metų karinę patirtį“, ir pridūrė, kad A. Barhylevyčius paskirtas gynybos ministerijos vyriausiuoju inspektoriumi.
Rytinėje Donecko srityje, kuri tebėra kovų epicentras, didesnė ir geriau aprūpinta Rusijos kariuomenė, nepaisant didelių nuostolių, lėtai žengia į priekį jau daugiau nei metus.
Trumpo darbotvarkėje – pokalbis su Putinu: „Per savaitgalį buvo atlikta daug darbo“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad antradienį planuoja kalbėtis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir aptarti karo Ukrainoje užbaigimo klausimą, praneša „Reuters“.
„Antradienį kalbėsiuosi su prezidentu Putinu. Per savaitgalį buvo atlikta daug darbo“, – sekmadienį lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas.
„Norime pažiūrėti, ar galime užbaigti tą karą. Galbūt galime, galbūt negalime, bet manau, kad turime labai gerą galimybę“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpas bando užsitikrinti V. Putino paramą 30 dienų paliaubų pasiūlymui, kuriam Ukraina pritarė praėjusią savaitę.
„Kalbėsime apie žemę. Kalbėsime apie elektrines“, – sakė D. Trumpas, paklaustas apie nuolaidas.
„Manau, kad daug ką jau aptarėme su abiem pusėmis, Ukraina ir Rusija. Mes jau kalbame apie tai, dalydamiesi tam tikrą turtą“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kaip tikėjausi, fašistas vučičius užuot pasikalbėjęs su liaudimi, apkaltino kad neva protestus remia kažkokie globalistai(panašiai kaip 2014m. maidanas), nors tiesa ta, kad serbams atsibodo bardakas
sėkmės toliau serbams ir vengrams verčiant korumpuotas kremliaus kekšes lauk!
tuo tarpu Ukraina toliau naikina kacapų naftą-šiąnakt sunaikintas didžiausias terminalas pamaskvėje
Slava Ukraini, smert kacapam!
BUTINA nepavargti remti Ukrainos!! Mes visa lietuva turime nepavargti buti Ukraina !!
PRIVALOME siusti LT karius i Ukraina !! Reikia kuo daugiau sankciju deti Rusijai ir visoms PRO-rusiskom salim!!
Trampas su Putleriu elgiasi lyg būtų jo vasalas.
Žiniasklaida: Trumpo administracija svarsto galimybę pripažinti Krymą Rusijai
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę pripažinti Krymo regioną Rusijos teritorija kaip būsimo susitarimo, kuriuo siekiama nutraukti Maskvos pradėtą karą Ukrainoje, dalį, teigia du su šiuo klausimu susipažinę asmenys, praneša „Semafor“.
Administracijos pareigūnai taip pat aptarė galimybę, kad JAV paragintų Jungtines Tautas padaryti tą patį, sakė leidiniui informaciją suteikę asmenys.
Toks prašymas sulygintų D. Trumpo administraciją su Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicija, kuris Krymą jau seniai laiko savo šalies teritorija.
Leidiniui „Semafor“ Baltieji rūmai atsisakė komentuoti.
Primename, kad antradienį D. Trumpas ir V. Putinas ketina kalbėtis telefonu. Sekmadienį D. Trumpas sakė žurnalistams norintis pažiūrėti, ar Rusijos agresija prieš Ukrainą gali būti nutraukta, ir sakė manąs, kad yra „labai didelė tikimybė“ pasiekti susitarimą.