Kaip teigiama publikacijoje, atnaujinta sutartis nenumato, kad JAV visiškai valdys bendrą fondą su Ukraina. Kol kas nėra žinoma, kokia bus JAV dalis fonde.
Po rusų atakos Kramatorske sužeistųjų skaičius išaugo iki 13, tarp jų – 3 vaikai
Rusijos pajėgoms apšaudžius Kramatorsko miestą Donecko srityje, naujais duomenimis, žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar 13 buvo sužeisti. Rusai smogė miesto gyvenamajam kvartalui su daugiaaukščiais pastatais, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Oleksijus Hončarenka.
Jo duomenimis, tarp sužeistųjų yra trys vaikai.
Žiniasklaida skelbia apie mažiausiai 95 000 Ukrainoje žuvusių rusų karių, Kremlius nekomentuoja
Per mūšius Ukrainoje, anot žiniasklaidos, žuvo daugiau kaip 95 000 rusų karių. Žinių portalas „Mediazona“, bendradarbiaudamas su britų stoties BBC tarnyba rusų kalba, žuvusių karių skaičių skelbia remdamiesi duomenimis iš viešai prieinamų šaltinių. Antradienį portale buvo nurodytas 95 300 žuvusių rusų kareivių skaičius. Prie daugelio jų buvo pažymėta mirties diena ir amžius.
Vyriausybė Maskvoje šio skaičiaus nei patvirtino, nei paneigė. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas naujienų agentūrai AFP sakė nieko nežinąs apie šį pranešimą. „Nežinau, ar tai tiesa, ar ne“, – teigė jis. Už informaciją apie žuvusiųjų skaičių „išimtinai“ atsakinga Gynybos ministerija, pridūrė D. Peskovas.
Rusija ir Ukraina itin retai skelbia oficialius aukų skaičius. Gynybos ministerija Maskvoje paskutinį kartą tai darė 2022 m. rugsėjį ir nurodė, kad žuvusiųjų yra 5 937. Praėjusių metų pabaigoje tuometinis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie 700 000 rusų karių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu neseniai per JAV televiziją pareiškė, kad kare žuvo daugiau kaip 46 000 jo šalies karių ir apie 380 00 buvo sužeisti. Stebėtoja mano, kad tikrasis aukų skaičius abiejose pusėse yra daug didesnis nei oficialiai nurodoma.
E. Macronas informuos ES šalių lyderius apie savo pokalbį su D. Trumpu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį vaizdo ryšiu informuos ES šalių lyderius apie naujausius savo pokalbius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Šis nuotolinis susitikimas pirmiausiai bus skirtas pasirengti kitos savaitės antradienį vyksiančiai specialiai ES aukščiausio lygio konferencijai. Joje ES šalių lyderiai tarsis, kaip reaguoti į drastišką JAV kurso Ukrainos atžvilgiu pokytį.
E. Macronas pirmadienį tapo pirmuoju Europos šalies vadovu, kurį D. Trumpas priėmė Baltuosiuose rūmuose per antrąją savo kadenciją. Prieš vizitą skelbta, kad E. Macronas sieks įtikinti D. Trumpą tęsti JAV paramą Ukrainai, gerbiant jos suverenitetą ir užtikrinant, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į Europos interesus.
Ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose laukiama ir britų premjero Keiro Starmerio.
JK premjeras pareiškė: surengs derybas su sąjungininkais
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį pareiškė, kad šį savaitgalį, grįžęs iš susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose, priims kitus lyderius pokalbiams dėl karo Ukrainoje.
„Savaitgalį priimsiu kelias šalis, kad toliau aptartume, kaip, atsižvelgdami į susidariusią padėtį, kartu, kaip sąjungininkai, galėtume žengti į priekį“, – žurnalistams sakė jis.
JK premjeras vyks į Vašingtoną su tikslu tapti „tiltu“ tarp D. Trumpo ir Europos
Jungtinės Karalystės (JK) vadovas Keiras Starmeris ketvirtadienį vyks į didelės svarbos susitikimą Baltuosiuose rūmuose su tikslu įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą suteikti saugumo garantijų Ukrainai kaip bet kokios paliaubų sutarties su Rusija sąlyga.
Britų premjeras sieks pratęsti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Vašingtone pasiekimus, kai šis perspėjo, jog taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo.
Tačiau Prancūzijos vadovas sakė, jog jo derybos su D. Trumpo per trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos metines parodė kelią į priekį nepaisant transatlantinio susiskaldymo baimių.
K. Starmeris savo ruožtu stengsis suderinti Kyjivo interesus bei D. Trumpo kantrybę – pastarasis šokiravo Europą užsiimdamas derybomis su Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija.
„Starmeris vengs viešai kritikuoti Trumpo poziciją, tačiau jis turės rasti kelią tai diplomatiškai padaryti, Ukrainos labui“, – sakė idėjų kalvės „British Foreign Policy Group“ direktorė Evie Aspinall.
Britų premjero aukščiausias prioritetas yra užtikrinti, jog JAV parūpins „užnugarį“ – galimai oro paramos, žvalgybos ir logistikos forma tam, kad paremtų galimas Europos taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje.
Londonas ir Paryžius stovi pasiūlymų Europai Ukrainoje dislokuoti iki 30 tūkst. taikos palaikymo karių priešakyje – su ta sąlyga, jog baigsis karas.
Kritiškai svarbi parama
E. Macronas teigė, jog D. Trumpas turi gerų priežasčių atkurti komunikaciją su V. Putinu, tačiau kritiškai svarbu, jog Vašingtonas paremtų bet kokias Europos taikos palaikymo pajėgas.
Nors D. Trumpo administracija atsisakė dislokuoti amerikiečių karių, K. Starmeris pabrėžė, jog JAV užnugaris yra gyvybiškai svarbus Rusijos atgrasymui, kad po kelerių metų ji nepradėtų naujos invazijos.
K. Starmeris JAV vadovui ketina pasakyti, jog Ukraina privalo būti įtraukta į derybas siekiant užbaigti konfliktą. Vašingtonas šokiravo Europą šį mėnesį savarankiškai ėmęs diskutuoti su Maskva.
JK premjeras jau ėmėsi veiksmų įtikti D. Trumpui viešai paskelbęs, jog pritartų dislokuoti britų taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje stebėti paliauboms, o jam paantrino Prancūzija.
Jis taip pat stengsis įtikinti D. Trumpą, kad Europos lyderiai rimtai žiūri į gynybos biudžeto didinimą. Dėl to JAV prezidentas nuolat priekaištauja NATO sąjungininkėms.
K. Starmeris antradienį prieš išvykdamas į Vašingtoną pažadėjo iki 2027-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Skirtingai nei kai kurie kiti Europos lyderiai, K. Starmeris įnirtingai vengė viešai oponuoti D. Trumpui.
Ši jo pozicija buvo gerokai išbandoma – praeitą savaitę premjeras atmetė D. Trumpo teiginį, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra „diktatorius be rinkimų“.
„Tiltas“
D. Trumpas teigia, jog siekia taikos, ir kaltino E. Macroną bei K. Starmerį pastaruosius trejus metus nepadarius nieko, kad karas baigtųsi.
JK premjeras tikisi veikti kaip „tiltas“ tarp JAV ir Europos, tačiau D. Trumpo nenuspėjamumas beveik garantuoja įtemptą susitikimą Ovaliajame kabinete.
Itin skirtingos jų asmenybės taip pat gali apsunkinti situaciją. D. Trumpas yra įžūlus, normas laužantis vienašališkumo šalininkas, o K. Starmeris – atsargus buvęs žmogaus teisių gynėjas, gerbiantis daugiašales institucijas.
Susitikimas taip pat vyks tvyrant įtampai dėl JAV plieno muitų ir prieštaringai vertinamo K. Starmerio sprendimo grąžinti Čagoso salas Mauricijui ir mokėti už ten esančios strateginės Jungtinės Karalystės ir JAV karinės bazės nuomą.
„Didžiausia rizika yra ta, kad Trumpas ir toliau peiks Ukrainą ir Europą, o gal net ir Jungtinę Karalystę, taip sugėdindamas Starmerį ir pakenkdamas Jungtinės Karalystės patikimumui“, – sakė E. Aspinall.
Buvęs JK ambasadorius JAV Kimas Darrochas sakė, kad K. Starmeris turėtų žaisti su D. Trumpo ego ir kalbėti apie palikimą, kurį jis galėtų palikti ateities kartoms.
„Jei būčiau Starmeris, pasakyčiau Trumpui, kad tai jo šansas užsiimti vietą istorijoje“, – praėjusią savaitę BBC radijui sakė K. Darrochas.
„Tačiau tai turi būti sąžiningas susitarimas. Jei tai bus blogas sandoris, nesulauksi tų pagyrų, sulauksi krūvos kritikos ir tai bus įrašas apie tave istorijos vadovėliuose“, – sakė jis.
Britų užsienio politikos ekspertas Richardas Whitmanas (Ričardas Vitmanas) sakė manantis, kad geriausia, ką K. Starmeris gali padaryti, tai „išlošti laiko“.
„Žinome, kad D. Trumpas yra nenuoseklus, ir žinome, kad visiškai įmanoma, jog jo pozicija dėl Ukrainos gali pasikeisti, kai jam bus tikrai sunku iš V. Putino išgauti taikos susitarimą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
30 tūkst. dislokuotų karių Ukrainos teritorijoje: įvertino, ar tai sustabdytų Rusiją
Ukrainos Aukščiausiosios Rados gynybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko pareiškė, kad Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karių, kaip taikdarių, dislokavimas Ukrainos teritorijoje nesustabdys Rusijos Federacijos nuo tolimesnių puolimų.
Kaip rašo UNIAN, kalbėdamas apie idėją po karo Ukrainoje dislokuoti taikos palaikymo kontingentą, R. Kostenko tikino, kad jis tai vertina skeptiškai. Visgi jis taip pat pabrėžė, kad tai priklausytų nuo to, „kokios sąlygos bus sudurytos“.
„Jei bus sudarytos paliaubos, jei mums bus suteiktos rimtos saugumo garantijos, tada taip gali būti“, – teigė jis.
Jo teigimu, taikos palaikymo pajėgos dalyvavo daugelyje konfliktų, bet ne po Antrojo pasaulinio karo.
„Tai yra visiškai skirtingas konfliktas, kitokio masto. Ir tikrai ne 30 tūkst. taikdarių. Tai bus tiesiog papildomi asmenys, kurie pirmieji pabėgs, jei kas nors prasidės“, – sakė Kostenka.
„The Wall Street Journal“ jau anksčiau rašė, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija svarsto dislokuoti iki 30 tūkst. karių Ukrainos teritorijoje, kurie vykdytų taikos palaikymo misiją. Tiesa, šie kariai galėtų būti dislokuoti tik tada, kai Kyjivas ir Maskva pasieks paliaubas.
Čekų premjeras: Čekija 2024-aisiais surinko 500 tūkst. artilerijos sviedinių Ukrainai
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala antradienį pareiškė, kad pernai Ukraina pagal Prahos šaudmenų pirkimo iniciatyvą gavo 500 tūkst. vienetų artilerijos sviedinių.
18 šalių, įskaitant Kanadą, Vokietiją ir Portugaliją, iki 2024-ųjų birželio iš viso surinko apie 1,8 mlrd. dolerių (1,66 mlrd. eurų), už kuriuos iš ne Europos tiekėjų nupirko 155 milimetrų sviedinių Ukrainai, nuo 2022-ųjų vasario kovojančiai su Rusijos invazija.
Pirmoji siunta buvo išsiųsta praėjusių metų birželį.
„Pagal Čekijos iniciatyvą buvo nupirkta 500 tūkst. 155 milimetrų kalibro artilerijos sviedinių“, – žurnalistams sakė P. Fiala.
Jis sakė, kad Čekija, Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, kurioje gyvena 10,9 mln. žmonių, tarpininkavo tiekiant iš viso apie 1,5 mln. šovinių 2024-aisiais.
Jis pridūrė, kad Praha ir toliau siunčia Ukrainai dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių per mėnesį.
Ši amunicijos akcija iš dalies kompensuoja tai, kad ES neįvykdė savo pažado iki šių metų kovo pabaigos Ukrainai suteikti milijoną artilerijos šaudmenų. Pažado įvykdyti nepavyko dėl ribotų gamybos pajėgumų.
Ukrainos Vakarų sąjungininkės konkuruoja su Rusija dėl šaudmenų pirkimo ne Europos rinkose.
Čekų gynybos ministrė Jana Černochova teigė, kad Prahai reikia pakankamos partnerių finansinės paramos, kad galėtų tęsti tiekimą, ir išskyrė Kanadą, Daniją ir Nyderlandus kaip ypač dosnius donorus.
P. Fiala teigė, kad Vakarų šalys taip pat turėtų panaudoti po invazijos įšaldytą Rusijos turtą karinės įrangos tiekimui Ukrainai finansuoti.
Nuo 2022 metų, kai Kremlius pradėjo invaziją į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 235 mlrd. dolerių (224 mlrd. eurų) Rusijos centrinio banko lėšų – didžiąją dalį visame pasaulyje imobilizuoto Rusijos turto.
Lenkija ruošia Ukrainai naują paramos paketą
Lenkija ruošia Ukrainai naują 200 mln. eurų vertės pagalbos paketą. Tai bus 46-asis paramos paketas nuo Rusijos invazijos pradžios, antradienį Lenkijos Senate sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas, kurį cituoja naujienų agentūra PAP.
Ministras paskelbė ir apie tolesnį Ukrainos karių mokymą Lenkijoje. Šalyje, anot jo, paruošta 28 000 ukrainiečių, tai yra maždaug trečdalis iš 80 000–90 000 karių, kuriuos parengė kitos Europos Sąjungos (ES) šalys.
Rusams apšaudžius Kramatorską žuvo vienas žmogus
Rusijos pajėgoms apšaudžius Kramatorsko miestą Ukrainos Donecko srityje žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Rusai miestą atakavo antradienį. Tikslus aukų skaičius ir sugriovimų mastas, pasak V. Filaškino, nustatinėjamas.
Bideno siurprizas Trumpui: ginklų tiekimas Ukrainai numatytas iki pat 2026-ųjų
Donaldui Trumpui atėjus į valdžią JAV pasipylė kritika V. Zelenskiui, pasikeitė retorika ir požiūris į karą Ukrainoje. Tačiau „The Wall Street Journal“ skaičiavimais, ankstesnis JAV prezidentas Joe Bidenas padarė viską, kad JAV parama Ukrainai nenutrūktų dar ilgai ‒ iki pat 2026-ųjų.
Prieš palikdamas savo pareigas Joe Bidenas pabandė padaryti taip, kad Ukraina galėtų gintis mūšio lauke kuo ilgiau. Jo administracija ne tik išsiuntė Kyjivui ginkluotės iš savo turimų atsargų, tačiau ir pasirašė eilę kontraktų su ginkluotės gamybos pramone daugeliui mėnesių į priekį.
Pažymima, kad pasirašyta sutarčių su amerikiečių gamintojais dėl amunicijos, oro gynybos sistemų įrangos, transporto priemonių ir kitų karinės įrangos produkcijos gamybos. Šie tiekimai turėtų tęstis iki pat 2026-ųjų.
„Tai buvo parama tam, ką mes supratome kaip naujosios administracijos strategiją: derėtis iš jėgos pozicijų ir parodyti Putinui, kad ukrainiečiai gali toliau kovoti“, ‒ WSJ aiškino buvusi Pentagono pareigūnė Celeste Wallander.
Ataskaita: Ukrainos atstatymo išlaidos siekia daugiau nei 500 mlrd. dolerių
Ukrainai reikia daugiau kaip 500 mlrd. JAV dolerių (476 mlrd. eurų) šalies atstatymo po Rusijos invazijos išlaidoms padengti, antradienį pranešė Pasaulio bankas, Europos Komisija (EK), Jungtinės Tautos (JT) ir Ukrainos vyriausybė.
„Per ateinantį dešimtmetį visos Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos sieks 524 mlrd. dolerių“, – sakoma bendrame jų pareiškime.
Šis skaičius yra „maždaug 2,8 karto didesnis už numatomą nominalųjį Ukrainos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 2024 metais“, nurodoma pareiškime.
Ataskaitoje buvo vertinama padaryta žala teritorijai nuo invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį iki 2024-ųjų gruodžio.
Joje teigiama, kad per karą buvo sugadinta arba sunaikinta 13 proc. Ukrainos būstų, o tai paveikė daugiau kaip 2,5 mln. namų ūkių.
Maždaug trys ketvirtadaliai nuostolių patirta rytinėse, šiaurinėse ir pietinėse fronto zonose.
„Vertinimas pabrėžia, kokią nepaprastai didelę žalą Ukrainai padarė Rusija“, – sakė už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos.
Ankstesnėje 2024-ųjų vasarį paskelbtoje ataskaitoje teigta, kad Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos per ateinantį dešimtmetį sieks 486 mlrd. dolerių (453,65 mlrd. eurų).
Atstatymo programoje kol kas daugiausia dėmesio skiriama energetikos infrastruktūrai ir namams remontuoti, Rusijai nuolat smogiant karo nuniokotos šalies elektros tinklams, dėl kurių šimtai tūkstančių žmonių nuolat patiria laikinus elektros tiekimo sutrikimus.
Harris pernai perspėjo: jei Trumpas ateis į valdžią, Putinas sėdės Kyjive
Ukrainos žiniasklaidoje prisimintas Kamalos Harris, demokratų kandidatės į JAV prezidentus, perspėjimas viešų debatų metu. 2024-ųjų rugsėjį ji perspėjo, kad Donaldui Trumpui laimėjus rinkimus, Putinas sėdės Kyjive.
Lenkijos prezidentas: mūsų prioritetas turėtų būti ilgalaikė taika Ukrainoje
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį susitiko su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, į jo šalį su dviejų dienų vizitu atvykusiu po Kyjive pirmadienį minint trečiąsias Rusijos invazijos Ukrainoje metines surengto Europos šalių vadovų forumo.
Antradienį po susitikimo su kolega iš Latvijos A. Duda pasakė, kad „svarbiausia pasirūpinti, kad nebežūtų nekalti žmonės, kad baigtųsi Rusijos agresija bei parengti ilgalaikės taikos planą, užtikrinsiantį ne tik Ukrainos, bet ir kitų šalių, tarp jų ir mūsų pačių – rytinio NATO sparno – saugumą“.
A. Dudos teigimu, šiuo metu vykstančių Rusijos ir JAV atstovų pokalbių metu ruošiama dirva būsimoms taikos deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Tikiuosi, kad tai bus tikros Rusijos ir Ukrainos derybos, kurių metu bus užbaigta Rusijos agresiją, o jose dalyvaus ir Jungtinės Valstijos, nes toks yra dabartinis prezidento Donaldo Trumpo kursas“, – kalbėjo A. Duda, pridurdamas, kad „svarstomi įvairūs siūlymai dėl Ukrainos“.
Ukrainos parlamentas iš antro karto priėmė Zelenskį palaikančią rezoliuciją
Antradienį Ukrainos parlamentas priėmė rezoliuciją, patvirtinančią prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumą.
Po nesėkmingo bandymo ankstesnę dieną už projektą balsavo aiški dauguma – 268 parlamentarai. Projektui priimti buvo būtini 226 balsai.
Pirmadienį per specialųjį posėdį Aukščiausiojoje Radoje, surengtą minint trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos metines ir dalyvaujant užsienio svečiams, už rezoliuciją balsavo tik 218 parlamentarų. Balsavime netikėtai nedalyvavo 54 posėdžių salėje buvę parlamento nariai, įskaitant 38 V. Zelenskio partijos „Liaudies tarnas“ atstovus. Savo priežasčių jie viešai neatskleidė.
Rezoliucijoje tais pačiais žodžiais kaip ir ankstesnę dieną sakoma: „Aukščiausioji Rada dar kartą primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo išrinktas laisvuose, skaidriuose, demokratiniuose rinkimuose. Jo mandatu neabejoja nei Ukrainos žmonės, nei Aukščiausioji Rada“.
Dokumente taip pat sakoma, kad vadovaujantis Ukrainos Konstitucija V. Zelenskis eis pareigas, kol jas perimti galės naujai išrinktas prezidentas.
V. Zelenskio kadencija baigėsi gegužę, tačiau dėl jau trejus metus galiojančios karo padėties surengti rinkimų neįmanoma. Nepaisant to, Rusija laiko V. Zelenskį neteisėtu prezidentu. JAV taip pat spaudžia Ukrainą surengti rinkimus iškart po paliaubų, dėl kurių šiuo metu vyksta diskusijos.
„Politico“: Europa turi slaptą 200 mlrd. vertės ginklą, kurį gali panaudoti derybose
JAV prezidentas Donaldas Trumpas elgiasi taip, tarsi visos kortos derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo priklausytų jam. Tačiau Briuselis turi slaptą 200 mlrd. eurų vertės ginklą, rašo „Politico“.
Europa liko nesupratusi, kodėl nebuvo įtraukta į Rusijos ir JAV derybas praėjusią savaitę. Tačiau dabar Europos vyriausybės gali imtis kito varianto – perimti Rusijos turtą, kuris nuo karo pradžios buvo įšaldytas.
Bloko laimei, dalis šių lėšų – apie 200 mlrd. eurų – laikoma Briuselyje įsikūrusioje finansų įstaigoje „Euroclear“ ir uždirba palūkanas. JAV laiko tik 5 mlrd. dolerių.
„Šių lėšų konfiskavimas yra drastiška galimybė, kuri beveik neabejotinai užtikrintų Europai didesnę vietą prie derybų stalo. <...> Tačiau finansų ministrams ir centrinių bankų vadovams šią savaitę susirinkus į Pietų Afrikoje vyksiantį G20 susitikimą, ES vyriausybių nuomonės išsiskiria dėl to, ar šių lėšų atšaldymas įrodytų D. Trumpui, kad Briuselis vis dar turi šiek tiek jėgų, ar tai atsilieptų priešingai“, – rašoma straipsnyje.
Iškilus JAV pasitraukimo nuo Ukrainos grėsmei, manoma, kad pinigų atšaldymas ir perdavimas Kyjivui leistų karo nualintai šaliai įgyti pranašumą mūšio lauke ir pasipriešinti D. Trumpo reikalavimams nutraukti karą Ukrainai nepalankiomis sąlygomis.
„(Rusijos įšaldytomis lėšomis – „Politico“) galime pakeisti JAV paramą, jei JAV vis dėlto nuspręs daugiau neremti Ukrainos“, – pirmadienį sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
„Europoje turime 300 mlrd. eurų vertės Rusijos įšaldyto turto ir turime juo pasinaudoti“, –teigė jis.
Anot „Politico“, Rusijos įšaldyto turto Europoje suma nėra aiški, visuotinai pripažįstama, kad šis skaičius yra artimesnis 200 mlrd. eurų, o ne 300 mlrd. eurų.
Aiškėja daugiau informacijos apie ES pasiūlymą Ukrainai: štai kuo skiriasi nuo JAV
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė Ukrainai sandorį dėl ypatingos svarbos gamtinių išteklių.
Europos pramonės strategijos komisaras Stephane‘as Sejourne žadėjo visoms pusėms palankias sąlygas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia atskiro susitarimo dėl prieigos prie Ukrainos iškasenų.
Iš esmės atrodo, kad ES pasiūlymas gerokai skiriasi nuo Vašingtono požiūrio.
D. Trumpas reikalauja sudaryti didžiulius sandorius, laikydamas juos būdu susigrąžinti ankstesnę Vašingtono Ukrainai siųstą pagalbą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas priešinasi, tačiau nori išlaikyti JAV pagalbą.
ES šaltinis BBC nurodė, kad jos pasiūlymai nekonkuruoja su JAV pasiūlymais ir kad ES siekia paspartinti ilgalaikę partnerystę, susijusią su Ukrainos siekiu prisijungti prie bloko.
D. Trumpas pirmadienį teigė, jog JAV yra labai arti tikslo pasiekti sandorį su Ukraina dėl jos naudingųjų iškasenų.
„Noriu, kad jie duotų mums kažką už visus tuos pinigus, kuriuos suteikėme“, – prieš kelias dienas sakė jis.
„Mes reikalaujame retųjų elementų ir naftos – visko, ką galime gauti“, – teigė D. Trumpas.
V. Zelenskis atmetė anksčiau pateiktą JAV pasiūlymą ir pareiškė, kad negali parduoti savo šalies.
Ukrainos žvalgybos vadas: o vėliau ateis Lenkijos eilė
Rusijos pergalės kare prieš Ukrainą atveju kitu taikiniu taps Lenkija, įsitikinęs ukrainiečių žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. Jo teigimu, Rusija šiuo metu per lėtai juda Ukrainoje, todėl reikalinga pertrauka ir paliaubos. Tačiau strateginiai ilgalaikiai tikslai nesikeičia ‒ sudaryti imperijos pagrindą iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos.
Suskaičiavo, kiek pinigų reikės Ukrainai po karo atsigauti
Pasaulio bankas suskaičiavo, kad Ukrainai atsigauti reikia pusės trilijono eurų, rašo „Sky news“.
Remiantis Pasaulio banko, Jungtinių Tautų, Europos Komisijos ir Ukrainos vyriausybės duomenimis, apskaičiuota, kad Ukrainos ekonomikai atkurti reikės 524 mlrd. dolerių – beveik tris kartus daugiau nei numatoma 2024 m. Ukrainos ekonomikos produkcija.
Tai daugiau nei 7 proc. daugiau nei skaičiuota prieš metus.
JAV pagalba Ukrainai: įvardijo datą, iki kada Ukraina atsilaikytų be amerikiečių
Be JAV karinės pagalbos Ukraina turi pakankamai ginklų, kad galėtų tęsti kovas dabartiniu tempu iki vasaros, apskaičiavo „Wall Street Journal“, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai leidiniui informaciją suteikė dabartiniai ir buvę Vakarų pareigūnai.
Tai reiškia, kad atėjus vasarai Kyjivas gali susidurti su šaudmenų trūkumu, kai nebegalės naudoti pažangiausių savo ginklų.
Buvusio Pentagono pareigūno Celesto Vollanderio teigimu, didelių ginklų siuntų, kurias Joe Bideno administracija išsiuntė arba sudarė sutartis paskutiniaisiais savo kadencijos mėnesiais, turėtų pakakti, kad ukrainiečiai galėtų tęsti kovas dabartiniu tempu bent iki metų vidurio. Kai kurie ukrainiečių analitikai teigia, kad jų šalis galėtų išsilaikyti dar ilgiau.
Europa ruošiasi bandyti kompensuoti šaudmenų trūkumą. Žemynas gerokai padidino savo artilerijos sviedinių gamybą, o šiuo metu vyksta diskusijos dėl ES pagalbos padidinimo iki 30 mlrd. dolerių šiais metais.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nuo karo pradžios JAV suteikė beveik 70 mlrd. dolerių karinės pagalbos. Tai daugiau nei visos kitos Vakarų sąjungininkės Ukrainai kartu sudėjus.
Ukraina taip pat sukūrė savo ginkluotės pramonę, kuri, pasak šalies, dabar per metus pagamina ginklų už 30 mlrd. dolerių – šešis kartus daugiau nei prieš metus.
Pasak pareigūnų ir analitikų, kai baigsis JAV paramos tiekimas, nukentės Ukrainos gebėjimas rengti tolimojo nuotolio smūgius ir ginti savo pozicijas.
Buvęs prezidentas J. Bidenas, prieš palikdamas savo postą, stengėsi užtikrinti, kad Ukraina galėtų kariauti kuo ilgiau. Jo administracija siuntė ginklus iš esamų JAV atsargų ir pasirašė sutartis su JAV gynybos pramone dėl šaudmenų, oro erdvės gynybos, transporto priemonių ir kitos technikos pirkimo. Šie tiekimai tęsis iki 2026 m.
Lenkija buvo priversta pakelti savo naikintuvus
Lenkijos kariuomenė antradienio rytą pakėlė naikintuvus, praneša onet.pl. Naikintuvai pakelti dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą.
Rusai ryte atakavo Vakarų Ukrainą.
Anot Lenkijos operatyvinės vadovybės, antradienio rytą buvo suaktyvintos pajėgos, antžeminės priešlėktuvinės gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos įvestos į parengties būseną.
Apie 10 val. pasibaigus Rusijos atakai, lenkų naikintuvai grįžo į bazes, o oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos įvestos į standartinį režimą.
„Norėtume pranešti, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų nepastebėta,“ – rašoma pranešime.
Lenkijos kariuomenė „nuolat stebi situaciją Ukrainos teritorijoje ir išlieka nuolatinėje parengtyje, kad užtikrintų Lenkijos oro erdvės saugumą“.
Rusai praėjusią parą 517 kartų apšaudė Zaporižios sritį
Praėjusią parą okupantai rusai smogė 517 smūgių devynioms Zaporižios srities gyvenvietėms.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Anot jo, priešas smogė aštuonis aviacijos smūgius Novojakovlivkai, Huliapolei ir Ščerbakams. 287 įvairių modifikacijų dronai atakavo Piatichatkus, Lobkovę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Bilohirią ir Novodarivką. Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų septynis kartus buvo apšaudytos Huliaipolės, Ščerbakų ir Mala Tokmačkos gyvenvietės. 215 artilerijos smūgių buvo smogta Piatichatkų, Lobkovės, Huliaipolės, Ščerbakų, Novodanylivkos, Mala Tokmačkos, Bilohirios ir Novodarivkos teritorijai.
Gauta 17 pranešimų apie butams, privatiems namams ir automobiliams padarytą žalą. Civiliai nenukentėjo.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos smogiamieji dronai atakavo Zaporižią, sužeista moteris, nukentėjo daugiaaukščių gyvenamųjų namų langai.
Duda giria Trumpo antiimperialistinę politiką
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė ramiai vertinantis Donaldo Trumpo užsienio politiką, nes per pirmąjį prezidentavimą jis „įgyvendino veiksmingą politiką, blokuojančią Rusijos imperialistinius polinkius“.
Savo požiūrį A. Duda parėmė įvairiomis sutartimis, kurias Lenkija sudarė su JAV per pirmąją D. Trumpo kadenciją.
„Iš dalies jo dėka pasiekėme energetinį suverenumą, nes perkame suskystintas dujas iš JAV“, – privačiam transliuotojui „Polsat News“ sakė A. Duda. Jis taip pat paminėjo naikintuvų F-36 ir priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ pristatymus, kurie buvo baigti per pirmąją D. Trumpo kadenciją.
„Tai iš tiesų esminės sutartys, kurios buvo sudarytos mūsų labui, didinant mūsų saugumą“, – sakė jis.
Paklaustas apie vykstančias JAV ir Rusijos diskusijas dėl karo Ukrainoje neįtraukiant į jas Kyjivo, A. Duda atsakė, kad šios diskusijos yra „pasirengimas taikos deryboms“. „Mano nuomone, prezidento Donaldo Trumpo ketinimas nėra būti tų derybų šalimi“, – sakė A. Duda. „Prezidentas nori būti (...) nešališku de facto arbitru, – pridūrė jis. – Būtent Rusija ir Ukraina derėsis viena su kita“.
Įvertino Putino kalbas apie karo pabaigą: nei jis pasiryžęs, nei to nori rusai
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas yra pasiryžęs su Ukraina kariauti tol, kol Ukraina visiškai pasiduos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Kanal 24“. Tokiai nuomonei pritaria daugelis rusų.
Anot analitikų, naujausių visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, dauguma rusų ir toliau remia karą prieš Ukrainą.
Kartu rusai vis labiau jaučia ekonomines problemas, kurias sukėlė trejus metus trunkantis karas. Dėl to kyla klausimų, ar V. Putinas sugebės tęsti karą.
„Rusijos prezidentas V. Putinas ir toliau yra pasiryžęs tęsti karą Ukrainoje, net ir didėjant vidaus politiniam ir ekonominiam spaudimui. Jis nerodo jokių ženklų, kad persigalvotų dėl savo pasiryžimo priversti Ukrainą pasiduoti“, – sako ISW.
Trumpas atsisakė pavadini Putiną diktatoriumi
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą atsisakė pavadinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną diktatoriumi.
Kaip rašo „ABC News“, spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu D. Trumpo buvo tiesiogiai paklausta ar jis galėtų pavadinti V. Putiną diktatoriumi, kaip anksčiau pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
D. Trumpas atsisakė tai padaryti.
„Nevartoju šių žodžių lengvai. Manau, kad pamatysime, kaip viskas išsispręs“, – nukirto jis.
D. Trumpas ir V. Zelenskis pastarosiomis savaitėmis įsivėlė į apsižodžiavimus. D. Trumpas apkaltino Ukrainą pradėjus karą, o V. Zelenskį pavadino diktatoriumi, atsisakančiu surengti rinkimus.
V. Zelenskis atskirto, kad D. Trumpas gyvena dezinformacijos burbule.
Vakarai nerimauja dėl tokios D. Trumpo retorikos ir gina V. Zelenskį teigdami, kad diktatorius yra Rusijos režimo lyderis V. Putinas.
Putinas palaiko Trumpo pasiūlymą perpus sumažinti išlaidas gynybai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį parėmė savo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo pasiūlymą, kad Rusija, Jungtinės Valstijos ir Kinija perpus sumažintų savo gynybos biudžetus.
„Manau, kad tai gera idėja. JAV sumažintų 50 procentų, mes sumažintume 50 procentų, o tada prisijungtų Kinija, jei ji to norėtų“, – per televiziją parodytame interviu sakė V. Putinas.
Nuo tada, kai Maskva 2022 m. užpuolė Ukrainą, Rusija smarkiai padidino karines išlaidas, taip paskatindama ekonomikos augimą, bet kartu ir infliaciją. V. Putinas pernai pareiškė, kad išlaidos gynybai ir saugumui 2024 m. pasieks apie 8,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jis pirmadienį tvirtino, kad negali kalbėti Kinijos vardu, tačiau Rusija „galėtų susitarti su JAV (dėl išlaidų mažinimo), mes tam neprieštaraujame“. „Manome, kad tai yra geras pasiūlymas, ir esame pasiruošę apie tai diskutuoti“, – reziumavo V. Putinas.
Rusai bepiločiais orlaiviais atakavo Sumus – nukentėjo du daugiabučiai, yra sužeistųjų
Antradienio rytą rusai „šahedais“ atakavo Sumus, sužeisti du žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien, vasario 25-osios rytą, priešas „šahedais“ atakavo srities centrą. Nukritus ir sprogus vienam iš Rusijos dronų, preliminariais duomenimis, sužeisti du žmonės“, – sakoma pranešime.
Priduriama, kad taip pat nukentėjo dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų langai.
Be to, antradienį priešas smogė Chotynės bendruomenei, naudodamas „Shahed“ tipo dronus. Atakos padariniai tikslinami.
„Ukrinform“ primena, kad dėl Rusijos dronų atakos daugelyje Ukrainos sričių vasario 25-osios naktį buvo paskelbtas oro pavojus.
ES pasiūlė Ukrainai sandorį dėl gamtinių išteklių
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė Ukrainai sandorį dėl ypatingos svarbos gamtinių išteklių, teigė vienas aukšto rango pareigūnas, žadėdamas visoms pusėms palankias sąlygas, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia atskiro susitarimo dėl prieigos prie Ukrainos iškasenų.
Tarp Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklių yra mangano, titano, grafito, ličio ir tai tapo svarbiu įtemptų derybų tarp Vašingtono ir Kyjivo klausimu. D. Trumpas tvirtina, jog JAV nusipelnė „atgauti pinigus“ už pagalbą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos invazijos.
Europos pramonės strategijos komisaras Stephane'as Sejourne teigė, jog pasiūlė kitokį potencialų sandorį Ukrainos pareigūnams, kai su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen lankėsi Kyjive.
„21 iš 30 ypatingos svarbos išteklių, reikalingų Europai, gali būti tiekiami Ukrainos pagal abiem pusėms naudingą partnerystę“, – po susitikimo, vykusio per trečiąsias Rusijos didelio masto invazijos metines, teigė S. Sejourne.
„Pridėtinė vertė, kurią siūlo Europa, yra ta, kad mes niekada nereikalausime sandorio, kuris nebūtų abipusiai naudingas“, – pridūrė jis.
D. Trumpas pirmadienį teigė, jog Jungtinės Valstijos yra labai arti tikslo pasiekti sandorį su Ukraina dėl jos naudingųjų iškasenų.
„Noriu, kad jie duotų mums kažką už visus tuos pinigus, kuriuos suteikėme“, – prieš kelias dienas sakė jis.
„Mes reikalaujame retųjų elementų ir naftos – visko, ką galime gauti“, – teigė D. Trumpas.
Britų politikas rėžė: jei Ukraina kris, štai kuri šalis bus kita
Jeigu kris Ukraina, kitas bus Taivanas, komentare „The Telegraph“ sako britų parlamento narys Iain Duncan Smith.
Anot jo, naujosios JAV administracijos įsitikinimas, kad Ukraina yra antraeilis dalykas, yra strategiškai klaidingas.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 300 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 300 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 869 530 kareivių.
Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 182 tankų (+5), 21 168 šarvuotųjų kovos mašinų (+11), 23 652 artilerijos sistemų (+26), 1 299 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 083 oro gynybos priemonių (+2), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 26 767 dronų (+122), 3 064 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 38 582 automobilių (+138), 3 759 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Saudo Arabijos sostinėje įvyks dar vienas JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas
Saudo Arabijos sostinėje antradienį įvyks dar vienas JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatinis šaltinis.
Susitikimas įvyks praėjus lygiai savaitei po to, kai abiejų šalių diplomatijos vadovai susitiko įžanginėse derybose.
Abiejų šalių delegacijos „antradienį susitiks Rijade“, pirmadienį sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Naujasis susitikimas „yra žemesnio lygio nei surengtas praėjusią savaitę, tačiau tai vis tiek yra pažangos ženklas“, pridūrė šaltinis, neatskleidęs abiejų šalių atstovų pavardžių.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas savaitgalį sakė, kad susitikime dalyvaus „departamentų direktoriai“ – Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir JAV Valstybės departamento atstovai.
Prieš savaitę abiejų šalių delegacijos, vadovaujamos JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio (Marko Rubijaus) ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, susitiko Rijade ir aptarė planuojamą amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir rusų lyderio Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimą.
Rusija ir JAV taip pat susitarė „sukurti konsultacijų mechanizmą“ ginčams spręsti ir paskirti komandas deryboms dėl karo Ukrainoje. Šis susitikimas buvo pirmas tokio aukšto lygio šalių susitikimas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-ųjų vasarį.
Susitikimas įvyko po D. Trumpo ir V. Putino telefoninio pokalbio, kuris pakeitė nuolatinę Vakarų šalių strategiją izoliuoti Rusijos prezidentą.
Praėjusią savaitę D. Trumpas teigė, kad po derybų yra dar labiau įsitikinęs, jog pavyks pasiekti susitarimą su Maskva.
D. Trumpas per spaudos konferenciją savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje pareiškė, kad tikriausiai iki mėnesio pabaigos susitiks su V. Putinu.
D. Trumpas sukrėtė Europos Sąjungą (ES), kai pareiškė esąs pasirengęs atnaujinti diplomatinius santykius su Rusija ir surengti derybas nedalyvaujant Europos valstybėms ar Ukrainai.
Jis yra kartojęs rusiškus naratyvus apie tariamą Ukrainos atsakomybę už karą, todėl Europoje kilo susirūpinimas, kad jis sutiks su Maskvos sąlygomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo galimas D. Trumpo ir V. Putino derybas kaip kalbas apie karą nedalyvaujant Kyjivui.
Macronas po susitikimo su Trumpu: karas Ukrainoje gali baigtis artimiausiomis savaitėmis
Pirmadienį susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pareiškė, kad karas Ukrainoje gali baigtis jau netrukus, rašo „Kanal 24“.
Anot jo, paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos gali būti sudarytos artimiausiu metu.
„Pirmiausia reikia paliaubų. Manau, kad ji gali būti sudaryta artimiausiomis savaitėmis“, – sako jis.
E. Macronas taip pat įspėjo, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo „pasidavimo“. E. Macronas ir D. Trumpas pirmadienį surengė derybas Baltuosiuose rūmuose, Ukrainai minint trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į šalį metines.
Susitikimo metu abu vadovai pareiškė, kad padaryta pažanga sprendžiant taikdarių siuntimo į Ukrainą klausimą, o E. Macronas primygtinai reikalavo JAV saugumo garantijų Kyjivui.
Prancūzijos ir JAV vadovų susitikimas įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, susitikęs su Europos lyderiais Kyjive, paragino siekti taikos „šiais metais“, didėjant nuogąstavimams, kad D. Trumpas keičia savo poziciją į palankią Rusijai.
Pirmadienį Jungtinėse Tautose (JT) Vašingtonas ne kartą stojo Rusijos pusėn, stengdamasis išvengti bet kokio Maskvos invazijos į Ukrainą pasmerkimo.
„Ši taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo“, – sakė E. Macronas bendroje spaudos konferencijoje su JAV prezidentu.
Prancūzijos vadovas pažymėjo, kad D. Trumpas turi „svarių priežasčių“ santykiams su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atnaujinti.
Pasak jo, labai svarbu, kad taikos Ukrainoje atveju Vašingtonas teiktų „paramą“ bet kokiems Europos taikdariams.
E. Macronas nurodė, kad šiuo metu kartu su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu, kuris vėliau šią savaitę taip pat lankysis Baltuosiuose rūmuose, dirba ties taikdarių Ukrainoje klausimu.
„Po pokalbio su prezidentu Trumpu esu visiškai įsitikinęs, kad yra kelias į priekį“, – pareiškė prancūzų prezidentas.
Didžiojoje Ukrainos dalyje paskelbtas oro pavojus
Didžiojoje Ukrainos dalyje ankstyvą antradienio rytą paskelbtas oro pavojus, valdžios institucijoms įspėjant apie artėjančias Rusijos raketas.
„Oro pavojus tęsiasi. Likite slėptuvėse, kol pavojus praeis“, – pranešė Kyjivo regiono karinė administracija.
Valdžios institucijos nurodė, kad Kyjivo srities Obuchivo rajone buvo sužeista 44 metų moteris, taip pat apgadintas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.
Fastivo rajone irgi buvo užfiksuota žala gyvenamiesiems namams.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė, kad naktį perėmė ir sunaikino 19 Ukrainos paleistų dronų.
Naujausias Rusijos išpuolis įvykdytas kitą dieną po to, kai Ukraina paminėjo trečiąsias Maskvos plataus masto invazijos į šalį metines.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Šlovė Ukrainai, Lietuvai ir Izraeliui!
Viva LA France! Smert kacapam!
MIRTIS KACAPAMS
DVĖSKIT VISI KACAPAI IR DREBĖKIT NUO AMERIKOS RAKETŲ
PRAKEIKTI PADUGNĖS
VISI IKI VIENO, VISUS SUNAIKINTI, KAD NIEKADA NEBEGALĖTŲ PULTI IR NAIKINTI KITŲ TAUTŲ
2. Zemes - Rusijai
3. Skolos - Europai
4. Slava - Ukrainai
„Financial Times“: Ukraina ir JAV susitarė dėl naudingųjų iškasenų
Ukraina ir Jungtinės Valstijos susitarė dėl mineralų sandorio, skelbia „Financial Times“.
Kaip teigiama publikacijoje, atnaujinta sutartis nenumato, kad JAV visiškai valdys bendrą fondą su Ukraina. Kol kas nėra žinoma, kokia bus JAV dalis fonde.
Visgi dokumente taip pat nėra nurodoma aiškių saugumo garantijų Ukrainos atžvilgiu.
Nepaisant to, Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad Kyjivas yra pasirengęs pasirašyti susitarimą dėl bendros naudingųjų iškasenų (įskaitant naftą ir dujas) gavybos kartu su JAV po to, kai Vašingtonas atsisakė reikalavimų dėl teisės į 500 mlrd. JAV dolerių potencialių pajamų iš šių išteklių panaudojimo.
Galutiniame susitarimo variante, su kuriuo susipažino „Financial Times“, numatoma įsteigti fondą, į kurį Ukraina pervestų 50 proc. gautų pajamų iš valstybei priklausančių mineralinių išteklių (įskaitant naftą ir dujas), o taip pat ir susijusios logistikos, „būsimo monetizavimo“.
Teigiama, kad šio fondo lėšos bus nukreiptos į investicinius projektus pačioje Ukrainoje.
Tiesa, į fondą nebūtų įtraukiamos Ukrainos dujų ir naftos gamintojos „Naftogaz“ ir „Ukrnafta“, nes šios bendrovės jau generuoja pajamas į šalies biudžetą.
Ukraina savo ruožtu tikisi, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų gavybos pagerins tarpusavo santykius su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija.
Be to, išreiškiama viltis, kad tokiu būdu bus sukuriamos sąlygos, jog JAV galiausiai bus suinteresuota užtikrinti saugumą Ukrainos atžvilgiu.