22:46 | Apklausa: daugiau kaip 80 proc. ukrainiečių tiki savo šalies pergale prieš Rusiją
Nepaisant daugėjančių nesėkmių fronte, per 80 proc. ukrainiečių ir toliau yra įsitikinę savo šalies pergale prieš Rusiją. 59,5 proc. apklaustųjų visiškai tiki pergale kare, trečiadienį Kyjive pranešė tyrimą atlikęs Razumkovo centras. Dar 23,4 proc. į atitinkamą klausimą atsakė „greičiau taip“.
„Ne“ arba „greičiau ne“, kartu paėmus, atsakė tik 11 proc. žmonių. Likę atsakymo nepateikė.
Tačiau kad Ukraina pasieks pergalę jau šiais metais, įsitikinę tik 21,9 proc. apklausos dalyvių. Dar 34,5 proc. Rusijos pralaimėjimo tiksi per vienerius–dvejus metus. Likę mano, kad karas tęsis ilgiau.
Tarp tų, kurie įsitikinę Ukrainos pergale, 45,5 sieja ją su visišku Rusijos okupantų išvijimu iš Ukrainos valstybės teritorijos, įskaitant Krymą. Dar 23,1 proc. pergalė reikštų rusų kariuomenės sunaikinimą, po kurio Rusijoje kiltų sukilimas ir ši žlugtų.
Tačiau ketvirtadalis Ukrainos pergale laikytų ir karo pabaigą visiškai rusų daliniams nepasitraukus iš šalies.
22:15 | NATO pajėgų Europoje vadas įspėja, kad Rusija turi planų ne tik Ukrainoje
Rusijos, kuri tęsia puolimą Ukrainoje ir siekia Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos paramos, veiksmai rodo, kad Kremlius neketina apriboti savo agresijos ir turi ilgalaikių planų ne tik Ukrainoje, sako NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas amerikiečių generolas Christopheris Cavoli.
„Mes išgyvename, švelniai tariant, sunkius laikus Europos kariniame teatre“, – Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitete kalbėjo Ch. Cavoli.
Jis pabrėžė, kad žiaurus ir neišprovokuotas Rusijos karas niokoja Ukrainą ir kad Rusijos kariai griauna ir žudo taip, kaip Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Rusija kreipiasi į Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją, kad paremtų kampaniją prieš Ukrainą. Šios šalys kuria tarpusavyje susijusias strategines partnerystes, siekdamos mesti iššūkį esamai tvarkai“, – sakė generolas.
21:02 | Vokietija pritarė priemonių paketui, kuriuo siekiama padėti įmonėms atstatyti Ukrainą
Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį pasirašė priemonių paketą, kuriuo siekiama paremti įmones, dalyvaujančias atstatant Ukrainą, įskaitant dotacijas ir palankias palūkanų normas.
„Ukrainai reikia ne tik ginklų, kad išgyventų šį karą. Taip pat svarbu, kad ekonomika ir toliau funkcionuotų ir kad šalis galėtų finansuoti atstatymą“, – sakė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze.
Į 15 punktų planą įtrauktos dotacijos ir paskolos Ukrainos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat investicijų garantijos Vokietijos bendrovėms, teigiama Plėtros ir Ekonomikos ministerijų pranešime.
Taip pat planuojama sukurti nacionalinį viešąjį skolintoją, panašų į Vokietijos plėtros banką KfW.
„Jau deramės su Ukrainos vyriausybe dėl tokios finansavimo institucijos“, – sakė S. Schulze.
Naujasis skolintojas bus sukurtas iš Ukrainos verslo plėtros fondo, prie kurio įkūrimo 1999 metais prisidėjo KfW, siekdamas teikti mažų palūkanų paskolas Ukrainos MVĮ.
20:05 | Okupantai Mariupolyje planuoja gegužę surengti „mobilizaciją“
Okupacinė „valdžia“ Mariupolyje ketina gegužę surengti „mobilizaciją“ ir pavasario „šaukimą“ į kariuomenę, platformoje „Telegram“ pranešė Mariupolio miesto taryba.
„Gegužę okupuotame Mariupolyje gali prasidėti mobilizacija. Vadinamasis Mariupolio miesto ir rajono karinis komisariatas išleido potvarkį, pagal kurį okupantų administracija privalo iki balandžio 15 d. mobilizacijos tikslais pateikti visų miesto įmonių duomenis“, – rašoma pranešime.
Be to, laikinai okupuotose teritorijose pradedamas pavasarinis „šaukimas“ į kariuomenę, kuriame dalyvauja visi 1994–2006 metų gimimo vyrai.
Pranešama, kad per pastaruosius tris mėnesius okupantai rusai iš laikinai okupuoto Mariupolio išgabeno 50 000 tonų krovinių.
19:51 | Gubernatorius: per Ukrainos drono ataką Rusijos pasienio regione žuvo trys žmonės
Per Ukrainos drono ataką trečiadienį Rusijos pasienio regione žuvo trys žmonės, įskaitant du vaikus, pranešė Kursko srities gubernatorius.
Ukrainos dronas paleido raketą į civilinį automobilį Korenevskio rajono kaime, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Romanas Starovoitas.
„Deja, žuvo trys tuo metu automobilyje buvę žmonės, įskaitant du vaikus“, – pridūrė jis.
18:09 | Stoltenbergas: Ukraina negali laukti oro gynybos sistemų, pagalbos reikia dabar
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina „tiesiog negali laukti“ daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkes paspartinti jų tiekimą, kad būtų atremtos Rusijos atakos.
„Vėluojant pristatyti oro gynybos priemones, Rusijos raketos galės pataikyti į daugiau taikinių, o vėluojant pristatyti šaudmenis, Rusija galės spausti palei fronto liniją“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Ukraina tiesiog negali laukti. Jai reikia oro gynybos, šaudmenų ir pagalbos dabar“, – pabrėžė jis.
17:50 | Kryme sudužo Rusijos karinis sraigtasparnis Mi-24
Trečiadienio rytą Rusijos karinis sraigtasparnis Mi-24 sudužo virš Juodosios jūros netoli vakarinės Krymo pakrantės, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Pasak pranešimo, nelaimė sukėlė techninis gedimas.
Įvykio vietoje dirba paieškos ir gelbėjimo tarnybos. Pilotų likimas neaiškus, tačiau nepatvirtintais duomenimis, įgula žuvo.
Tuo pat metu kai kurie promaskvietiški tinklaraštininkai skleidžia versiją, kad Mi-24 netyčia numušė Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema.
Pažymėtina, kad tai antras Rusijos karinis sraigtasparnis per parą, kurio Kryme neteko okupantai.
17:06 | Ukraina žengia link nuteistųjų mobilizacijos
Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmuoju svarstymu priėmė įstatymo projektą, kuriuo leidžiama mobilizuoti kalinius, nuteistus už nesunkius nusikaltimus.
Per pirmąjį svarstymą 281 deputatas balsavo už įstatymo projekto priėmimą.
Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)Įstatymo projekte numatomas savanoriškas nuteistųjų dalyvavimas karo veiksmuose.
Siūlyme neminimi asmenys, nuteisti už sunkius ir smurtinius nusikaltimus, pavyzdžiui, dėl nužudymo, seksualinio smurto ar nusikaltimų nacionaliniam saugumui.
Su korupcija ir sunkiais nusikaltimais siejami pavojai iš įstatymo projekto turėtų būti pašalinti iki antrojo svarstymo.
16:48 | Per Rusijos antskrydį Charkivo srityje žuvo 3 žmonės, dar 3 sužeisti
Per Rusijos antskrydį Lypciuose, Mažojoje Danylivkoje ir Vovčanske žuvo mažiausiai trys civiliai ir dar trys buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Oro pavojaus signalas pasigirdo apie 13 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, o Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie Rusijos vykdomą Charkivo srities puolimą valdomomis aviacinėmis bombomis.
Gubernatorius teigė, kad dėl išpuolių prieš Lypcius ir Mažąją Danylivką užsidegė vietos parduotuvė ir vaistinė. Žmonės galėjo būti įstrigę po griuvėsiais, pranešė O. Synjehubovas.
Apie 14 val. 45 min. O. Synjehubovas paskelbė, kad Lypciuose žuvo 14-metė ir dar mažiausiai du žmonės buvo sužeisti. Sužeisti 33-ejų vaistinės darbuotoja ir 16-metis.
Vėliau Lypciuose aukų skaičius išaugo iki trijų, mirus dviem 43 ir 59 metų moterims, pranešė vietos pareigūnai.
Pranešama, kad Rusija taip pat paleido dvi valdomas aviacines bombas į Vovčanską ir sužeidė 34-erių vyrą, kuris vėliau buvo paguldytas į ligoninę dėl skeveldrų padarytų sužalojimų.
Pasak gubernatoriaus, per išpuolį Vovčanske buvo sugriautas vietos sveikatos centras.
15:59 | Žiniasklaida: Vokietija ketina į Lietuvą atsiųsti 35 tankus „Leopard 2“ brigadai stiprinti
Vokietija ketina užsakyti papildomą tankų gamybą Lietuvoje dislokuotai Bundesvero brigadai, praneša „Bild“, remdamasi „Die Welt“.
Lietuvoje dislokuotai vokiečių brigadai planuojama užsakyti papildomai pagaminti 35 tankus „Leopard 2“ su naujausiu A8 ginkluotės variantu. Leidinio žiniomis, kol kas užsakyta tik 18.
Straipsnyje teigiama, kad Vokietijos gynybos ministerija apie šį ketinimą informavo Bundestago biudžeto komitetą, tačiau susilaikė nuo viešų komentarų, motyvuodama gynybos susitarimų konfidencialumu.
„Jei tankai brigadai Lietuvoje iš tiesų bus užsakyti dabar, tai bus teisingas sprendimas – nors ir pavėluotas laiko atžvilgiu“, – komentare leidiniui sakė biudžeto komiteto narys Ingo Gedehnsas.
14:52 | Dronų karas Ukrainoje pasiekė naują lygį: tai, kas atrodė kaip mokslinė fantastika, tapo realybe
„Le Monde“ Ukrainos naudojamus apsauginius jėgos laukus ir nematomus skydus vadina elektroninės kovos sistemomis, kurių naudojimas fronte gerokai išaugo kartu su platesniu dronų pasitelkimu.
„Ukrainos kariuomenei desperatiškai reikia daugiau kupolų, kad apsaugotų savo karius ir fronto įrangą. Keli specializuoti Ukrainos gamintojai ieško technologinių, pramoninių ir finansinių sprendimų, kaip patenkinti šį poreikį“, – pažymi „Le Monde“.
Žurnalistai pažymi, kad elektroninė karyba tapo ypač aktuali praėjusią vasarą, kai fronte padažnėjo dronų naudojimas. Jie nėra brangūs, pasižymi dideliu tikslumu ir gali smogti net už fronto linijos.
„Dėl to judėti 10 kilometrų juostoje palei kontaktinę liniją tapo itin pavojinga. FPV dronai veikia kartu su žvalgybiniais bepiločiais orlaiviais, kurie nuolat skraido užnugaryje. Dėl nuolatinio infraraudonųjų spindulių jutiklių buvimo mūšio laukas tapo beveik permatomas“, – rašo „Le Monde“.
Todėl, pasak žurnalistų, rotacija, evakuacija ir logistika fronte tapo kur kas sudėtingesniu procesu nei prieš metus, kuomet pagrindine jėga mūšio lauke buvo artilerija.
Leidinio apklausti ukrainiečių vadai pažymėjo, kad rusų bepiločiai lėktuvai yra pagrindinė jų patiriamų nuostolių jų gretose priežastis.
14:13 | Pareigūnas: Rusija šiuo metu neturi pakankamai pajėgų Baltarusijos teritorijoje, kad galėtų imtis veiksmų prieš Ukrainą
Situacija pasienyje su Baltarusija yra stabili, technikos ir personalo judėjimo nefiksuojama.
Tai trečiadienį per spaudos konferenciją Ukrainos žiniasklaidos centre pareiškė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
„Šiuo metu Rusija neturi pakankamai pajėgų Baltarusijos teritorijoje, kad galėtų imtis kokių nors veiksmų prieš Ukrainą šia kryptimi. Situacija kontroliuojama“, – sakė A. Demčenka.
13:46 | Nei technikos, nei tankų: Rusijos karo nuostoliai muša dugną
Remiantis naujais skaičiavimais, bendra Rusijos patirtų didelės įrangos nuostolių Ukrainoje kaina artėja prie 50 mlrd. eurų, o varginančio karo pabaigos nematyti. Tikėtina, kad artėja Rusijos naujas vasaros puolimuas. Tačiau ekspertų vertinimais, panašu, kad Rusija pilnu pajėgumu geba pulti tik vieną fronto linijos dalį.
13:27 | Zelenskis įspėja šimtus tūkstančių: Putinas – kaip žvėris, bus daug aukų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijai laimėjus karą prieš Ukrainą nukentėtų šimtai tūkstančių žmonių. Tai jis pareiškė interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“.
12:58 | Rusija naktį smogė Ukrainos energetikos objektams
Rusija naktį iš oro smogė dviem energetikos objektams pietų Ukrainoje, trečiadienį pranešė pareigūnai.
„Priešas atakavo energetikos objektus šalies pietuose“, – sakoma Ukrainos energetikos ministerijos pranešime.
Jame teigiama, kad taikiniu tapo pastotė Mykolajive, taip pat elektros energijos gamybos įrenginiai Odesos regione.
Dėl šio išpuolio buvo nutrauktos dvi elektros tiekimo linijos, todėl kai kuriems energijos vartotojams Mykolajivo ir Chersono regionuose laikinai nutrūko elektros tiekimas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija naktį į jos teritoriją paleido 17 dronų ir tris raketas.
12:04 | Rusai užėmė Pervomaiskę: mūšis dėl jos vyksta jau pusantrų metų
Rusijos pajėgos užėmė Pervomaiskės kaimą Donecko srityje. Mūšis dėl kaimo vyksta jau pusantrų metų, skelbia analitikai „Deep State“.
Rusai pasistūmėjo į pietus nuo Novokalynovės, į rytus nuo Umanės ir į pietus nuo Novomichailivkos. Aktyvūs karo veiksmai tęsiasi prie Vjimkos, Krasnohorivkos, Vodianės ir Robotynės.
„Jie užėmė vakarines Pervomaiskės apylinkes. Priešui pavyko pralaužti 59-osios pėstininkų brigados gynybą ir jis visiškai užėmė Pervomaiskę, mūšis dėl jos faktiškai prasidėjo 2022 m. rugpjūtį. Kaimas tapo vienu karščiausių šio karo taškų ir kainavo priešui didelę kainą“, – skelbia „Deep State“.
Prieš karą Pervomaiskėje gyveno daugiau kaip 2 000 žmonių.
11:30 | Rusų smūgis Kostiantynivkai: griuvėsiuose rasti moters ir vaiko kūnai
Donecko srities Kostiantynivkos mieste rusų aviacinės bombos smūgio vietoje gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė moters ir vaiko kūnus.
Tai trečiadienį feisbuke pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Antradienį Rusijos aviacija nusitaikė į dviejų aukštų gyvenamąjį namą Kostiantynivkoje ir jį iš dalies sugriovė. Gelbėtojai užgesino kilusį gaisrą ir surado 1964 metais gimusio vyro kūną.
Balandžio 10-osios rytą jie iš griuvėsių ištraukė 1981 metais gimusios moters ir 2011 metais gimusio berniuko kūnus.
10:53 | JAV įspėja Kiniją, kad ji bus atsakinga, jei Rusija pasieks laimėjimų Ukrainoje
Kinijai ir Rusijai pasižadėjus stiprinti bendradarbiavimą, JAV antradienį perspėjo Pekiną, kad laikys jį atsakingu, jei Maskva pasieks laimėjimų Ukrainoje.
JAV prezidento Joe Bideno administracijos aukščiausio rango pareigūnas Azijos reikalams Kurtas Campbellas sakė, kad Vašingtono įsipareigojimas užtikrinti taiką ir stabilumą Europoje yra „istoriškai svarbiausia mūsų misija“.
Maskvai tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą ir JAV Kongresui vis dar blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) karinės pagalbos paketo patvirtinimą, K. Campbellas įspėjo, kad Rusijos teritoriniai laimėjimai gali „pakeisti jėgų pusiausvyrą Europoje taip, kad, atvirai kalbant, tai būtų nepriimtina“.
„Mes tiesiogiai pasakėme Kinijai, kad jei tai tęsis, tai turės įtakos JAV ir Kinijos santykiams. Mes nesėdėsime sudėję rankų ir nesakysime, kad viskas gerai“, – nurodė jis.
„Mes matysime, kad tai ne tik unikali Rusijos veikla, bet ir bendra veikla, kurią remia Kinija ir Šiaurės Korėja. Tai prieštarauja mūsų interesams“, – sakė K. Campbellas.
10:28 | Praėjusią parą Donecko srityje per rusų apšaudymą vienas žmogus žuvo ir devyni buvo sužeisti
Donecko srityje per rusų apšaudymą balandžio 9 d. žuvo vienas civilis, dar devyni žmonės buvo sužeisti.
Tai trečiadienį feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Balandžio 9 d. rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją – Kostiantynivkoje. Dar devyni žmonės srityje per parą buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.
09:44 | Kryme sunaikintas rusų priešlaivinis sraigtasparnis Ka-27
Rusijos okupuotoje Krymo teritorijoje buvo sunaikintas rusų karinis sraigtasparnis Ka-27, skelbia Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas.
09:20 | Pentagonas sukritikavo Ukrainos smūgius Rusijos naftos objektams
„Bloomberg“ skelbia, kad JAV Senato gynybos komiteto posėdyje Pentagono vadovas Lloydas Austinas sukritikavo Ukrainos smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kaip galinčius turėti įtakos pasaulio energijos rinkoms.
„Šie smūgiai gali turėti pasekmių pasaulinei energetikos situacijai. Ukrainai būtų naudingiau atakuoti taktinius ir operatyvinius taikinius, kurie gali tiesiogiai paveikti dabartinę kovą“, – kalbėjo L. Austinas.
Susitikime Ll. Austinas taip pat pakartojo raginimą Kongresui patvirtinti papildomą karinę pagalbą Ukrainai.
##UArticlesInsert_News_getGallery_95069#
09:00 | Ukraina skelbia sunaikinusi 14 rusų paleistų dronų ir dvi raketas
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad nuo praėjusio vakaro sunaikino 14 rusų paleistų dronų ir dvi raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido 17 atakos dronų „Shahed“, dvi sparnuotąsias raketas „Iskander-K“ ir vieną balistinę raketą „Iskander-M“.
Iš viso pavyko sunaikinti 14 dronų Mykolajivo ir Odesos srityse.
Be to, antradienio vakarą sunaikintos dvi į Odesą paleistos valdomos aviacinės raketos Ch-59.
08:06 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikinę dar 830 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 450 080 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 132 tankų (+22), 13 667 šarvuotųjų kovos mašinų (+47), 11 404 artilerijos sistemų (+18), 1 040 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 753 oro gynybos priemonių (+0), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 070 dronų (+37), 2 067 sparnuotųjų raketų (+2), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 248 automobilių (+67), 1 876 specialiosios technikos vienetų (+8).
07:31 | NATO įsteigs vadavietę vos 100 km nuo Rusijos sienos
NATO ketina įkurti Aljanso sausumos pajėgų vadavietę Suomijoje. Taip bus išplėsta Jungtinių pajėgų vadavietės veikla.
Tai pareiškė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, kurį cituoja Suomijos leidinys „Iltalehti“. Pasak pareigūno, naujo vadavietės centro sukūrimas leis visoms šiaurės šalims gauti narystės Aljanse privalumus.
07:00 | V. Zelenskis po rusų antpuolių lankėsi Charkive
Po to, kai rusai Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivo regionui sudavė seriją triuškinančių smūgių, prezidentas Volodymiras Zelenskis aplankė šią sritį, kad įvertintų padėtį.
„Sudaromos visos sąlygos sumažinti elektros stygių“, – vaizdo pranešime antradienį kalbėjo V. Zelenskis. Elektros tiekimo sutrikimų turėtų būti mažiau, sakė jis, pridurdamas, jog tinkluose vyksta antpuolių padarinių likvidavimo darbai.
Prezidentas apkaltino Rusiją raketomis apšaudant ir bombarduojant Kyjivą ir aplinkines teritorijas, kad priverstų žmones palikti daugiau nei vieną milijoną gyventojų turintį miestą ir regioną.
„Viskas, prie ko prisiliečia [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas, virsta griuvėsiais“, – sakė V. Zelenskis. Tačiau Kyjivas darys viską, kas yra jo jėgose, kad geriau apsaugotų šį miestą nuo rusų antpuolių, pridūrė jis. „Mes turime sprendimą, kaip sustiprinti oro gynybą šiame rajone.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!