Prezidentas taip pat sakė, kad „šiuo metu, kai mes kalbamės“, vyksta derybos dėl žemės pasidalijimo tarp abiejų šalių.
Tuskas: Ukraina Europai laimėjo neįkainojamo laiko
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad Ukraina Europai laimėjo neįkainojamo laiko.
Po Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad aptariant nuovargį nuo karo, Ukrainos pabėgėlių antplūdį ir karinės bei humanitarinės pagalbos finansinę naštą reikia turėti omenyje Kyjivo kovą.
„Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad dėl Ukrainos karo pastangų Rusija nebuvo pasirengusi imtis agresyvių veiksmų prieš NATO ir ES“, – pažymėjo D. Tuskas, kurį cituoja naujienų agentūra PAP.
„Kokia bebūtų karo baigtis, Ukraina laimėjo neįkainojamo laiko Lenkijai ir visai Europai“, – pabrėžė jis.
D. Tuskas pridūrė, kad tai reikėtų atminti, „kai sakome, kad Rusija yra bejėgė savo planuose prieš Europą – Ukraina prisiėmė tiesioginės konfrontacijos su agresoriumi naštą“.
Kalbėdamas apie ES baltąją knygą dėl Europos gynybos, kuria siekiama sustiprinti Europos ginkluotę prieš galimą Rusijos agresiją, D. Tuskas atmetė teiginius, kad ji yra „įslaptinta“ arba kad joje prognozuojama Rusijos invazija į Europą 2030 metais.
Vietoj to jis padėkojo savo Danijos kolegei Mette Frederiksen (Metei Frederiksen) už tai, kad ji paragino bloką iki tų metų gerokai sustiprinti savo gynybinius pajėgumus, tačiau šiam pasiūlymui pritarė ne visos ES valstybės narės.
ES vadovai kovo 20–21 dienomis buvo susitikę Briuselyje derybų ES konkurencingumo ir biudžeto klausimais. Derybose taip pat buvo aptarti tokie klausimai kaip reguliavimo panaikinimas, energetikos politika bei siūloma Taupymo ir investicijų sąjunga.
Zelenskis: Ukraina jau susigrąžino iš nelaisvės 4306 žmones
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iš Rusijos nelaisvės jau susigrąžinti 4306 žmonės. Jis patikino, kad Ukraina susigrąžins visus savo piliečius.
Ukrainos valstybės vadovas tai sakė, kreipdamasis į Koordinacinio elgesio su karo belaisviais štabo konferencijos „Viltis, kova, susigrąžinimas – treji metai“ dalyvius, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Jau daugiau nei trejus metus, beveik visą šio karo laikotarpį, dirba mūsų Koordinacinis štabas, visos tarnybos, padedančios susigrąžinti belaisvius. Susigrąžinta jau daugiau kaip 4000 žmonių. 4306. Ir visus susigrąžinsime. Visose mano derybose, visuose susitikimuose su mūsų partneriais, kurie gali padėti, yra privalomas klausimas apie ukrainiečius, apie mūsų belaisvius“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Jis priminė, kad kovo 19 d. dar 197 ukrainiečiai buvo grąžinti namo iš Rusijos nelaisvės.
„Šimtai tūkstančių linksmų įrašų socialiniuose tinkluose, visi pranešimai mūsų žiniasklaidoje apie sugrįžusius mūsų vaikinus rodo, kaip ukrainiečiai laukia, kaip jie gerbia savo žmones, kokie mes laimingi matydami saviškius. Mes prisimename visus, kurie yra nelaisvėje, visus mūsų karius, visus civilius“, – patikino prezidentas.
Jis taip pat paragino nepamiršti, kad „kiekvieno žmogaus išlaisvinimas iš esmės yra žygdarbis tų, kurie kovoja priešakinėse linijose, kurie papildo mūsų mainų fondą“.
„Ukrinform“ primena, kad kovo 19 d. tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko vienas didžiausių apsikeitimų karo belaisviais. Iš Rusijos nelaisvės grįžo 175 Ukrainos gynėjai. Dar 22 gynėjus pavyko susigrąžinti be mainų.
Rusijos aviacijos smūgis Krasnopiliai: žuvusiųjų skaičius išaugo iki trijų
Sumų srities Krasnopilios gyvenvietėje Rusijos kariuomenės aviacijos smūgio aukų skaičius išaugo iki trijų, taip pat žinoma apie du sužeistuosius.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nustatyta, kad per valandą priešas į gyvenvietės centrą paleido mažiausiai šešias valdomąsias aviacines bombas.
Per priešo ataką apgadinta ir sugriauta administracinių pastatų ir privačių namų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariškiai smogė Krasnopilios gyvenvietei, nukentėjo kultūros centras. Buvo žinoma apie vieną žuvusįjį ir vieną sužeistąjį.
Rusijos kariuomenė smogė Kostiantynivkai ir Myrnohradui, vienas žmogus žuvo, keturi sužeisti
Rusijos kariuomenė smogė Kostiantynivkai ir Myrnohgradui Donecko srityje – viena civilė žuvo, dar keturi žmonės buvo sužeisti.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities prokuratūra.
Preliminariais duomenimis, okupantai numetė ant Kostiantynivkos tris aviacines bombas FAB-250 su sklendimo ir korekcijos moduliu.
Per priešo smūgį mirtinai sužeista 78 metų pilietė, dar viena moteris ir 70 metų vyras patyrė sprogimo sukeltas traumas ir kontūzijas.
Myrnohradą rusai apšaudė iš artilerijos. Per ataką buvo sužeistos 47 metų moteris ir jos 22 metų giminaitė, tuo metu buvusios namo kieme. Abu nukentėjusiosios nugabentos į ligoninę, joms diagnozuotos sprogimo sukeltos traumos, skeveldriniai sužeidimai ir kontūzijos.
Užfiksuota, kad priešo smūgiai miestuose apgadino gyvenamuosius namus, transporto priemones, garažus, elektros perdavimo linijas ir dujotiekį.
Iškelta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį – karo įstatymų ir papročių pažeidimas. Atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos FPV dronas atakavo civilinį automobilį Donecko srities Kostiantynivkos miesto pakraštyje. Per priešo ataką žuvo 52 metų vyras.
Syrskis: bendri priešo gyvosios jėgos nuostoliai viršijo 900 tūkst.
Dėl profesionalaus visų Ukrainos gynybos pajėgų komponentų kovinio darbo bendri priešo gyvosios jėgos nuostoliai jau viršijo 900 tūkst.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Dėl profesionalaus visų Ukrainos gynybos pajėgų komponentų kovinio darbo bendri priešo personalo nuostoliai viršijo 900 tūkst. Nuo 2024 metų pradžios, per metus ir beveik tris mėnesius, bendri okupantų rusų nuostoliai sudarė daugiau kaip pusę milijono žmonių (540 790)“, – informavo O. Syrskis.
Jis padėkojo Ukrainos gynėjams už indėlį į kovą su agresore Rusija.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 18 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas O. Syrskis apdovanojo sunkiausius fronto ruožus ginančių dalinių vadus.
Rusai smogė gyvenvietei Sumų srityje, yra aukų
Rusijos kariuomenė smogė aviacijos smūgį Sumų srities Krasnopilios gyvenvietei. Nukentėjo kultūros centras, vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Nacionalinės policijos atstovai.
Teisėsaugininkai iškėlė baudžiamąją bylą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnis).
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, saugumo situacija Sumų srityje blogėja.
Zelenskis: Jungtinės Tautos neapsaugos mūsų nuo Putino
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis nemano, jog Jungtinės Tautos yra alternatyva tarptautiniam karių kontingentui ar saugumo garantijoms jo šaliai.
Valstybės vadovas tai pasakė per bendrą susitikimą su Čekijos prezidentu Petru Pavelu su žiniasklaidos atstovais Kyjive, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Kalbant apie JT, su visa derama pagarba, JT neapsaugos mūsų nuo okupacijos ar Putino noro sugrįžti. Mes nematome JT kaip alternatyvos kontingentui ar saugumo garantijoms. Mes palaikome protingus, logiškus santykius su Jungtinėmis Tautomis, turiu omenyje jų atstovus, generalinį sekretorių ir t. t., bet (...) JT negali būti alternatyva saugumo garantijoms“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, JT neturės mandato ginti Ukrainą, jei Vladimiras Putinas vėl pradės karą.
„Ar karių kontingentas turės tokį mandatą? Atsakymo į šį klausimą dar nėra, bet, žinoma, kai bus kariai, bus priešlėktuvinės gynybos sistemos ir laivai, bus lėktuvai ir rimta kariuomenė, bus reali mūsų partnerių žvalgyba čia, Ukrainoje, rusams tikrai bus labai pavojinga eiti prieš tokią infrastruktūrą“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi aptarti JT pagalbą būsimam kontingentui.
„(JT) pagalba „norinčiųjų koalicijai“ yra tai, ką esame pasirengę aptarti“, – sakė V. Zelenskis.
Kaip pranešama, kitą savaitę Paryžiuje vyks „Norinčiųjų koalicijos“ aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus aptartas būsimo kontingento Ukrainoje formatas ir sudėtis bei saugumo garantijos.
Ukrainos URM: Kursko sritis labiausiai nukentėjo nuo pačių rusų apšaudymų
Ukraina visada laikosi tarptautinės humanitarinės teisės karo veiksmų zonoje, taip pat ir per operaciją Kursko srityje, ir atmeta bet kokius Rusijos kaltinimus dėl tariamų Ukrainos karių „nusikaltimų“.
Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
URM atstovas priminė oficialią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo poziciją dėl Sudžos dujų apskaitos stoties apšaudymo ir paragino tarptautinius partnerius nepasiduoti Rusijos manipuliacijoms.
„Rusijos kaltinimai dėl Ukrainos karių „žiaurumų“, dėl kažkokių „nusikaltimų“ Kursko srityje yra visiškai nepagrįsti. Ukraina visada laikosi tarptautinės humanitarinės teisės, ypač humaniško elgesio su civiliais gyventojais konfliktų zonose reikalavimų ir šių taisyklių nepažeidžia“, – pabrėžė H. Tychyjus.
Jis pažymėjo, kad apskritai dauguma Kursko srities gyventojų ir jų turto nukentėjo nuo pačios Rusijos apšaudymų, įskaitant ir tikslingas atakas.
„Suprantame ir matėme, kaip per šią konkrečią operaciją Rusija ne kartą specialiai apšaudė civilius gyventojus ir kaimus, kad galėtų apkaltinti Ukrainą. Ši politika vykdoma jau daug dešimtmečių... Visa tai yra melagienos, ir šiandien pasaulis jomis netiki – žino, ko verta Rusijos dezinformacija“, – apibendrino URM atstovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas Rusijos kaltinimus Gynybos pajėgų adresu dėl Sudžos dujų apskaitos stoties apšaudymo pavadino nepagrįstais.
Okupuotoje teritorijoje sprogo automobilis su dviem rusų karininkais – Ukrainos žvalgyba
Ketvirtadienį laikinai okupuotame Chersono srities Skadovsko mieste sprogo automobilis „Nissan“, kuriuo važiavo du Rusijos karininkai.
Tai pranešė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„2025 m. kovo 20 d. apie 20.40 val. laikinai okupuotame Chersono srities Skadovsko mieste, Taikos gatvėje, sprogo automobilis „Nissan“. Pikape buvo du Rusijos okupacinės kariuomenės karininkai. Iš jų automobilio liko sumaitoto metalo krūva“, – rašoma pranešime.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai patikino, kad „už kiekvieną karo nusikaltimą ukrainiečių tautai bus sulaukta teisingo atpildo“.
„Ukrinform“ primena, kad 2025 m. sausio 3 d. per sprogimą Ivanovo srities Šujos gyvenvietėje (RF) žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų kapitonas, kuris prisidėjo prie 59 žmonių žūties Charkivo srities Hrozos kaime.
Pareigūnas: Ukraina derybose Saudo Arabijoje tikisi bent dalinio ugnies nutraukimo
Ukraina tikisi būsimose derybose Saudo Arabijoje užsitikrinti dalinį ugnies nutraukimą, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių aukšto rango pareigūnas.
Per būsimas derybas JAV pareigūnai atskirai susitiks su Rusijos ir Ukrainos atstovais.
„Mes vis tiek norime susitarti dėl ugnies nutraukimo, bent dėl to, ką siūlėme“, – AFP sakė šaltinis, turėdamas omenyje Rusijos ir Ukrainos smūgių energetikos objektams, civilinei infrastruktūrai ir atakų Juodojoje jūroje sustabdymą.
Šaltinis pridūrė, kad ukrainiečių delegacijai pirmadienio derybose vadovaus gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Maždaug prieš pusantros valandos liudininkai agentūrai ASTRA pranešė, kad užpultoje „Naftatrans“ naftos saugykloje Kavkazsko kaime Krasnodaro krašte sprogo trečioji naftos cisterna: „Pasirodė daugiau dūmų ir į orą pakilo juodi gabalai.“
Du pašnekovai tvirtina, kad objektas visiškai sudegė.
„Gaisras nekontroliuojamas, dūmai padengė visą miestą, langai, durys visi uždaryti, laukiame nurodymų“, – praneša gyventojai.
Jiems evakuacija nepaskelbta, valdžia patarė žmonėms likti namuose. Artimiausi gyvenamieji namai nuo degančios naftos bazės yra už 2 kilometrų.
Ugniagesiai gaisro nebekontroliuoja
Šaltinių teigimu, ugniagesiai nebekontroliuoja gaisro.
„Jie negali jo (gaisro) užgesinti. Visa bazė dega, jos nebėra, ji sudegs iki pamatų. Dronas pataikė tiesiai į vidurį. Cisternos yra labai glaudžiai suspaustos, ir tos naftos ten visą laiką buvo kišama tiek, kiek tik jie galėjo. Viskas ten sugrūsta“ – pasakojo liudininkas.
Pranešama, kad yra nukentėjusių ugniagesių.
Bepiločiai atakavo naftos saugyklą
Gaisras naftos saugykloje netoli Kavkazsko kaimo kilo kovo 19 d. naktį po Ukrainos bepiločių lėktuvų atakos. Iš pradžių degė 20 kvadratinių metrų plotas. Įmonės darbas buvo sustabdytas. Iš bazės buvo evakuota 30 budinčios pamainos darbuotojų. Tarp jų aukų nebuvo.
Naftos bazė priklauso „Kavkazskaja“ stočiai, kuri užtikrina naftos perkrovimą iš geležinkelio cisternų į Kaspijos vamzdynų konsorciumo (KTP) vamzdynų sistemą. Per metus per „Kavkazskają“ perpumpuojama iki 6 mln. tonų naftos. Šia infrastruktūra kuras vėliau gabenamas į terminalą netoli Novorosijsko, iš kur jis eksportuojamas jūra.
Zelenskis teigia, kad kovoti Rusijos Kursko srityje labai sudėtinga
Ukrainos pajėgos patiria vis didesnį Kremliaus kariuomenės spaudimą Rusijos Kursko srityje, penktadienį pripažino prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kartu pridūrė, kad kovoti kitur fronte ne ką lengviau.
Nuo tada, kai Kyjivas pernai rugpjūtį Kurske inicijavo puolimą – didžiausią užsienio kariuomenės įsiveržimą į Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – Maskva stengiasi priešintis.
„Akivaizdu, kad padėtis Kursko srityje yra labai sudėtinga“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.
Tačiau jis nurodė, kad Ukrainos puolimas privertė Rusiją atitraukti karius iš kitų mūšių apimtų fronto atkarpų, o tai sumažino spaudimą, kurį patiria Ukrainos kariai, siekiantys išlaikyti rytinio logistikos centro Pokrovsko kontrolę.
„Manau, kad padėtis Pokrovsko sektoriuje dabar stabili, bus labai sunku rasti progą vėl užimti Pokrovską“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jo komentarai nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos kariuomenė pareiškė, kad jos daliniai „išlaisvino“ Gončarovkos kaimą Sudžos – didesnio miesto, apie kurio užėmimą Maskva skelbė ketvirtadienį – pakraštyje.
Per Rusijos kontrpuolimą Kurske buvo atplėšta didžioji dalis teritorijų, kurias iš pradžių buvo užėmusi Ukraina, o tai iš Kyjivo atėmė svarbų svertą prieš Maskvą bet kokiose galimose taikos derybose.
Macronas po naujų smūgių Ukrainai: Rusija netrokšta taikos
Rusija parodė, kad rimtai nevertina taikos Ukrainoje siekio, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Tai jis sakė po naujos masinės Rusijos dronų atakos prieš Ukrainą, nors JAV stengiasi užbaigti konfliktą.
„Praėjusią naktį Rusija dar kartą pademonstravo, kad iš tikrųjų nejaučia, kaip kiti, taikos troškimo. Visiškai remiu Ukrainos žmones“, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad per naujausią atakų bangą Rusija paleido 214 dronų. Jos teigė, kad 114 iš jų buvo numušti, o dar 81 nukrito nepasiekęs taikinių.
Rusų dronai smogė Odesai, sužeisti trys žmonės
Ukrainos pareigūnai penktadienį pranešė, kad Rusijos dronai smogė Odesos uostamiesčiui prie Juodosios jūros ir kad buvo sužeisti trys žmonės, kilo dideli gaisrai.
Ataka parodo, kad Maskva ketina tęsti atakas iš oro, nors ir sutiko laikinai nutraukti smūgius energetikos objektams.
Smūgis buvo surengtas prieš pat Čekijos prezidentui Peteriui Pavelui penktadienio rytą apsilankant Odesoje ir susitinkant su miesto vadovais bei kitų pietinių regionų pareigūnais.
„Tai dar vienas priminimas visam pasauliui: karas tęsiasi ir Ukraina toliau kariauja“, – sakoma Odesos regiono vadovo Oleho Kiperio pareiškime.
Jis pranešė, kad po išpuolio vėlai ketvirtadienį mažiausiai trijose vietose kilo gaisrai.
„Dega civilinė infrastruktūra, komerciniai objektai, apgadinta automobilių“, – sakė O. Kiperis.
Daugiau nei 70 žmonių ir 20 gaisrinių mašinų dalyvavo gesinant, pasak gelbėjimo tarnybų, didžiulius gaisrus.
Per kitą išpuolį naktį į penktadienį Zaporižios regione rusų sklandančios bombos sužeidė mažiausiai šešis žmones, įskaitant vaiką. Regiono vadovas Ivanas Fedorovas paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip ugniagesiai gesina liepsnas prie daugelio apgadintų gyvenamųjų namų.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad per naujausią atakų bangą Rusija paleido 214 dronų. Jos teigė, kad 114 iš jų buvo perimti, o dar 81 nukrito nepasiekęs taikinių.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies oro gynyba numušė 43 ukrainiečių dronus, 34 iš jų – virš Volgogrado srities. Kiti dronai numušti virš Rostovo, Kursko ir Belgorodo sričių. Valdžios institucijos nepranešė apie jokias aukas ar didelę žalą.
Tuo tarpu Krasnodaro krašte esančioje naftos saugykloje toliau siautėja didžiulis gaisras, vėlai trečiadienį ją atakavus Ukrainos dronui.
Ukraina ir Rusija trečiadienį iš principo sutiko su ribotomis paliaubomis po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę pasikalbėjo su abiejų šalių lyderiais.
Po maždaug valandą trukusio pokalbio su D. Trumpu trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams sakė, kad šį savaitgalį Saudo Arabijoje vyksiančiose derybose bus siekiama išspręsti, kokios infrastruktūros rūšys pagal susitarimą bus apsaugotos nuo atakų.
Paaiškėjo, kad trys šalys laikosi labai skirtingų požiūrių į tai, kas buvo numatyta susitarime. Baltieji rūmai teigė, kad susitarimas apims „energetiką ir infrastruktūrą“, o Kremlius pareiškė, kad susitarime kalbama siauriau – apie „energetikos infrastruktūrą“. V. Zelenskis sakė, kad jis taip pat norėtų, jog būtų apsaugoti geležinkeliai ir uostai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pabrėžė, kad D. Trumpo ir V. Putino pasiektame susitarime kalbama tik apie energetikos objektus, ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenė vykdo V. Putino nurodymą 30-čiai dienų sustabdyti tokias atakas.
„Rusijos kariškiai šiuo metu susilaiko nuo smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai pagal Rusijos ir Jungtinių Valstijų pasiektą susitarimą“, – sakė D. Peskovas žurnalistams.
„Vieni sėdės viename kambary, kiti – šalia esančiame“: amerikiečiai papasakojo, kaip vyks derybos
JAV organizuos netiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas Saudo Arabijoje, kad geriau suprastų kiekvienos pusės sąlygas, sakė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas televizijai ABC.
„Viena grupė bus viename kambaryje, kita grupė – kitame kambaryje. Jie sėdės, kalbėsis, (amerikiečiai) vaikščios pirmyn ir atgal. Tai bus tarsi diplomatija viešbutyje – taip bus dirbama. Tada sužinosime, kokios yra jų pozicijos“, – teigė K.Kelloggas.
Pasak Kelloggo, iš JAV pusės susitikimuose dalyvaus JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Waltzo, valstybės sekretorius Marco Rubio ir JAV politikos planavimo direktoriaus Michaelo Antono komandos.
M. Kelloggas taip pat pripažino, kad po paliaubų JAV pozicija dėl Ukrainos okupuotų teritorijų gali būti tokia pati, kaip ir pozicija dėl Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos ir prievartinės aneksijos.
Anksčiau Vašingtonas ir Maskva patvirtino, kad abiejų šalių delegacijos po kelių dienų susitiks Džidoje (Baltieji rūmai nurodė kovo 23 d., o Kremlius – kovo 24 d.). Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Juodosios jūros grūdų sandorio atnaujinimo tema bus aptarta techninių grupių lygiu, taip pat kiti Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo „niuansai“ ir „aspektai“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Vašingtono ir Kyjivo delegacijos „artimiausiomis dienomis“ susitiks Saudo Arabijoje. Susitikime, pasak jo, planuojama „išspręsti techninius klausimus, susijusius su dalinių paliaubų įgyvendinimu ir išplėtimu“.
JAV Valstybės departamentas: Ukraina ir Rusija yra „vos per plauką“ nuo paliaubų
JAV Valstybės departamento manymu, Ukraina ir Rusija yra „vos per plauką nuo visuotinių paliaubų“ trejus metus trunkančiame kare, ketvirtadienį pranešė departamento atstovė spaudai Tammy Bruce.
„Esame vos per plauką nuo visuotinių paliaubų, o tada galėsime pradėti kalbėti apie taiką, truksiančią ne vieną savaitę ar pusę metų, bet tvarią taiką, dėl kurios galės būti tikri ir Ukrainos bei Rusijos, ir pasaulio gyventojai – taiką, kurią pasiekti padėjo Amerika ir būtent tai mes darome kiekvieną dieną“, – duodama interviu televizijos laidai „NewsNation Now“ kalbėjo T. Bruce.
Vokietijos muitinė konfiskavo Rusijos šešėlinio laivyno laivą su brangiu kroviniu
Vokietijos muitinė konfiskavo Rusijos šešėliniam laivynui priklausantį sugedusį tanklaivį „Eventin“, kuris nuo sausio yra išmetęs inkarą prie Riugeno salos. Apie tai pranešė leidinys „Der Spiegel“. Laivas ir jo krovinys – apie 100 000 tonų naftos, kurios vertė daugiau kaip 40 mln. eurų, esą taps Vokietijos nuosavybe. Vokiečių institucijos dabar svarsto, kaip išpumpuoti naftą ir ką daryti su tanklaiviu.
Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos žemės vyriausybė baiminasi neigiamų padarinių aplinkai ir turizmui ir, anot žurnalo, nori, kad laivas kuo greičiau būtų pašalintas. Už muitinės reikalus atsakinga Finansų ministerija dėl „vykstančių muitinės priemonių ir dabartinės saugumo situacijos“ nenorėjo komentuoti pranešimo.
Vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną sudaro laivai, kuriuos Maskva naudoja, kad apeitų Vakarų rusiškos naftos eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainų lubas. Šie dažnais atvejais pasenę ir prastos eksploatacinės būklės laivai dar neretai neturi ir draudimo. „Eventin“ yra vienas iš daugiau kaip 150 laivų, kuriems taikomos sankcijos. Jam sugedus ir nepajėgus manevruoti, Vokietijos tarnybos nutempė jį netoli Zasnico miesto Riugeno regione, kur jis yra iki šiol.
Pagrindinis laivo variklis jau veikia, ir kapitonas paprašė leidimo išplaukti, tačiau vokiečių institucijos nesutiko. ES duomenimis, į sankcijų sąrašą įtraukti laivai negali įplaukti į ES uostus, jie taip pat ES negali naudotis daugeliu paslaugų, pavyzdžiui, draudimu. Tai liečia ir techninę pagalbą laivams. Ką tai konkrečiai reiškia tanklaiviui „Eventin“, kol kas nežinoma.
Zelenskis po naktinės rusų dronų atakos ragina spausti Maskvą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį, po naktinės rusų dronų atakos prieš Ukrainos miestus, paragino daryti bendrą spaudimą Maskvai.
Rusai praėjusią naktį į Ukrainą paleido 214 dronų ir kelias valdomąsias bombas. Ukrainiečių oro pajėgos pranešė, kad 114 dronų buvo numušti, o dar 81 nepasiekė taikinių.
„Tik bendras spaudimas Rusijai, drauge su griežtesnėmis sankcijomis ir didesne gynybos parama mūsų šaliai, sudaro sąlygas užbaigti tokį terorą ir Rusijos (vykdomą) karo tęsimą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė V. Zelenskis.
Kremlius: Putino įsakymas nesmogti energetikos objektams Ukrainoje tebegalioja
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas sustabdyti smūgius energetikos objektams Ukrainoje vis dar galioja, nors Kyjivas kelis kartus kaltino Maskvą pažeidus paliaubas.
„Vyriausiojo vado įsakymas galioja, Rusijos ginkluotosios pajėgos susilaiko nuo smūgių energetikos objektams“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl dujų objekto Rusijos pasienyje padegimo
Naktį buvo padegtas netoli sienos su Ukraina esantis Rusijos energetikos objektas, per kurį anksčiau būdavo pumpuojamos dujos į Europą.
Dėl šios įtariamos atakos, surengtos didėjant spaudimui laikinai sustabdyti išpuolius prieš energetikos objektus, Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą.
Tiek Kyjivas, tiek Maskva iš esmės sutiko 30-čiai dienų sustabdyti kovas.
Sudžos dujų apskaitos įrenginys yra teritorijoje, kurią per rugpjūtį pradėtą netikėtą puolimą Rusijos vakarinėje Kursko srityje užėmė Ukrainos pajėgos.
Maskvos kariai jau atkovojo beveik visą ukrainiečių užimtą teritoriją, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino Kursko srityje vis dar kovojančius Ukrainos karius pasiduoti.
Rusijos valstybinė žiniasklaida ir kelios socialinių tinklų paskyros, susijusios su saugumo tarnybomis, naktį paskelbė liepsnojančios apskaitos stoties vaizdus ir apkaltino Ukrainą.
Keli Rusijos kariniai tinklaraštininkai pranešė, kad objektas buvo sunaikintas.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti padarytos žalos masto.
Ukrainos generalinis štabas pareiškė, jog teiginiai, kad ji yra atsakinga už ataką, nepagrįsti, ir pridūrė, kad tai Rusija apšaudė objektą iš artilerijos pabūklų.
Socialiniuose tinkluose pasirodė kol kas nepatvirtinti vaizdo įrašai, kuriuose matomas didelis gaisras minimoje vietovėje.
Rusijos socialinių tinklų pranešimuose teigiama, kad liepsnos buvo matomos už dešimčių kilometrų.
Rusų pareigūnai incidento kol kas nekomentavo.
Rusijos ir Ukrainos atstovai pirmadienį Saudo Arabijoje atskirai surengs derybas su Jungtinių Valstijų pareigūnais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs, kad gali užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą.
Maskva oficialiai apkaltino Ukrainą pažeidus paliaubų susitarimą
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Ukraina pažeidė susitarimus nutraukti smūgius energetikos objektams. Tiesa, kaltinimų priežastimi buvo nurodytas smūgis, kuris įvyko prieš Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo pokalbį, per kurį Kyjivas prisijungė prie susitarimo. Apkaltinusi Kyjivą pažeidus susitarimą, Rusija pati toliau tęsė smūgius Ukrainai, kurie daro poveikį šalies energetikos sistemai.
„Manome, kad šias paliaubas, kurias pasiūlė JAV prezidentas, Kyjivo režimas jau pažeidė. Kaip JAV pusė toliau valdys šią pamišusią teroristinę padugnę, <...> štai didelis klausimas“, – sakė Zacharova Rusijos Pirmojo kanalo laidoje.
M. Zacharova šias pastabas išsakė laidoje „Didysis žaidimas“, kuri buvo rodoma Maskvoje ketvirtadienį 23.00 val. Prieš tai Rusijos pareigūnai ne taip vienareikšmiškai aiškino Kyjivo veiksmus po to, kai, kaip pranešė Kremlius, Vladimiras Putinas įsakė sustabdyti smūgius Ukrainos elektros tinklams. Trečiadienio rytą prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kalbėjo apie Ukrainos abipusiškumo stoką ir Kyjivo „sutarčių laikymosi deficitą“.
M. Zacharovos pareiškime minimas trečiadienio vakarą – prieš V. Zelenskiui aptariant susitarimą su D. Trumpu – įvykdytas smūgis naftos saugyklai Kavkazskajos kaime Krasnodaro krašte. „Agentstvo“ pažymi, kad M. Zacharova savo vertinimą pateikė ne iš karto, o tik po to, kai tapo aišku, kaip pasikeitė Ukrainos smūgių vykdymo strategija.
Kyjivas daugiausia dėmesio skyrė smūgiams kariniams objektams, esantiems toliau nuo fronto. Dieną prieš tai Ukrainos pajėgos smogė kariniam aerodromui Engelso mieste Saratovo srityje.Ataka tikriausiai padarė didelės žalos, galėjo nukentėti vėliau detonavę amunicijos sandėliai. Penktadienį Ukraina tęsė naują taktiką ir smogė Kalačevskio rajonui Volgogrado srityje, kur yra Marinovkos karinis aerodromas.
Šių smūgių oficialūs atstovai Maskvoje nekomentavo. Per Pirmąjį kanalą M. Zacharova visiškai neužsiminė apie smūgį Engelso aerodromui, nors per šį reidą nukentėjo ir civilinė infrastruktūra. Ketvirtadienio vakare paskutinėje „Rossija 1“ naujienų laidoje apie šį smūgį beveik nieko nebuvo paminėta.
Iš M. Zacharovos interviu aiškiai matyti, ko Maskva norėtų – kad Vašingtonas darytų spaudimą Kyjivui. Anksčiau pati M. Zacharova yra aiškinusi, kad Rusijoje oficialiai ir kompetentingai komentuoti užsienio politikos klausimus, atstovauti šalį, gali tik trys žmonės: V. Putinas, URM vadovas S. Lavrovas ir URM atstovė M. Zacharova.
Kaltindama Ukrainą pažeidus paliaubas, Rusija toliau rengia smūgius, kurie daro poveikį energetikos sektoriui. Visų pirma Rusijos kariškiai ketvirtadienio vakarą smogė Odesai ir miesto uosto infrastruktūrai, dėl to kai kuriose miesto dalyse vietomis avariniu būdu nutrūko elektros energijos tiekimas.
Rusija apšaudė vienintelį likusį dujotiekį į Europą – Sudžos dujų matavimo stotį, kad apkaltintų Ukrainą – Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.
Generalinis štabas pabrėžė, kad Rusija bando diskredituoti Ukrainos kariuomenę, kaltindama ją apšaudžius Sudžos dujų matavimo stotį, tačiau tokie kaltinimai yra nepagrįsti. Stotį rusai jau kelis kartus apšaudė ir prieš tai, skelbiama pranešime.
Pakartotinis sprogimas, gyventojai raginami likti namuose: Rusijoje trečia para liepsnoja naftos eksporto saugykla
Krasnodaro krašte esančioje naftos saugykloje, kuri užsidegė po Ukrainos bepiločio lėktuvo atakos kovo 19-ąją, įvyko pakartotinis sprogimas, po kurio gaisro plotas išsiplėtė iki 10 tūkst. kv. metrų. Aplinkiniai gyventojai dėl išplitusio gaisro raginami neiti į lauką ir likti namuose.
Macronas: kovo 27-ąją vyks kitas „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas dėl Ukrainos
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainą remiančios koalicijos lyderiai kitą savaitę vėl susitiks Paryžiuje, siekdami užbaigti planus, kaip užtikrinti galimas paliaubas kare su Rusija.
„Kitą ketvirtadienį Paryžiuje surengsime dar vieną norinčiųjų koalicijos susitikimą, kuriame dalyvaus prezidentas (Volodymyras) Zelenskis“, – po Briuselyje vykusio Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo žurnalistams sakė E. Macronas.
„Baigsime darbą dėl trumpalaikės paramos Ukrainos kariuomenei, tvaraus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų modelio, kuris užkirstų kelią Rusijos invazijai, ir saugumo garantijų, kurias gali suteikti Europos kariuomenės, gynimo“, – teigė jis.
„Visas procesas bus baigtas per kelias ateinančias dienas“, – pridūrė jis.
E. Macronas kartu su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu vadovauja pastangoms suformuoti koaliciją Ukrainai paremti, JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusį mėnesį pradėjus tiesiogines derybas su Rusija, kad būtų nutrauktas trejus metus trunkantis karas.
„Kartu su britais daug dirbome ieškodami būdų, kaip paremti paliaubas, – tvirtino E. Macronas. – Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad bet kokios paliaubos būtų patikimos, kai jos bus pasiektos.“
„Tai bus proga aptarti ir patikslinti“, – pridūrė Prancūzijos vadovas.
K. Starmeris ketvirtadienį surengė maždaug 30-ies aukšto rango karinių vadų susitikimą iš vadinamosios norinčiųjų koalicijos ir po jų sakė, kad šiose derybose daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kad „politinis ketinimas“ dėl saugumo garantijų Ukrainai taptų „realybe“.
Britų lyderis pridūrė, kad šios saugumo garantijos yra „susijusios su tuo, kas gali nutikti jūroje, ore ar sienų apsaugos srityje, ir šie planai įgyvendinami“.
Išlieka klausimų, ką ši grupė galėtų padaryti po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo nutraukti Vakarų karinę pagalbą Ukrainai, nurodydamas, kad tai yra sąlyga bet kokiai kovų baigčiai.
Tiek K. Starmeris, tiek E. Macronas sako, kad yra pasiruošę Ukrainoje dislokuoti karius.
Tačiau Rusija yra ne kartą yra sakiusi, jog nesutiks su NATO karių buvimu Ukrainos teritorijoje, o Vašingtonas nepateikė jokių užuominų, kad būtų pasirengęs suteikti saugumo garantiją dislokuojant sausumos karius.
Costa: ES neblokuos pagalbos Ukrainai vien dėl to, kad Vengrija turi savo nuomonę šiuo klausimu
Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės su savo istorija, tradicijomis ir kultūra, ir šią įvairovę būtina gerbti, tačiau tai nereiškia, kad ES sprendimai dėl Ukrainos turėtų būti blokuojami vien todėl, kad Vengrijos nuomonė šiuo klausimu skiriasi nuo likusių 26 šalių įsitikinimų.
Taip pasibaigus ketvirtadienį Briuselyje vykusiam Europos Tarybos posėdžiui surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ET pirmininkas António Costa.
„Kaip žinote, kalbant apie pagalbą Ukrainai siekiant taikos, Vengrijos ir likusių 26 šalių nuomonės skiriasi. Skirtumus turime gerbti, tačiau mūsų sprendimai negali būti blokuojami vien todėl, kad Vengrija mano kitaip nei visos kitos šalys. Turime dirbti toliau ir būtent tai mes ir darome“, – pabrėžė Europos Tarybos pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungą sudarančių šalių įvairovė nėra kažkas neįprasto. Tuo pat metu didelę vertę turi tai, kad, nepaisydamos visų savo skirtumų, ES valstybės narės galiausiai sugeba priimti vieningus sprendimus.
ES egzistavimo pradžioje tokius sprendimus priimdavo vos šešios šalys, o dabar jų yra net 27, o sulig kiekviena nauja ES plėtros banga kyla ir naujų iššūkių. Tačiau būtent taip ir veikia ši struktūra, o ES gebėjimas dirbti tokios įvairovės sąlygomis yra itin vertingas, paaiškino A. Costa.
„Europos Taryboje dirbu jau keletą metų, esu susidūręs su daugybe situacijų, kai mūsų sprendimai būdavo blokuojami, tačiau visuomet rasdavome būdą įveikti sunkumus, – kalbėjo A. Costa. – Kartais vienos ar dviejų šalių nuomonės skiriasi, bet būna kur kas sunkiau, kai nuomonės skiriasi santykiu 14 prieš 13. Jei 26 šalių nuomonė yra vienokia, o vienos – kitokia, tai būtina gerbti. Taip būna retai, bet tokių atvejų vis dar pasitaiko.“
Ketvirtadienį Europos Taryba Briuselyje aptarė Europos ekonomikos konkurencingumą. Susitikimo metu Europos lyderiai taip pat surengė virtualų susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei tęsė kovo 6 d. įvykusio neeilinio Europos Tarybos posėdžio metu pradėtą diskusiją apie tai, kaip galima toliau didinti pagalbą Ukrainai.
Rusija surengė masinę dronų ataką prieš Odesą, yra sužeistųjų
Rusijos pajėgos ketvirtadienio vakarą surengė masinę dronų ataką prieš Pietų Ukrainos Odesos uostamiestį. Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis tinkle „Telegram“ pranešė, kad nukentėjo trys žmonės. Apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis namas ir prekybos centras. Trijose miesto dalyse nutrūko elektros tiekimas. Keliose vietose kilo gaisrai.
Visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ pranešė apie daugiau kaip 18 sprogimų mieste po 22.00 val.
Dronais smogta ir pietryčiuose esančiam pramoniniam miestui Zaporižei. Institucijų duomenimis, čia sužeisti mažiausiai du žmonės. Apgadinti keturi gyvenamieji namai.
Sprogimas vieninteliame Rusijos dujotiekyje į Europą: „Šviesu, kaip dieną“
Kursko srityje buvo atakuota Sudžos dujotiekio atkarpa, per kurią į Europą buvo eksportuojamos dujos tranzitu per Ukrainą. Tranzitinė atkarpa per Sudžą buvo likusi vienintele dujų tiekimo atšaka, kuria šis resursas pasiekdavo ES šalis iš Rusijos.
Rusų šaltiniai skelbia, kad dujų matavimo stotis „Sudža“ buvo atakuota Ukrainos pajėgų, tačiau Ukraina šios informacijos kol kas nepatvirtino. Anksčiau šią savaitę JAV ir Rusijos derybininkai sutarė dėl to, kad nebus atakuojami Ukrainos ir Rusijos energetikos objektai, o V. Zelenskis skelbė apie „neliečiamų energetikos objektų sąrašo“ sudarymą.
Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kad liepsna pakilusi į dangų kelias dešimtis metrų, po sprogimo kilo didelis gaisras.
Oficialiai šios informacijos Rusijos valdžios atstovai dar nekomentavo. Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad tai yra Rusijos provokacija, siekiant diskredituoti ukrainiečius.
Gaisro liepsnas galima pamatyti už kelių dešimčių kilometrų – Kurske ir net netoli Sumų, rašoma „The Moscow Times“.
UNIAN cituojami rusų informaciniai šaltiniai skelbia, kad apylinkėse naktį buvo „šviesu, kaip dieną“.
2024 m. spalio mėn. buvo pranešta, kad „Gazprom“ Europai tranzitu per Ukrainą tiekia 42,4 mln. kubinių metrų dujų per parą į dujų matavimo stotį „Sudža“ Kursko srityje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpas: „šiuo metu“ vyksta derybos dėl žemės pasidalijimo tarp Ukrainos ir Rusijos
Prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį kalbėdamas iš Ovaliojo kabineto, pareiškė manantis, kad visiškos paliaubos, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, greičiausiai bus sudarytos „labai greitai“, rašo CNN.
„Mes labai greitai visiškai nutrauksime ugnį Rusijos ir Ukrainos kare“, – sakė D. Trumpas.
Prezidentas sakė, kad „šiuo metu, kai mes kalbamės“, vyksta derybos dėl žemės pasidalijimo tarp abiejų šalių.
„Turėsime sutartį, dėl sutarties deramasi“, – sakė D. Trumpas. „Sutartis dėl žemių pasidalijimo ir t. t., ir t. t., ir t. t., dėl jos deramasi, kol mes kalbamės“.
D. Trumpas, kuris neseniai telefonu atskirai kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu dėl dalinių paliaubų įgyvendinimo, sakė atkakliai sieksiąs karo pabaigos, kad būtų sustabdytos žudynės ir JAV sutaupytų karinei pagalbai Ukrainai išleidžiamus pinigus.