JAV lyderiui siekiant užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą, tai būtų pirmasis jųdviejų susitikimas po D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
Žiniasklaida: V. Putinas koneveikė „Rheinmetall“ generalinį direktorių, kurį Rusija mėgino nužudyti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždarame susitikime su jėgos struktūrų pareigūnais koneveikė Vokietijos kompanijos „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį, kurį vėliau buvo mėginta nužudyti.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Focus“.
Pasak leidinio šaltinių saugumo tarnybose, omenyje turimas V. Putino ir aukštų Rusijos armijos bei karinės žvalgybos GRU karininkų susitikimas Rostove prie Dono 2024 metų kovą.
Šiame susitikime buvo aptartas „Rheinmetall“ gaminamų ginklų tiekimas Kijevui bei koncerno planuojama amunicijos gamyklos ir tankų cecho statyba Ukrainoje.
„Focus“ šaltinių teigimu, V. Putinas tuomet keturis kartus paminėjo A. Pappergerį, „koneveikdamas jį kaip provokatorių ir priešo – Ukrainos - rėmėją kare“.
Kaip pažymi leidinys, šis pareiškimas „sukėlė nerimą Vokietijos saugumo tarnybose“. Dėl to buvo sustiprinta „Rheinmetall“ generalinio direktoriaus apsauga.
„rbc.ua“ primena, jog pernai žiniasklaida pranešė, kad Rusija mėgino nužudyti A. Pappergerį, tačiau jai to padaryti nepavyko. Jos planus sužlugdė JAV ir Vokietijos specialiosios tarnybos.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vilniuje buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ – susitarta būsimoje 155 mm kalibro amunicijos gamykloje Radviliškio rajone naudoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energiją.
Dar pernai gruodį „Rheinmetall“ ir Lietuvos valstybės valdoma energetikos grupė „EPSO-G“ patvirtino sutartį dėl bendros įmonės steigimo.
Rusai atakavo Nikopolio rajoną beveik 20 kartų
Penktadienį Rusijos kariškiai beveik 20 kartų atakavo Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną, nukentėjo infrastruktūra, įmonė, dujotiekis, elektros perdavimo linija ir pastatai.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Rusijos kariuomenė visą dieną talžė Nikopolį ir Marhaneco bendruomenę. Beveik 10 kartų apšaudė iš artilerijos, panaudojo maždaug tiek pat savižudžių dronų“, – pažymėjo pareigūnas.
S. Lysakas pridūrė, kad, patikslintais duomenimis, rajono centre per rytinę ataką buvo apgadinti penki privatūs namai, du ūkiniai pastatai, dujotiekis, nukentėjo ir elektros perdavimo linija.
Anot jo, dieną niokojimas tęsėsi, be kita ko, buvo sugriautas ūkinis pastatas, o dar vienas apgadintas.
Taip pat nukentėjo gyvenamasis namas ir šiltnamis, infrastruktūra, padaryta žalos įmonei.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariškiai vasario 6-osios vakarą apšaudė Nikopolį ir Myrivkos bendruomenę, nukentėjo infrastruktūra.
Ukrainos kariškiai paneigė pranešimus, kad rusai užėmė Torecką
Patrulinės policijos departamento jungtinės šaulių brigados „Chižak“ kovotojai tęsia gynybą Donecko srities Torecko mieste.
Tai feisbuke pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, kuri paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą, rašo „Ukrinform“.
Pasak ministerijos atstovų, maistas ir vanduo kovotojams pristatomi bepiločiais orlaiviais.
„Rusų kareiviai yra vos už kelių metrų. Užduotis – bendražygių dengiamam greitai pasiimti krovinį“, – pažymėjo VRM pareigūnai.
Vasario 7-ąją Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad esą jos pajėgos užėmė Torecką.
Ukraina tikisi, kad D. Trumpo sankcijos TBT nesutrukdys Rusijos karo nusikaltimų tyrimui
Ukraina penktadienį pareiškė besitikinti, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) tęs savo darbą persekiojant Rusijos karo nusikaltėlius, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo įvesti sankcijas šiai institucijai.
TBT tiria įtarimus dėl Rusijos karo nusikaltimų, įvykdytų per Maskvos invaziją į Ukrainą.
„Tikimės, kad jos [sankcijos] neturės įtakos teismo gebėjimui pasiekti teisingumą Rusijos agresijos aukoms“, – pažymėjo užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.
2023 metais šis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamo ukrainiečių vaikų deportavimo iš Rusijos kariuomenės užgrobtų šalies teritorijų.
Pernai teismas išdavė Rusijos kariuomenės vado Valerijaus Gerasimovo ir buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu arešto orderius. Jie kaltinami vadovavę oro antskrydžiams prieš civilius ir per visą karą padarę „pernelyg didelę“ žalą Ukrainos civiliams gyventojams.
H. Tychas sakė, kad Kyjivas yra „įsitikinęs, jog TBT ir toliau atliks svarbias funkcijas Ukrainos bylose, t. y. patrauks Rusijos nusikaltėlius atsakomybėn“.
„Ukraina toliau bendradarbiauja su TBT, kad šios bylos judėtų į priekį“, – pridūrė jis.
Nei Rusija, nei Jungtinės Valstijos nėra Hagoje įsikūrusio TBT narės, o Maskva V. Putino arešto orderį yra išjuokusi kaip beprasmį.
Paklaustas apie JAV sankcijas teismui, V. Putino atstovas spaudai penktadienį žurnalistams priminė, kad Rusija nepripažįsta jo jurisdikcijos.
„Amerikiečiai turi savo santykius su TBT“, – pridūrė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D. Trumpas ketvirtadienį pasirašė įsaką, kuriuo Tarptautiniam baudžiamajam teismui įvedamos sankcijos dėl, respublikono teigimu, nepagrįstų tyrimų prieš Jungtines Valstijas ir jos artimas sąjungininkes.
D. Trumpas pareiškė, kad Hagoje įsikūręs teismas „piktnaudžiavo savo įgaliojimais“ išduodamas Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderį.
TBT pareiškė, kad šiuo žingsniu siekiama „pakenkti jo nepriklausomam ir nešališkam teisminiam darbui“.
Rusija teigia sulaikiusi keturias moteris, įtariamas dirbus Ukrainai
Rusija penktadienį pranešė sulaikiusi keturias moteris, kurios įtariamos esant Ukrainos specialiųjų tarnybų agentėmis, rengusiomis išpuolius prieš energetikos objektus ir aukšto rango pareigūnus.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, Rusija sulaikė daug žmonių, apkaltintų šnipinėjimu ir tariamu bendradarbiavimu su Kyjivo žvalgybos agentūromis.
„Rusijos FSB (Federalinė saugumo tarnyba) nutraukė keturių Ukrainos specialiųjų tarnybų užverbuotų agenčių veiklą“, – minima agentūros pranešime.
Moterys buvo sulaikytos Sevastopolyje, pagrindiniame Krymo pusiasalio, kurį Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos, mieste, Voroneže ir Rostove prie Dono.
Visos keturios moterys „buvo apmokytos ginklų, minų, sprogmenų bei dronų valdymo Ukrainos teritorijoje, kad įvykdytų sabotažo ir teroro aktus prieš Rusijos gynybos ministerijos pareigūnus ir energetikos objektus“, – teigė FSB.
Kratų metu moterų namuose rasta daug sprogmenų, medžiagų bomboms gaminti ir ryšio priemonių bendrauti su jų vadovais ukrainiečiais, sakoma pranešime.
Jame teigiama, kad moterys prisipažino ir joms gresia iki 30 metų laisvės atėmimo.
NATO: Europa ir Kanada 2024 m. padidino išlaidas gynybai 20 proc.
NATO priklausančių Europos valstybių ir Kanados išlaidos gynybai 2024-aisiais buvo 20 proc. didesnės nei ankstesniais metais, penktadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Kaip praneša agentūra „Reuters“, Aljanso vadovas apie tai prakalbo prieš numatytą susitikimą, kurio metu minimos šalys tikriausiai ir vėl patirs JAV spaudimą skirti daugiau lėšų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaruoju metu suintensyvino NATO narėms adresuotus raginimus padidinti išlaidas gynybai. To jis dažnai reikalavo ir savo pirmosios kadencijos prezidento poste metu. Daugybė narių nori pademonstruoti, kad išgirdo jo pasiųstą žinutę, ir jau padidino karines išlaidas, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m.
Aljansas pažymėjo, kad 20 proc. prieaugis, kurį įgyvendino Europos šalys ir Kanada, padidino jų bendras išlaidas gynybai iki daugiau nei 485 mlrd. JAV dolerių (maždaug 469 mlrd. eurų).
„Nekantrauju kitą savaitę NATO priimti gynybos ministrus, kur pasikalbėsime apie didesnes ir geresnes investicijas į gynybą“, – atsakydamas Aljansui pateiktą „Reuters“ prašymą atskleisti naujausius duomenis apie išlaidas sakė M. Rutte.
„Atlikome skaičiavimus. Skaičiai didėja. Europos ir Kanados išlaidos 2024 m. padidėjo 20 proc., tad bendros papildomos investicijos pastaraisiais metais išaugo nuo 640 iki 700 mlrd. JAV dolerių“, – teigė M. Rutte.
NATO pažymėjo, kad „pastarieji metai“ – tai laikotarpis nuo 2014-ųjų, kai transatlantinio karinio aljanso narės susitarė dėl tikslo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Remiantis pernai paskelbtais NATO skaičiavimais, šį tikslą šiuo metu įgyvendina 23 iš 32 Aljanso narių. Tačiau D. Trumpas praėjusį mėnesį pareiškė, kad NATO narės dabar gynybai turėtų skirti 5 proc. BVP. Šio lygio šiuo metu nėra pasiekusi nė viena NATO šalis, įskaitant JAV.
Remiantis NATO duomenimis, praėjusiais metais Jungtinės Valstijos buvo atsakingos už maždaug du trečdalius visų NATO narių išlaidų gynybai.
NATO nurodė, kad šiuo metu negali pateikti papildomos informacijos apie išlaidas. Tačiau tikimasi, kad Aljansas daugiau duomenų paskelbs trečiadienį vyksiančiame Aljanso gynybos ministrų susitikime, kuriame debiutuos D. Trumpo Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas.
V. Zelenskis vadovaus Ukrainos delegacijai Miunchene
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitą savaitę vadovaus Ukrainos delegacijai Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje taip pat turėtų dalyvauti JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ir specialusis pasiuntinys Ukrainai bei Rusijai Keithas Kelloggas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas.
Andrijus Jermakas, kuris ir pats dalyvaus konferencijoje, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad Ukrainos delegacija pristatys šalies poziciją dėl karo užbaigimo ir savo požiūrį, kaip būtų galima pasiekti ilgalaikę ir tvarią taiką.
„Būtina, kad Miunchene viešėsiantys lyderiai ir politikos ekspertai suprastų, jog tai yra postūmis“, – sakė jis apie Ukrainos žinutę renginyje.
„Jog esame labai arti to, kad iš tikrųjų užbaigtume šį karą teisinga ir ilgalaike taika, bet būtina būti kartu (...) Nesuteikti Rusijai galimybės suskaldyti pasaulį, suskaldyti partnerius“, – teigė jis.
Kyjive laukiama JAV specialiojo pasiuntinio
Viršūnių susitikimas Miunchene yra reguliarus pasaulinių diskusijų apie tarptautinį saugumą forumas, kuris įgavo naują reikšmę Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą ir šalims sprendžiant kitus iššūkius.
Kasmetinė konferencija rengiama svarbiu Ukrainai momentu, šaliai siekiant užmegzti santykius su naująja JAV administracija – pagrindine partnere per beveik trejus metus trukusį karą su Rusija.
Prezidentas Donaldas Trumpas per savo rinkimų kampaniją pažadėjo nutraukti kovas per 24 valandas, vėliau šį pažadą pakeitė – teigė nutrauksiąs karą per pusmetį nuo atėjimo į valdžią. Tačiau Rusijos ir Ukrainos diplomatinės pozicijos tebėra toli viena nuo kitos, todėl neaišku, kaip būtų sudarytas susitarimas dėl paliaubų.
A. Jermakas sakė, kad Miunchene Ukraina tikisi aptarti, kokios saugumo garantijos jai galėtų būti suteiktos, kad būtų užkirstas kelias pakartotinei Rusijos agresijai.
Prezidento padėjėjas sakė, kad vis dar nėra nustatyta V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimo data, tačiau pakartojo, kad jis turėtų įvykti kuo greičiau, ir pridūrė, kad prie to dirbama.
A. Jermakas patvirtino, kad D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai lankysis Kyjive po Miuncheno saugumo konferencijos.
Siekdami supažindinti naująją JAV administraciją su esama situacija, ukrainiečiai planuoja pateikti K. Kelloggui išsamią realią informaciją apie padėtį mūšio lauke, vykdomas mobilizacijos pastangas ir ginklų bei įrangos tiekimo būklę.
„Manau, kad svarbu, jog mes praeitume šias konsultacijas ir derybas, kol administracija nesudarė jokių planų“, – sakė jis.
„Nes mūsų pozicija yra tokia, kad neįmanoma turėti ir bus didelė klaida turėti bet kokius planus, jei Ukraina nedalyvaus rengiant tokį planą“, – teigė Ukrainos atstovas.
Pirmadienį D. Trumpas nurodė, kad nori susitarti su Ukraina ir gauti prieigą prie šios šalies retųjų metalų – tai sąlyga, kad JAV toliau remtų jos karą su Rusija. Ši pozicija atitinka V. Zelenskio pergalės plano, kurį jis pernai rudenį pristatė Kyjivo sąjungininkams, įskaitant D. Trumpą, elementus.
D. Trumpas taip pat užsiminė, kad iš Ukrainos vyriausybės gavo žinių, jog ji būtų pasirengusi sudaryti susitarimą, kuris suteiktų JAV prieigą prie šiuolaikinei aukštųjų technologijų ekonomikai svarbių elementų.
A. Jermakas teigė, kad kol kas nėra diskusijų šia tema pagrindų, tačiau Ukraina svarsto galimybę užmegzti strateginę partnerystę su JAV net ir pasibaigus karui ir kad tai yra V. Zelenskio strategijos, nukreiptos į naująją administraciją, dalis.
„Mes norime, kad amerikiečiai į mus žvelgtų ne tik kaip į demokratiją, kuriai jie padėjo išgyventi per šį baisų Rusijos karą prieš Ukrainą, bet kad ateityje į mus žiūrėtų kaip į labai svarbų ir labai įdomų strateginį partnerį“, – pridūrė A. Jermakas.
Chersone rusų dronas atakavo stotelę, sužeistas civilis
Chersone rusai iš drono atakavo visuomeninio transporto stotelę ir sužeidė civilį.
Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Chersono Dnipro rajone okupantai iš drono atakavo vyrą visuomeninio transporto stotelėje“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad nuo smūgio 55 metų Chersono gyventojas patyrė sprogimo sukeltą traumą ir nugaros skeveldrinių sužeidimų. Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę, kur jam teikiama medicininė pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono srities Beryslavo mieste per drono ataką buvo sužeistas 19-metis vaikinas.
Rusijos kariškiai Naddniprianskės gyvenvietėje iš drono atakavo automobilį, nukentėjo 42 metų vyras.
Okupantai iš artilerijos apšaudė Chersono srities Zelenivkos gyvenvietę, sužeistas 48 metų civilis.
Chersone rusai iš drono nužudė kritinės infrastruktūros įmonės darbuotoją, jam buvo 37 metai.
Norvegijos žvalgyba: 2025 metais šalyje tikėtini Rusijos diversijos aktai
Norvegų žvalgybos tarnybos pareiškė manančios, kad tikėtina, jog 2025 metais Rusija surengs diversinių išpuolių prieš Norvegiją, galimai taikydamasi į energetikos infrastruktūrą arba pagalbą Ukrainai.
Oslo ir Maskvos diplomatiniai santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Norvegijos policijos saugumo tarnybos (PST) vadovė Beate Gangas (Beatė Gangos) nurodė, kad nuo 2023-iųjų pabaigos Europos Sąjungoje (ES) galimai buvo įvykdyta dešimtys Rusijos diversijos išpuolių.
Pasak jos, PST kol kas neaptiko jokių Rusijos sabotažo Norvegijoje įrodymų.
„Tačiau PST mano, kad tikėtina, jog Rusijos žvalgyba 2025 metais bandys vykdyti diversinius veiksmus prieš taikinius Norvegijoje“, – pareiškė B. Gangas, pristatydama metinę PST grėsmių vertinimo ataskaitą.
„Tokių veiksmų tikslas būtų sustabdyti mūsų tiekimą Ukrainai arba neigiamai paveikti viešąją nuomonę“, – pridūrė ji.
Norvegija ir Rusija turi 198 km ilgio sausumos sieną Tolimojoje šiaurėje ir jūros sieną Barenco jūroje.
Praėjusį mėnesį Helsinkyje susitikę Baltijos jūros regiono NATO šalių vadovai susitarė sustiprinti saugumą po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo Baltijos jūroje.
Dėl šių galimų sabotažo veiksmų yra kaltinama Rusija.
„Kalbant apie valstybinius veikėjus, manome, kad pagrindinė grėsmė saugumui Norvegijoje ir toliau kils dėl Rusijos“, – pareiškė B. Gangas.
Rusijos ambasada Osle neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti komentarą.
Norvegijos institucijos yra numačiusios 2023–2030 metų laikotarpiu skirti Ukrainai civilinės ir karinės pagalbos už 135 mlrd. kronų (11,6 mlrd. eurų).
Nuo 2022-ųjų, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje, ES šalims ieškant būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, Skandinavijos valstybės tapo pagrindinėmis gamtinių dujų tiekėjomis Bendrijai.
„Ateinančiais metais Norvegijai priklausanti energetikos infrastruktūra taip pat gali tapti diversijų taikiniu“, – teigiama PST metinėje ataskaitoje.
Be to, Norvegijos žvalgybos tarnybos pranešė apie galimą didelę Kinijos, taip pat Irano ir Šiaurės Korėjos šnipinėjimo riziką, kuri „laikui bėgant turėtų didėti“.
Ukrainos pajėgos įsiveržė gilyn į Rusijos teritoriją Kursko srityje
„Karo tyrimų instituto“ analitikai skelbia, kad Ukrainos pajėgos prasiveržė gilyn į Rusiją Kursko srityje dar per 5 kilometrus. Vasario 6-ąją buvo įvykdyta serija mechanizuotų šturmų, kurių metu pramušta rusų gynybos linija ir įsiveržta į pietryčius nuo Sudžos miesto.
„Vasario 6 d. paskelbta geolokacinė medžiaga patvirtina, kad Ukrainos pajėgos užėmė pozicijas į pietvakarius nuo Machnovkos ir į šiaurę bei rytus nuo Čerkaska Konopelka (Sudža-Obojanas), kontroliuodamos Kolmakovo ir Fanasejevkos kaimus“, – sakoma ISW ataskaitoje.
Rusijos atstovai anksčiau taip pat pripažino, kad Ukraina pradėjo naują kontrpuolimą Kursko regione.
Rusija sako užėmusi Torecką Rytų Ukrainoje
Rusija penktadienį pranešė, kad jos pajėgos po kelis mėnesius trukusių kovų užėmė svarbų kalnakasybos miestą Torecką Rytų Ukrainoje.
Ukraina šio pranešimo dar nekomentavo.
Toreckas yra vienas iš daugelio kalnakasybos miestų Donecko regione, o siekdamos jį užimti Rusijos pajėgos čia kovoja ištisus mėnesius.
Ukrainą pasiekė Lietuvos perduoti sunkvežimiai ir kita parama
Ukrainą šią savaitę pasiekė jos kariuomenei skirta Lietuvos karinė parama – sunkvežimiai bei šarvuotų transporterių M113 atsarginės dalys, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot jos, šiemet planuojamos pagrindinės paramos Ukrainai kryptys: skubūs poreikiai (oro gynyba, amunicija, dronai, antidronai), tuo pačiu plėtojant Lietuvos gynybos pramonę, taip pat – Ukrainos gynybos pramonės rėmimas per Ukrainoje gaminamos ginkluotės finansavimą.
Ir toliau numatoma, kad Lietuva prisidės prie Išminavimo koalicijos, kurios veiklai kartu su Islandija ir vadovauja, bei prie kitų Pajėgumų koalicijų, kurių dalyvė yra. Bus skiriama ir karinė parama per tarptautinius fondus, kolektyvines iniciatyvas, toliau rūpinamasi Ukrainos karių rengimu ir sužeistų karių reabilitacija.
Ministerijos duomenimis, Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 767 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė pusantro milijardo eurų.
Per rusų smūgius Ukrainos Sumų srityje žuvo trys žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainos Sumų srityje praėjusią naktį žuvo trys žmonės, penktadienį pranešė prokurorai.
Žuvusieji buvo ištraukti iš dviejų aukštų gyvenamojo namo griuvėsių.
Prokuratūra nurodė, kad Maskvos pajėgos prieš pat vidurnaktį smogė Myropilios kaimui prie sienos su Rusija esančioje Sumų srityje, kuri vis dažniau bombarduojama.
„Dėl priešo atakos žuvo trys žmonės – jų kūnai buvo ištraukti iš griuvėsių“, – socialiniame tinkle rašė Generalinė prokuratūra
Per smūgį buvo išmušta skylė tarp sovietmečiu statyto pastato dalių, rodo oficialios nuotraukos.
Prokurorai pranešė, kad pradėjo karo nusikaltimų tyrimą dėl smūgio, per kurį, jų teigimu, buvo panaudotos trys valdomos bombos.
Sumų sritis ribojasi su Rusijos Kursko sritimi, kur Ukrainos pajėgos prieš pusę metų pradėjo netikėtą puolimą. Maskva savo ruožtu suintensyvino Sumų srities bombardavimą.
Praėjusio mėnesio pabaigoje rusų dronui Sumuose naktį pataikius į daugiaaukštį gyvenamąjį namą žuvo mažiausiai devyni žmonės.
Ukraina tikslina informaciją dėl numuštos valdomos aviacinės bombos
Ukrainos pajėgos numušė valdomą aviacinę bombą, patvirtino Ukrainos ginkluotojos oro pajėgos, rašo UNIAN.
Anksčiau ukrainiečių žurnalistas Andrijus Caplienko sakė, kad tokia bomba numušta pirmą kartą. Vis dėlto Ukrainos pajėgos patvirtino, kad tokia bomba numušama jau ne pirmą kartą.
„Tai ne pirmas kartas, kai numušama tokio tipo oro atakos priemonė. Vyksta kovinis darbas su įvairiais taikiniais – raketomis, bepiločiais orlaiviais, įskaitant tai gali būti ir valdoma aviacinė bomba. Nes jų būna įvairių tipų“, – komentare UNIAN sakė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.
Po ukrainiečius išgąsdinusios žinutės – Jermako žinia: esame arti to, kad karas baigtųsi teisingai
Ukrainiečius išgąsdino prorusiškoje svetainėje paskelbta žinutė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neva gali priversti Kyjivą iki Velykų sudaryti paliaubas, rašo „Daily Mail“. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sako, kad Ukraina yra „labai arti to, kad šis karas tikrai baigtųsi teisinga ir ilgalaike taika“.
A. Jermakas kitą savaitę turėtų dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje, kur D. Trumpas turėtų oficialiai pristatyti savo taikos Ukrainoje planą.
„Būtina, kad Miunchene dalyvausiantys lyderiai ir politikos ekspertai suprastų, jog tai yra postūmis. Kad esame labai arti to, kad iš tikrųjų užbaigtume šį karą teisinga ir ilgalaike taika, bet (būtina – red. past.) būti kartu – nesuteikti Rusijai galimybės suskaldyti pasaulį, suskaldyti partnerius“, – sako A. Jermakas.
Jis pabrėžia, kad bet kokiame planų kūrime turi dalyvauti Ukraina.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad neįmanoma turėti ir bus didelė klaida turėti bet kokius planus, jei Ukraina nedalyvaus rengiant šį planą“, – teigia jis.
A. Jermako komentaras pasirodė tuo metu, kai ukrainiečius išgąsdino tariamai nutekintas planas, pagal kurį D. Trumpas neva bandytų priversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį iki Velykų susitarti dėl paliaubų su Rusija.
Tariamame plane paliaubos esą numatytos iki balandžio 20 d., jos įšaldytų Rusijos žengimą į priekį, Ukrainai būtų draudžiama stoti į NATO, taip pat numatytas reikalavimas, kad Kyjivas pripažintų Rusijos suverenitetą aneksuotose žemėse ir kiti punktai. Šis planas yra nepatvirtintas.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV vadovas D. Trumpas iki šiol neturi jokio „oficialaus plano“, kaip būtų galima užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainos teritorijoje.
Prie Sirijos krantų degė Rusijos laivas: paviešinta, kokį signalą siuntė
Prie Sirijos krantų užsidegė Rusijos šnipinėjimo laivas. Buvo paskelbtas jo komandų garso įrašas, rašo AP.
Garso įraše girdėti, kaip vyras primygtinai nurodo kitam laivui: „Mūsų laivas susiduria su sunkumais, todėl laikykitės atstumo. Karo laivas jūsų kursu. Aš dreifuoju. Aš nesu pavaldus komandai“.
Pasak pareigūnų, ši transliacija sklido iš rusų šnipinėjimo laivo „Kildin“. Šis žvalgybos rinkimo įrangos prikimštas laivas sausio 23 d. laikinai nevaldomas dreifavo prie Sirijos krantų. Iš jo kamino kilo liepsnos ir juodi dūmai.
AP gavo transliacijos garso įrašą, taip pat vaizdo įrašą ir nuotraukas bei anonimiškai kalbėjosi su NATO pareigūnais.
Anot pareigūnų, nors „Kildin“ buvo patekęs į bėdą, laivas nereagavo į NATO laivo pasiūlymą padėti. Jų teigimu, „Kildin“ renka žvalgybinę informaciją apie NATO veiklą Viduržemio jūroje ir prieš gaisrą plaukiojo netoli Aljanso narės Turkijos karinių jūrų pajėgų pratybų.
Skelbiama, kad gaisras truko mažiausiai keturias valandas ir kad įgula nuo gelbėjimosi valčių nuėmė dangčius, tačiau į jūrą jų taip ir neišleido.
Ukrainoje šį mėnesį lankysis Trumpo pasiuntinys Kelloggas
Ukraina rengiasi šį mėnesį priimti JAV prezidento Donaldo Trumpo specialųjį pasiuntinį Ukrainai ir Rusijai Keithą Kelloggą, penktadienį sakė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Kaip sakė šaltiniai Ukrainos prezidentūroje, kuriuos citavo portalas „RBK-Ukraina“, K. Kelloggas Ukrainoje lankysis vasario 20 dieną, po Miuncheno saugumo konferencijos.
„Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir mūsų komandai labai svarbu, kad naujoji JAV administracija kuo greičiau gautų visą, tikrovišką informaciją apie padėtį mūšio lauke“, – sakė A. Jermakas.
Jo teigimu, Kyjivas nori, kad Vašingtonas būtų visiškai informuotas apie Ukrainos mobilizacijos pastangas, ginklų ir įrangos tiekimą.
„Komunikavimas yra svarbus formuojant bendrą poziciją su partneriais, nes neįmanoma suformuluoti jokių planų taikai pasiekti be (pačios) Ukrainos“, – pridūrė A. Jermakas.
Vasario 1 dieną K. Kelloggas televizijai „Fox News“ teigė, kad D. Trumpas turi patikimą planą karui užbaigti, numatantį „spaudimą ne tik Maskvai, bet ir Kyjivui“, tuo pačiu abiem siūlant teigiamų iniciatyvų.
K. Kelloggas padėjo parengti taikos planą, pagal kurį būtų įšaldyta fronto linija Ukrainoje, ilgam būtų atidėtas Ukrainos priėmimas į NATO ir būtų iš dalies panaikintos sankcijos Rusijai.
Žiniasklaida: Ukraina pirmą kartą numušė tokią bombą
Ukrainos gynėjai pirmą kartą numušė valdomą aviacinę bombą. Apie tai pranešė karinis žurnalistas Andrijus Caplienko, remdamasis šaltiniais Gynybos pajėgose, rašo UNIAN.
Pasak žurnalisto, rusų bomba buvo numušta Zaporižios priemiestyje.
„Preliminariais duomenimis, kalbame apie eksperimentinį ginklą“, – pažymi žurnalistas.
Oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.
Rusai atakavo Sumą sklendžiančiomis bombomis, žuvo du žmonės
Rusija sklendžiančiomis bombomis atakavo Ukrainos Sumų pasienio sritį: žuvo du žmonės, po griuvėsiais gali būti daugiau aukų.
Sumų karinė administracija tinkle „Telegram“ pranešė, kad ataka vėlų ketvirtadienio vakarą surengta Myropilijos kaime – rusų lėktuvas virš kaimo numetė tris sklendžiančias bombas.
„Per Rusijos ataką sugriautas dviejų aukštų daugiabutis. Preliminariais duomenimis, žuvo du žmonės. Kūnai rasti valant griuvėsius.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 340 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 7 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 846 650 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 340 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 9 975 (+10) priešo tankus, 20 755 (+18) šarvuotas kovos mašinas, 22 786 (+32) artilerijos sistemas, 1 271 (+0) daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, 1 056 (+1) oro gynybos sistemas, 369 (+0) karo lėktuvus, 331 (+0) sraigtasparnį, 24 301 (+116) taktinių bepiločių orlaivių sistemą, 3 054 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 36 307 (+96) automobilių ir degalų cisternas, 3 738 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Iš Trumpo pasiuntinio – žinia dėl Rusijos: štai kam ruošiasi JAV
JAV pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirengęs dvigubai griežtinti sankcijas Rusijai, rašo „New York Post“.
Anot jo, tiek Kyjivas, tiek Maskva turės padaryti nuolaidų, kad karas baigtųsi. Jis karą pavadino „pramoninio masto“ žudynėmis.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Kurske – naujas ukrainiečių puolimas: Zelenskio kabinetas pateikė siūlymą Rusijai
Ukraina ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi atidaryti humanitarinį koridorių, kad šimtai Rusijos civilių, gyvenančių pasienio teritorijose, užimtose jos kariuomenės, galėtų grįžti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, jei Maskva to paprašytų.
Daugiau kaip 1 500 civilių vis dar gyvena Rusijos vakarinės Kursko srities teritorijose, kurias Ukrainos kariuomenė užėmė per rugpjūčio mėnesį surengtą netikėtą tarpvalstybinį puolimą.
Nuo to laiko auga paprastai retai girdimas pyktis Rusijos valdžios institucijų adresu tarp tų, kurie prarado ryšį su šeimos nariais, kaip manoma, įstrigusiais kitoje fronto linijos pusėje be galimybės susisiekti.
„Esame pasirengę atidaryti humanitarinį koridorių iš Kursko srities į Rusijos gilumą, atsakydami į oficialų Rusijos Federacijos prašymą“, – sakoma prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos pranešime AFP.
„Matyt, rusai nenori tokio humanitarinio koridoriaus, nes nesulaukėme iš jų atitinkamo prašymo“, – sakė prezidentūra, kaltindama Maskvą „abejingumu“ savo piliečių likimui.
Siūlymas padėti jiems grįžti buvo pateiktas Rusijai pareiškus, kad Ukrainos pajėgos bandė surengti naują puolimą Kurske, tuo tarpu V. Zelenskis gyrė savo kovotojus, kurie pastaruosius šešis mėnesius išlaikė užimtų Rusijos teritorijos plotų kontrolę.
Rusija pradėjo susigrąžinti savo žemes, tačiau Ukraina vis dar yra užėmusi dešimtis pasienio gyvenviečių aplink regioninį centrą Sudžą.
Naujas puolimas
Kremlius anksčiau ketvirtadienį sakė, kad daro „viską“, ką gali, bet atsisakė viešai komentuoti humanitarinio koridoriaus idėją.
„Šis klausimas priklauso nuo kontaktų, kuriuos palaiko mūsų kariškiai. Jie, žinoma, negali būti vykdomi viešai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Pareigūnai daro viską, ką gali, kad suteiktų pagalbą mūsų piliečiams, atsidūrusiems tokioje sudėtingoje situacijoje dėl agresyvių Kyjivo režimo veiksmų“, – pridūrė jis.
D. Peskovas atsakinėjo į klausimą apie Rusijos piliečių raginimus atidaryti kokį nors koridorių, kad jų giminaičiai galėtų grįžti iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų.
Rugpjūtį Kyjivo surengtas puolimas į Rusijos Kursko sritį pakeitė beveik trejus metus trukusio karo eigą ir buvo pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai užsienio kariuomenė perėmė Rusijos teritorijos dalies kontrolę.
Trečiadienį per susitikimą su regiono gubernatoriumi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad situacija yra „labai sudėtinga“, tačiau nereagavo į didėjantį pyktį dėl dingusių žmonių likimo.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos kariai „sužlugdė“ naują Ukrainos pradėtą „kontrpuolimą“ maždaug už 10 km nuo sienos, į pietryčius nuo Ukrainos kontroliuojamo Sudžos miesto.
Rusija teigė, kad Ukraina puolimui panaudojo du mechanizuotuosius batalionus, tankus ir šarvuočius.
Kyjivo pareigūnai nekomentavo naujo puolimo, o agentūra AFP negalėjo patikrinti Rusijos pareiškimų ar kovos veiksmų masto.
„Taika per stiprybę“
V. Zelenskis ketvirtadienį pagyrė savo karius už Kursko puolimą ir keliems kariuomenės daliniams įteikė valstybinius apdovanojimus.
„Okupantas gali ir turi būti sumuštas savo paties teritorijoje“, – sakė jis socialiniame tinkle paskelbtame pranešime.
„Kursko operacija puikiai paaiškina principo „taika per stiprybę“ reikšmę“, – sakė jis, turėdamas omenyje žinią, kurią skelbia siekdamas užsitikrinti nuolatinę karinę paramą iš Ukrainos Vakarų partnerių.
Ukrainos kariuomenė anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad per šią operaciją į nelaisvę paėmė 909 rusų karius, papildydama vadinamąjį karo belaisvių, kuriuos Kyjivas gali iškeisti į nelaisvėje esančius ukrainiečius, „mainų fondą“.
Ketvirtadienį sukako šeši mėnesiai nuo puolimo pradžios.
Ukraina padėjo sugrąžinti grupelę rusų, įskaitant vaikus, kurie gyveno užimtuose kaimuose ir miestuose, tačiau nėra jokio mechanizmo, kaip juos grąžinti masiškai.
Kurske veikiančios Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksijus Dmytraškivskis ketvirtadienį agentūrai AFP sakė, kad Kyjivo kontroliuojamose teritorijose tebegyvena kiek daugiau nei 1 500 rusų.
Praėjusiais metais Kyjivo pareigūnai teigė, kad Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvena maždaug šeši milijonai ukrainiečių, įskaitant 1,5 mln. vaikų. Dar milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus šalies rytuose ir pietuose, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Rusija skelbia, kad ukrainiečiai pradėjo naują puolimą Kursko srityje
Maskva ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos kariuomenė pradėjo naują puolimą Rusijos Kursko srityje, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė Kyjivo karius, kovojančius Rusijos teritorijoje.
Ketvirtadienį suėjo pusė metų nuo to laiko, kai Kyjivo pajėgos kirto Rusijos sieną ir pradėjo netikėtą sausumos puolimą Kursko srityje, kur užėmė nemažai teritorijų, įskaitant dešimtis pasienio gyvenviečių.
Tai buvo didžiausias užsienio kariuomenės antpuolis Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, bet pastaruoju metu Ukrainos pajėgos ėmė prarasti užimtas Rusijos teritorijos dalis.
Kyjivo teigimu, Kurske užimtos teritorijos bus svarbus įrankis bet kokiose būsimose taikos derybose su Rusija.
Rusų Gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos „sužlugdė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo bandymą“.
Pranešime sakoma, kad naujos kovos vyko aplink Ulanoką ir Čerkaskaja Konopelkos kaimus, esančius į pietryčius nuo ukrainiečių kontroliuojamo svarbaus srities miesto Sudžos.
Tas rajonas yra už maždaug 10 km nuo Ukrainos sienos.
Rusijos pranešime sakoma, kad ukrainiečiai bandymui atakuoti dislokavo du mechanizuotuosius batalionus, tankų ir šarvuočių.
Pareigūnai Kyjive naujo puolimo nekomentavo.
Tačiau V. Zelenskis ketvirtadienį gyrė savo karius, kovojančius Kursko srityje, ir skyrė valstybinių apdovanojimų keliems junginiams.
„Okupantą galima galima ir reiktų sumušti jo teritorijoje“, – sakė jis įraše socialiniame tinkle.
„Kursko operacija aiškiai parodo principo „taika per jėgą“ prasmę“, – sakė jis.
Žiniasklaida: JAV nutraukia kovą su Putinui artimais Rusijos oligarchais
JAV teisingumo departamentas išformuoja darbo grupę, kuri dalyvavo užtikrinant Rusijai taikomų sankcijų vykdymą ir vykdant Kremliui artimų oligarchų baudžiamąjį persekiojimą, remiantis „Reuters“ skelbia UNIAN.
Tai esą teigiama JAV generalinės prokurorės Pam Bondi dokumente. Išformavus grupę ištekliai bus nukreipti kovai su karteliais.
„Šiomis pastangomis, kurios buvo pradėtos demokrato Joe Bideno administracijos laikais, buvo siekiama pažaboti turtingų Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendrininkų finansus ir nubausti tuos, kurie padeda pažeidinėti sankcijas ir eksporto kontrolę. Tai buvo platesnių pastangų išstumti Rusiją iš pasaulinių rinkų ir įgyvendinti plataus masto sankcijas, įvestas Maskvai, tarptautiniu mastu pasmerkus jos karą Ukrainoje, dalis“, – teigia agentūra.
Tos bylos, kurias tyrė darbo grupė, tikriausiai nebus nutrauktos. Tačiau darbas nebebus sutelktas Teisingumo departamento būstinėje.
„Ar staiga pamatysime, kaip į JAV plūsta nepakankamai sankcijų sulaukusių oligarchų turtas? Nemanau, kad taip. Tai, ką pamatysite, yra smarkiai sumažėjęs kaltinimų tarpininkams, kurie yra būdingi Rusijai, skaičius“, – pokyčius komentuoja pirmasis darbo grupės vadovas Andrew Adamsas.
Į darbo grupę paskirti prokurorai grįš į ankstesnes pareigas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpas: žadu susitikti su Zelenskiu, kalbėti su Putinu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad kitą savaitę tikriausiai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Be to, neatmeta, kad pokalbis bus užmegztas ir su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
JAV lyderiui siekiant užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą, tai būtų pirmasis jųdviejų susitikimas po D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
„Kitą savaitę tikriausiai susitiksiu su prezidentu Zelenskiu. Ir turbūt kalbėsiu su Putinu“, – rašo „Ukrainska Pravda“ cituodama D. Trumpą.
Paklaustas, ar toks susitikimas vyks Vašingtone, D. Trumpas atsakė, kad tai „galėtų būti Vašingtonas – na, aš nevažiuosiu ten“ į Kyjivą.