Svarbiausios naujienos:
21:08 | Kyjivas: Ukraina smarkiai išplėtė savo ginklų gamybą
Nepaisant nuolatinių Rusijos dronų ir raketų atakų, Ukraina, jos pačios duomenimis, pernai smarkiai išplėtė savo ginklų gamybą.
„Visų pirma pagaminta apie 2,5 mln. minosvaidžio ir artilerijos sviedinių ir toks pats kiekis amunicijos dronams“, – sakė už ginkluotę atsakingas ministras Hermanas Smetaninas.
Anot jo, patobulinta esama produkcija, pradėta gaminti naujos. Lyginant su 2023 m., ginkluotės gamyba išaugo iš viso šešis kartus, teigė ministras, tačiau konkrečių tai įrodančių skaičių nepateikė.
Tikslas yra šiais metais pagaminti 3 000 raketų ir 30 000 ilgojo nuotolio dronų, kalbėjo H. Smetaninas. Maždaug trečdalis kariuomenės naudojamų ginklų esą jau yra vietinės gamybos. Tai anksčiau jau sakė ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina jau beveik trejus metus priešinasi Rusijos invazijai. Pasak V. Zelenskio, šiuo metu beveik 40 proc. naudojamų ginklų yra iš JAV, dar beveik 30 proc. – iš Europos šalių.
Karą pradėjusi Rusija taip pat smarkiai išplėtė savo ginklų gamybą.
19:57 | Žiniasklaida: rusai ant savo teritorijos numetė raketą
Rusijos naikintuvas Rusijos Voronežo regione numetė sparnuotąją raketą Kh-69. Jos paprastai naudojamos atakoms prieš Ukrainą.
Apie tai praneša „Astra“, rašo UNIAN.
Skelbiama, kad regione buvo rastos neaiškaus objekto nuolaužos. Teigiama, kad įvyko sprogimas, po kurio kilo didžiulis gaisras.
Iš pradžių manyta, kad nukrito numušto rusų drono nuolaužos, tačiau į vietą atvykusios rusų tarnybos nustatė, kad tai buvo raketos Kh-69, kurią Rusijos okupacinė kariuomenė naudoja Ukrainos energetikos sistemai atakuoti, dalys.
„Raketa atliko vadinamąjį „savaiminį nusileidimą“ ir sudužo. Aukų ir sunaikinimo pavyko išvengti“, – teigiama pranešime.
18:53 | „Bloomberg“: Trumpas svarsto dvi strategijas, kaip priversti Putiną derėtis
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda turi dvi galimas strategijas, kaip priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo dėl Ukrainos, rašo „Bloomberg“.
Anot leidinio, rengiamos sankcijos, kurios per ateinančius mėnesius sudarytų palankesnes sąlygas Ukrainos ir Rusijos deryboms. Kartu turėtų būti spaudžiamas Iranas ir Venesuela.
Kadenciją baigianti J. Bideno administracija penktadienį įvedė iki šiol labiausiai Rusijos prekybą nafta trikdančias sankcijas iš visų Vakarų valstybių. Dėl šio žingsnio iškilo atviras klausimas, kaip D. Trumpas vertina šias priemones, atsižvelgiant į jo įsipareigojimą greitai užbaigti karą Ukrainoje.
„D. Trumpo komanda svarsto du pagrindinius požiūrius. Vienas politinių rekomendacijų rinkinys – jei būsimoji administracija tiki, kad Ukrainos karo sprendimas jau arti – apimtų tam tikras geros valios priemones, kurios būtų naudingos Rusijos naftos gamintojams, kuriems taikomos sankcijos, ir kurios galėtų padėti sudaryti taikos susitarimą, teigė asmenys, prašę anonimiškumo. Antroji galimybė būtų paremta sankcijomis ir dar labiau padidintų spaudimą“, – rašo leidinys.
Tai, kokį metodą galiausiai pasirinks D. Trumpas, bus labai svarbu pasaulinei naftos rinkai.
D. Trumpo komandos planai yra ankstyvoje stadijoje ir galiausiai priklauso nuo paties išrinktojo prezidento, leidiniui sako šaltiniai.
Diskusijose dėl strategijos dalyvauja kai kurie D. Trumpo kabineto kandidatai, taip pat buvę jo pirmosios administracijos pareigūnai.
18:38 | Jermakas patvirtino, kad vyksta derybos dėl taikdarių iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos dislokavimo Ukrainoje
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas duodamas interviu vienam televizijos kanalui patvirtino, kad šiuo metu vyksta derybos dėl galimybės į Ukrainą atsiųsti taikdarių iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.
„Šios iniciatyvos ėmėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir manau, matėte, kad prieš kelias dienas Jungtinės Karalystės premjeras susitiko su prezidentu Macronu ir jie aptarė šį klausimą.
Šiandien nenorėčiau leistis į smulkmenas. Tokios konsultacijos vyksta. Galiu patvirtinti, kad šios derybos tęsiasi ir be jokios abejonės yra labai svarbu, kad jos taptų tam tikrų saugumo garantijų dalimi“, – kalbėjo jis.
A. Jermakas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindinė Ukrainos saugumo garantija tebėra pilnateisė šalies narystė NATO.
Leidinys „The Telegraph“ remdamasis iš savų šaltinių gauta informacija pranešė, kad JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas aptarė galimybę po to, kai būtų sudaryta taikos sutartis, atsiųsti savo karių į Ukrainą, kur šie vykdytų taikdarių misiją.
17:58 | Ukrainiečiai nuo šiol gali pateikti reikalavimus dėl artimų giminaičių žūties kare
Ukrainiečiai, kurie per Rusijos invaziją neteko artimų giminaičių, nuo ketvirtadienio gali teikti reikalavimus pagal mechanizmą dėl kompensacijų.
Pagal Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registrą jau sulaukta tūkstančių kompensacijos prašymų.
Pernai balandį Hagoje atidarytame Registre bus žymimi visi kriterijus atitinkantys reikalavimai atlyginti žalą, nuostolius ir sužalojimus, patirtus per Maskvos 2022-ųjų vasario 24 dieną pradėtą didelio masto invaziją.
„Nuo šiandien šeimos nariai, netekę artimų giminaičių dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, gali siekti kompensacijos už savo patirtą psichologinį skausmą ir kančias pateikdami reikalavimą“, – sakoma Registre.
„Tai yra svarbus žingsnis į priekį sprendžiant klausimą dėl didžiulių asmeninių kančių, kurias sukėlė Rusijos agresija, suteikiantis galimybę šeimoms siekti teisingumo ir pripažinimo už jų didelę netektį“, – sakoma pareiškime.
Europos Tarybos (ET) įsteigtas Registras, prie kurio prisijungė Europos Sąjunga (ES), galiausiai nustatys bendrą finansinę sumą, siekiant Maskvos reparacijų.
Pernai buvo atverta kategorija, kurioje galima pareikšti reikalavimus dėl žalos ir turto sunaikinimo ir kuri dabar išplėsta, įtraukiant dėl invazijos žuvusių asmenų tėvus, sutuoktinius, sugyventinius ir vaikus.
„Kitų šeimos narių reikalavimai taip pat gali būti tenkinami, jei jie gali įrodyti teisėtą interesą, parodydami, kad su tuo šeimos nariu juos sieja glaudūs ryšiai ir priklausomumo elementai“, – teigiama Registre.
„Pareiškėjai turės pateikti informaciją apie savo tapatybę, mirusiojo tapatybę, savo santykius su mirusiuoju ir įvykį, lėmusį mirtį“, – sakoma jame.
Prašymus galima pateikti per populiarią Ukrainos skaitmeninę sistemą „Diia“, kuria naudojasi daugiau kaip 20 mln. ukrainiečių.
Pagal pradinę kategoriją jau gauta apie 13 tūkst. reikalavimų; bendra reikalaujama suma viršija 800 mln. eurų.
Tikimasi, kad netrukus bus galima pradėti teikti papildomų kategorijų pretenzijas.
Rusijos karas prieš Ukrainą jau vyksta beveik trejus metus. Ukrainos pajėgos mūšio lauke šiuo metu išgyvena pavojingą laikotarpį.
17:37 | Įžūli Rusijos operacija: virš Ukrainos prezidentūros ten viešint britų premjerui numuštas dronas
Jungtinės Karalystės premjerui Keirui Starmeriui viešint Ukrainoje, prezidentūroje, šia kryptimi buvo paleistas bent vienas dronas, rašo „Sky news“.
K. Starmerio vizito metu rūmų kieme griaudėjo sprogimai, veikė priešlėktuvinė gynyba, kaukė sirenos.
Kaip rašo „Sky news“, nors sirenos ir sprogimai yra Ukrainos kasdienybė, dronai retai skrenda virš prezidento rūmų.
Vienas dronas buvo numuštas, tačiau liudininkai mano, kad skraidė mažiausiai du dronai. Įtariama, kad tai tikriausiai buvo stebėjimo dronai, nes numuštasis po smūgio nesprogo.
Prezidentas V. Zelenskis Rusijai trumpai atšovė, sakydamas: „Mes ir su jais pasisveikinsime“.
Ši įžūli Rusijos operacija, kaip sako J. Starmeris, yra „priminimas, su kuo Ukraina susiduria kiekvieną dieną“.
16:58 | Ukraina patvirtino išpuolį prieš naftos saugyklą Vakarų Rusijoje
Ukraina ketvirtadienį patvirtino, kad jos pajėgos surengė ataką prieš naftos saugyklą Rusijos vakarinėje dalyje.
„Objekte kilo didelio masto gaisras“, – sakoma Ukrainos Generalinio štabo išplatintame pranešime.
Generalinio štabo teigimu, trys dronai smogė sandėliams, kuriuos naudoja Rusijos kariuomenė.
Rusijos pareigūnai anksčiau skelbė, kad ukrainiečių dronai sukėlė gaisrą Voronežo srityje.
„Ukrainos gynybos pajėgos smogė naftos bazei „Liskinska“, – nurodė ukrainiečių Generalinis štabas.
Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas sakė, kad regionas buvo atakuojamas daugiau nei dešimčia dronų ir kad dauguma jų smogė minėtai naftos bazei Liskų rajone.
Jis teigė, kad nukentėjusių nebuvo, o gesinti gaisro pasiųstos papildomos ugniagesių pajėgos.
Liudininkų į internetą įkeltuose vaizdo įrašuose matyti nemažas gaisras.
Antradienį Kyjivas paskelbė įvykdęs didžiausią oro ataką prieš Rusų karinės pramonės fabrikus ir energetikos centrus už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.
Rusija trečiadienį atsakė didžiule raketų ir dronų ataka, kurios pagrindinis taikinys buvo Ukrainos energetikos objektai šalies vakaruose.
16:34 | JK ir Ukrainos vadovai pasirašė svarbų susitarimą
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) ketvirtadienį vizito Kyjive metu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasirašė reikšmingą sutartį, kuria abi šalys įsipareigoja stiprinti gynybos ryšius.
„Šiandien mes pasirašėme reikšmingą sutartį, pirmą tokią, naują partnerystę tarp JK ir Ukrainos, atspindinčią didžiulį palankumą tarp mūsų šalių“, – reporteriams Kyjive teigė K. Starmeris.
Jis ketvirtadienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito.
15:47 | Zelenskis: kiek kainuoja karas ir kas pasisako prieš Ukrainos narystę NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas Ukrainai 2024-aisiais kainavo 100 mlrd. dolerių, iš kurių beveik pusė sumos – Ukrainos indėlis. Jis taip pat atskleidė, kurios šalys nesutinka su Ukrainos naryste NATO.
15:00 | Ukraina ir Jungtinė Karalystė pasirašė susitarimą dėl 100 metų partnerystės
Pagal šiandien Kyjive pasirašytą „100 metų partnerystės“ susitarimą Jungtinė Karalystė išplės Ukrainos kariuomenės mokymo programą ir plėtos bendradarbiavimą tolimojo nuotolio ginklų ir ginkluotės kūrimo srityje, rašoma UNIAN.
Dokumente taip pat numatoma suburti ekspertus, kurie plėtos mokslinę ir technologinę partnerystę tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, agrotechnika, kosmosas ir bepiločiai orlaiviai. Be to, bus pradėta įgyvendinti nauja Jungtinės Karalystės sukurta grūdų tikrinimo schema, skirta iš okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtiems grūdams sekti.
Dokumente taip pat įtvirtinama JK, kaip prioritetinės Ukrainos partnerės energetikos sektoriuje, pozicija.
14:18 | V. Zelenskis: jei Ukraina neįstos į NATO, Rusija turės sieną su Lenkija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Varšuvoje pakomentavo Lenkijos nacionalinės atminties instituto vadovo, partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamo kandidato 2025-ųjų prezidento rinkimuose Karolio Nawrockio (Karolio Navrockio) pareiškimą, kad jis nemato Ukrainos NATO ir Europos Sąjungoje (ES), kol nebus išspręsti visi istoriniai lenkams rūpimi klausimai.
V. Zelenskis Lenkijos žiniasklaidai sakė: „Jei mūsų sąjungininkai (...) nemato mūsų tokiame saugumo aljanse (...), tada ponas Nawrockis turėtų pradėti treniruotis, nes jam ir jo tautiečiams gali tekti imtis ginklo ir ginti savo šalį.“
„Jei Ukraina niekur nepriklausys, tuomet yra didelė rizika, kad iškart po Ukrainos Rusija bus prie Lenkijos sienos“, – pridūrė jis.
12:44 | Lietuvai grasinęs Rusijos deputatas: reikia ruoštis karui su Vakarais
Rusijai būtina ruošti visus šalies vyrus galimai mobilizacijai ir karui su Vakarų šalimis, kurios per artimiausius 3-4 metus „bus pasirengusios užpulti Rusiją“, pareiškė Rusijos Dūmos gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksejus Žuravliovas, anksčiau grasinęs Lietuvai „sunaikinimu per vieną parą“.
„Mums Europa aiškina, kad 2028-2029 metais (jie ir sąjungininkai) bus pasirengę kariauti su Rusija (A. Žuravliovas iškreipia Vakarų ekspertų aiškinimus, kuriuose teigiama, kad Rusija, pasibaigus karui Ukrainoje, per 5-7 metus bus pasirengusi naujam karui, galimai ir su NATO šalimis, – red. past.). Šiuo atžvilgiu būti paruošti šalies vyrus ir, akivaizdu, ginti tėvynę. Apie tai reikia kalbėti ir nesikuklinti. Todėl, jeigu išties tektų, ne mes tai pradėjome. Mes apie tai nekalbame, jie kalba, kad ruošiasi su mumis kariauti“, – cituojamas Rusijos politikas „The Moscow Times“.
Jo teigimu, Rusijoje šiuo metu yra „pakankamai savanorių“, tačiau reikia atsižvelgti į „ilgalaikes grėsmes“, kurias tariamai kelia Vakarai. Šių grėsmių pasirengimas turėtų įtraukti ir efektyvaus mobilizacinio rezervo sudarymą ir tvarkingai veikiančius karo prievolės centrus, aiškino A. Žuravliovas.
10:47 | Ukrainos kariuomenė pranešė Rusijos Kursko srityje paėmusi į nelaisvę 27 kareivius
Ukrainos kariuomenė pajėgos paėmė į nelaisvę daugiau nei dvi dešimtis kareivių Rusijos vakaruose esančioje Kursko srityje.
„Ukrainos desantininkai kartu su kitais daliniais Kursko srityje paėmė į nelaisvę 27 priešo kareivius“, – sakoma kariuomenės pranešime. Teigiama, kad Rusijos kareiviai pasidavė.
08:50 | „Uždaryk langus, baisu“: naktį dronai atakavo parako gamyklą Rusijoje
Naktį į sausio 16-ąją Ukrainos pajėgos dronais atakavo Tambovo parako gamyklą, kuri yra viena iš svarbiausių Rusijos karinės pramonėje.
07:34 | Trumpo atstovas: Ukraina turi problemą – baigiasi ukrainiečiai
„Problema, su kuria susiduria Ukraina, yra ne ta, kad jai baigiasi pinigai, o ta, kad jiems baigiasi ukrainiečiai. Tai, ką padarė Putinas, yra nepriimtina, bet šis karas turi baigtis. Svarbu, kad kiekvienas būtų realistu. Teiks nusileisti ne tik rusams, bet ir ukrainiečiams“, – pareiškė M. Rubio klausymuose Senate.
M. Rubio teigimu, V. Putino tikslas – primesti Ukrainai neutralitetą, modernizuoti savo kariuomenę ir užpulti vėl po 4-5 metų.
„Svarbu, kad ukrainiečiai turėtų poveikio priemonių, tačiau jiems taip pat teks nusileisti, kad pasiektų šį susitarimą“, – aiškino jis.
„Tiesą sakant, bus sunku pasiekti paliaubų ir galiausiai taikos susitarimo tikslą, jei abi pusės neturės spaudimo priemonių“, – kalbėjo M. Rubio. Tokie konfliktai, anot jo, reikalauja „kietos diplomatijos“. „Tačiau šis karas turi baigtis. Ir manau, kad tai turėtų būti oficiali Jungtinių Valstijų politika“, – pažymėjo politikas.
M. Rubio per klausymus „labai svarbiu“ pavadino NATO gynybinį aljansą. Kartu jis paragino NATO partneres prisiimti daugiau atsakomybės ir padidinti išlaidas gynybai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
