Aukščiausiajam Teismui praėjusio mėnesio pabaigoje priėmus sprendimą, „Veta“ neprivalo sumokėti šios sumos.
Teisinis ginčas prasidėjo nuo „Veta“ skundo, bendrovei 2023 ir 2024 metais gavus dvi sąskaitas už licencijų administravimą. Jos atitinkamai išrašytos 52 353 eurų ir 106 585 eurų sumoms.
Ši prievolė buvo įvesta 2024 metais, o Valstybinė vaistų agentūra taip pat pareikalavo sumokėti mokesčius atgaline data už visus 2023 metus.
Tartu administracinis teismas pernai nusprendė, kad ministro įsakymu nustatyti mokesčiai nėra teisėti, nes jiems nebuvo teisinio pagrindo.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sveikatos apsaugos ir darbo ministras, nustatydamas metinį mokestį už veterinarinių preparatų pardavimo licencijų administravimą, viršijo savo įgaliojimus.
Anot jo, pagal Konstituciją viešosios finansinės prievolės gali būti nustatomos tik parlamento priimtu įstatymu, o ne ministro įsakymu.
Teismas taip pat pabrėžė, kad ministro potvarkiai negali prieštarauti įstatymui ar peržengti Konstitucijoje įtvirtintų įgaliojimų, todėl minimas įsakymas prieštarauja Konstitucijai.
Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamos nuostatos pažeidė laisvę užsiimti verslu ir teisėtų lūkesčių principą. Jos teigimu, 2023 metais verslas neturėjo aiškaus supratimo apie savo pareigą mokėti šiuos mokesčius, todėl negalėjo tinkamai susiplanuoti savo veiklos.
Registrų centro duomenimis, Vilniuje registruotos bendrovės „Veta“ pagrindinė veikla – didmeninė prekyba veterinariniais vaistais, pieno pakaitalais, pašarų priedais, mineralais, baltiminėmis žaliavomis, maistu katėmis ir šunims.
„Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 17 darbuotojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
