23:53 | Gynybos žvalgyba: karo veiksmuose prieš Ukrainą dalyvauja beveik 580 tūkst. rusų karių
Rusų sausumos pajėgų kontingentą, dalyvaujantį karo veiksmuose prieš Ukrainą, sudaro bemaž 580 000 karių.
Apie tai ekspertų diskusijos „Rusijos Federacijos genocidas Ukrainoje: nuo holodomoro iki Rusijos–Ukrainos karo“ pertraukos metu kalbėdamas su žurnalistais pranešė Ukrainos gynybos ministerijos centrinės žvalgybos valdybos (HUR) vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis.
„Karo veiksmuose dalyvaujantį sausumos kontingentą sudaro maždaug 580 000 (karių). Šį skaičių sudaro ir Kursko regione dislokuoti kariai“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad laikinai okupuotoje teritorijoje dislokuota 35 000 rusu gvardiečių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija mūšio lauke prarado iš viso apie 728 300 karių – 1 050 iš jų buvo nukauta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
23:45 | Centrinis bankas: rublio kursas dolerio atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio nuo 2022 m. kovo
Kitą dieną po to, kai Maskva paleido į Ukrainą ultragarsinę raketą, o Vašingtonas įvedė sankcijų vienam iš didžiųjų Rusijos bankų, rublio vertė JAV dolerio atžvilgiu penktadienį pasiekė žemiausią lygį nuo 2022 m. kovo mėnesio.
Centrinio banko svetainėje skelbiamais duomenimis, oficialus centrinio banko nustatytas rublio ir JAV dolerio keitimo kursas nukrito iki žemiausio lygio nuo 2022 m. kovo 24 d. ir sudarė 102,58 rublio už vieną dolerį.
23:33 | Ukraina vis dar kontroliuoja 800 kv. km Rusijos Kursko srityje, teigia Kyjivo šaltinis
Ukrainos kariuomenė kontroliuoja 800 kv. kilometrų Rusijos pasienio Kursko srities, AFP sakė šaltinis Kyjivo pajėgose. Anksčiau buvo teigiama, kad šis skaičius siekia beveik 1 400 kv. kilometrų.
„Didžiausia teritorija, kurią buvome užėmę Kursko srityje, buvo 1376 kvadratiniai kilometrai. Dabar tai yra apie 800 kvadratinių kilometrų“, – sakė šaltinis, pridurdamas, kad Ukraina liks šiame regione, kuriame vasarą pradėjo netikėtą puolimą, „tiek, kiek bus tikslinga“.
23:10 | Ukrainiečių URM: susitikime su NATO Ukraina tikisi konkrečių veiksmų prieš Rusiją
Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį pareiškė, kad kitą savaitę vyksiančiame susitikime su NATO atstovais, sušauktame dėl naujos hipergarsinės raketos, kurią rusai paleido į Ukrainą, jo šalis tikėsis konkrečių veiksmų prieš Rusiją.
„Tai rimtas karo išplėtimas, rimtas Rusijos agresijos eskalavimas“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė A. Sybiha
„Kitą savaitę vyks NATO ir Ukrainos susitikimas ir jame tikimės konkrečių ir reikšmingų rezultatų“, – pridūrė jis.
23:00 | Ukraina teigia, kad Rusija pasistūmėja „200-300 metrų“ per dieną link Kurachovės
Rusijos pajėgos kasdien pasistūmėja apie 200-300 metrų link Kurachovės miesto rytiniame Donecko regione, penktadienį AFP sakė šaltinis Kyjivo kariuomenėje.
„Priešas ten žengia į priekį. Per dieną jis pasistūmėja 200-300 metrų“, – sakė šaltinis, apibūdindamas padėtį kaip „blogesnę“ nei aplink strateginį Pokrovsko miestą, kurį Rusijos pajėgos taip pat stengiasi užimti.
22:39 | Seulas: Rusija tiekia Šiaurės Korėjai oro gynybos raketas
Rusija, Pietų Korėjos vyriausybės duomenimis, mainais už karių siuntimą tiekia Šiaurės Korėjai oro gynybos raketų. Jos skirtos oro erdvės virš Šiaurės Korėjos sostinės Pchenjano gynybai, interviu televizijos stočiai SBS sakė Pietų Korėjos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Shin Won Sikas. Be to, Šiaurės Korėja esą gauna iš Rusijos ekonominę paramą.
Pietų Korėjos ir JAV vertinimu, Šiaurės Korėja nusiuntė į Rusiją daugiau kaip 10 000 karių, kur dalis jų jau kaunasi mūšiuose Kursko srityje. Jų skaičius gali išaugti iki 100 000, neseniai įspėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šiaurės Korėja, Seulo duomenimis, perdavė Rusijai ir sunkiųjų pabūklų, savaeigių haubicų bei daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.
Šiaurės Korėja ir Rusija šiais metais ratifikavo platų saugumo susitarimą, kuris, be kita ko, apima abipusį gynybos paktą.
22:20 | Generalinis štabas: oro gynyba nuo ryto numušė 64 rusų bepiločius
Ukrainos oro gynyba šiandien numušė 64 rusų bepiločius orlaivius, platformoje „Telegram“ pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Generalinio štabo duomenimis, šiandien okupantai puolė Ukrainą „Šahed“ tipo ir nenustatytos rūšies bepiločiais koviniais orlaiviais, kurie kilo iš Oriolo Rusijoje. Ukrainos karinių oro pajėgų radijo inžinerijos kariai aptiko ir susekė 114 ore esančių priešo taikinių. Atremiant antpuolį dalyvavo Ukrainos karinių oro pajėgų ir gynybos pajėgų aviacija, zenitiniai raketiniai daliniai, elektroninės karybos ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki vakaro buvo numušti 64 priešų dronai, dauguma jų – centrinėje šalies dalyje iš šiaurės rytiniuose regionuose. Iš radarų ekranų (greičiausiai dėl aktyvių elektroninės karybos priemonių) dingo net 41 dronas, dar du rusų bepiločiai išskrido iš Ukrainos oro erdvės Rusijos ir Baltarusijos link, pranešė ginkluotosios pajėgos.
Generalinis štabas pabrėžia, kad kovinės operacijos vyksta toliau – Ukrainos oro erdvėje tebėra keturi priešų nepilotuojamieji orlaiviai.
21:50 | Keičia nuomonę: pirmą kartą nuo karo pradžios daugiau nei pusė rusų nori derybų su Ukraina
Pirmą kartą nuo karo pradžios rusų dalis, pritariančių nedelsiant pradėti derybas su Ukraina, viršijo pusę gyventojų, parodė lapkritį „Russian Field“ atlikta sociologinė apklausa, skelbia „The Moscow Times“.
Apklausa rado, kad 53 proc. respondentų pasisakė už perėjimą prie derybų proceso, o norinčiųjų tęsti karo veiksmus sumažėjo iki 36 procentų.
„Karo rėmėjų dalis pasiekė žemiausią lygį, o derybų šalininkų dalis – aukščiausią lygį per visą stebėjimo laikotarpį“, – rašo „Russia Field“.
Tuo tarpu vasarį derybų norėjo 49 procentai, o tęsti karą – 40 proc.
Sociologai karo pradžioje fiksavo rekordinę karinių veiksmų šalininkų dalį: 2022 m. balandžio ir gegužės mėnesiais siekė 54 proc. Tačiau nuo to laiko šis skaičius mažėjo.
Ukrainoje taip pat smarkiai išaugo taikos derybų su Rusija šalininkų skaičius. Spalio mėnesį 52 procentai ukrainiečių pasisakė už kuo greitesnį karo užbaigimą derybomis, parodė sociologijos bendrovės „Gallup“ apklausa. Tokio skaičiaus derybų šalininkų Ukrainoje nebuvo nuo pat karo pradžios. Pavyzdžiui, 2023 metais tik 38 procentai ukrainiečių pasisakė už diplomatinį konflikto sprendimą.
Manančiųjų, kad Ukraina turėtų kovoti su Rusija iki galo, dalis sumažėjo iki 38 proc. „Gallup“ duomenimis, karo pradžioje tokių ukrainiečių dalis buvo 73 proc., o 2023 metų pabaigoje – 63 proc.
21:22 | Smūgis Ukrainai nauja balistine raketa rodo V. Putino desperaciją, mano buvęs Bundesvero pulkininkas
Vladimiro Putino sprendimas panaudoti balistinę raketą prieš Ukrainą yra ne kas kita, kaip desperacijos aktas ir bandymas įjungti atgrasymo mechanizmą, nukreiptą prieš Ukrainos Vakarų partnerius.
Tai komentare „Ukrinform“ pareiškė Roderichas Kiesewetteris, buvęs Bundesvero pulkininkas ir dabartinis Bundestago narys.
„Kariniu požiūriu šaudyti šia tarpžemynine balistine raketa, kurios nuotolis siekia 6 000 km, į taikinį, esantį vos už 100 km nuo fronto, yra beprasmiška. Rusijos valdomų bombų keliama grėsmė Ukrainos civiliams ir kariškiams yra daug didesnė. Tai veikiau desperatiška V. Putino reakcija į ATACMS ir kruizinių raketų „Storm Shadow“ ir „Scalp“ paleidimą į karinius taikinius Rusijoje, nes Ukraina per labai trumpą laiką pasiekė reikšmingų karinių-strateginių laimėjimų, sėkmingai naikindama Rusijos amunicijos ir ginklų sandėlius“, – mano buvęs Bundesvero pulkininkas.
Jis mano, kad Rusija naują vidutinio nuotolio raketą „Orešnik“ visų pirma naudoja kaip didelio propagandinio spektaklio dalį, tai esą V. Putino bandymas demonstruoti galią, kad atgrasytų ir įbaugintų Ukrainos rėmėjus Vakaruose. R. Kiesewetteris pridūrė, kad Kremliaus vadovas grasina šią tarpžemyninę balistinę raketą panaudoti prieš Vakarų šalis.
„Tai politinės atgrasymo strategijos dalis. Tai bandymas „sulaikyti“ Vakarus nuo tolesnės paramos Ukrainai, nes tikrasis poveikis – karinė eskalacija – apskritai buvo ribota ir nieko naujo“, – sakė Krikščionių demokratų sąjungos politikas, taip pat pažymėdamas, kad Rusija kasdien intensyvina karą prieš Ukrainą.
R. Kiesewetteris pabrėžė, kad Ukrainos draugai neturėtų leistis įbauginami ir turi pripažinti, kad sprendimas leisti Ukrainai išplėsti suteiktų ginklų naudojimą tiksliniams smūgiams į Rusijos teritoriją jau seniai pavėluotas, o Rusija gali atsakyti tik propagandiniu eskalavimu.
Todėl Ukrainai turi būti suteikta dar daugiau tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų, pavyzdžiui, ATACMS, taip pat vokiškų raketų „Taurus“, pabrėžė politikas. Jis pažymėjo, kad desperatiška V. Putino reakcija rodo, jog tai sėkmingai stabdo tarptautinę teisę pažeidžiančius Rusijos veiksmus.
Kartu, parlamentaro teigimu, atsakingi Vakarų politikai privalo demaskuoti toksišką ir pavojingą Rusijos naratyvą ir informuoti visuomenę, ypač Vokietijoje, apie klastingus Kremliaus veiksmus. Savo veiksmais V. Putinas siekia susilpninti Vakarų visuomenių sanglaudą ir, ypač Vokietijoje, „taikos per laisvę ir apsisprendimą“ pagrindus pakeisti iliuzine „taika“ pagal netikras paliaubas, keliančias grėsmę pačiai Ukrainos egzistencijai.
20:56 | Orbanas ragina rimtai vertinti Rusijos grasinimus
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino rimtai vertinti Rusijos grasinimus surengti daugiau atakų naujais ginklais. „Jei jie ką nors sako šiuo klausimu, tai turėtų būti priimama už gryną pinigą“, – sakė V. Orbanas penktadienį savo kassavaitiniame interviu visuomeniniam transliuotojui. Komentuodamas naująją Maskvos branduolinio ginklo doktriną, premjeras teigė: „Tai ne komunikacijos triukas, ne gudrybė. Ji buvo pakeista, ir tai turės padarinių“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje įgavo „pasaulinio pobūdžio elementų“. V. Putinas šiame kontekste neatmetė atakų prieš Vakarų šalis galimybės. Prieš tai Rusija į Ukrainą paleido naują branduolinį užtaisą galinčią nešti vidutinio nuotolio raketą.
V. Orbanas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, įspėjo, kad Rusija „savo politiką ir savo vietą pasaulyje grindžia karine galia“. Maskva esą vertina savo, „kaip vienos galingiausių pasaulio kariuomenių, turinčios kai kuriuos moderniausių ir naikinančių ginklų“, statusą.
Rusija neseniai sumažino branduolinio ginklo panaudojimo slenkstį – JAV šį žingsnį pavadino „neatsakingu“.
V. Orbanas yra artimiausias Kremliaus sąjungininkas ES. Jis ne kartą reikalavo taikos derybų ir atsisakė teikti Ukrainai karinę paramą. Liepą V. Orbanas sulaukė ES partnerių kritikos, kai surengė savo sugalvotą „taikos misiją“ Maskvoje.
20:22 | Zelenskis: po naujausio Rusijos smūgio Ukraina prašo naujų oro gynybos sistemų
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paprašė Vakarų šalių partnerių suteikti naujų oro gynybos sistemų po to, kai Rusija šią savaitę paleido hipergarsinę balistinę raketą į Dniprą.
„Ukrainos gynybos ministras jau ruošiasi susitikimams su mūsų partneriais dėl naujų oro gynybos sistemų – būtent tokių sistemų, kurios gali apsaugoti gyvybes nuo naujų pavojų“, – socialiniame tinkle paskelbtame vakariniame kreipimesi teigė V. Zelenskis.
20:10 | CNN šaltiniai: Šiaurės Korėjos kariai pastebėti Mariupolyje ir Charkive
Pasak leidinio, Šiaurės Korėjos karių vizito tikslas Mariupolyje kol kas neaiškus. CNN šaltinio teigimu, korėjiečiai dėvėjo rusiškas uniformas. Kartu jis pridūrė, kad Šiaurės Korėjos kariai Mariupolyje tebėra atsiskyrę nuo rusijos dalinių, nors kiti korėjiečiai rusų gretose įsimaišė į dalinius, pridūrė šaltinis.
Leidinys skelbia, kad pastarieji Ukrainos raketų smūgiai Rusijos viduje buvo nukreipti prieš aukšto rango Šiaurės Korėjos generolą, tačiau liko neaišku, ar vadas žuvo.
Tuo tarpu Charkive Šiaurės Korėjos karių buvo pastebėta rytinėje dalyje, CNN sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Jevhenas Romanovas.
Šią informaciją patvirtino ir kitas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Nazarijus Kišakas.
„Matau, kad jie skirstosi į dalinius, stiprina savo kovinius dalinius ir kaupia nedidelį skaičių pajėgų fronto linijoje Jie laukia blogesnių orų, nes priešui tai yra geriausias laikas pradėti puolimo operacijas“, – teigė N. Kišakas.
Visgi oficialiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkivo operatyvinė ir taktinė grupė neigia pasirodžiusią informaciją apie Šiaurės Korėjos karius Charkivo srityje.
„Asmuo, kuris yra pagrindinis šios informacijos šaltinis, nėra oficialus Charkivo operatyvinės vadovybės pirmininkas ir pakomentavo operatyvinę situaciją, viršijančią jo kompetenciją“, – nurodė grupė.
Primename, kad maždaug 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko regione, kur Ukraina yra užėmusi teritoriją po kontrpuolimo operacijos vasarą.
19:55 | Ukraina teigia, kad Rusija pasistūmėja „200-300 metrų“ per dieną link Kurachovės
Rusijos pajėgos kasdien pasistūmėja apie 200-300 metrų link Kurachovės miesto rytiniame Donecko regione, penktadienį AFP sakė šaltinis Kyjivo kariuomenėje.
„Priešas ten žengia į priekį. Per dieną jis pasistūmėja 200-300 metrų“, – sakė šaltinis, apibūdindamas padėtį kaip „blogesnę“ nei aplink strateginį Pokrovsko miestą, kurį Rusijos pajėgos taip pat stengiasi užimti.
19:33 | Putinas: Rusija rengiasi pradėti hipergarsinių raketų „Orešnik“ serijinę gamybą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė nurodęs pradėti hipergarsinių raketų „Orešnik“ serijinę gamybą po to, kai Maskva išbandė tokio tipo raketą, kuri buvo paleista į Ukrainos Dnipro miestą.
Raketos „Orešnik“ greitis puolimo metu siekia 10 machų, t. y. dešimt kartų greičiau nei garso greitis.
V. Putinas pridūrė, kad Rusija kuria panašias pažangias sistemas.
„Vakar išbandyta ginklų sistema yra dar viena patikima Rusijos teritorinio vientisumo ir suvereniteto garantija“, - pridūrė jis.
V. Putinas teigė, kad tokios raketų technologijos neturi jokia kita pasaulio šalis. Tačiau jis pripažino, kad kitos valstybės netrukus jas sukurs: „Tai bus rytoj, po metų ar dvejų. Bet mes šią sistemą turime jau dabar. Tai svarbu.“
Jo surežisuotas susitikimas su gynybos ministru ir už raketos kūrimą atsakingais asmenimis įvyko savaitės, per kurią Ukrainos konfliktas sparčiai paaštrėjo, pabaigoje.
„Turime pradėti serijinę gamybą. Sprendimas (...) faktiškai priimtas“, – teigė Kremliaus vadovas per televiziją transliuotame susitikime su kariuomenės vadais ir gyrė „ypatingą šio ginklo stiprumą ir jo galią“.
Jis taip pat paskelbė, kad Maskva atliks daugiau hipergarsinės balistinės raketos „Orešnik“ bandymų kovinėmis sąlygomis.
„Mes tęsime šiuos bandymus, taip pat ir kovinėmis sąlygomis, atsižvelgdami į Rusijai kylančių grėsmių saugumui situaciją ir pobūdį“, – pažymėjo V. Putinas .
Rusija ankstų ketvirtadienį paleido naujos kartos raketą į Ukrainos Dnipro miestą. Tokia ataka gali būti laikoma Maskvos veiksmų eskalavimu per beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą.
V. Putinas sakė, kad raketos „Orešnik“ paleidimas buvo tiesioginis atsakas į tai, kad Kyjivo pajėgos pirmą kartą panaudojo JAV ir Jungtinės Karalystės tiekiamas raketas smūgiams į Rusijos teritoriją.
Ketvirtadienį kreipdamasis į tautą rusų lyderis tikino, kad Maskva turi teisę smogti kariniams taikiniams tose šalyse, kurių ginklus Ukraina naudoja smūgiams į Rusijos teritoriją, ypač JAV ir Jungtinėje Karalystėje (JK).
19:24 | Ukrainos teigimu, Rusija turi „ribotą kiekį“ naujų raketų „Orešnik“
Rusija teturi ribotą naujųjų ultragarsinių balistinių raketų „Orešnik“ kiekį, penktadienį naujienų agentūrai AFP pasakė vienas šaltinis iš Kyjivo kariuomenės.
„Šių raketų kiekis yra labai ribotas – vos kelios“, – agentūrai AFP pasakė šaltinis. Dieną prieš tai Maskva patvirtino vieną iš tokių raketų paleidusi į Dnipro miestą.
18:53 | Ukraina iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. dolerių
Ukraina, pasak ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. JAV dolerių. Vyriausybė priėmė reikiamus sprendimus lėšoms gauti, rašė jis savo „Telegram“ kanale. Premjero duomenimis, lėšos bus naudojamos socialiniams ir humanitariniams tikslams. Tai esą parama, kurią finansuoja JAV ir jų partnerės.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį Ukraina iš užsienio jau gavo daugiau kaip 100 mlrd. dolerių (95 mlrd. eurų) finansinių lėšų. Ši parama pirmiausiai padeda Ukraina finansuoti savo biudžetą, įskaitant valstybės tarnautojų ir mokytojų darbo užmokestį. Didelę lėšų dalį sudaro paskolos.
18:22 | Po retų ir „kruopščių“ derybų Ukraina grąžino Rusijai grupę Kursko gyventojų
Dešimtys Kursko srities gyventojų buvo grąžinti į Rusiją iš Ukrainos po retų ir „kruopščių“ Maskvos ir Kyjivo derybų, penktadienį pranešė Maskva.
Rugpjūčio mėnesį Kyjivas pradėjo didelį sausumos puolimą Kursko srityje ir užėmė didelius Rusijos teritorijos plotus, kuriuose gyvena tūkstančiai civilių gyventojų.
Nebuvo aišku, kodėl gyventojai buvo pervežti į Ukrainą, o Kyjivas kol kas nieko nekomentavo.
„Šiandien 46 Kursko srities gyventojai grįžo į Rusiją iš Ukrainos – tai derybų su Ukrainos puse rezultatas“, – sakė Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova.
Pasak vietos gubernatoriaus Aleksejaus Smirnovo, visi gyventojai buvo iš pasienio miesto Sudžos rajono – šį miestą Ukraina užėmė netrukus po to, kai pradėjo puolimą.
„Kruopščios ir ilgos derybos dėl mūsų tautiečių grąžinimo į tėvynę davė rezultatų“, – pareiškė jis „Telegram“ žinutėje.
Tarp gyventojų buvo 12 vaikų, jie buvo grąžinti per Baltarusiją, visiems jiems suteikta „visa būtina pagalba“, pridūrė jis.
Vienas iš pagal susitarimą grąžinamų vaikų buvo trejų metų Darina, AFP sakė jos motina Anastasija Gridina.
A. Gridina buvo išvykusi į Maskvą laikinai padirbėti ir paliko dukrą su močiute Kursko srities Lebedevkos kaime, kai Ukraina pradėjo netikėtą puolimą.
Spalio mėnesį ji sakė AFP, kad „visur prašė pagalbos“, net parašė asmeninį laišką prezidentui Vladimirui Putinui. Vienu metu ji bandė pati pereiti fronto liniją, bet buvo priversta pasukti atgal.
Susitarimas sudarytas įtemptu Ukrainos karo momentu, kai Kyjivas apšaudo Rusiją Didžiosios Britanijos ir JAV tiekiamomis ilgojo nuotolio raketomis, o Maskva į kaimynę paleido hipergarsinę raketą.
Ribotas civilių gyventojų grąžinimas, taip pat keitimasis paimtais į nelaisvę kariais ir žuvusių kovotojų kūnais liko vienintelės bendradarbiavimo sritys tarp Ukrainos ir ją 2022 metais užpuolusios Rusijos.
18:00 | Lukašenka pagrasino išjungti internetą Baltarusijoje
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino išjungti internetą Baltarusijoje.
Apie tai rašo leidinys „The Moscow Times“.
Leidinys skelbia, kad didelio masto interneto atjungimai, Baltarusijoje įvykę per masinius protestus po neskaidrių prezidento rinkimų, buvo įvykdyti A. Lukašenkos nurodymu. Jis taip pat pagrasino, kad pasikartojus panašiam scenarijui išjungs internetą Baltarusijoje.
„Jei tai pasikartos, mes jį visiškai išjungsime. Pasakysiu atvirai, kad tai beveik visada buvo su mano nurodymu“, – sakė A. Lukašenka.
Spalio 23 dieną jis paskelbė, kad ketina kandidatuoti septintajai kadencijai. Rinkimai numatyti sausio 26 d.
Masinės politinės represijos Baltarusijoje tęsiasi nuo 2020 m. Iki 2023 metų spalio Baltarusijoje buvo iškelta daugiau nei 16 tūkstančių „ekstremistinio pobūdžio“ baudžiamųjų bylų, kuriomis siekiama susidoroti su opozicija. Baltarusijos opozicijos atstovų teigimu, nuo 2020 metų represijos palietė 136 tūkstančius gyventojų, keli šimtai tūkstančių paliko šalį.
17:39 | Maskva vėl surengė raketų ataką prieš Dniprą
Rusija vėl atakavo Ukrainos Dnipro miestą mažiausiai viena raketa, penktadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Kol kas nebuvo aišku, kokia raketa buvo panaudota per naują smūgį, po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad ketvirtadienį Maskva į miestą paleido naują vidutinio nuotolio raketą.
Pranešime „Telegram“ tinkle Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad Dnipro link dideliu greičiu skrieja sviedinys. Mieste buvo girdėti sprogimai, pranešė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
Netrukus po to vietos „Telegram“ kanaluose buvo pasidalinta dūmų debesies nuotrauka, nors jos autentiškumas dar nepatvirtintas.
Kol kas nėra jokios informacijos apie žalą ar nukentėjusiuosius.
Dnipro mieste įsikūrusi raketų gamybos įmonė „Južmaš“.
17:17 | Ir Pentagonas galvoja apie branduolinės doktrinos sugriežtinimą
JAV gynybos departamentas dėl naujų grėsmių kalba apie galimus amerikiečių branduolinio ginklo strategijos pokyčius. Pentagono pareigūnas Richardas Johnsonas, be kita ko, atkreipė dėmesį į padidėjusius Kinijos ir Rusijos branduolinius pajėgumus. Kad būtų užtikrintas veiksmingas branduolinis atgrasymas, gali tekti koreguoti pastarąjį kartą 2022 m. aktualizuotą branduolinę strategiją, sakė jis Vašingtone.
Rusija neseniai pakeitė savo branduolinę strategiją. Dėl padėties kare ir krizės santykiuose su Vakarais dokumente išvardyti nauji grėsmės scenarijai, kada Rusija gali imtis branduolinio ginklo. Naujoji doktrina pakeitė 2020 m. versiją, ji paskelbta Kremliaus portale.
Nauja yra tai, kad Maskva nebranduolinės valstybės, kurią remia branduolinį ginklą turinčios šalys, agresiją laikys kaip jų bendrą išpuolį prieš Rusiją. Ukrainą, kaip žinia, remia branduolinės valstybės JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija.
Maskvos branduolinės doktrinos sugriežtinimas traktuotinas kaip grasinimo gestas. Ji paskelbta netrukus po to, kai JAV leido Ukrainai prieš Rusijos teritoriją naudoti ilgesnio nuotolio ginklus. Rusija grasina branduoliniu atsaku ne tik branduolinės atakos atveju. Doktrinoje kalbama ir apie įprastinę ataką prieš Rusiją ar jos sąjungininkę Baltarusiją, „jei tai kels kritinę grėsmę jų suverenumui ir/arba jų teritoriniam vientisumui“. Baltarusijos paminėjimas taip pat yra nauja, lyginant su 2020 m. tekstu.
Pentagonas įžvelgia pavojų ne tik iš Rusijos ir Kinijos pusės. Virtinė šalių didina ir modernizuoja savo branduolinio ginklo arsenalą, sakė R. Johnsonas. Kartu branduoliniams ginklams tenka didesnis vaidmuo šių valstybių saugumo strategijose.
16:44 | JK teigimu, Rusija „ne vieną mėnesį“ svarstė smogti Ukrainai balistine raketa
Rusija „ne vieną mėnesį“ svarstė galimybę paleisti į Ukrainą balistinę raketą, ketvirtadienį pasakė JK gynybos sekretorius Johnas Healey‘is, tačiau Kyjivo pranešimo, kad toks smūgis buvo suduotas, nepatvirtino.
„Žiniasklaidoje pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad Rusija į Ukrainą paleido naują balistinę raketą ir mums yra žinoma, kad jie tam rengėsi ne vieną mėnesį“, – kalbėdamas parlamentinio gynybos komiteto posėdyje pasakė jis.
Britų žiniasklaida trečiadienį paskelbė, kad Ukraina, gavusi Londono leidimą, pirmą kartą paleido į Rusiją iš JK gautų raketų „Storm Shadow“.
Dėl to susirūpinta, kad konfliktas gali paaštrėti, o Kremlius pažėrė perspėjimų dėl griežtų atsakomųjų veiksmų.
Ukrainai pranešus, kad branduolinio užtaiso neturinti raketa pataikė į Dnipro miestą centrinėje šalies dalyje, J. Healey‘is parlamentarams pasakė, kad nenorėtų gilintis į operatyvines konflikto detales.
„Galiausiai vienintelis, kuriam tokie vieši debatai yra naudingi, yra prezidentas Putinas“, – pridūrė jis.
Tačiau šiuo metu Ukrainoje esančią padėtį jis pavadino „rimta“. „Fronto linija šiuo metu yra mažiau stabili nei kuriuo kitu metu nuo plataus masto rusų invazijos pradžios 2022 m.“, – pridūrė jis.
„Pastarosiomis savaitėmis matėme, kad Putinas ir jo pajėgos akivaizdžiai užsiima konflikto eskalavimu. Artėjant žiemai, jie ėmė intensyviau puldinėti Ukrainos energetikos sistemą.
Jie ėmė intensyviau puldinėti civilių centrus, žudydami vaikus. Mūšio lauke jie dislokavo mažiausiai 10 000 Šiaurės Korėjos karių.“
Jis tęsė: „Nors ukrainiečių veiksmai mūšio lauke byloja patys už save, galite neabejoti, kad JK vyriausybė ims dar aktyviau remti Ukrainą“.
J. Healey pasakė, kad apie JK pagalbą Ukrainai užsiminė antradienį kalbėdamas telefonu su kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu, o sekmadienį, Vašingtonui taip pat davus leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas – su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.
16:22 | Šaltinis: Ukraina derasi su JAV dėl ginklų, galinčių numušti ICBM
Ukraina tariasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės gauti ginklų, galinčių numušinėti tarpžemynines branduolines raketas.
Apie tai pranešė šaltinis Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
„Ukraina neturi pajėgumų pati numušinėti tarpžemyninių raketų, bet amerikiečiai jų turi. Ukraina prašys Jungtinių Valstijų suteikti tokių ginklų“, – pranešė šaltinis.
Ji taip pat užsiminė, kad tuo tikslu gali būti modernizuojamos sistemos „Patriot“ arba įsigyjama sistemų „Aegis“.
JAV gaminama raketinės gynybos sistema „Aegis“ yra skirta numušinėti artimojo ir vidutinio nuotolio balistines raketas.
Pirmiau remiantis Ukrainos gynybos žvalgybos suteiktais duomenimis pranešta, kad lapkričio 21 d. Rusija smogė Dnipro miestui balistine raketa, kuri greičiausiai buvo paleista ir raketinio komplekso „Kedr“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pranešė, kad rusų kariuomenė atakavo Dniprą vidutinio nuotolio balistine raketa „Orešnik“.
16:06 | Rusija teigia užėmusi kaimą netoli Kurachovės miesto rytų Ukrainoje
Rusija penktadienį pranešė užėmusi dar vieną kaimą netoli Ukrainos rytinio Kurachovės miesto, link kurio jau daug mėnesių nuosekliai artėja Maskvos pajėgos.
Rusijos gynybos ministerija kasdieniame pranešime teigė „išlaisvinusi“ pasienio kaimą Novodmytrivką, esantį maždaug už 10 km į šiaurę nuo Kurachovės.
15:33 | „Grąžinti branduolinį ginklą“: po kraują stingdančio Rusijos pareiškimo svarstomos pagalbos Ukrainai galimybės
NYT šaltinių teigimu, neįvardinti JAV ir Europos valdininkai išsakė idėją Joe Bidenui padėti Ukrainai susigrąžinti branduolinę ginkluotę, kuri buvo atimta po Sovietų Sąjungos griūties. Valdininkų teigimu, toks sprendimas pareikalautų mažai laiko ir taptų stipriu Rusijos atgrasymo faktoriumi. Tačiau, tai taip pat vadinama sudėtingu žingsniu, kuris „turėtų rimtų pasekmių“.
Ukraina turi galimybes susikurti branduolinį ginklą. Valstybei tereikia „kelių mėnesių“ paprasčiausio modelio kūrimui, jeigu Donaldas Trumpas nuspręstų sustabdyti karinę pagalbą Kyjivui, skelbiama „The Times“.
Leidinys remiasi Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto specialisto Oleksijaus Ižako turimais duomenimis.
Mokslininko ataskaitoje teigiama, kad Ukraina galėtų greitai sukurti branduolinį ginklą plutonio pagrindu, naudodama technologiją, kurią savu laiku naudojo JAV, sukurdama savo pirmąjį branduolinį ginklą „Fat man“ (liet. „Storulis“). Ataskaitoje skelbiama, kad analogiško ginklo kūrimas nesudarytų problemų Ukrainai.
Ataskaitoje teigiama, kad Ukraina dar neturi galimybių pastatyti ir eksploatuoti didelių urano sodrinimo įrenginių, todėl ji galėtų naudoti plutonį, gautą iš atominių elektrinių panaudotų kuro strypų. „Apytikriai apskaičiuota, kad Ukraina turi apie 7 tonas plutonio. To pakanka sukurti šimtus kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas siekia kelias kilotonas“, – teigiama dokumente.
Ataskaitoje teigiama, kad vienos ukrainietiškos branduolinės bombos galingumas būtų maždaug dešimtadalis „Fat Man“ galingumo: „To užtektų sunaikinti Rusijos oro pajėgų bazę arba karinį, pramoninį ar logistikos objektą.“
14:45 | NATO generalinis sekretorius išvyko į Floridą susitikti su Trumpu
NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė išvyko į Floridą susitikti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Naujienų agentūra dpa teigia iš Aljanso šaltinių sužinojusi, kad susitikime, be kita ko, bus kalbama apie Rusijos karą Ukrainoje ir išlaidas gynybai.
D. Trumpas per rinkimų kampaniją tvirtino, kad gali per 24 valandas užbaigti karą ir pareikalavo, kad visos sąjungininkės ateityje gynybai turėtų skirti 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šią ribą be JAV šiuo metu yra pasiekusios tik keturios NATO šalys iš 32.
M. Ruttės atstovas kol kas nepatvirtino planuojamo susitikimo su D. Trumpu. Tačiau, anot diplomatų, M. Ruttė jau ketvirtadienį Nyderlandų vyriausybiniu lėktuvu išskrido į Floridą. Čia D. Trumpas gyvena savo Mar-a-Lago rezidencijoje.
Dauguma NATO narių buvo už demokratų kandidatės Kamalos Harris pergalę rinkimuose. D. Trumpo pasisakymai praeityje sukėlė abejonių, ar jo vadovaujamos JAV visiškai laikysis kolektyvinės gynybos įsipareigojimo. Jau per savo kadenciją 2017–2021 m. jis vis piktinosi, jo manymu, per mažomis europiečių sąjungininkių išlaidomis gynybai ir vienu metu net grasino, kad JAV išstos iš Aljanso.
M. Ruttei tai bus pirmasis susitikimas su D. Trumpu naujose pareigose. Būdamas Nyderlandų premjeras, jis su respublikonu susitiko ne kartą. Per susitikimą su M. Rutte 2019 m. D. Trumpas pareiškė, kad jis ir M. Ruttė tapo draugais.
14:14 | Švedų gynybos ministras: Švedijos neišgąsdins Putino grasinimai Vakarams
Švedų gynybos ministras Palas Jonsonas penktadienį pareiškė, kad Švedijos neišgąsdins Rusijos provokacijos po to, kai rusų prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė apie smūgius Vakarų šalims, tiekiančioms ginklus Ukrainai.
„Pastaruoju metu pastebimas Rusijos eskalavimas ir provokacijos yra bandymas įbauginti mus, kad nepalaikytume Ukrainos, bet taip nebus. To nenutiks“, – per bendrą spaudos konferenciją Stokholme su savo kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu žurnalistams sakė P. Jonsonas.
Ketvirtadienio vakarą kreipdamasis į tautą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad Maskva išbandė naujo tipo vidutinio nuotolio hipergarsinę raketą. Pastaroji buvo nukreipta į Ukrainos Dnipro miestą.
Prezidentas taip pat kritikavo pasaulio reakciją ir įspėjo kitas šalis, kad jos gali tapti potencialiais Rusijos taikiniais.
13:35 | Ukraina pataikė daugiau detalių apie naują rusų raketą: skrydis truko vos 15 minučių
Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba pateikė daugiau detalių apie ketvirtadienį rusų įvykdytą smūgį Dniprui nauja balistine raketa, rašo „Kanal 24“.
13:20 | Lenkijos ūkininkai šeštadienį gali užblokuoti Medykos – Šehynių kontrolės punktą pasienyje su Ukraina
Lenkijos ūkininkai ketina nuo lapkričio 23 d. blokuoti krovininio transporto eismą Medykos – Šehynių kontrolės punkte pasienyje su Ukraina.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybinė muitinės tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Iš Lenkijos gautomis žiniomis, šios šalies ūkininkai planuoja pradėti streiką prie Medykos – Šehynių kontrolės punkto lapkričio 23 d. 9 val. ryto Kyjivo laiku.
Ribojimai turėtų būti taikomi krovininėms transporto priemonėms. Daugiau nei 3,5 tonos sveriančių vilkikų eismas iš Ukrainos bus visiškai užblokuotas. Į Ukrainą planuojama įleisti po vieną vilkiką per valandą.
Autobusus ir lengvuosius automobilius protestuotojai žada praleisti į abi puses be pakeitimų.
Valstybinės muitinės tarnybos duomenimis, kol kas transporto priemonės įforminamos įprastu režimu.
Jei streikas prasidės, vairuotojai bus informuoti apie situacijos pokyčius.
Nuo 2024 metų vasario 9 d. Lenkijos teritorijoje prie sienos su Ukraina vyko ūkininkų protesto akcijos keliuose, vedančiuose į kontrolės punktus. Protestuotojai reikalavo uždrausti Ukrainos žemės ūkio produkcijos importą ir atsisakyti Europos žaliojo kurso.
Buvo užfiksuoti penki atvejai, kai Ukrainos žemės ūkio produkcija buvo išversta iš prekinių vagonų ant bėgių ir iš sunkvežimių ant kelių.
Pasienio kontrolės punktų blokada buvo nutraukta tik balandžio 29 d.
12:25 | Lenkijos premjeras Tuskas perspėjo, kad Ukrainos ir Rusijos karas gali peraugti į pasaulinį konfliktą
„Karas rytuose įžengia į lemiamą etapą, – penktadienį sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. – Jaučiame, kad ateina nežinomybė“.
„Konfliktas didėja iki dramatiškų mastų, – tęsė jis. – Pastarosios keliolika valandų rodo, kad pasaulinio konflikto grėsmė yra rimta ir reali“.
11:53 | Scholzas: naujos rusų raketos smūgis buvo siaubingas eskalavimas
Rusijos eksperimentinės hipergarsinės raketos panaudojimas smogti Ukrainai buvo siaubingas karo eskalavimas, penktadienį sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Naujojo ginklo panaudojimas parodė, koks pavojingas yra šis karas, kalboje pabrėžė O. Scholzas.
„Tai, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ėmė naudoti vidutinio nuotolio raketas smogti Ukrainos teritorijai yra siaubingas eskalavimas“, – teigė jis.
11:52 | Vokietija ruošia slaptą gynybos nuo Rusijos planą, įskaitant ir Baltijos šalių puolimo scenarijų
Leidinys „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ paskelbė, kad Vokietijos valdžia turi „daugiau nei tūkstančio“ lapų veiksmų planą, kaip valstybės institucijos ir verslas turės elgtis Rusijai užpuolus rytines NATO žemes, o taip pat nurodyti prioritetiniai gynybos objektai.
11:33 | Baltieji rūmai: Rusija „kiekviename žingsnyje“ eskaluoja padėtį Ukrainoje
Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, jog dėl eskalacijos Ukrainoje „kiekviename žingsnyje“ kalta Rusija, be kita ko, atsiveždama Šiaurės Korėjos karių, kad šie prisidėtų prie jos karo veiksmų.
„Eskalacija kiekviename žingsnyje kyla iš Rusijos“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer). Jos teigimu, Jungtinės Valstijos perspėjo Maskvą, kad ši neįtrauktų „kitos šalies kitoje pasaulio dalyje“.
Baltųjų rūmų atstovė pažadėjo, kad kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija jai likusiais darbo mėnesiais toliau didins pagalbą Ukrainai.
Trečiadienį Rusija paleido naują vidutinio nuotolio balistinę raketą į Ukrainą, taip atsakydama į J. Bideno sprendimą leisti Kyjivui smūgiuoti į Rusiją JAV pagamintomis ilgojo nuotolio raketomis.
K. Jean-Pierre atsisakė komentuoti pasikeitusią poziciją dėl ATACMS raketų, apie kurią pirmą kartą buvo pranešta savaitgalį.
„Tai jie (Rusija) eskaluoja situaciją. Mes ir toliau remsime Ukrainą, jai bandant atremti šią agresiją“, – teigė ji.
Atstovė pridūrė, kad JAV nemato jokios priežasties keisti savo poziciją dėl branduolinių ginklų po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atnaujino savo branduolinę doktriną. Kartu K. Jean-Pierre pasmerkė, kaip ji pavadino, neatsakingą Maskvos retoriką.
„Nematome jokios priežasties koreguoti savo branduolinę laikyseną ar doktriną reaguojant į Rusijos pareiškimus“, – sakė K. Jean-Pierre.
Vakarų žvalgybos tarnybos ir Ukraina mano, kad Rusija dislokavo mažiausiai 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių ir kad dalis jų yra Kursko srityje padėti Maskvos pajėgoms.
K. Jean-Pierre tai pavadino Maskvos desperacijos įrodymu.
„Dabar jie patiria daug nuostolių, todėl kreipiasi į KLDR (Šiaurės Korėją), kad ši parūpintų jiems karių“, – sakė ji.
11:10 | Diplomatai: dėl Rusijos raketos smūgio antradienį rengiamas NATO ir Ukrainos susitikimas
NATO ir Ukraina kitą savaitę Briuselyje surengs susitikimą dėl Rusijos eksperimentinės hipergarsinės vidutinio nuotolio raketos paleidimo, penktadienį pranešė diplomatai.
NATO ir Ukrainos tarybos posėdis antradienį vyks ambasadorių lygiu. Susitikimo paprašė Kyjivas po smūgio Dnipro miestui, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnai.
Eksperimentinė hipergarsinė vidutinio nuotolio raketa, kurią Rusija paleido į Ukrainą, neturės įtakos nei karo eigai, nei NATO paramai Kyjivui, ketvirtadienį sakė JAV vadovaujamo gynybos Aljanso atstovas.
„Šio pajėgumo panaudojimas nepakeis nei konflikto eigos, nei atgrasys NATO sąjungininkes nuo paramos Ukrainai“, – sakė atstovas Farah Dakhlallah, pavadinęs raketos paleidimą „dar vienu Rusijos atakų prieš Ukrainos miestus pavyzdžiu“.
10:26 | NATO: Rusijos paleista hipergarsinė raketa nepakeis karo Ukrainoje eigos
Eksperimentinė hipergarsinė vidutinio nuotolio raketa, kurią Rusija paleido į Ukrainą, nepaveiks nei karo eigos, nei NATO paramos Kyjivui, ketvirtadienį pareiškė JAV vadovaujamo gynybos aljanso atstovas spaudai.
„Šio pajėgumo panaudojimas nepakeis konflikto eigos ir neatgrasys NATO sąjungininkių nuo paramos Ukrainai“, – sakė atstovė spaudai Farah Dakhlallah.
Ji pavadino šį raketos paleidimą „dar vienu Rusijos atakų prieš Ukrainos miestus pavyzdžiu“.
10:16 | Rusijos kariuomenė praėjusią parą 172 kartus apšaudė Zaporižios sritį
Praėjusią parą, lapkričio 21-ąją, Rusijos kariuomenė smogė 172 smūgius 10-čiai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, 68 įvairių modifikacijų dronai atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanilivką, Mala Tokmačką, Biloghirią, Malynivką, Olhivskę ir Novodarivką.
Rusai septynis kartus apšaudė iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų Novodanilivką, Novoandrijivką ir Mala Tokmačką.
Be to, priešas 97 kartus smogė iš artilerijos Lobkovei, Huliaipolei, Ščerbakams, Novoandrijivkai, Novodanilivkai, Mala Tokmačkai, Bilohiriai, Malynivkai, Olhivskei ir Novodarivkai.
Buvo gauti keturi pranešimai apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus. I. Fiodorovas pažymėjo, kad žmonės nenukentėjo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 20 d. okupantai rusai smogė 288 smūgius 11-kai Zaporižios srities gyvenviečių.
9:17 | Aliarmas Kyjive: parlamentarus perspėjo apie smūgį valdžios kvartale, atšaukti posėdžiai
Ukrainos Aukščiausioji Rada atšaukė penktadienį numatytą posėdį. Deputatai buvo įspėti apie galimą Rusijos smūgio grėsmę vyriausybės kvartalui, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot leidinio, Ukrainos parlamentarai buvo įspėti dėl galimo apšaudymo ir buvo paraginti pasirūpinti, kad vyriausybės kvartale nebūtų jų šeimų narių.
Anot deputato Oleksijaus Hončarenko, posėdyje turėjo būti rengiama klausimų vyriausybei valanda. Kitą posėdį planuojama surengti gruodį.
8:42 | Chersono srityje praėjusią parą per Rusijos smūgius žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti
Chersono srityje praėjusią parą, lapkričio 21-ąją, per Rusijos atakas žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, rusų ugnies ir oro smūgių taikiniais tapo Tiahinka, Beryslavas, Stanislavas, Komyšanai, Sadovė, Antonivka ir Zelenivka.
Nukentėjo privatus namas, dujotiekis, ūkinis pastatas ir privatus automobilis.
Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, dar du žmonės buvo sužeisti, pabrėžė O. Prokudinas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 21 d. rusai atakavo Beryslavą iš drono, buvo sužeistas 44 metų vyras.
8:09 | Serbijos prezidentas: Putinas dėl branduolinio smūgio nesudvejos
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sako, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą, rašo UNIAN.
7:59 | Rusai smogė Sumų gyvenamajam rajonui, du žmonės žuvo, 10 sužeista
Lapkričio 22-ąją per rusų smūgį Sumų miesto gyvenamajam rajonui, preliminariais duomenimis, du žmonės žuvo, dar 10 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinės administracijos aparato vadovas Ihoris Kalčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Gelbėjimo darbai tęsiami.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, priešo smogiamieji dronai pradėjo naktinį puolimą Sumų srityje.
7:26 | Įvertino naujausius Putino grasinimus: „raudonosios linijos“ nuolat keičiasi
Naujausi Vladimiro Putino pareiškimai rodo Kremliaus nenuoseklumą brėžiant „raudonąsias linijas“, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Ukrainska Pravda“. Anot analitikų, kyla klausimų dėl V. Putino noro eskaluoti situaciją.
Analitikai mano, kad V. Putino lapkričio 21 d. pareiškimas rodo, jog Maskvos retorika dėl eskalacijos iš esmės lieka tik žodžiais.
Pastaruoju metu V. Putino grasinimai buvo nukreipti į Vakarų šalis, kurios leido Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius į Rusijos teritoriją. Tačiau Ukrainos pajėgos jau seniai smogia okupuotoms teritorijoms, kurias Kremlius neteisėtai skelbia Rusijos dalimi. Analitikai pažymi, kad Ukraina nuo 2023 m. balandžio mėnesį reguliariai atakavo Krymą JAV raketomis ATACMS ir britų raketomis „Storm Shadow“.
Anot ISW, Kremliaus retorika apie „raudonąsias linijas“ nuolat kinta, o tai mažina jos veiksmingumą. Rusijos valdžia ne kartą grasino atsakomosiomis priemonėmis, reaguodama į Vakarų paramą Ukrainai, tačiau niekada neįgyvendino to, ką žadėjo.
„Putinas anksčiau grasino atsakomaisiais veiksmais už tai, kad aprūpino Ukrainą raketine artilerija, tankais, koviniais lėktuvais ir galimybe smogti Rusijai, tačiau kiekvieną kartą keitė kryptį, kai Vakarai suabejodavo jo blefu“, – teigia analitikai.
7:20 | Putinas patvirtino smūgį Ukrainai su nauja vidutinio nuotolio raketa
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino smūgį prieš Ukrainą su nauja vidutinio nuotolio raketa ir pagrasino naujomis atakomis. Vaizdo žinutėje Kremliaus vadovas kalbėjo apie naują eksperimentinę vidutinio nuotolio raketą pavadinimu „Orešnik“.
Prieš tai jau vienas JAV pareigūnas pareiškė, kas Rusija ketvirtadienį smogė Ukrainai „eksperimentine“ vidutinio nuotolio balistine, o ne tarpžemynine balistine raketa.
Pasak V. Putino, tai buvo reakcija į tai, kad JAV ir kitos Vakarų šalys leido Ukrainai naudoti ilgesnio nuotolio ginklus prieš Rusijos teritoriją. „Mes keliskart pabrėžėme, kad Vakarų išprovokuotas regioninis konfliktas Ukrainoje įgavo pasaulinio pobūdžio elementų“, – kalbėjo V. Putinas. Kartu jis naująją sistemą pavadino Maskvos atsaku į JAV planus dislokuoti vidutinio nuotolio raketas Europoje ir Ramiajame vandenyne.
Per kitas galimas atakas raketomis „Orešnik“ Rusija įspės civilius gyventojus, kad jie galėtų palikti pavojaus zoną, sakė V. Putinas.
Ukraina ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ši paleido branduolinį užtaisą galinčią nešti tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), kuri buvo nukreipta į centrinį Dnipro miestą.
1-Latvijos sostinės Rygos Zolitude mikrorajone griuvo prekybos centro Maxima stogas-žuvo 54 žmonės. Po 11 metų dar ne visi kaltininkai nuteisti
2-Ukrainoje prasidėjo garbės revoliucija, dar kitaip vadinama Maidanu. Kacapai ir karbauskio tvartas daug metų skleidžia sąmokslo teoriją kad jį sukėlė JAV tačiau tiesa ta, kad ukrainiečiai prieš Rusijos remiamus Berkut skerdikus kovėsi beginkliai. Jei JAV būtų rėmusi tą revoliuciją tai ukrainiečiai būtų buvę ginkluoti iki dantų. Kacapų smegenėlės neveikia, kad Maidano revoliucija nieko naujo:buvo didžioji Prancūzijos revoliucija 1791m. Bolševikų revoliucija 1917m. ir daug kitų revoliucijų.
Tuo tarpu senas pirdyla Pucinas šias metines paminėjo ICBM raketų šūviais, o per vakarykštę jo kalbą jis atrodė liūdnas, nor savo kalboje jis gyrėsi tos raketos nenugalimumu, bet kūno kalba nemeluoja-jis tai sakė liūdnu tonu.
Šlovė Ukrainai, Izraeliui ir Lietuvai!
