Laikraštis „The New York Times“ atkreipė dėmesį į anksčiau paskelbtą dokumentą. Jis buvo išplatintas dar vasario mėn. slaptu kanalu – per reguliarius JAV, Rusijos ir Ukrainos užsienio politikos ekspertų, artimų jų vyriausybėms, susitikimus Ženevoje.
Pirmadienį duodamas interviu transliuotojui „Fox News“, JAV pasiuntinys Vidurio Rytuose Steve‘as Witkoffas, taip pat dalyvaujantis derybose su Ukraina, pasakė, kad Jungtinės Valstijos niekada nesiliovė teikusios Ukrainos gynybai būtinus žvalgybos duomenis.
„Mes niekada nesiliovėme dalintis Ukrainai būtinais žvalgybos duomenimis, susijusiais su gynyba“, – naujausiame interviu pasakytus S. Witkoffo žodžius citavo „Fox News“.
S. Witkoffas taip pat atkreipė dėmesį, kad galimybė vėl imti visa apimtimi teikti žvalgybos duomenis bus viena iš pagrindinių temų, kuriomis bus kalbama šią savaitę įvyksiančių susitikimų su oficialiais Ukrainos asmenimis metu.
Jis pakartojo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikisi, jog derybose su Ukraina bus padaryta reikšminga pažanga bei pavyks pasirašyti sutartį dėl mineralinių išteklių.
„Manau, kad vyksime tikėdamiesi, jog pavyks padaryti reikšmingą pažangą“, – pasakė S. Witkoffas.
Paklaustas, ar mano, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę sugrįš į JAV, kad pasirašytų sutartį dėl mineralų, S. Witkoffas pasakė: „Tikrai to tikiuosi. Visi ženklai yra labai, labai teigiami“.
S. Witkoffo teigimu, be kitų svarbių temų bus aptariami ir saugumo protokolų Ukrainai bei su teritorija susiję klausimai.
Prezidentas V. Zelenskis yra pasakęs, kad tikisi, jog Saudo Arabijoje įvyksiančios derybos bus produktyvios.
Į susitikimą su JAV pareigūnais vykstančioje ukrainiečių delegacijoje yra prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir jo pavaduotojas Pavlo Palisa, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Rutte: jei Vakarai nusileis Rusijai dėl „susitarimo“ užbaigti karą Ukrainoje, Kinija padarys savas išvadas
Jeigu rengiant susitarimą dėl taikos Ukrainoje viršų paimtų ne Vakarų, o Rusijos pozicija, Kinija iš to padarytų savas išvadas ir siektų įgyvendinti savo ambicijas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, šiandien Bosnijoje ir Hercegovinoje susitikęs su Sarajevo universiteto studentais pasakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Savaime suprantama, susitarimo sąlygos turi būti geros. Nes yra vienas žmogus, kuris galiausiai įvertins viso šito pasekmes. Tas žmogus – Kinijos komunistų partijos generalinis sekretorius Xi Jinpingas. Ir jei jam atrodys, kad laimi ne Vakarai, o Rusija, jis ims manyti, kad įvykiai krypsta įdomia linkme, bet ką gi tai reiškia jo paties ambicijoms? O mes žinome, kokios jo ambicijos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Taip pat žinome, kad JAV dėl to yra labai sunerimusios. Todėl sandėris turi būti geras – tiek ukrainiečiams, tiek taikai pasaulyje“, – kalbėjo M. Rutte.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas „išeiti iš aklavietės Ukrainoje“ jis pavadino „geru“ bandymu.
„Prezidentas Trumpas yra teisus – taikos susitarimo kol kas nėra. Tebevyksta darbas. Rytoj ukrainiečiai susitiks su Jungtinių Valstijų atstovais. Jau yra įvykęs Jungtinių Valstijų susitikimas su rusais. Čia, Europoje, susimąstoma apie tai, kaip galėtų vykti saugumo garantijų misija, jei prireiks užtikrinti paliaubas ar taikos sutarties galiojimą“, – paaiškino NATO vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad jau dabar egzistuoja tam tikri saugumo garantijų Ukrainai modeliai, ypač tie, kuriuos yra parengusios Prancūzija ir JK.
„Tikėkimės, greitai pavyks tą padaryti“, – pridūrė M. Rutte.
Pranešama, kad rytoj Džedos mieste Saudo Arabijoje įvyks Ukrainos ir JAV derybos. Susitikime Ukrainai atstovaus prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir jo pavaduotojas Pavlo Palisa, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas.
JAV atstovas: Zelenskis atsiprašė Trumpo
JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinis Artimųjų Rytų klausimais Steve’as Witkoffas „Fox News“ pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis atsiprašė Donaldo Trumpo dėl incidento Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete. Tiesa, tikriausiai jis turėjo omenyje praėjusios savaitės Ukrainos prezidento žinutę „X“ tinkle, kurioje „apgailestavo“ dėl kilusio nesusikalbėjimo.
S. Whitkoffas tvirtina, kad V. Zelenskis atsiprašė D. Trumpo ir kad tai yra „gera pradžia“.
„Manau, kad tai buvo svarbus žingsnis. Buvo daug diskusijų tarp mūsų komandų, ukrainiečių ir europiečių, kurie taip pat yra svarbūs šioje diskusijoje. Ir aš norėčiau tai pavadinti pažanga. Tikiuosi, kad susitarimas bus pasiektas“, – pažymėjo jis.
Iki šiol paviešinta yra tik V. Zelenskio žinutė „X“ tinkle, kur Ukrainos prezidentas „apgailestavo“ dėl susiklosčiusios situacijos. Tačiau JAV politikai D. Trumpo aplinkoje nuo tol nuolat kartoja apie „Zelenskio laišką Trumpui su atsiprašymu“. Tikėtina, kad „laišku“ ir yra vadinama ta žinutė, o apgailestavimas – atsiprašymu.
Nobelio premijos laureatai reikalauja įšaldytą Rusijos turtą naudoti Ukrainos reikmėms
Daugiau kaip 130 Nobelio premijos laureatų pareikalavo, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms. Pasiekus taikos susitarimą, šios lėšos turėtų būti kuo greičiau skistos šalies atstatymui ir kompensacijoms karo aukoms, sakoma kreipimesi, kurį pasirašė tokios asmenybės, kaip Nobelio taikos premijos laureatai Shirin Ebadi ar Lechas Wałęsa, autoriai Elfriede Jelinek, Herta Müller ir Orhanas Pamukas, fizikai Reinhardas Genzelis, Ferencas Krauszas ir Rogeris Penrose‘as, chemikai Michaelis Levittas ir Gerhardas Ertlas, Nobelio medicinos premijos laureatė Christiane Nüsslein-Volhard bei ekonomistas Edmundas S. Phelpsas. Visų jų parašai yra po peticija, kuri neseniai Kyjive buvo perduota Ukrainos Nobelio taikos premijos laureatei Oleksandrai Matvijčuk.
Dėl Maskvai taikomų sankcijų šiuo metu yra įšaldyta 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko kapitalo, nurodoma peticijoje. Ši suma laikoma sąskaitose visame pasaulyje, tačiau pirmiausiai Europos Sąjungos (ES) šalyse bei G7 grupės valstybėse, tokiose kaip Belgija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, JAV ir Didžioji Britanija. Šie pinigai generuoja papildomus milijardus iš palūkanų, tačiau vien tik jų reparacijoms neužteks.
Nobelio premijos laureatai ragina šalių vyriausybes leisti naudoti šias lėšas ir kalba apie nenuginčijamą ekstremalią situaciją. „Tikslas yra nutraukti karą, atkurti teisingą taiką ir suteikti Ukrainai ateities perspektyvą būsimoms kartoms. Mes savo balsais palaikome tai“, – sakoma kreipimesi.
Apie įšaldyto Rusijos turto naudojimą Ukrainos reikmėms diskutuojama jau seniai.
Praėjusią liepą ES, nepaisydama Maskvos kaltinimų lėšų nusavinimu, leido naudoti iš Rusijos turto gautas pajamas. 1,5 mlrd. eurų vertės palūkanų buvo skirta naujoms ginklų ir amunicijos siuntoms Ukrainai.
Ankstesniais Europos Komisijos duomenimis, ES yra įšaldyta apie 210 mlrd. Rusijos centrinio banko lėšų. Dėl tiesioginio Rusijos lėšų naudojimo būtų reikalingas sprendimas dėl nusavinimo.
Rubio tikisi per derybas Saudo Arabijoje išspręsti JAV pagalbos sustabdymo klausimą
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) pirmadienį pareiškė, kad tikisi, jog klausimas, susijęs su Vašingtono sprendimu stabdyti karinę pagalbą, bus išspręstas per svarbias derybas Saudo Arabijoje, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje.
„Tikiuosi, kad pagalbos teikimo sustabdymo klausimą apskritai pavyks išspręsti. Akivaizdu, kad tai, kas įvyks rytoj, bus labai svarbu“, – prieš atvykdamas į Džidą susitikti su ukrainiečių pareigūnais žurnalistams sakė vyriausiasis JAV diplomatas.
Syrskis: Kurske apsuptis negresia, rusai giriasi užėmę jau neegzistuojančias gyvenvietes
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oliaksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos kariuomenė Kursko srityje patiria didelių nuostolių, o ukrainiečiams apsuptis negresia. Šis pareiškimas pasirodė po to, kai Rusija pradėjo stiprų puolimą šia kryptimi, o Ukrainos žiniasklaidos šaltiniai prabilo apie galimą jų pajėgų apsuptį.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pirmadienį pareiškė, kad nėra jokios grėsmės, jog Kursko srityje gali būti apsupti Ukrainos daliniai. Jis pažymėjo, kad padėtį Ukrainos pasienyje Sumų srityje Ukrainos kariuomenė taip pat kontroliuoja.
Pasienyje esančios mažos gyvenvietės, kurių pavadinimai figūruoja Rusijos propagandistų straipsniuose, iš tikrųjų nebeegzistuoja – jas sunaikino agresoriaus ugnis.
Nepaisant to, kad į puolamuosius veiksmus įsitraukia nemažai Rusijos karių, sustiprintų Šiaurės Korėjos pėstininkų, priešas patiria didelių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių. Tik Plechovo rajone per keturias kovos dienas priešas neteko viso pėstininkų bataliono.
Atskiras žvalgybines ir nedideles pėstininkų grupes, bandančias prasiskverbti į Ukrainos teritoriją, mūsų kariai sunaikina šaunamaisiais ginklais dėl iš anksto sukurtos gynybos sistemos.
Vietoje buvo priimtas sprendimas sustiprinti mūsų grupuotę reikalingomis pajėgomis ir priemonėmis, įskaitant radioelektroninės kovos ir bepiločius štabus.
Šiuo metu mūsų dalinius Kursko srityje supančių grėsmių nėra. Padaliniai laiku imasi priemonių manevruoti, turėdami palankų gynybinį pagrindą.
Rusijos ginkluotosios pajėgos teigia atsikovojusios dar tris ukrainiečių užimtus kaimus Kursko srityje. Tai Kosica, Malaja Loknia ir Čerkaskojė Porečnojė, nurodoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Be to, esą atremti trys Ukrainos karių kontrpuolimai.
Rusų daliniai praėjusios savaitės pabaigoje sustiprino savo atakas Ukrainos pasienio regione ir pasiekė teritorinių laimėjimų. Likusių Ukrainos dalinių logistika smarkiai sutrikdyta dėl nuolatinio rusų apšaudymo ir dronų atakų.
Stebėtojai mano, kad Ukraina netrukus praras visas praėjusių metų rugpjūtį per netikėtą Kursko puolimą užimtas teritorijas. Pasak Ukrainos karinių stebėtojų, Kyjivas dabar kontroliuoja mažiau nei 300 kvadratinių kilometrų teritorijos iš pradžioje kontroliuotų maždaug 1 200 kvadratinių kilometrų.
Ukraina daugiau kaip trejus metus ginasi nuo Rusijos agresijos.
Tajani prognozuoja, kad karas Ukrainoje baigsis šiais metais, o E. Macrono taikdarių plano neprireiks
Italija tikisi, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlyto plano Ukrainoje dislokuoti pajėgas iš Europos neprireiks, pasakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.
Atsakydamas į ministro pirmininko pavaduotojo Matteo Salvini remarką, kurioje jis E. Macrono sumanymą Ukrainoje dislokuoti karius iš Europos pavadino „beprotišku“, A. Tajani pripažino, kad Prancūzijos prezidentas turi savo poziciją, kuri neatspindi Italijos nuostatų. Tačiau jis pabrėžė, kad, būdamas užsienio reikalų ministru, jis niekada neleistų sau „tokiu tonu kalbėti apie tuos, kurių pozicija skiriasi nuo manosios“.
„Tikimės, kad prezidentas Macronas nuspręs, kad to nereikės, nes [...] mes manome, kad karas per metus baigsis“, – kalbėjo A. Tajani.
Jis pabrėžė, kaip svarbu dirbti, siekiant teisingo susitarimo dėl taikos, kuriame būtų atsižvelgta į Ukrainos poziciją, tuo pačiu patvirtindamas, kad Italijos kariai į Ukrainą siunčiami nebus.
„Mūsų kariuomenė į frontą Ukrainoje nevyks nei dalyvaudama NATO, nei europinėje misijoje. Kitas dalykas būtų JT misija, kurios tikslas būtų įsikišti po to, kai bus pasiekta taika“, – pridūrė jis.
A. Tajani taip pat akcentavo, kad būtina palaikyti tvirtus Europos ir Jungtinių Valstijų santykius, tačiau „neprarandant savigarbos ir galvos“.
Pirmiau Italijos gynybos ministras Guido Crosetto yra pasakęs, kad Italija būtų pasirengusi dalyvauti būsimoje tarptautinėje taikdarių misijoje Ukrainoje.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas aptarė galimybę po galimos paliaubų sutarties pasirašymo pasiųsti į Ukrainą savo šalių karius vykdyti taikdarių misiją.
Nausėda susitikime su R. Stefančiuku: negali būti diskusijų apie Ukrainą be Ukrainos
Negali būti diskusijų apie Ukrainą be Ukrainos ir apie Europą be Europos, kalbėdamas apie galimas taikos derybas pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda.
Kaip pranešė Prezidentūra, pirmadienį vykusiame susitikime su prieš Rusijos invaziją kovojančios šalies parlamento pirmininku Ruslanu Stefančiuku šalies vadovas teigė, kad bet koks susitarimas, pagrįstas Rusijos reikalavimu Kyjivui būti neutraliu, riboti savo ginkluotąsias pajėgas ar bendradarbiavimą su Vakarais, būtų žalingas tiek Ukrainai, tiek visai Europai.
Prezidentas taip pat teigė, jog efektyviausia Ukrainos saugumo garantija yra narystė NATO ir Europos Sąjungoje (ES) bei pakartojo tikslą pagreitinti Ukrainos integraciją į Bendriją ir siūlymą nustatyti 2030-ųjų sausio 1 dieną kaip tikslinę narystės datą.
Anot G. Nausėdos, šiam tikslui įgyvendinti, preliminariais vertinimais, Aukščiausiajai Radai teks priimti ne mažiau kaip 500 teisės aktų, siekiant atitikti ES narystės kriterijus. Dauguma jų turėtų būti priimti iki 2027 metų pabaigos.
Pasak šalies vadovo, Lietuvos pozicija dėl pagalbos Ukrainai išlieka aiški ir nuosekli – reikalingi nauji ilgalaikiai įsipareigojimai dėl karinės paramos, didesnis ekonominis spaudimas Rusijai.
„Turime įvesti Rusijai naujas sankcijas ir nukreipti įšaldytus Rusijos aktyvus Ukrainos atstatymui. Rusija privalo sumokėti už savo veiksmus“, – sakė G. Nausėda.
„Bild“: Trumpas neatnaujins paramos Ukrainai, kol prezidentu bus Zelenskis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina didinti spaudimą Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui, kad priverstų jį atsistatydinti, rašo „Bild“. Šaltinių teigimu, D. Trumpas svarsto galimybę sustabdyti JAV ginklų tiekimą Ukrainai tol, kol V. Zelenskis lieka valdžioje.
JAV administracijos atstovai jau susitiko su Ukrainos opozicija ir aptarė galimus V. Zelenskio įpėdinius. Tarp pagrindinių kandidatų įvardijami buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko ir buvęs prezidentas Petro Porošenka. Abu jie praėjusią savaitę patvirtino informaciją apie susitikimus. J. Tymošenko pareiškė, kad karo metu rinkimai negali vykti.
Tarp kandidatų pakeisti V. Zelesnkį taip pat minimas Valerijus Zalužnas – buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, dabar Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.
Buvęs CŽV direktorius Johnas Brennanas pareiškė, kad D. Trumpo veiksmai yra „spaudimas ir šantažas“.
„Niekada nemačiau, kad JAV žvalgybos agentūros nutrauktų bendradarbiavimą su partneriu, siekdamos priversti jį vykdyti vyriausybės reikalavimus“, – sakė jis interviu„Huffington Post“.
Politikos analitikas Thomas Yeageris „Bild“ teigė manantis, kad D. Trumpas gali keršyti V. Zelenskiui už tai, kad šis atsisakė pateikti skandalingos informacijos apie Hunterį Bideną, Joe Bideno sūnų, 2020 m. Pasak T. Yeagerio, rinkimų Ukrainoje karo metu rengimas būtų „puikus rezultatas Vladimirui Putinui“.
Ukrainos pareigūnas: JAV nesidalinant žvalgybos duomenimis, Rusija stiprina pozicijas
Rusija gali įgyti didelį pranašumą mūšio lauke prieš Ukrainos karius, jei Jungtinės Valstijos ir toliau nesidalins su Kyjivu žvalgybos informacija, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
„Svarbiausia, kiek tai truks. Jei truks ilgai, tai suteiks rusams didelį pranašumą“, – AFP sakė šaltinis.
Ukrainos pareigūnas: JAV nesidalinant žvalgybos duomenimis, Rusija stiprina pozicijas
Rusija gali įgyti didelį pranašumą mūšio lauke prieš Ukrainos karius, jei Jungtinės Valstijos ir toliau nesidalins su Kyjivu žvalgybos informacija, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
„Svarbiausia, kiek tai truks. Jei truks ilgai, tai suteiks rusams didelį pranašumą“, – AFP sakė šaltinis.
Kyjivo pareigūnas: Ukraina per derybas Saudo Arabijoje su JAV siūlys skelbti paliaubas danguje ir jūroje
Kyjivas per Saudo Arabijoje antradienį vyksiančias derybas su JAV pareigūnais siūlys skelbti paliaubas ore ir jūroje, agentūrai AFP pareiškė vienas Ukrainos pareigūnas.
„Turime pasiūlymą dėl paliaubų danguje ir paliaubų jūroje, nes tai yra paliaubų variantai, kuriuos lengva įgyvendinti ir stebėti, galima pradėti nuo jų“, – pirmadienį AFP teigė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
JAV ir Ukrainos derybos antradienį vyks Džidoje.
Kyjivo pareigūnas: Ukraina per derybas Saudo Arabijoje su JAV siūlys skelbti paliaubas danguje ir jūroje
Kyjivas per Saudo Arabijoje antradienį vyksiančias derybas su JAV pareigūnais siūlys skelbti paliaubas ore ir jūroje, agentūrai AFP pareiškė vienas Ukrainos pareigūnas.
„Turime pasiūlymą dėl paliaubų danguje ir paliaubų jūroje, nes tai yra paliaubų variantai, kuriuos lengva įgyvendinti ir stebėti, galima pradėti nuo jų“, – pirmadienį AFP teigė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
JAV ir Ukrainos derybos antradienį vyks Džidoje.
Italijos politikas: niekada nebus ES kariuomenės, vadovaujamos pamišėlio Macrono
Niekada nebus Europos Sąjungos (ES) kariuomenės, vadovaujamos „pamišėlio“ Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, pareiškė Italijos vicepremjeras, transporto ministras ir dešiniojo sparno partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvinis.
Toks jo komentaras nuskambėjo tuo metu, kai Prancūzija imasi iniciatyvos sukurti Europos kariuomenę ir galbūt siųsti taikdarius, kurie prižiūrėtų būsimo susitarimo dėl taikos Ukrainoje įgyvendinimą. E. Macronas taip pat pasiūlė išplėsti Prancūzijos branduolinį „skėtį“, kad būtų galima apsaugoti ES nuo galimų Rusijos grėsmių ateityje.
„Europos kariuomenė, vadovaujama to pamišėlio E. Macrono, kuris kalba apie branduolinį karą – ne, niekada“, – tvirtino M. Salvinis.
Zelenskis prieš derybas su JAV: Ukraina nori taikos
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį prieš derybas su Jungtinių Valstijų pareigūnais Saudo Arabijoje pareiškė, kad Ukraina nori taikos, o Rusija yra vienintelė priežastis, dėl kurios užsitęsė karas.
„Ukraina siekia taikos nuo pat pirmos karo sekundės ir visada sakėme, kad karas tęsiasi tik dėl Rusijos“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.
„Dėkoju kiekvienam mūsų daliniui, visoms mūsų brigadoms, kurios gina Ukrainos pozicijas, užtikrina okupanto sunaikinimą ir daro viską, kad mūsų šalis turėtų pakankamai jėgų priartinti taiką“, – rašė V. Zelenskis.
Saudo Arabijoje antradienį vyks JAV ir Ukrainos derybos – pirmosios po to, kai vasario pabaigoje V. Zelenskio vizito Baltuosiuose rūmuose metu kilo ginčas su JAV pareigūnais.
Ataskaita: Europos priklausomybė nuo JAV ginklų per pastaruosius penkerius metus išaugo
NATO priklausančios Europos šalys per pastaruosius penkerius metus daugiau kaip dvigubai padidino ginklų importą, o virš 60 proc. jo sudarė JAV ginkluotės įsigijimai, pirmadienį pranešė tyrėjai.
Atitinkamos Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) išvados buvo padarytos tuo metu, kai Europos Sąjungos valstybės paskelbė, kad ketina stiprinti žemyno gynybinius pajėgumus, taip reaguodamos į JAV užsienio politikos pokyčius prezidentaujant Donaldui Trumpui.
Kaip teigiama, 2020-2024 m. Ukraina tapo didžiausia ginklų importuotoja pasaulyje. Jungtinės Valstijos įtvirtino savo, kaip didžiausios pasaulyje ginklų eksportuotojos, poziciją – joms teko 43 proc. pasaulinio eksporto ir jos smarkiai lenkė antrą didžiausią eksportuotoją Prancūziją, kuriai teko 9,6 proc. Per tą patį laikotarpį NATO priklausančių Europos šalių ginklų importas, lyginant su ankstesniais penkeriais metais, išaugo 105 proc.
Tai atspindi „Europos šalių persiginklavimą reaguojant į Rusijos grėsmę“, pareiškė SIPRI ginklų perdavimo programos vadovas Mathew George‘as.
JAV suteikė 64 proc. šių ginklų, palyginti su 52 proc. 2015-2019 m.
„Stebint vis priešiškesnę Rusiją ir įtampą plėtojant transatlantinius santykius per pirmąją D. Trumpo kadenciją, Europos NATO šalys ėmėsi veiksmų, kad sumažintų savo priklausomybę nuo ginklų importo ir sustiprintų Europos ginklų pramonę“, – sakė vyresnysis tyrėjas Pieteris Wezemanas.
„Tačiau transatlantiniai ginklų tiekimo santykiai turi gilias šaknis. Importas iš JAV didėjo, o Europos NATO šalys vis dar yra iš JAV užsisakiusios beveik 500 kovinių orlaivių ir daugybę kitų ginklų“, – pridūrė jis.
Kai kurios šalys, įskaitant Italiją ir Jungtinę Karalystę, taip pat įsigijo JAV gamybos naikintuvų F-35 ir priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“, kurios yra sudėtingos ir kurias sunku greitai pakeisti, naujienų agentūrai AFP teigė P. Wezemanas. „F-35, be abejo, yra amerikietiškas produktas, tačiau parduodant (F-35) Europos šalims (…) šių šalių pramonė taip pat įsitraukė į pagrindinių komponentų gamybos procesą“, – tvirtino tyrėjas.
Tokios šalys, kaip Belgija, Nyderlandai ir Danija, kurios santykius su JAV dėl Grenlandijos ateities šiuo metu veikia diplomatinė įtampa, yra dar labiau priklausomos nuo JAV ginkluotės, aiškino jis. Norint tai pakeisti „reikėtų milžiniškų finansinių ir politinių investicijų“, kalbėjo P. Wezemanas. „Ginklų įsigijimas užtrunka daugybę metų ir dažnai prireikia kur kas daugiau laiko, nei trunka JAV prezidento kadencija“, – pažymėjo jis.
Rusijos nuosmukis
Dėl išaugusio importo Europa pirmą kartą per 20 metų tapo didžiausia JAV ginklų rinka. Europos valstybėms 2020-2024 m. teko 35 proc. JAV ginklų eksporto – jos aplenkė Artimuosius Rytus, kuriems teko 33 proc.
Vis dėlto kalbant apie atskiras šalis, Saudo Arabija išliko didžiausia paviene JAV ginklų pirkėja.
JAV ir toliau dominuoja pasaulinės ginklų prekybos srityje. „Joms tenkanti pasaulinio ginklų eksporto dalis, kuri sudaro 43 proc., yra daugiau nei keturis kartus didesnė, lyginant su kita didžiausia eksportuotoja Prancūzija“, – nurodė M. George‘as.
Prancūzija tuo tarpu patrigubino eksportą į likusią Europą, palyginus su 2015-2019 m. laikotarpiu, o tai daugiausia lėmė naikintuvų „Rafale“ pardavimai Graikijai ir Kroatijai bei ginklų tiekimas Ukrainai.
Indija sudaro didžiausią Prancūzijos eksporto dalį, kuri siekia 28 proc. ir yra beveik dvigubai didesnė, lyginant su visomis kitomis Europos šalimis.
Rusija vis dar yra trečia pagal dydį ginklų eksportuotoja, nors 2020-2024 m., palyginus su ankstesniais penkeriais metais, eksportas susitraukė net 64 proc. Rusija pirmenybę teikė savo pačios poreikiams, tačiau ją taip pat paveikė tarptautinės sankcijos ir JAV bei jų sąjungininkų spaudimas nepirkti rusiškų ginklų po invazijos į Ukrainą.
Pavyzdžiui, Indija, kuriai 2020-2024 m. vis dar teko 38 proc. Rusijos eksporto, vis labiau atsigręžia į kitas šalis. Tuo metu Kinija, kuriai teko 17 proc. Rusijos ginklų eksporto, sustiprino nuosavą gynybos pramonę.
Pasak SIPRI, Artimuosiuose Rytuose Izraelio ginklų importas 2015-2019 m. ir 2020-2024 m. išliko stabilus. Tačiau Jungtinės Valstijos, kurios jau ir taip yra didžiausios karinės pagalbos tiekėjos Izraeliui (66 proc. 2020-2024 m.), nuo 2023 m. pabaigos didina tokių ginklų, kaip valdomosios bombos, tiekimą.
Visa tai sutapo su Izraelio karinių operacijų Gazos Ruože, Irane, Libane, Sirijoje ir Jemene suintensyvėjimu, teigė SIPRI.
Sprogimai Rusijos gilumoje: ukrainiečiai smogė naftos gamyklai
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį ukrainiečių dronai atakavo Rusijos naftos perdirbimo kompleksą, praneša „Kanal 24“, remdamiesi savo šaltiniais.
Anot leidinio, šį kartą buvo atakuota Samaros srityje esanti Novokuibiševsko naftos perdirbimo gamykla, kurioje gaminami degalai viršgarsinių reaktyvinių lėktuvų varikliams.
Anot šaltinių, smūgiai užfiksuoti apie 2 val. nakties vietos laiku. Sprogimai griaudėjo keliose miesto vietose.
Gamykloje buvo pradėti įrenginėti apsauginiai tinklai, skirti apsaugoti nuo tokių išpuolių.
Šioje gamykloje per metus gali būti pagaminama daugiau kaip 8,8 mln. tonų naftos.
Skelbiama, kad gamykla gamina degalus naikintuvams Su-27 ir Tu-22M3.
Būtent šiuos orlaivius Rusijos kariuomenė naudoja smūgiams prieš Ukrainą.
Per drono ataką Charkivo srities kaime žuvo trys žmonės
Kovo 9-ąją Rusijos kariuomenė smogė Charkivo srities Zoločivo bendruomenės Ivaškų kaimo gyvenamajam sektoriui – žuvo trys žmonės, dar viena moteris buvo sužeista.
Tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Kovo 9-ąją Ivaškuose rusams iš drono numetus sprogmenį žuvo moteris ir du vyrai. Dar viena moteris buvo sužeista.
Anot O. Synehubovo, Iziumo rajono Pokrovskės kaime du „Shahed“ tipo dronai apgadino paukštininkystės kompleksą.
Kupjansko rajono Verchniozorianskės kaime per drono ataką kilo gaisras žemės ūkio įmonės teritorijoje. Nukentėjo angaras, šeši traktoriai ir vienas sunkvežimis. Degė angaro konstrukciniai elementai. Žmonės nenukentėjo, pažymėjo O. Synehubovas.
Charkivo rajono Slatynės kaime valdomosios aviacinės bombos smūgis apgadino privatų gyvenamąjį namą. Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta, pabrėžė pareigūnas.
Charkivo kryptimi Ukrainos kariai atrėmė šešias priešo atakas Vovčansko rajone.
Kupjansko kryptimi užfiksuotos keturios rusų atakos. Gynybos pajėgos atrėmė jų puolamuosius veiksmus prie Lozovos, Petropavlivkos ir Zagryzovės, pridūrė O. Synehubovas.
Žiniasklaida: Ukraina siūlys JAV dalines paliaubas
Ukraina derybų Saudo Arabijoje metu šią savaitę pasiūlys JAV dalinai nutraukti ugnį, rašo „Financial Times“. Anot leidinio, apie tai tvirtina pareigūnai, informuoti apie pasirengimą deryboms.
Kaip pažymi leidinys, Ukraina turi užduotį įtikinti Donaldą Trumpą, kad Ukraina nori karo pabaigos.
„Pareigūnai, informuoti apie pasirengimą deryboms Saudo Arabijoje, sakė, kad Kyjivas ketina pasiūlyti dalinį ugnies nutraukimą su Rusija dėl tolimojo nuotolio bepiločių lėktuvų ir raketų smūgių bei kovinių operacijų Juodojoje jūroje, tikėdamasis, kad derybų pažanga paskatins Vašingtoną atšaukti savo sprendimą įšaldyti dalijimąsi žvalgybos informacija ir ginkluotės tiekimą“, – rašoma tekste.
Vienas Ukrainos pareigūnas pridūrė, kad artimiausiu metu Kyjivas pirmenybę teiks ryšių su JAV sutvarkymui, o du Europos pareigūnai sakė, kad Kyjivas pažangą derybose dėl paliaubų vertina kaip mainus už karinės ir žvalgybos pagalbos atnaujinimą.
Švedijos taikos institutas: Ukraina dabar yra didžiausia pasaulyje ginklų importuotoja
Praėjus daugiau nei trejiems metams po Rusijos pradėtos plataus masto invazijos, dabar Ukraina yra didžiausia pasaulyje ginkluotės importuotoja, pirmadienį pranešė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
Ukrainos ginklų importas išaugo beveik 100 kartų, lyginant pastaruosius du penkerių metų laikotarpius, pranešė tyrimų institutas. SIPRI duomenys susiję su ginklų pristatymo apimtimi, o ne su jų finansine verte. Kadangi šis kiekis kiekvienais metais gali labai svyruoti, tyrėjai palygino penkerių metų laikotarpius: 2020–2024 m. ir 2015–2019 metų.
Ukrainai dabar tenka 8,8 proc. visos sunkiosios ginkluotės – tankų, kovinių lėktuvų, povandeninių laivų ir pan. – importo apimties.
Antroje vietoje yra Indija (8,3 proc.), po jos rikiuojasi Kataras (6,8 proc.), Saudo Arabija (6,8 proc.) ir Pakistanas (4,6 proc.).
SIPRI duomenimis, Ukraina importuoja ginklus mažiausiai iš 35 šalių. Importas iš JAV sudaro 45 proc., iš Vokietijos – 12 proc., iš Lenkijos – 11 procentų.
JAV administracija neseniai pristabdė karinės pagalbos teikimą Ukrainai, nes tai yra dalis prezidento Donaldo Trumpo siekio nutraukti karo veiksmus. JAV užsienio politikos neapibrėžtumą SIPRI tyrėjai laiko vienu iš svarbiausių veiksnių, skatinančių Europos šalis didinti išlaidas gynybai.
Europos ginklų importas išaugo 155 proc. lyginant su dviem ankstesniais penkerių metų laikotarpiais, nors pasaulyje vyrauja kita tendencija – ginklų tiekimas sumažėjo bent 0,6 procentais.
Kurske ukrainiečius puola elitinės rusų grupės: 10 tūkst. Ukrainos karių iškilo rimta grėsmė
Rusijos Kursko srityje esantys 10 tūkst. ukrainiečių susiduria su problemomis, rašo „Forbes“. Anot leidinio, ukrainiečius nepaliaujamai atakuoja elitinė rusų dronų grupė.
Grupė sunaikino šimtus transporto priemonių palei pagrindinį kelią į Kurską.
Ukrainiečių padėtis blogėja, o rusai kartu su šiaurės korėjiečiais padvigubino kontrpuolimą Kurske.
„Šiauriniame salyno pakraštyje esančios ukrainiečių brigados traukiasi į Sudžą, kur Ukrainos kariai neseniai atrėmė Rusijos karių mėginimą prasiskverbti į Ukrainos linijas per seną dujotiekį.
Šis persidislokavimas gali būti įžanga į visišką Ukrainos atsitraukimą iš Kursko atgal į santykinai saugią šiaurės Ukrainą“, – teigia leidinys.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 190 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 190 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 886 320 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 292 tankų (+18), 21 400 šarvuotųjų kovos mašinų (+40), 24 271 artilerijos sistemos (+65), 1 311 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 102 oro gynybos priemonių (+1), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 28 603 dronų (+241), 3 120 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 40 071 automobilio (+138), 3 773 specialiosios technikos vienetų (+0).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Žiniasklaida: JAV šią savaitę susitiks ne tik su Ukrainos, bet ir su Rusijos atstovais
JAV delegacija šią savaitę Saudo Arabijoje turėtų susitikti ne tik su Ukrainos, bet ir su Rusijos pareigūnais, skelbia CNN.
Apie tai leidiniui patvirtino su planais susipažinęs šaltinis. Šaltinis atsisakė nurodyti, kas tiksliai dalyvaus derybose.
„The Times“: Ukrainai derybose su JAV patarinėja viena šalis
Didžioji Britanija patarinėja Ukrainai, kaip vesti taikos derybas su JAV, skelbia „The Times“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išskrenda į Saugo Arabiją, kur antradienį vyks derybos su JAV delegacija.
JK premjero Keiro Starmerio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonathanas Powellas savaitgalį atvyko į Ukrainą ir informavo V. Zelenskį, kad jo šalies atstovai taip pat dalyvaus derybose su JAV. Siekiama išvengti katastrofiškos pokalbio baigties, kaip tai nutiko per Donaldo Trumpo ir V. Zelenskio susitikimą vasario pabaigoje.
K. Starmeris taip pat bando įtikinti D. Trumpą atnaujinti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina. Tai gali apsunkinti Kyjivo gebėjimą ginti savo miestus nuo Rusijos smūgių.
„Per šią savaitę Rusija įvykdė šimtus atakų prieš mūsų žmones, naudodama įvairių rūšių ginklus“, – sako V. Zelenskis.
Šiose atakose dalyvavo apie „1 200 valdomų aviacinių bombų, beveik 870 atakuojančių dronų ir daugiau kaip 80 įvairių tipų raketų“, pridūrė jis.
„Kiekvieną dieną dirbame su savo partneriais, kad užtikrintume, jog būtų priimti sprendimai dėl gyvybiškai svarbios paramos: oro gynybos sistemų, investicijų į mūsų gynybos gamybą ir sankcijų Rusijai griežtinimo“, – teigia V. Zelenskis.
Didžioji Britanija mano, kad yra vilties, jog D. Trumpą galima įtikinti pakeisti savo sprendimą dėl dalijimosi žvalgybos informacija.
Sekmadienį D. Trumpas teigė, kad jo administracija „beveik“ atšaukė įsakymą, ir sakė žurnalistams, kad jis taip pat „daug ką svarsto“ dėl naujų muitų Rusijai įvedimo.
Savaitgalį M. Starmeris kalbėjosi su Prezidentu E. Macronu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte apie būtinybę atnaujinti dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu. J. Powellas taip pat spaudė D. Trumpo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Mike‘ą Waltzą.
Ukrainos prezidentas pirmadienį išskris į Saudo Arabiją susitikti su šios šalies vadovu Mohammedu bin Salmanu prieš Ukrainos ir JAV pareigūnų derybas. Pats V. Zelenskis derybose nedalyvaus, tačiau jo administracijos vadovas Andrijus Jermakas bus Ukrainos delegacijos narys. Tikimasi, kad Didžioji Britanija derybose nedalyvaus, o pareigūnai į Saudo Arabiją vyks tik Ukrainos prašymu.
Manoma, kad J. Powellas pataria V. Zelenskiui aiškiai parodyti, kad jis reaguoja į amerikiečių prašymus.
Rusai aviacinėmis bombomis smogė Zaporižios sričiai – sužeisti du žmonės
Naktį rusai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Blakytnės gyvenvietei.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Sprogimo banga ir skeveldros iš dalies sugriovė du namus. 65 metų ir 67 metų vyrai buvo sužeisti. Jiems teikiama visa reikiama medicinos pagalba", – rašoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Zaporižios srityje beveik 2000 abonentų liko be dujų, kai rusai apšaudė kritinę infrastruktūrą.
„Reuters“ atskleidė, ko tikisi JAV iš susitikimo su Ukraina: sąraše – nuolaidos Rusijai
Susitikime Saudo Arabijoje JAV vertins Ukrainos poziciją dėl taikos, skelbia „Reuters“.
Pasak dviejų JAV pareigūnų, komentavusių agentūrai, antradienį Saudo Arabijoje vyksiančiame susitikime su Ukrainos delegacija JAV pareigūnai planuoja vertinti, ar Ukraina yra pasirengusi padaryti esminių nuolaidų Rusijai, kad būtų nutrauktas karas.
Anot šaltinių, JAV delegacija taip pat stebės, ar ukrainiečiai rimtai nusiteikę gerinti ryšius su Donaldo Trumpo administracija. Prieš porą savaičių vykęs D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas baigėsi fiasko, D. Trumpas ėmė rėkti ant V. Zelenskio ir jis buvo praktiškai išvarytas iš Baltųjų rūmų.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukraina rengiasi svarbioms deryboms su JAV dėl karo su Rusija užbaigimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį turėtų atvykti į Saudo Arabiją, dieną prieš itin svarbias Ukrainos ir JAV pareigūnų derybas dėl karo su Rusija užbaigimo.
Antradienį JAV ir Ukrainos pareigūnai susitiks pirmą kartą po prastai pasibaigusio V. Zelenskio vizito Baltuosiuose rūmuose praėjusį mėnesį. V. Zelenskis sakė, kad pirmadienį susitiks su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, de facto šalies vadovu, o po to jo komanda „liks antradienio susitikimui su Amerikos komanda“.
Jungtinių Valstijų pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas sakė, kad per pokalbius Raudonosios jūros uostamiestyje Džidoje Vašingtonas nori „nustatyti taikos susitarimo ir pradinių paliaubų pagrindus“.
V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra „visiškai įsipareigojusi konstruktyviam dialogui“, tačiau nori, kad į jos interesus būtų „teisingai atsižvelgta“. „Tikimės rezultatų tiek kalbant apie taikos priartinimą, tiek tęsiant paramą“, – sakė jis sekmadienio vakarą.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį skris į Džidą, pranešė JAV valstybės departamentas. JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas irgi patvirtino, kad dalyvaus derybose.
V. Zelenskis sakė, kad jo derybininkai bus užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas, jo kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir Pavlo Palisa, kariuomenės vadas bei A. Jermako pavaduotojas. Kyjivas „nuolat palaiko ryšį su JAV komanda“, teigė V. Zelenskis.
Šiuo metu Vašingtonas yra sustabdęs karinės pagalbos Ukrainai teikimą bei dalijimąsi žvalgybos duomenimis ir prieigą prie palydovinių vaizdų, kad priverstų ją susitarti su Maskva, prezidento Vladimiro Putino įsakymu 2022 m. vasarį pradėjusia plataus masto invaziją.
D. Trumpas atnaujino bendravimą su V. Putinu ir kritikuoja V. Zelenskį, tai verčia Kyjivą ir Europos sąjungininkes baimintis, kad JAV spaus Ukrainą priimti Rusijai palankų susitarimą.
Nuo invazijos pradžios V. Zelenskis kelis kartus lankėsi Saudo Arabijoje, tačiau praėjusį mėnesį atidėjo kelionę, motyvuodamas tuo, kad nebuvo pakviestas į Rusijos ir JAV derybas.
Trumpas pareiškė, kad dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina pauzė gali būti panaikinta
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali atnaujinti dalijimąsi karinės žvalgybos duomenimis su Ukraina.
JAV sustabdė karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Kyjivu po Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčo Baltuosiuose rūmuose. Sekmadienį žurnalistų paklaustas, ar nutrauks šią pauzę, D. Trumpas atsakė, kad „mes jau tai beveik padarėme“.
Šią savaitę bus tęsiamos diplomatinės pastangos siekti taikos susitarimo ir užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. Ukrainos prezidentas pirmadienį turi išskristi į Saudo Arabiją susitikti su šalies sosto įpėdiniu, o jo komanda derėsis su JAV pareigūnais.
D. Trumpas sakė žurnalistams, kad „mes padarysime didelę pažangą“ per derybas.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis sakė, kad yra „pasirengęs dirbti“ vadovaujant JAV prezidentui, tačiau sekmadienį D. Trumpas toliau kritikavo Ukrainos lyderį. Jis pareiškė, kad vadovaujant Joe Bidenui Ukraina atėmė pinigus iš JAV it „saldainį iš kūdikio“. Jis taip pat teigė, kad V. Zelenskis nėra dėkingas už JAV pagalbą.
Donaldas Trumpas: Ukraina gali neišgyventi
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina „gali neišgyventi“ karo su Rusiją, net jei JAV ir toliau teiktų paramą.
Apie tai jis kalbėjo „Fox News“ laidai „Sunday Morning Futures“, rašo „Sky news“.
Laidoje jo buvo paklausta apie sprendimą sustabdyti paramą Kyjivui. Neseniai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda perspėjo, kad „be Amerikos paramos Ukraina neišgyvens“.
Paklaustas, ar jį tenkina tokia baigtis, D. Trumpas atsakė: „Na, ji vis tiek gali neišgyventi.
„Bet mes turime tam tikrų silpnų vietų su Rusija. Žinote, reikia dviejų“, – pridūrė D. Trumpas.
Šie D. Trumpo žodžiai nuskambėjo pasaulyje nerimaujant dėl pašlijusių Ukrainos ir JAV santykių.
JAV sustabdė karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina. D. Trumpas bando spausti V. Zelenskį, kad šis eitų į derybas su Rusija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ženevoje pristatytas iki šiol neviešintas paliaubų Ukrainoje planas
Ženevos saugumo politikos centras (GCSP) pristatė 31 puslapio planą dėl paliaubų Ukrainoje mechanizmų. Jį rengiant dalyvavo Ukrainos, Rusijos Federacijos, JAV ir ES atstovai.
Leidinys „The New York Times“ atkreipė dėmesį į anksčiau paskelbtą dokumentą. Jis buvo išplatintas dar vasario mėn. slaptu kanalu – per reguliarius JAV, Rusijos ir Ukrainos užsienio politikos ekspertų, artimų jų vyriausybėms, susitikimus Ženevoje.
Šiame plane numatyta:
Per šią komisiją abi šalys galėtų reikalauti viena iš kitos atsakomybės ir susitarti spręsti susijusius klausimus, pavyzdžiui, paleisti kalinius, išminuoti teritoriją ir sukurti civilių koridorius per buferinę zoną.
Daugelis ekspertų sutinka, kad didžiausias sunkumas įgyvendinant pasiūlymus yra V. Putino pozicija. Jie abejoja Rusijos diktatoriaus noru sutikti su paliaubomis ir laikytis jų sąlygų.