Ataskaitoje, kurią cituoja „Newsweek“, pažymima, kad ES nebuvo pasiruošusi nei COVID-19 pandemijai, nei plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, ir ragina pereiti „nuo reagavimo prie proaktyvaus pasirengimo“.
Svarbiausios 72 valandos
ES turėtų patarti šeimoms būti pasiruošusioms savarankiškai išgyventi bent 72 valandas ekstremalios situacijos atveju, pažymima ataskaitoje.
Nurodoma, kad narės valstybės turėtų pateikti savo piliečiams gaires apie atsargų kaupimą, evakuacijas ir kaip pasiekti skubios pagalbos tarnybas.
Informaciją, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms rasite: ČIA.
Ataskaitoje cituojama apklausa, kurioje išvardijamos būtinos atsargos, kurias namų ūkiams patartina turėti nelaimės atveju: maisto, gėrimų, vaistų, žibintuvėlių ir baterijomis maitinamų radijų.
Šis patarimas skirtas paruošti ES piliečius įvairioms ekstremalioms situacijoms – nuo galimų pandemijų iki smarkių oro pokyčių ar ginkluotos agresijos.
Rusijos agresija – viena pagrindinių grėsmių
Nors ataskaita nenurodo Rusijos agresijos kaip vienintelės galimos grėsmės, ji akcentuoja ją kaip vieną iš pagrindinių.
„Neturime aiškaus plano, kaip ES elgsis, jei prieš narę valstybę būtų imtasi ginkluotos agresijos. Rusijos keliamas karo pavojus Europos saugumui verčia mus šį klausimą laikyti pasirengimo centru, nepaisant to, kad turime pasiruošti ir kitoms didelėms grėsmėms“, – teigiama ataskaitoje.
Joje pažymima, kad nors Rusijos agresijos grėsmę labiausiai jaučia jos kaimynai, bet koks Rusijos veiksmas prieš ES narę paveiktų visus 27 bloko šalis.
„Kiekvienos narės teritorinė integralumas ir politinė nepriklausomybė yra neatsiejamai susiję su kitų narių integralumu ir pačia ES“, – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje teigiama, kad piliečių įgalinimas turėtų būti visapusiškos pasirengimo strategijos „pagrindas“ ir kad blokas turėtų didinti gyventojų informuotumą ir skatinti jų savarankiškumą.
Krizėms ir saugumui – 20 proc. ES biuždeto lėšų
Joje taip pat siūloma imtis kitų ES masto priemonių ir bent 20 proc. viso bloko biudžeto skirti saugumo ir pasirengimo krizėms stiprinimui. Joje taip pat siūloma parengti planą, pagal kurį ES šalys aktyviau dalytųsi žvalgybos informacija.
165 puslapių ataskaita trečiadienį buvo pristatyta ES Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.
Lietuva turi ruoštis blogiausiam scenarijui, įspėja JAV atsargos generolas
Varšuvos saugumo forume JAV atsargos generolas Benas Hodgesas perspėjo Lietuvą. Anot jo, šalis turi ruoštis blogiausiam scenarijui, nes galimo Rusijos puolimo atveju skubios pagalbos iš sąjungininkų greičiausiai nesulauks.
Nepaisant pasiruošimo atremti galimą Rusijos puolimą, Europoje vis dar yra daug oro ir priešraketinės gynybos spragų.
„Mes vis dar negalime pakankamai greitai judėti Europoje. Taigi, karinio mobilumo klausimas vis dar yra problema, kurią reikia išspręsti“, – pažymėjo NATO vyresnysis patarėjas logistikos klausimais, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
Lietuva dvi savaites turėtų gintis pati
Kartu B. Hodgesas pabrėžė, kad kiekviena šalis stiprina savo gynybinius pajėgumus, o NATO rytiniame flange esančios šalys, ypač Lenkija, tai daro ypač veiksmingai.
Vis dėlto jis išreiškė susirūpinimą, kad daugelis šalių vis dar tikisi, kad Rusijos puolimo grėsmė išnyks, todėl ruošiasi nepakankamai. Generolas pirmiausia įspėjo Lietuvą.
„Įsivaizduokite savaitę to, kas vyksta Ukrainoje, bet Gdanske, Klaipėdoje ar Taline. Turime būti tam pasirengę. Tai man kelia didžiausią susirūpinimą, nes nemanau, kad galime judėti taip greitai ar greičiau nei Rusijos kariai.
Mes neišsprendėme infrastruktūros ir sienos kirtimo apribojimų klausimo, tai vis dar problema. Ir todėl, pavyzdžiui, Lietuvai gali tekti ruoštis blogiausiam scenarijui – dviem savaitėms, kol kas nors ateis į pagalbą“, – B. Hodgeso žodžius cituoja „Ukrinform“.
