Šiuo sprendimu Minskas paseka jau anksčiau tai padariusios Rusijos pavyzdžiu.
Gegužės 24-ąją pasirašytas įsakas trečiadienį buvo paskelbtas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje.
Sutartį dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų, 1990-aisiais – artėjant Šaltojo karo pabaigai – pasirašė NATO ir tuometinis Varšuvos paktas.
Sutartyje nustatomi tankų, kovos mašinų, karo lėktuvų ir sunkiosios artilerijos dislokavimo Europoje apribojimai. Ja buvo siekiama išlaikyti karinę pusiausvyrą tarp Vakarų ir Varšuvos pakto šalių.
Tačiau 2023 metais Rusija visiškai pasitraukė iš šios sutarties, o NATO valstybės – sutarties šalys – į tai išsyk atsakė sustabdydamos savo dalyvavimą.
Nors tiesiogiai nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą, Baltarusija leido Maskvai pasinaudoti jos teritorija, rusams 2022 metų vasarį pradedant didelio masto invaziją.
Baltarusijoje yra dislokuota Rusijos taktinių branduolinių ginklų, taip pat raketų ir karių.
Po ginčijamo A. Lukašenkos perrinkimo 2020 metais Minskas dar labiau suartėjo su Maskva. Ši teikia finansinę, karinę ir diplomatinę paramą jau beveik tris dešimtmečius valdančio A. Lukašenkos režimui.
Maskva savo dalyvavimą CFE vienašališkai sustabdė 2007 metų gruodį, pavadinusi sutartį atgyvenusia.
Rusija teigė, kad taip elgiasi Vakarams ir NATO atsisakius ratifikuoti naują 1999 metais pataisytos sutarties versiją.
Maskvos teigimu, Vakarų ir NATO šalys kaip ratifikavimo sąlygą iškėlė reikalavimą išvesti Rusijos pajėgas iš Moldovos separatistinio Padniestrės regiono ir kai kurių Sakartvelo dalių.
2008 metais Rusija pasiuntė savo karių į Sakartvelo regionus Abchaziją ir Pietų Osetiją.
2023-iųjų gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai patvirtino savo šalies pasitraukimą iš CFE.
