Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:09 | Pareigūnas: Ukrainos labiau labai sunkus mūšis
Aukštas Ukrainos gynybos pareigūnas perspėja, kad šalies kariuomenės laukia labai sunkus mūšis prieš didesnę ir geriau aprūpintą Rusijos kariuomenę, rašo „Interfax“.
Pranešime taip pat cituojama Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malya, kuri teigė, kad Ukrainai prireikė laiko nusipirkti ginklų ir susitarti dėl jų pristatymo, todėl ji šalį ragina būti kantria.
Teigiama, kad karas Ukrainoje perėjo į naują fazę, kai Rusijos kariai iš esmės palieka Kyjivą ir patraukė į šalies rytus. Pranešama, kad jau prasidėjo puolimas Donbaso regione.
00:00 | Zelenskis: Rusija atmetė pasiūlymą dėl Velykų paliaubų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino pranešimus, kad Rusija atmetė pasiūlymą dėl „Velykų humanitarinės pertraukos“, rašo „Sky news“.
Apie paliaubas, siūlytas pradėti balandžio 21 d. ir turėjusias trukti keturias dienas, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmą kartą užsiminė balandžio 20 d.
„Keturių dienų Velykų laikotarpis turėtų būti momentas susivienyti, gelbėti gyvybes ir tęsti dialogą, kad būtų užbaigtos kančios Ukrainoje“, – sakė A. Guterresas.
Jis pasiūlė išnaudoti šį laiką humanitariniams koridoriams įrengti.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos nuolatinis atstovas prie JT Sergijus Kyslica tvirtino, kad Rusija šį siūlymą atmetė.
23:49 | Ukrainiečiai skelbia sunaikinę du rusų sraigtasparnius
Ukrainiečiai skelbia sunaikinę du Rusijos pajėgų sraigtasparnius Mi-8, rašo UNIAN. Vienas sraigtasparnis buvo sunaikintas Ukrainos oro pajėgų, o kitą sunaikino vieno iš Ukrainos karinio jūrų laivyno jūrų pėstininkų korpuso dalinių kariai.
23:33 | Pasaulio bankas: atstatyti sugriautą infrastruktūrą ir pastatus kainuotų bent 60 mlrd. dolerių
Pasaulio banko duomenimis, atstatyti karo Ukrainoje metu sugriautus pastatus ir infrastruktūrą kainuotų apie 60 mlrd. dolerių.
Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas teigė, kad į šią sumą neįtrauktos augančios ekonominės karo Ukrainoje išlaidos.
Žalos mastas kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, smarkiai subombarduotame Mariupolyje, lieka neaiškus, nors teigiama, kad 90 proc. miesto infrastruktūros buvo sunaikinta.
„Žinoma, karas vis dar tęsiasi, todėl tos išlaidos auga“, – sakė M. Malpassas.
23:08 | Rusijos sankcijų sulaukęs Ned Price: tai ne kas kita, o pagyrimas
Rusija ketvirtadienį įvedė kelionių draudimus JAV viceprezidentei, M. Zuckerbergui ir dar 27 amerikiečiams, tarp jų ir JAV valstybės departamento atstovui spaudai Nedui Price’ui. Jis sako, kad sulaukti tokios Rusijos reakcijos yra ne kas kita, o pagyrimas.
„Be viceprezidentės, buvo įtraukti žurnalistai ir šios administracijos atstovai, įskaitant mane“, – sakė N. Price’as.
„Turiu pasakyti, kad tai yra ne kas kita, kaip pagyrimas pelnyti pyktį vyriausybės, kuri meluoja savo žmonėms, žiauriai elgiasi su savo kaimynais ir siekia sukurti pasaulį, kuriame laisvė ir nepriklausomybė yra pabėgę“, – kalbėjo N. Price’as.
„Didelė garbė kartu sulaukti priešiškumo su kitais tiesos sakytojais, savo kolegomis Johnu Kirby ir Jen Psaki, taip pat daugeliu žurnalistų, kurie atliko neįtikėtiną darbą, dalindamiesi siaubinga, kruvina Rusijos veiksmų Ukrainoje tiesa“, – pridūrė jis.
22:53 | Zelenskis: Ukrainai per mėnesį reikia 7 mlrd. dolerių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai per mėnesį reikia 7 mlrd. dolerių, kad kompensuotų dėl karo patirtus nuostolius.
Ketvirtadienį virtuliai į Pasaulio banko forumą kreipęsis V. Zelenskis teigė, kad visai šaliai atstatyti prireiks šimtų milijardų dolerių.
Jis pabrėžė, kad kiekviena šalis turi būti pasirengusi nutraukti visus santykius su Rusija ir kad Maskva nedelsiant turėtų būti pašalinta iš visų tarptautinių finansinių institucijų, įskaitant TVF ir Pasaulio banką.
Ukrainos prezidentas tęsė, kad Rusija „kovodama šį karą pasaulio rinkose naudoja agresyvius metodus“ ir šiose institucijose šiems metodams ne vieta.
V. Zelenskis savo kalbą baigė sakydamas, kad tikisi, jog kitas susitikimas įvyks viename iš Ukrainos miestų, kuris bus atstatytas remiant TVF ir Pasaulio bankui.
22:45 | Rusijos pajėgos užėmė 42 kaimus
Rusijos pajėgos ketvirtadienį užėmė 42 kaimus, pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio štabo viršininko padėjėja Olena Symonenko.
„Šiandien į užimtų sąrašą įtraukti 42 kaimai. Tai daroma Donecko srities sąskaita. Tai įvyko šiandien ir gali būti, kad rytoj mūsų pajėgos juos susigrąžins“, – „Reuters“ cituoja O. Symonenko.
22:39 | Putino teiginiai, kad jis „išlaisvino“ Mariupolį, yra dezinformacija, teigia JAV
JAV pareigūnai Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginį, kad jo pajėgos „išlaisvino“ Mariupolio uostamiestį pavadino dezinformacija, rašo „Reuters“.
„Suprantame, kad Ukrainos pajėgos ir toliau laikosi savo pozicijų, ir yra pagrindo manyti, kad prezidento V. Putino ir jo gynybos ministro laida žiniasklaidai, kurią matėme pastarosiomis valandomis, yra dar daugiau dezinformacija iš jų nusidėvėjusio žaidimo knygos“, – sako Valstybės departamento atstovas spaudai Ned Price.
Situacija Mariupolyje išlieka įtempta. Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk pranešė, kad evakuacija iš miesto yra labai sudėtinga.
Pranešama, kad „Azovstal“ įkalinti žmonės praktiškai jau nebeturi nei maisto, nei vandens atsargų.
22:22 | Rusijos pajėgos deportavo apie 500 tūkst. ukrainiečių
Rusijos pajėgos iš okupuotų teritojų išvežė apie pusę milijono ukrainiečių, sako V. Zelenskis.
„Įsibrovėliai jau išvežė iš savo okupuotos teritorijos mažiausiai 500 tūkst. mūsų piliečių. Tai kaip jūsų du Porto miestai. Įsivaizduokite. Buvo žmonių – o jų nėra. 500 tūkstančių žmonių! Tai yra deportacija“, – V. Zelenskį cituoja UNIAN.
Jis pabrėžė, kad iš deportuotų ukrainiečių atimamos ryšio priemonės, iš jų paimama viskas, net dokumentai.
22:09 | Evakuacija iš Mariupolio – itin sudėtinga
Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk Telegram praneša, kad gyventojų evakuacija iš Mariupolio yra ypatingai sunki. Pasak jos, netoli civilių susirinkimo vietos evakuacijos metu prasidėjo apšaudymas.
21:49 | Evakuoti Mariupolio gyventojai pasiekė Zaporižę
Iš Mariupolio evakuoti žmonės pasiekė Zaporižę, praneša „Sky news“. Skelbiama, kad iš Mariupolio keturiais mokykliniais autobusais galėjo būti evakuota apie 80 žmonių.
Donecko regiono karinis administratorius Pavlo Kirylenko Telegram tikslina, kad iš Mariupolio saugiai evakuoti buvo 79 žmonės.
Kaip pranešta anksčiau, evakuacijos iš Mariuplio laukė apie 200 žmonių.
Remiantis V. Zelenskio ir Mariupolio miesto meto pranešimais, Mariupolyje vis dar gali būti likę apie 100–120 tūkst. žmonių.
21:25 | Apšaudyta Dnepropetrovsko sritis
Rusijos pajėgos dar kartą apšaudė Dnepropetrovsko sritį, skelbia UNIAN. Atakos buvo nukreiptos į Novomoskovskio rajono geležinkelių infrastruktūrą. Atakų metu niekas nežuvo.
„Dnepropetrovsko sritis, balandžio 21 d., 19:55. Turime tris raketų smūgius į Novomoskovsko srities geležinkelių infrastruktūrą. Visi gyvi. Geležinkelio bėgiai ir kontaktinis tinklas sudaužyti į šipulius. Dar neaišku, ar bus galima atnaujinti eismą“, – pranešime cituojamas Dnepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.
20:46 | PAR vadovas telefonu kalbėjosi su Zelenskiu
Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, sulaukęs griežtos kritikos dėl atsisakymo pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį sakė kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
S. Ramaphosa socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu, „kad aptartų konfliktą Ukrainoje ir jo tragišką žmogiškąją kainą bei pasekmes pasauliui“.
„Sutinkame, kad derybomis reikia užbaigti konfliktą, kuris padarė poveikį Ukrainos vietai pasaulinėse tiekimo grandinėse, įskaitant jos, kaip pagrindinės maisto eksportuotojos į mūsų žemyną, pozicijai“, – sakė C. Ramaphosa.
Pietų Afrika, labiausiai išsivysčiusi valstybė Afrikoje, ilgą laiką nepalaikė nė vienos iš šalių, Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją į Ukrainą.
Nepaisant kilusio pasipiktinimo dėl tokios jos pozicijos, PAR tvirtina, kad derybos yra geriausias būdas karui užbaigti.
Be to, PAR keletą kartų susilaikė Jungtinių Tautų narėms balsuojant dėl baudžiamųjų priemonių Rusijai.
Dešimtys kitų Afrikos valstybių taip pat nebalsavo prieš Rusiją Jungtinėse Tautose.
Pasak C. Ramaphosos, V. Zelenskis „ateityje numato glaudesnius santykius su Afrika“.
V. Zelenskis prašo galimybės kreiptis į Afrikos Sąjungą, nurodė dabartinis bloko pirmininkas Senegalo prezidentas Macky Sallas.
20:30 | Vakarų pareigūnai: nepaisant nesėkmių, Putinas vis dar gali laimėti
Vakarų pareigūnai sako, kad nepasiant visų patirtų nesėkmių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar gali laimėti.
Remdamasi kalbintais Vakarų pareigūnais, naujienų agentūra „Reuters“ rašo, jog laimėti Rusijai padėtų kontrolės Donbase sutvirtinimas ir sausumos kelio su Krymu sukūrimas.
Jei Rusija griebtųsi blogiausio scenarijaus, vėl gali prasidėti atakos prieš Kyjivą.
Nepaisant to, kaip sako pareigūnai, sprendimas pulti Ukrainą Rusijai išliks strategine klaida, mat Rusija dėl karo patyrė didžiulius nuostolius.
20:21 | Generalinis štabas: apšaudymai nesiliauja visoje šalyje
Ukraina skelbia, kad apšaudymai nesiliauja visoje Ukrainoje. Kaip rašo UNIAN, atakuojama ir karinė, ir civilinė infrastruktūra.
„Priešas tęsia puolimo operacijas rytinėje zonoje, siekdamas visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Tuo pačiu metu nesiliauja raketų ir bombų atakos prieš karinę ir civilinę infrastruktūrą visoje Ukrainoje“, – rašoma pranešime.
Teigiama, kad Voluinės, Poleskio ir Seversko kryptimis Rusijos pajėgos aktyvių veiksmų nevykdė.
Taip pat pranešama, kad fiksuojamas reikšmingas Rusijos karinės technikos judėjimo per Baltarusijos teritoriją intensyvumo sumažėjimas. Atskiri Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai toliau dengia Ukrainos ir Baltarusijos sieną Bresto ir Gomelio regionuose.
„Laikinai okupuotoje Charkivo srities teritorijoje okupacinės pajėgos draudžia vietos gyventojų judėjimą į Ukrainos gynybos pajėgų kontroliuojamą teritoriją, blokuojamas humanitarinės pagalbos pristatymas“, – cituojamas Generalinis štabas.
Donecko ir Tauridės kryptimis rusų pajėgos bandė visiškai perimti Mariupolio kontrolę.
„Jie ir toliau rengė oro antskrydžius ir bandė pulti jūrų uosto ir „Azovstal“ gamyklos teritorijoje“, – sakoma pranešime.
20:07 | Zelenskis šiuo metu nevyktų į Maskvą
Pranešama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jam negalima vykti į Maskvą tiesioginėms deryboms su Rusijos lyderiais dėl karo užbaigimo, praneša „Reuters“.
„Savo šalies vardu būčiau pasiruošęs aplankyti bet kurią šios planetos vietą. Bet tikrai ne dabar ir tikrai ne Maskva“, – cituojamas V. Zelenskis.
„Vis dėlto, esant skirtingoms aplinkybėms ir esant kitiems valdovams Maskvoje, viskas būtų įmanoma“, – teigė jis.
19:59 | JT Ukrainai skirs 50 mln. dolerių
JT Ukrainai skirs 50 mln. dolerių, skelbiama UNIAN kanale Telegram. Pranešama, kad ši suma organizacijai yra rekordinė ir bus skirta JT partnerėms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios teikia pagalbą nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.
19:45 | Situacija „Azovstal“ gamykloje yra arti katastrofos
Situacija „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje yra arti katastrofos, ketvirtadienį CNN sakė gamyklą valdančios bendrovės „Metinvest Holding“ generalinis direktorius Jurijus Ryženkovas.
„Prasidėjus karui bombų slėptuvėse ir gamyklos patalpose turėjome nemažai maisto ir vandens atsargų, tad kurį laiką civiliai galėjo tuo naudotis ir iš esmės išgyventi. Deja, visos atsargos baigiasi, ypač maistas ir kasdieniai reikmenys. Manau, kad dabar ten arti katastrofos“, – sakė J. Ryženkovas.
Pasak jo, atsargų gamykloje buvo dviem ar trim savaitėms. Blokada tęsiasi beveik aštuonias savaites.
19:05 | Žiniasklaida: Rusija ieško kaltų dėl „Moskvos“ – nušalino ir suėmė laivyno vadą
Nuskendus Rusijos laivyno pasididžiavimu laikytam kreiseriui „Moskva“, aukščiausia Rusijos karinė vadovybė ėmė aktyviai ieškoti kaltų.
„Defense Express“ rašo, kad Rusija širsta dėl „Moskvos“ nuskendimo ir ėmė ieškoti kaltų. Pasak portalo, nuskendus kreiseriui nuo pareigų buvo nušalintas ir suimtas Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Igoris Osipovas.
Rusijos Federacijai taip pat kyla klausimų dėl štabo viršininko – Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pirmojo pavaduotojo viceadmirolo Serhijaus Pinčuko. Šiuo metu dėl jo vyksta tyrimas, rašoma portale.
Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas Arkadijus Romanovas buvo paskirtas laikinai eiti Juodosios jūros laivyno vado pareigas.
Portalas primena, kad I. Osipovas yra frazės „Juodosios jūros laivynas negali egzistuoti be flagmano“ autorius.
„Defense Express“ ironizuoja, kad nelikus flagmano, neliko ir vado.
Nuskendęs Rusijos kreiseris „Moskva“ yra didelis praradimas šios šalies kariuomenei, nes buvo didžiausias karinis pajėgumas Juodosios jūros laivyne.
Kreiseris „Moskva“ buvo pamuštas balandžio 13-ąją.
18:38 | Rusija įvedė kelionių draudimus JAV viceprezidentei, M. Zuckerbergui, dar 27 amerikiečiams
Rusija ketvirtadienį paskelbė kelionių draudimus JAV viceprezidentei Kamalai Harris, „Facebook“ vadovui Markui Zuckerbergui ir dar 27 žymiems amerikiečiams, atsakydama į sankcijas, įvestas dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad kelionių draudimas, kuris taip pat taikomas aukščiausiems Pentagono pareigūnams, įskaitant Gynybos departamento atstovą Johną Kirby bei antrą pagal rangą pareigūnę Kathleen Hicks, JAV verslo lyderiams ir žurnalistams, galios „neribotą laiką“.
Sąraše, be kita ko, yra „ABC News“ televizijos laidų vedėjas George'as Stephanopoulosas, „The Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatius ir į Rusiją orientuotos naujienų svetainės „Meduza“ anglakalbės versijos redaktorius Kevinas Rothrockas.
Taip pat analogiški draudimai paskelbti 61 Kanados piliečiui, įskaitant premjero Justino Trudeau komunikacijos vadovą Cameroną Ahmadą bei Kanados specialiųjų operacijų pajėgų vadą Steve'ą Boiviną.
Rusijos URM nurodė, kad į asmenų, kuriems „neribotam laikui“ uždrausta atvykti į Rusiją, sąrašą įtraukti asmenys, „tiesiogiai susiję su Kanados valdančiojo režimo rusofobiško kurso plėtojimu, pagrindimu ir įgyvendinimu“.
Rusija anksčiau uždraudė „Facebook“ ir „Instagram“, kurios priklauso M. Zuckerbergo „Meta“ imperijai, pavadinusi jas „ekstremistinėmis“ organizacijomis.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų, įskaitant kelių bankų pašalinimą iš SWIFT sistemos, anglies importo iš Rusijos embargą ir naujų investicijų apribojimus.
Koordinuodamos veiksmus, Vakarų šalys taip pat paskelbė apie dešimčių šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų išsiuntimą.
18:35 | JK uždraudė ikrų ir kitų aukštos klasės produktų importą iš Rusijos
Didžioji Britanija uždraudė importuoti ikrus ir kitus aukštos klasės produktus iš Rusijos, rašo „Sky news“.
Sidabro ir medienos gaminiams pradedamas taikyti importo draudimas, o deimantų ir gumos importo iš Rusijos ir Baltarusijos tarifai didinami 35 proc.
„Naudojamės kiekviena galimybe didinti spaudimą izoliuoti Rusijos ekonomiką, o tolimesnės priemonės tik suverš varžtus uždarant V. Putino karo mašinos finansavimo būdus“, – teigė JK tarptautinės prekybos sekretorė Anne-Marie Trevelyan.
18:21 | Bidenas: abejotina, ar Mariupolis krito
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad „abejotina“, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kontroliuoja Mariupolį.
„Abejotina, ar jis kontroliuoja Mariupolį“, – sakė J. Bidenas.
„Kol kas nėra įrodymų, kad Mariupolis yra visiškai kritęs“, – pridūrė jis.
J. Bidenas taip pat paragino V. Putiną sudaryti sąlygas suteikti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir leisti išlaisvinti plieno gamykloje įstrigusius žmones.
18:09 | Ispanija perduos Ukrainai 200 tonų karinės įrangos – premjeras
Ispanija išsiuntė Ukrainai 200 tonų karinės įrangos, įskaitant sunkiąsias kovos mašinas ir šaudmenis, ketvirtadienį per vizitą Kyjive pranešė ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
„Tai lig šiol didžiausia siunta, daugiau nei dvigubai viršijanti tai, ką siuntėme iki šiol“, – pareiškė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.
Ispanų karinis laivas su šia įranga ketvirtadienį išplaukė iš Ispanijos uosto į Lenkiją, iš kur krovinys bus gabenamas į Ukrainą, nurodė P. Sanchezas.
„Laive yra 30 sunkvežimių, kelios specialios sunkiosios transporto priemonės ir 10 mažų transporto priemonių, pakrautų karine medžiaga, kuri bus perduota Ukrainai“, – pridūrė jis.
P. Sanchezas ir jo kolegė danė anksčiau ketvirtadienį atvyko į Kyjivą derybų su V. Zelenskiu. Virtinė Europos lyderių pastarosiomis savaitėmis jau pabuvojo Ukrainoje, siekdami pademonstruoti paramą su Maskvos invazija kovojančiai šaliai.
„Likau priblokštas, Borodiankos gatvėse pamatęs [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo siaubą ir žiaurumus“, – anksčiau ketvirtadienį tviteryje parašė P. Sanchezas, drauge su M. Frederiksen apsilankęs karo nuniokotame mieste netoli Kyjivo.
Madridas išsiuntė Ukrainai apie tuziną lėktuvų, gabenančių „šimtus tonų“ ginklų ir humanitarinių atsargų, pirmadienį pranešė ispanų gynybos ministrė Margarita Robles.
17:55 | Bombarduojamas Mariupolis
Pranešama, kad Mariupolyje vyksta bombardavimai. UNIAN Telegram kanale skelbiama, kad Rusijos pajėgos bombarduoja „Azovstal“ teritoriją.
Anot Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, kovos vyksta visai netoli gamyklos teritorijos.
„Esu tikras, kad įsibrovėliai nesustos tol, kol visiškai nesunaikins visų, esančių „Azovstal“ viduje“, – pranešime cituojamas P. Andriuščenka.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Rusijos gynybos ministru susitikęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė nutrukti Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Joje glaudžiasi Mariupolį ginantys Ukrainos kariai ir civiliai ukrainiečiai.
„Įsakau atšaukti. Tai atvejis, kai mes turime rūpintis – aišku, visada turime rūpintis, bet šiuo atveju, ypač, – savo karių ir pareigūnų sveikata“, – sakė V. Putinas.
Vietoj to jis paragino savo pajėgas „užblokuoti šią pramoninę zoną taip, kad net musė nepabėgtų“.
17:43 | Bidenas sako, kad kitą savaitę pateiks oficialų prašymą Kongresui dėl antrojo finansavimo paketo Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė, kad kitą savaitę pateiks oficialų prašymą Kongresui patvirtinti antrąjį papildomo finansavimo paketą, skirtą pagalbai Ukrainai, rašo CNN.
J. Bidenas teigė besitikintis, kad Kongresas greitai imsis veiksmų dėl paketo.
„Siekiant palaikyti Ukrainą šios kovos metu, kitą savaitę turėsiu nusiųsti Kongresui papildomo biudžeto prašymą, kad ginklai ir amunicija būtų nenutrūkstamai tiekiama Ukrainos kovotojams ir kad toliau teiktume ekonominę pagalbą Ukrainos žmonėms“, – kalbėjo J. Bidenas.
17:37 | Vokietija sutarė su partneriais Rytų Europoje dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai
Vokietija pasiekė susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“, ketvirtadienį pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht).
„Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch. Lambrecht.
Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.
Pasak jos, ginkluotė turi būti pristatyta greitai, nes „kariniai ekspertai sutaria, kad artimiausios dvi savaitės bus lemiamos Ukrainos kovai su Rusija“.
Dalis tankų bus T-72 modelio iš Slovėnijos, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje, patvirtindamas Vokietijos žiniasklaidos pranešimus.
Bus perduota ir šarvuočių „Fuchs“ bei pėstininkų kovos mašinų „Marder“, sakė šaltinis.
Anot Ch. Lambrecht, Berlynas apmokys Ukrainos karius naudotis vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“; jų, kaip pranešama, atsiųs Nyderlandai.
Pati Vokietija pati negali perduoti „Panzerhaubitze 2000“ artilerijos sistemų, nes šalies kariuomenė „neturi atsargų“, pareiškė Ch. Lambrecht ir pridūrė: „Tačiau jei galėsime surengti mokymus, taip ir padarysime.“
Vokietija sulaukė kritikos dėl atsisakymo tiesiogiai siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nors jos vis daugiau pristato tokios sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Čekija ir Nyderlandai.
Berlynas teigia, kad dešimtmečius nepakankamai finansavimo sulaukdavusi kariuomenė paprasčiausiai nėra pajėgi siųsti ginkluotę, kurios nori Ukraina.
Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) neseniai užsiminė, kad Rytų Europos partneriai galėtų perduoti Ukrainai senesnių, rusų gamybos „ginklų sistemų“.
Paklausta, ar Vokietija tikrai negali tiekti sunkiosios ginkluotės iš Bundesvero atsargų, Ch. Lambrecht atsakė, kad tai neįmanoma, „norint ir toliau užtikrinti šalies ir sąjungininkų gynybą“.
„Ateityje turime būti daug geriau aprūpinti. Nebegalime leisti, kad Bundesveras būtų toks apribotas, kad atsidurtume tokioje padėtyje, kokioje esame šiuo metu“, – pareiškė gynybos ministrė.
17:14 | JAV pažadėjo suteikti Ukrainai reikalingos ginkluotės
J. Bidenas paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė sieks 800 mln. dolerių. Amerikiečiai suteiks ukrainiečiams artilerijos sistemas, haubicas ir reikalingą amuniciją, taktinius dronus.
Jis pažymėjo, kad viešai skelbiama ne apie visą JAV suteikiamą Ukrainai ginkluotę.
JAV taip pat įvedė draudimą bet kuriam Rusijai priklausančiam laivui lankytis šalies uostuose.
17:12 | Zaporižią pasiekė trys autobusai su iš Mariupolio evakuotais žmonėmis
Į Zaporižią ketvirtadienį atvyko trys mokykliniai autobusai su evakuotais žmonėmis iš Mariupolio, kuriems pavyko pravažiuoti pro Rusijos pajėgų okupuotą teritoriją, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Autobusuose, atvažiavusiuose atidarius humanitarinį koridorių iš Mariupolio, buvo matyti evakuoti moterys ir vaikai. Dėl pietų Ukrainoje vykstančių įnirtingų kovų anksčiau suformuoti humanitarinį koridorių daug kartų nepavyko.
16:45 | JAV skirs Ukrainai papildomą 500 mln. JAV dolerių finansinę pagalbą – šaltinis
Jungtinės Valstijos skirs Ukrainai papildomą 500 mln. JAV dolerių finansinę pagalbą, kad padėtų mokėti atlyginimus, pensijas ir išlaikyti kitas vyriausybės programas, pranešė vienas Iždo pareigūnas.
Oficialus pranešimas turėtų būti paskelbtas ketvirtadienį JAV iždo sekretorei Janet Yellen susitikus su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu, todėl pareigūnas paprašė nenurodyti jo tapatybės.
Naujasis paketas papildys 500 mln. JAV dolerių ekonominę pagalbą, apie kurią JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė kovo mėnesį.
Šiuo metu vyksta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko narių pavasariniai posėdžiai, kuriuose dominuoja diskusijos apie tai, kaip suvaldyti Rusijos karo Ukrainoje pasekmes.
Trečiadienį JAV Iždo departamentas įvedė naujas sankcijas Rusijai.
Į sankcijų paketą įtrauktos nuobaudos, skirtos daugiau nei 40 asmenų ir subjektų, kaltinamų pagalba apeiti sankcijas.
Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos kelios Rusijos bendrovės, užsiimančios virtualiųjų valiutų kasyba.
Be to, J. Janet Yellen ir Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį išėjo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo, kai pradėjo kalbėti Rusijos atstovas.
Dar keli finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai taip pat išėjo iš salės, pranešė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes renginys buvo neviešas.
Kai kurie susitikime virtualiai dalyvavę ministrai ir centrinių bankų vadovai išjungė kameras, kai kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.
J. Yellen planuoja ketvirtadienio popietę surengti spaudos konferenciją Iždo departamente.
TVF ir Pasaulio banko pavasariniai posėdžiai, kuriuose pasaulio lyderiai ir finansų atstovai susirenka spręsti aktualiausias pasaulio problemas, vyksta kasmet.
16:42 | JT: Ukrainos teritorijoje yra 7,7 mln. šalies viduje perkeltų žmonių
Ukrainos teritorijoje jau yra 7,7 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, ketvirtadienį paskelbė Jungtinės Tautos.
Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad per pirmąsias 17 balandžio dienų šalyje buvo perkelta dar daugiau kaip 600 000 žmonių.
Šie TMO duomenys pateikti kitą dieną po to, kai JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 5 mln. žmonių.
TMO teigė, kad daugiau nei pusė šalies viduje perkeltųjų asmenų pranešė, jog jiems trūksta kai kurių maisto produktų. Organizacijos teigimu, opiausios jų problemos yra grynieji pinigai ir galimybė gauti finansinę paramą, po to – vaistai.
Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.
16:39 | Boičenko: rastos masinės kapavietės, kur Rusija sunkvežimiais veža kūnus
Kaime netoli Mariupolio buvo rastos masinės kapavietės, rašo „Sky news“. Miesto meras Vadymas Boičenko patvirtino pranešimus, kad Manhušo kaime, Donecko srityje, buvo aptikti apkasai, kur, pasak jo, rusų pajėgos sunkvežimiais atveža kūnus.
V. Boičenko svarstė, kad rusų pajėgos taip bando nuslėpti savo nusikaltimus.
„Jie slepia Mariupolyje Rusijos Federacijos įvykdytus nusikaltimus“, – sakė jis.
Pasak mero, dėl Rusijos atakų Mariupolyje žuvo daugiau nei 20 tūkst. civilių.
„Mes turime įrodymų iš miesto savivaldybės tarnybų. Jie patys matė tuos kūnus, o dabar mes matome, kaip tie kūnai dingsta“, – teigė V. Boičenko.
„Tai yra karo nusikaltimai ir jie slepia šiuos nusikaltimus“, – pabrėžė meras.
16:23 | Mariupolio meras: evakuaciniai autobusai dar neatvyko
Apgulto Mariupolio meras Vadymas Boičenko ketvirtadienį apie vidurdienį CNN sakė, kad civilių evakuacijai skirti autobusai dar neatvyko.
Ketvirtadienį planuota bandyti evakuoti moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones. Trečiadienį taip pat bandyta vykdyti evakuaciją, tačiau ji nepavyko taip, kaip norėta. Skelbta, kad Rusijos pajėgos trukdė sklandžiai išvežti gyventojus.
„Daugiau nei 200 Mariupolio gyventojų susirinko evakuotis“, – sakė A. Boičenko.
„Iš pradžių tik moterys su vaikais, paskui moterys be vaikų ir senoliai. Eilė jau stovi, laukia evakuacijos, bet autobusų 15:05 toje vietoje, kurią nustatėme, nematome“, – kalbėjo meras.
Skaičiuojama, kad Mariupolyje vis dar gali būti apie 100 tūkst. gyventojų.
16:16 | Ukraina ragina skubiai evakuoti žmones iš Mariupolio gamyklos
Ukraina ketvirtadienį paragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių, kad iš Rusijos pajėgų apsiaustos Mariupolio gamyklos „Azovstal“ būtų evakuoti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.
„Šimtai civilių gyventojų, vaikų, sužeistų ukrainiečių gynėjų yra įstrigę gamyklos slėptuvėse. Jie beveik neturi maisto, vandens, būtiniausių vaistų. Būtina skubiai atverti humanitarinį koridorių iš gamyklos „Azovstal“ ir garantuoti, kad žmonės bus saugūs“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išplatintame socialinėse medijose.
16:07 | Ukraina pratęsė karo padėtį
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje įvesta karo padėtis pratęsiama iki gegužės 25-osios, rašo UNIAN. Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai už šį sprendimą balsavo po prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvos.
Karo padėtis Ukrainoje buvo įvesta vasario 24-ąją Rusijai užpuolus šalį. Karo padėtis galiojo iki balandžio 25-osios, tačiau dabar buvo pratęsta dar mėnesiui.
Prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius kiek anksčiau pareiškė, kad karas tarp Ukrainos ir Rusijos gali tęstis iki 2035-ųjų, o šiuo laikotarpiu reguliarūs kariniai susirėmimai yra „garantuoti“.
15:59 | Ukraina susigrąžino 19 belaisvių
Ketvirtadienį įvyko mainai, kurių metu Ukraina susigrąžino 19 piliečių – 10 kariškių ir 9 civilius. Apie tai Telegram pranešė Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk.
„Įvyko dar vienas apsikeitimas kaliniais. Šiandien namo grįžta 19 žmonių, iš kurių 10 kariškių (iš jų 2 karininkai) ir 9 civiliai“, – UNIAN cituoja vicepremjerę.
Pasak jos, kai kurie paleisti ukrainiečiai yra sužeisti.
Skaičiuojama, kad nelaisvėje yra apie 1000 Ukrainos civilių ir apie 700 karių.
15:37 | Ukraina: Kadyrovas asmeniškai žadėjo Putinui likviduoti Zelenskį
Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksijus Danilovas paviešino informaciją, kad Rusija ruošė pasikėsinimą į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gyvybę. Įvykdyti šią užduotį tariamai turėjo Ramzano Kadyrovo smogikai.
O. Danilovas paviešino žvalgybos informaciją, kad planą nužudyti Ukrainos vadovybę iš V. Putino Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas gavo susitikimo vasario 3-ąją metu. R. Kadyrovas asmeniškai apsiėmė įgyvendinti šią užduotį, tikino O. Danilovas.
15:19 | Alekperovas traukiasi iš „Lukoil“ vadovo pareigų
Rusijos didžiausios privačios naftos pramonės grupės „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas, raginęs skubiai nutraukti Kremliaus karinę kampaniją Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbė paliekantis jo 1993-aisiais įkurtą ir nuo to laiko jai vadovautą bendrovę.
„Lukoil“ paskelbė trumpą pareiškimą, kuriuo pranešė apie V. Alekperovo atsistatydinimą iš bendrovės prezidento ir direktorių tarybos nario pareigų, tačiau jokios jo tokio sprendimo priežastys nebuvo nurodytos.
Šis pranešimas pasirodė praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai „Lukoil“ tapo viena pirmųjų didelių Rusijos įmonių, pasisakiusių prieš karą Ukrainoje.
„Mes pasisakome už tai, kad nedelsiant būtų nutrauktas ginkluotas konfliktas, ir visapusiškai remiame jo sprendimą derybomis bei diplomatinėmis priemonėmis“, – skelbta „Lukoil“ kovo 3-ąją išplatintame pranešime.
Tačiau V. Alekperovas visgi buvo įtrauktas į Jungtinės Karalystės, su kurios įmonėmis „Lukoil“ palaiko glaudžius ryšius, sankcijų įtakingiems Rusijos verslo lyderiams sąrašą.
14:52 | Ukrainos kariuomenė: rusai planuoja priverstinę ukrainiečių mobilizaciją
Pietiniame Chersono mieste Ukrainos kariuomenė teigia, kad Rusijos kariai planuoja „prievarta mobilizuoti“ vietos gyventojus kovoti už Maskvą.
283 000 gyventojų turintis Chersonas yra vienas iš nedaugelio Ukrainos miestų, kuriuos okupavo Rusijos pajėgos.
„Rusų įsibrovėliai planuoja organizuoti priverstinę gyventojų mobilizaciją karui su Ukraina“, – šį rytą socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Ukrainos kariuomenė.
Viename kaime Rusijos atstovai surengė susitikimą su vietos gyventojais, kur pareiškė, kad civiliams nebebus „žaliųjų koridorių“, ir uždraudė žmonėms išvykti, rašoma pranešime.
„Tuo pačiu metu rusų okupantai užsibrėžė tikslą visiškai sustabdyti Ukrainos valdžios humanitarinę paramą regionui, – pridūrė kariškiai. – Rusų okupantų vykdomas Ukrainos gyventojų teroras tęsiasi“.
14:27 | Rusija apšaudė Zaporižios miestą
Zaporožioje yra ir didžiausia Europoje atominė elektrinė. Apie atakos aukas nepranešama.
Regiono administracija ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija ir toliau atakuoja miesto infrastruktūrą. Pietinė Zaporožės srities dalis yra okupuota Rusijos.
14:17 | Kyjivo morguose – 1 020 žuvusių civilių kūnų
Rusijos kariams Ukrainoje atsitraukus iš sostinės apylinkėse esančių miestų Kyjivo regiono morguose saugoma daugiau nei 1 tūkst. civilių gyventojų kūnų, ketvirtadienį pranešė viena ukrainiečių aukšto rango pareigūnė.
„Viso Kijevo regiono teritorijose buvo aptikta 1 020 civilių kūnų – tik civilių“, – naujienų agentūrai AFP Borodiankoje sakė Ukrainos premjero pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanišyna.
„Tai yra tik civiliai, surinkti iš pastatų ir gatvėse“, – sakė ji ir patikslino, kad jie žuvo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje vasario pabaigoje.
14:00 | Estija ir Latvija pirmos pasaulyje Rusijos veiksmus Ukrainoje paskelbė genocidu
Estija ir Latvija tapo pirmosiomis šalimis pasaulyje, oficialiai pripažinusiomis Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu.
Estijos parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje Rusijos agresija ir vėliau įvykdyti karo nusikaltimai prieš Ukrainą buvo pavadinti genocidu, skelbia The Kyiv Independent.
Estijos parlamentas pripažįsta Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir karinės bei politinės vadovybės veiklą kaip genocidą prieš Ukrainos žmones ir ragina kitų šalių parlamentus bei tarptautines organizacijas daryti tą patį.
Parlamentas taip pat ragina remti Rusijos nusikaltimų tyrimą ir nusikaltėlių patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
Analogišką žingsnį ketvirtadienį žengė ir Latvijos parlamentas, vienbalsiai paskelbdamas Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje genocidu.
Latvijos parlamentarai palankiai vertina Tarptautinio baudžiamojo teismo pradėtą tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir išreiškia įsitikinimą, kad kiekvienas asmuo, padaręs karo nusikaltimus ar nusikaltimus žmoniškumui arba atsakingas už tokių nusikaltimų padarymą arba jų neužkirtimą, būti patrauktas atsakomybėn.
13:51 | Šalia Kyjivo rasti devynių civilių lavonai, kai kurie – su kankinimo žymėmis
Šalia Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame Borodiankos mieste rasti devynių civilių kūnai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių, pranešė policijos aukšto rango pareigūnas.
„Šiuos žmones nužudė okupantai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių. Noriu pabrėžti, kad šie žmonės buvo civiliai. Rusijos kariuomenė sąmoningai šaudė į civilius, kurie nesipriešino“, – naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sakė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Niebytovas.
Rusų pajėgoms atsitraukus iš miestų ir kaimų aplink Kyjivą, juose buvo rasta daugybė brutaliai nužudytų gyventojų. Rusų kariuomenės vykdomų žiaurumų simboliu tapo Buča, kur civilių lavonai, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir Ukrainos pareigūnų kaltinimus Rusijai genocidu.
A. Niebytovas sakė, kad policija Borodiankos apylinkėse aptiko dvi kapavietes. Vienoje iš jų buvo trys lavonai, įskaitant 15-metės mergaitės, kitoje – šešių žmonių kūnai. Visi šie žmonės buvo vietos gyventojai, pridūrė A. Niebytovas.
Kyjivas sako, kad vietovėse aplink sostinę, kurias ankstyvuoju invazijos etapu kontroliavo rusų pajėgos, aptikta šimtai nužudytų civilių lavonų.
13:31 | Karą galėtų pabaigti Putino ir Zelenskio susitikimas
Aukštas Ukrainos pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje „gali baigtis tiesioginėmis derybomis“ tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, skelbia CNN.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podoliakas sakė, kad nors derybos yra įmanomos, jis laukia, kol bus galima įvertinti, kaip artimiausiomis dienomis vystysis Rusijos puolimas Ukrainos rytuose.
Šiuo metu Ukrainos teisininkų, konsultantų ir derybininkų grupė dirba būtent prie derybų klausimo.
„Tikimės, kad prezidento Volodymyro Zelenskio pozicijos šiose derybose bus itin stiprios“, – sakė M. Podoliakas.
„Jie turi pakankamai išteklių, pakankamai raketų, jie, deja, ir toliau bombarduoja mūsų miestus. Jie vis dar turi darbo jėgos ir įrangos, kurią neprieštarauja sunaikinti mūsų laukuose.
Todėl palaukime kurį laiką, o tada būsimuose dvišaliuose susitikimuose galėsime spręsti apie šalių, pirmiausia Ukrainos prezidento, pozicijas“, – pridūrė jis.
Kartu, anot V. Zelenskio patarėjo, kaip situacija galėtų klostytis, turėtų paaiškėti per artimiausią savaitę ar pusantros.
13:08 | JAV atsiėmė pareiškimą, kad Ukraina gavo naikintuvų
JAV gynybos departamentas atšaukė savo teiginį, kad Ukrainai buvo tiekta daugiau orlaivių. Vietoj to pareiškė, kad Ukrainai pristatytos orlaivių dalys, kad Kyjivas galėtų panaudoti daugiau lėktuvų kovai su Rusija.
Pentagono atstovas Johnas Kirby atšaukė savo antradienį paskelbtą pareiškimą, kad Ukraina gavo naikintuvus iš neįvardyto sąjungininko.
„Aš suklydau. Jie negavo lėktuvo iš kitos tautos“, – sakė J. Kirby.
12:33 | Rusija „įnirtingai bombarduoja“ Charkivą
Charkivo meras pareiškė, kad miestas yra intensyviai bombarduojamas, rašo „The Guardian“.
„Reuters“ cituoja Ihorą Terekhovą, kuris per televiziją pasakė: „Didžiuliai sprogimai, Rusijos Federacija įnirtingai bombarduoja miestą“.
Jis sakė, kad šiaurės rytiniame mieste tebėra apie 1 milijonas žmonių, o apie 30 prooc. gyventojų, daugiausia moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės, buvo evakuoti.
11:55 | Ukrainos kariškiai: Rusijos „pseudoreferendumas“ Chersone numatytas balandžio 27 d.
Ukrainos operatyvinė vadovybė pietuose pareiškė, kad surengtas pseudoreferendumas parodo, jog Rusija nėra suinteresuota išreikšti vietos gyventojų valią, o suklastoto balsavimo rezultatas, kuriuo bus palaikoma Rusijos okupacinė valdžia, jau ir taip aiškus.
11:33 | Iš apsiausto Mariupolio išvažiavo keturi autobusai su evakuojamais žmonėmis
Keturi autobusai pajudėjo iš Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio, veždami evakuojamus žmones iš smarkiai sugriauto miesto, kurį tebesistengia išlaikyti ukrainiečių pajėgos, ketvirtadienį pranešė vyriausybė.
„Keturi evakuacijos autobusai vakar sugebėjo išvažiuoti iš miesto humanitariniu koridoriumi“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame vicepremjerės Irynos Vereščuk pranešime. Pareigūnė pridūrė, kad ketvirtadienį bus tęsiamos pastangos evakuoti iš Mariupolio moteris, vaikus ir senyvus gyventojus.
„Saugumo padėtis yra sudėtinga. Situacija gali pasikeisti“, – sakė I. Vereščuk.
11:02 | Atšaukė gamyklos šturmą
Su Rusijos gynybos ministru ketvirtadienį susitikęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė nutrukti Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Joje glaudėsi Mariupolį ginantys Ukrainos kariai ir civiliai ukrainiečiai.
„Įsakau atšaukti. Tai atvejis, kai mes turime rūpintis – aišku, visada turime rūpintis, bet šiuo atveju, ypač, – savo karių ir pareigūnų sveikata“, – sakė V. Putinas.
Vietoj to jis paragino savo pajėgas „užblokuoti šią pramoninę zoną taip, kad net musė nepabėgtų“.
10:40 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 21 000 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 172 lėktuvus, 151 sraigtasparnį, 829 tankus, 2118 šarvuočius, 393 artilerijos pabūklus, 136 raketų sistemas, 8 laivus, 1508 mašinas, 76 kuro cisternas, 166 bepiločius orlaivius, 67 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 27 specialiosios įrangos vienetus.
10:25 | Šoigu pranešė Putinui apie „išvaduotą“ Mariupolį
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienį invaziją į Ukrainą pradėjusios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pranešė apie esą „išvaduotą“ Mariupolį.
Ministras V. Putiną patikino, kad miestą esą kontroliuoja Rusijos pajėgos, o padėtis ten pakankamai rami, kad į jį galėtų grįžti civiliai.
Tiesa, pasak S. Šoigu, kovos Mariupolyje tebevyksta – daugiau nei 2 000 Ukrainos kovotojų yra apsupti „Azovstal“ plieno gamykloje. Jis taip pat tvirtino esą 1 478 kovotojai jau pasidavė.
Vis dėlto kol kas oficialios informacijos apie užimtą Mariupolį nėra, miestą tebekontroliuoja Ukraina, jos kariai nepasidavė į Rusijos nelaisvę.
Dėl kovų masto ir nepakankamos komunikacijos Mariupolyje neįmanoma patikrinti abiejų kariaujančių šalių pateikiamos informacijos.
09:57 | Stiprėja Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje
Pasak Luhansko regiono karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus, Rusijos pajėgos tęsia puolimą Rytų Ukrainoje. Jo teigimu, Rusija jau kontroliuoja 80 proc. Luhansko.
„Priešas bandė įsitvirtinti vakarinėje ir šiaurės vakarinėje Rubižnės dalyse, bet nepavyko, – sakė jis. – Jie įvykdė nesėkmingus šturmus Novotoškivskės kryptimi, Popasnos puolimas tęsiasi“.
S. Haidajus taip pat sakė, kad Rusijos oro atakos sunaikino gyvenamuosius namus Rubižnės ir Novodružesko miestuose, o Severodonecke neliko maisto sandėlių.
„Didžioji dalis atakų, kuriaos per pastarąsias 24 valandas organizavo Rusija, surengtos Rubižnėje ir Novodružeske, – sakė jis. – Žmonės gauna maistą tik iš humanitarinių atsargų“.
09:38 | JAV įvedė sankcijas Rusijos bankui „Transkapitalbank“, oligarcho K. Malofejevo tinklui
JAV Iždo departamentas trečiadienį paskelbė naujų ribojamųjų priemonių Rusijos bankui „Transkapitalbank“ ir plačiam rusų oligarcho Konstantino Malofejevo tinklui, kuriuo, kaip įtariama, yra naudojamasi siekiant apeiti sankcijas.
Privačiam bankui „Transkapitalbank“ buvo įvestos sankcijos, kuriomis siekiama atkirsti jį nuo pasaulinių finansų tinklų, uždraudžiant JAV institucijoms ir fiziniams asmenims ar kitiems JAV veikiantiems subjektams turėti su juo verslo reikalų.
Iždo departamentas nurodė, kad „Transkapitalbank“ sukūrė savo internetinę pervedimų sistemą ir pasiūlė prieigą Kinijos, Artimųjų Rytų ir kitų šalių bankams, kad būtų galima vykdyti mokėjimus JAV doleriais nenaudojant tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir išvengiant mokėjimų per JAV bankų sistemą.
„Transkapitalbank“ sistema sudaro sąlygas kitoms institucijoms ir įmonėms apeiti JAV sankcijas Rusijai, kurios buvo smarkiai išplėstos, kai Rusijos kariuomenė vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.
Be to, Iždo departamentas į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtraukė K. Malofejevo vadovaujamą maždaug 40 fizinių ir juridinių asmenų tinklą, kuriuo, pasak amerikiečių pareigūnų, naudojamasi siekiant palengvinti sankcijų apėjimą.
Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos kelios Rusijos bendrovės, užsiimančios virtualiųjų valiutų kasyba.
09:04 | JK žvalgyba: Rusija bandys pasiekti pergalę iki Gegužės 9-osios
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija įžvelgia, kad Rusija bandys pasiekti pergalę invazijoje į Ukrainą iki gegužės 9 dienos, kuomet mini Pergalės dieną.
„Tai gali turėti įtakos, kaip greitai ir ryžtingai [rusai] bandys vykdyti operacijas iki šios datos“, – teigiama JK Gynybos ministerijos naujausioje žvalgybos ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 21 April 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 21, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/8v54OEcrMa
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/iMDgTAQ9YV
Rusija gugužės 9 dieną mini SSRS pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.
„Rusijos pajėgos dabar veržiasi iš Donbase esančių rajonų Kramatorsko link, kuris ir toliau kenčia nuo nuolatinių raketų atakų“, – teigiama pranešime.
„Didelis Rusijos oro atakų aktyvumas išlieka, nes Rusija siekia sunaikinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus“, – priduriama ataskaitoje.
08:44 | Luhansko gubernatorius: Rusijos pajėgos sunaikino visus maisto sandėlius Sievierodonetske
Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad Sievierodonetske nebeliko sveikų maisto sandėlių ir kad gyventojai maistą gali gauti tik per humanitarinę pagalbą.
S. Haidajus taip pat sakė, kad Rusijos pajėgos sunaikino kelis gyvenamuosius pastatus Rubižnėje ir Novodružske Luhansko srityje.
08:07 | Turkija apkaltino NATO sąjungininkes stengiantis prailginti karą Ukrainoje
Turkija trečiadienį apkaltino kai kurias NATO nares stengiantis, kad karas Ukrainoje tęstųsi kuo ilgiau, tikintis tokiu būdu susilpninti į tą šalį įsiveržusią Rusiją.
„NATO esama šalių, kurios nori, kad karas tęstųsi“, – duodamas interviu televizijai „CNN Turk“ sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).
„Jos nori, kad Rusija susilpnėtų“, – pridūrė jis.
Šie komentarai buvo išsakyti Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms akivaizdžiai patekus į aklavietę po vėliausio abiejų šalių delegacijų tiesioginio susitikimo Stambule praeitą mėnesį. Vėliau diskusijos vyko tik virtualiai.
M. Cavusoglu jokios konkrečios šalies nepaminėjo.
07:54 | „Operacija vyksta taip, kaip planuota“
Maskvos „karinė operacija“ baigsis, kai NATO nustos naudoti Ukrainos teritoriją grasindama Rusijai, Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos aukštas pareigūnas Aleksejus Poliščiukas.
„Specialioji karinė operacija (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red. past.) baigsis, kai bus įvykdytos jos užduotys. Tarp jų – taikių Donbaso gyventojų apsauga, Ukrainos demilitarizacija ir denacifikacija, taip pat Rusijai dėl NATO iš Ukrainos kylančios grėsmės eliminavimas“, – sakė P. Polischukas.
Tačiau jis nepateikė jokių detalių, kaip NATO grasino Rusijai iš Ukrainos teritorijos.
Diplomatas pridūrė, kad operacija „vyksta taip, kaip planuota“ ir kad „bus pasiekti visi jos tikslai“.
07:38 | Nedidelis proveržis
JAV gynybos analitikų grupė teigia, kad Rusija trečiadienį užsitikrino nedidelį proveržį invazijoje į Ukrainą, pasitelkdami oro atakas ir antžemines atakas Mariupolyje.
Ukrainos kovotojai uostamiestyje apsupti didžiuliam „Azovstal“ plieno gamyklos komplekse.
JAV Karo studijų ekspertų grupės kasdieniame žvalgybos vertinime taip pat nustatyta, kad įsiveržusios pajėgos iš dalies užėmė du svarbiausius fronto miestus rytuose: Rubižnę ir Popasną.
07:18 | Zelenskis: ES ruošia šeštąjį sankcijų paketą
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis neabejoja, kad Rusijos invaziją atremianti Ukraina gali pasiekti didžiausią greitį, stodama į Europos Sąjungą. Jis taip pat patvirtino, kad Europos Sąjunga ruošia jau šeštąjį sankcijų Rusijai paketą.
Kalbėdamas po susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu, V. Zelenskis sakė, kad jiedu aptarė Ukrainos judėjimą Europos integracijos link.
„Tai istorinis momentas, kai galime pasiekti didžiausią greitį stojant į Europos Sąjungą. Jau įrodėme, kad Ukrainos valstybė ir viešosios institucijos yra pakankamai efektyvios, kad atlaikytų net karo išbandymą. Mes jau darome tiek daug, kad apsaugotume laisvę Europos žemyne, kiek kitos tautos niekada nepadarė.
Ir aš matau iš visų mūsų draugų Europos Sąjungoje norą kuo labiau padėti mūsų judėjimui“, – savo naujausioje kalboje sakė V. Zelenskis.
Kartu, Ukrainos lyderis patvirtino, kad Europos Sąjunga Rusijai ruošia jau šeštąjį sankcijų paketą: „Stengiamės, kad jos būtų tikrai skausmingos Rusijos kariniam aparatui ir visai Rusijos valstybei“.
V. Zelenskis taip pat kalbėjo apie savo „atsargų optimizmą“, kad Ukrainos partneriai dabar geriau supranta jo šalies poreikius, turėdamas omenyje ginklų tiekimą ir sankcijų Rusijai griežtinimą.
„Labai džiaugiuosi galėdamas su atsargiu optimizmu pasakyti, kad mūsų partneriai pradėjo geriau suprasti mūsų poreikius.
Supraskite, ko tiksliai mums reikia. Ir kada mums viso to reikia. Ne po savaičių, ne per mėnesį, o iš karto, šiuo metu Rusijai bandant sustiprinti savo atakas“, – akcentavo V. Zelenskis.
06:47 | JAV siųs papildomą karinę pagalbą
Pasak JAV pareigūno, JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį ketina paskelbti apie planus siųsti papildomą karinę pagalbą, kuri padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
Pareigūnas, kuris komentarą Associated Press pateikė su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad J. Bidenas ketvirtadienio rytą Baltuosiuose rūmuose sakys pranešimą, kuriame bus išsamiai aprašyti jo planai skirti papildomą karinę pagalbą Ukrainai. Tikimasi, kad naujojo paketo dydis bus panašus į praėjusią savaitę paskelbtą 800 mln. JAV dolerių (738,72 mln. eurų) paramos paketą Ukrainai.
Iš viso JAV Ukrainai yra skyrusi karinės paramos už 2,6 mlrd. JAV dolerių (2,4 mlrd. eurų).
„Nežinau kaip jūs, bet aš ne kartą buvau Ukrainoje prieš karą... Ir žinojau, kad jie buvo kieti ir išdidūs, bet sakau štai ką: jie kur kas labiau kietesni ir išdidūs, nei maniau, – sakė kariniams vadams sakė J. Bidenas. – Esu priblokštas to, ką jie daro su mūsų pagalba“.
06:25 | Siūlo naujas derybas
Ukraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste, pranešė vienas aukštas Kyjivo vyriausybės pareigūnas.
„Taip. Be jokių sąlygų. Esame pasiruošę surengti „specialųjį derybų raundą“ pačiame Mariupolyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos derybininkų delegacijos vadovas ir prezidento Volodymyro Zelenskio padėdėjas Mychailo Podoliakas.
Yes. Without any conditions. We’re ready to hold a “special round of negotiations” right in Mariupol. One on one. Two on two. To save our guys, Azov, military, civilians, children, the living & the wounded. Everyone. Because they are ours. Because they are in my heart. Forever.
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) April 20, 2022
„Vienas prieš vieną. Du prieš du. Kad išgelbėtume mūsų vaikinus, „Azovą“, kariškius, civilius, vaikus, gyvuosius ir sužeistuosius. Nes jie – mūsiškiai. Nes jie – mano širdyje. Amžinai“, – pridūrė M. Podoliakas, turėdamas galvoje vieną iš pietrytinį uostamiestį ginančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių.
Azovo jūros uostamiestis tapo vienu svarbiausių taikinių per vasario 24 dieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karinę invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį.
06:04 | CNN: rusai perima Luhansko Rubižnės centro kontrolę
Rusijos pajėgos Ukrainos Luhansko srityje užėmė Rubižnės centrą ir netoliese esantį Kreminos miestą, rodo socialiniuose tinkluose išplatinti vaizdo įrašai.
CNN nustatė geografinę vietą ir patikrino vaizdo įrašų autentiškumą. CNN nusprendė neskelbti propagandinių vaizdo įrašų, kurie buvo paskelbti trečiadienį, nes juos sukūrė ir išleido Rusijos remiamos separatistų pajėgos ir prorusiškos žiniasklaidos priemonės.
Vaizdo įrašuose iš Rubižnės matomas didelis sunaikinimas miesto centre ir šiauriniuose rajonuose. Rusijos pajėgos ir Rusijos remiami separatistai Rubižnėje juda laisvai.
Antradienį Luhansko regiono karinis administratorius Serhii Haidai atmetė pranešimus, kad Rubižnė krito, ir pareiškė, kad Rusijos ir Rusijos remiamos separatistų pajėgos kontroliuoja tik dalis miesto. Tačiau jis CNN pasakė, kad 80% Luhansko srities yra Rusijos kontroliuojama.
Kreminoje, mieste, esančiame maždaug 11 km į vakarus nuo Rubižnės, Rusijos remiamos separatistų pajėgos buvo matomos vaizdo įraše, ant vyriausybės pastatų įrengiančios Rusijos ir separatistų vėliavas.
Tam tikras kontekstas: Rubižnė yra mažų miestelių ir kaimų, kurie buvo ukrainiečių rankose, bet yra netoli dviejų atsiskyrusių prorusiškų valstybių Rytų Ukrainoje, grupės dalis.
Anksčiau Kreminą užėmė Rusijos pajėgos, antradienį sakė Haidai ir pridūrė, kad Ukrainos kariai pasitraukė iš miesto ir užėmė naujas pozicijas.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Jau daugiau kaip penki milijonai ukrainiečių pabėgo iš savo šalies nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, rodo trečiadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys apie sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje besivystančią pabėgėlių krizę.
► Ukraina pranešė susitarusi su Rusijos pajėgomis dėl saugaus maršruto atvėrimo civiliams, norintiems ištrūkti iš nuniokoto pietrytinio Mariupolio uostamiesčio.
► Ukrainos jūrų pėstininkų, kovojančių paskutiniame bastione Mariupolyje, vienas iš vadų anksti trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad jo pajėgos laikosi „galbūt paskutines dienas, jei ne valandas“, ir paprašė juos evakuoti.
► Vakarų sąjungininkės pažadėjo daugiau karinės pagalbos Ukrainai, bandančiai atremti Rusijos intensyvinamą puolimą šalies rytuose, taip pat nurodė įvesiančios papildomų sankcijų Maskvai.
► Ukraina gavo naikintuvų ir detalių lėktuvams, kad sustiprintų savo oro pajėgas tęsiantis Rusijos invazijai, pranešė Pentagonas, bet atsisakė atskleisti perduotų orlaivių skaičių arba jų kilmę.
