„Apie kokį, bleha, karą ir pergalę mes kalbame? Apie kokias 1991-ųjų sienas? Vakarai velniop sugriovė karinę pramonę, kurios greit neatstatysi. Tam reiktų šimtus milijardų siekiančių investicijų, ir net jeigu jas čia įmestume, tai nei per metus, nei per du to nepavyks pasiekti. Mes žvengiame iš Rusijos karinės pramonės, kuri ten iš balų ištraukia T-62, juokingi (pas rusus, – red. past.) „šachedai“ visokie, o aš turiu klausimą – o jūs ką vietoje to turite?“ – aiškino O. Arestovyčius.
„Visa Europos Sąjunga pabandė džiugiai pagaminti mums 1 mln. sviedinių ir juos perduoti. Pagamino ir perdavė net 300 tūkst. O reikia 17 mln. Tai apie kokį karą čia kalbame? Vakarai į karą atėjo su nuleistomis kelnėmis. Jie pasirodė esą nuogas karalius ir nepasirengę kariauti šito karo ir jį laimėti“, – kritikavo ukrainiečių ir Vakarų politikus O. Arestovyčius.
Rusijos ekonomika silpsta, bet nepakankamai
Karybos ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruosius 1,5 metų Vakaruose, įskaitant ir Ukrainą, vyko daugiau politikavimo negu realių darbų darymo. Nepavykus planui staigiai susilpninti Rusijos ekonomiką tiek, kad ji atsisakytų kariavimo idėjos, dar ir dabar nėra imamasi kategoriškų priemonių, stabdant Rusijos eksportą.
„Maža to, visi jų skaičiavimai parodė, kad „mes turime tą ir aną daryti“, bet nei jie, nei mes nepriėmėme atitinkamų sprendimų prieš 1,5 metų. Įsisukome į politiką, į kažkokias sudėtingas schemas: jie nusprendė, kad jie atitemps Rusiją nuo Kinijos, pavers ją neutralia, spaudimas, silpninimas. Rusijos prekybos apimtis per praėjusius 11 mėnesių yra 540 mlrd. dolerių – vos 17 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Ar tai sankcijos? Ar tai karas su Rusija, ar tai ją susilpnina? Kaip tai išvis suprasti? Suprasčiau, jeigu kritimas būtų 50 ar 70 proc. Tai aš jau suprasčiau kaip Vakarų vykdomą ekonominį Rusijos smaugimą. o 17 proc. yra apie nieką“, – aiškino O. Arestovyčius.
Abejonės dėl Vakarų galimybių kariauti
Kalbėdamas apie galimą Vakarų ir besiformuojančios ašies šalių konfliktą, apžvalgininkas teigė, kad ne tik Ukraina nėra pasiruošusi karui su Rusija, bet ir Vakarai nėra pasiruošę kariauti su besiformuojančia nauja „Globalių pietų“ ašimi. „Globaliais pietumis“ dažniausiai vadinamos besivystančios šalys. Konkrečių šalių priskyrimo šiai valstybių kategorijai nėra, ekspertai dažniausiai jas įvardija kaip „pietų pusrutulio“ valstybes, kurioms tradiciškai nebuvo prieinamas „šiaurės pusrutulio“ valstybių gerbūvis. Pagrindinėmis „Globalių pietų“ valstybėmis įvairiame kontekste gali būti įvardijamos Rusija, Kinija, Indija, Pietų Amerikos ir Afrikos ar Artimųjų Rytų šalys.
„Tiesą sakant, kuo ilgiau visą tai stebiu, tuo mažiau matau galimybių Vakarams laimėti šiame etape prieš globalius pietus. Koks tam pagrindas? Jie žvengia, kad rusai neteko 300 tūkst.? Debilai. Atsakykite sau į klausimą: ar Vakarai gali sau leisti netekti 300 tūkst. žmonių bet kokiame kare, už bet kokias vertybes? Už Baltijos šalis, pavyzdžiui? Jie po 10 (tūkstančių) pasakys, kad mes daugiau nenorim, tarkimės. Galų gale, sviedinių nebus. Jie juk pripratę, kaip amerikiečiai mato viską – „Tomahawk“ pašaudysim iš toli, aviacija kažkiek pabombarduos. Na gerai, subombarduos, o paskui išlįs milijonas žmonių, tokių, kur pas mus į apkasus lenda ir kas tada? Jų „Tomahawkais“ nesustabdysi, juos reiks rankomis naikinti, su automatais ir mėtant granatas“, – piešė galimą ateitį buvęs Ukrainos prezidento administracijos patarėjas.
Jis pažymėjo, kad Vakarai vangiai suteikia pagalbą Ukrainai, nepaisant net, atrodytų, didžiulės finansinės ir karinės paramos. Kalbėdamas apie galimą egzistencinės svarbos Europai ir visam pasauliui Ukrainos kovą su Rusija jis priminė Graikijos ekonominės krizės istoriją. „Ukraina yra vienintelė, kuri visa tai sulaiko. Ir ką jūs davėte Ukrainai, kad ir toliau sulaikytų? Kuo padėjote Ukrainai? 160 mlrd. pagalbos mums skyrėte? Graikijai davėte 340 (nuo Graikijos krizės pradžios 2010-aisiais šalis iš valstybių ir privačių investuotojų pasiskolino apie 320 mlrd. eurų, o iki 2019-ųjų išsimokėjo vos 42 mlrd. – red. past.), kai pas juos kilo finansinė krizė“, – aiškino O. Arestovyčius.
tv3.lt pažymi, kad O. Arestovyčius pastaruosius kelis mėnesius ėmėsi aktyviai dalyvauti Ukrainos politikoje – žadėjo balotiruotis į 2024-ųjų Ukrainos prezidento rinkimus, aktyviai kritikuoja dabartinės šalies valdžios veiksmus, kuriai anksčiau pats dirbo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
