Vėliau buvo sulaikyti keli asmenys, įskaitant ir Lietuvoje, tęsiamas tyrimas.
Amerikiečių laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis Vakarų saugumo pareigūnais, lapkričio 5-ąją pranešė, kad iš Lietuvos į Vokietiją ir JK siųstos savaime užsidegančios siuntos buvo Rusijos slaptos operacijos, kuria siekta sukelti gaisrus į Jungtines Valstijas ir Kanadą skrendančiuose transportiniuose ir keleiviniuose lėktuvuose, dalis.
Kaip pranešama, užsidegę prietaisai – elektriniai masažuokliai su degia medžiaga magnio pagrindu į JK buvo išsiųsti iš Lietuvos ir, atrodo, kad tai buvo „bandymas siekiant išsiaiškinti, kaip padaryti, kad tokie užsidegantys prietaisai atsidurtų lėktuvuose, skrendančiuose į Šiaurės Ameriką“, rašė WSJ.
Anot WSJ, Lietuvos policija sulaikė įtariamąjį, kuris iš DHL siuntų centro Vilniuje išsiuntė keturis padegamuosius užtaisus. Pastarasis prisistatė kaip Igoris Prudnikovas, tačiau tikrasis jo vardas yra Aleksandras Suranovas.
„Bandomieji“ siuntiniai
Europos saugumo tarnybos tęsia tyrimą dėl galimo Rusijos agentų sąmokslą, kurie galėjo rengti išpuolius prieš krovininius lėktuvus Europoje ir Jungtinėse Valstijose, skelbiama WSJ.
Pranešama, kad įtariamieji siuntė siuntinius su padegamaisiais įtaisais į lėktuvą Vokietijoje, o tai, tyrėjų nuomone, galėjo būti bandymas prieš būsimus išpuolius prieš lėktuvus, skrendančius į Šiaurės Ameriką. „Bandomieji“ siuntiniai be sprogmenų taip pat buvo siunčiami į JAV ir Kanadą, siekiant išbandyti pristatymo maršrutus.
„Rusijos žvalgybos tarnybos, atvirai kalbant, tapo šiek tiek laukinės“, – rugsėjį retuose viešuose komentaruose pareiškė JK slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore'as.
Eskalacija Ukrainoje
Lapkričio 24-ąją Rusijos vadovo Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad JAV leidimas Ukrainai smogti į Rusijos gilumą eskalavo situaciją.
Jo teigimu, „JAV ignoravo V. Putino perspėjimus dėl pasekmių“, o vėliau sekęs „Orešnik“ balistinės raketos paleidimas į Ukrainos teritoriją buvo „ryžtingas Rusijos atsakas“.
Išpuolis Baltijos jūroje
Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.
Švedijos ir Suomijos policija pradėjo tyrimus, o Europos pareigūnai sakė įtariantys sabotažą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą. Kremlius atmetė šiuos komentarus, pavadinęs juos absurdiškais ir juokingais.
Laivybos stebėjimo svetainių duomenimis, kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, vykęs iš Rusijos į Egiptą, lapkričio 17–18 dienomis plaukė netoliese kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją bei Vokietiją ir Suomiją. Būtent tada šie povandeniniai kabeliai buvo pažeisti.
Vis dėlto nėra konkrečių įrodymų, kad tas laivas susijęs su šiais incidentais.
Žvalgybų perspėjimai dėl galimų išpuolių
Lapkričio mėnesį paskelbus apie Joe Bideno priimtą sprendimą leisti Ukrainai smogti Rusijos gilumai Vakarų tolimojo nuotolio ginkluote pasirodė perspėjimai, kad Kremlius gali aktyvuoti savo sabotažo šnipinėjimo misijas Vakarų valstybėse.
„The Economist“ tuomet perspėjo, kad Rusija gali apginkluoti Jemeno husius ir aktyvuoti šnipų Europoje veiklą, įskaitant sabotažo išpuolių rengimą.
JAV žvalgybos pareigūnai ketvirtadienį perspėjo Amerikos gynybos bendroves sustiprinti saugumo priemones po kelių sabotažo aktų Europoje.
Nacionalinio kontržvalgybos ir saugumo centro išleistame viešame biuletenyje gynybos srityje dirbančioms bendrovėms, ypač toms, kurios teikia paramą Ukrainai jos kare su Rusija, patariama sustiprinti savo apsaugos priemones, atsižvelgiant į augančią Rusijos agresiją prieš Ukrainos sąjungininkes.„Jau kurį laiką stebime agresyvius Rusijos žvalgybos tarnybų veiksmus“, – „Politico“ cituojamas Thomas Haldenwangas, kuris neseniai atsistatydino iš Vokietijos federalinės vidaus žvalgybos agentūros vadovo pareigų.
„Rusija naudoja visą priemonių rinkinį – nuo įtakos politinėms diskusijoms darymo iki kibernetinių atakų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir didelio masto sabotažo“, – sakė jis.
„Esame paprasčiausiai per daug mandagūs, – sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen liepos mėn. vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose. – Dabar jie mus puola kiekvieną dieną.“
2. Jeigu butų gaisras viduje tada lektuvo saugumo sistemos praneštų pilotams, o pilotai palydovams, ir lektuvą žemėje jau lauktų tarnybos.
3. Degančiam lektuvui niekas neleistų leistis miesto oro uoste
4. Jeigu pilotai mato kad katastrofa neišvangiama jie nukreiptų lektuvą kur nors į laukus arba į mišką ir jeigu jie to nespėjo padaryti tai reiškia kad lektuvo navigacinė sistema jau buvo paruošta nusileidimui ir su lektuvu kažkas įvyko ir varikliai (arba variklis) prarado trauką prieš pat nusileidimą maždaud 100-200 metrų nuo žemės. Kas tai paukščiai ar balionai mes sužinosime dar šią savaitę.
