Dalis šių žmonių nededa jokių pastangų mokytis danų kalbos, nesivadovauja danų vertybėmis ir kultūra, o taip pat nedirba ir nerodo iniciatyvos gauti išsilavinimą.
Danijos dešiniųjų vyriausybė mano, kad tokie „getizuoti“ migrantai sudaro apie 15 proc. (apie 60 tūkst.) iš visų šalyje gyvenančių atvykėlių. Danų vyriausybė jų išlaikymui išleidžia apie 36 mlrd. kronų (apie 4,8 mlrd. eurų) kasmet. Maža to, kas dešimtas iš jų buvo teistas dėl kokio nors nusikaltimo.
Nepaisant kilusio nepasitenkinimo, tiek ES, tiek ir pačioje Danijoje, vyriausybei pavyko priimti planą, kuris įsigaliojo nuo liepos 1-osios.
Migrantų getų Danijoje valdžia priskaičiavo 25. Taip buvo įvardintos vietos, kuriose:
neeuropiečių gyvena daugiau nei 50 proc. daugiau nei 2,7 proc. žmonių buvo nuteista baudžiamosiose bylose nedarbas viršija 40 proc. 50 proc. gyventojų turi tik mokyklinį išsilavinimą gyventojų pajamos neviršija 55 proc. regiono vidurkio
Kas laukia šių rajonų gyventojų:
1) Dviguba baudžiamoji bausmė
Danijos valdžia nuo birželio 1-osios gali savo nuožiūra nustatyti „getų“ zonas, o teismai turės teisę nusikaltėliams, kurie vykdys baudžiamą veiklą tuose rajonuose, skirti dvigubas bausmes.
Turima omenyje vagystės, prekyba narkotikais, net vandalizmas ir tai, kas Danijos baudžiamajame kodekse yra įvardijama kaip „grasinantis elgesys“.
Tiesa, policija turės teisme įrodinėti, kodėl konkrečiu atveju yra būtina dviguba bausmė nusikaltėliui iš geto. Tačiau dabar teismams atsiras galimybė griežtai bausti tuos, kurie naudojosi „pernelyg švelniomis“ danų įstatymų bausmėmis.
Vandalizmas, pavyzdžiui, Danijoje yra baudžiamas kalėjimu iki vienerių metų, o už vagystę nors ir įmanoma sulaukti iki 6 metų kalėjimo, tačiau tam reikia jog tai būtų atlikta gaujoje, būtum baustas prieš tai už panašų nusikaltimą ir būtų pavogta kažkas labai vertingo.
2) Naujas socialinio būsto dalijimo būdas
Bendrovės, kurios užsiima socialinio būsto statyba ir eksploatavimu, dabar turės galimybę atsisakyti suteikti nuomą gyventojams su kriminaline praeitimi, jeigu nusikaltimai buvo padaryti per paskutinius penkerius metus. Nuomotojams taip pat palengvino galimybes iškeldinti gyventojus, kurie buvo apkaltinti bylose remiantis baudžiamuoju kodeksu. Anksčiau tai padaryti buvo itin sudėtinga, ir nusikaltėlis su jo artimaisiais toliau gyveno valstybės subsidijuojamame būste, nepaisant savo kriminalinės veiklos.
Valdžia taip pat leido lanksčiai svarstyti socialinio būsto paskyrimo būdus: suteikti būstą pirmiausiai tiems, kurie turi darbus, mokosi arba gali patys save išlaikyti.
3) Bausmė tėvams už vaikų išsivežimą į užsienį, sunkiais atvejais – iki ketverių metų kalėjimo
Čia kalbama ne apie visas keliones į tėvynę, o tik apie tas, kuriose vaiko gyvenimui kiltų grėsmė. Pirmiausiai kalbama apie išeivius iš Artimųjų Rytų, kurie galėtų išsivežti vaikus į teritorijas, kontroliuojamas ISIS ir kitų grupuočių smogikų, o taip pat tų, kurie išveža mergaites į Afrikos ar kitas šalis, kuriose šios būtų „ištekinamos“ ar apipjaustomos.
Valdžia mano, kad tėvai, per prievartą išsivežantys vaikus šiais tikslais, gali būti deportuoti iš Danijos ir netekti subsidijų nepaisant to, kaip ilgai ir kaip sėkmingai jie gyvenimo šalyje.
4) Bausmė už blogą elgesį su vaikais, blogą jų auklėjimą ir „neintegravimą“
Daugiausiai pokyčių įstatymuose numatyta būtent vaikų klausimais. Pagrindiniai jų – nuo liepos 1-osios tėvai, kurie negali savo vaikams užtikrinti pragyvenimo, kurį Danijos valdžia laiko privalomu, gaus baudų. Išskirtiniais atvejais, už pasikartojančius nusižengimus, – ir iki dviejų metų kalėjimo. Taip pat valdžia dukart padidino bausmes už smurtą namuose getuose gyvenantiems tėvams.
Įstatymai taip pat numato plačias savivaldos teises kištis į vaikų auklėjimo procesą migrantų šeimose. Pavyzdžiui, reikalauti, kad vaikas tam tikrą valandą būtų namuose arba lankytų darželį. Jeigu tėvai nevykdo šių reikalavimų, valdžia suteikia vietos savivaldos atstovams teisę nutraukti finansavimą ar jo dalį, kol problema nebus išspręsta.
Dokumente taip pat nurodyta, kad visi Danijoje gyvenantys vaikai privalo lankyti valstybinius darželius. Jeigu vaikas be rimtos priežasties praleidžia 15 proc. pamokų mokykloje, ketvirtadaliu gali būti sumažinta vaikų auginimui skiriama pašalpa. Taip pat pašalpos bus mažinamos, jeigu vaikas nesugebės atliktų mokyklinių testų.
Vaikai iš rajonų, kuriuos valdžia įvardijo kaip „getus“, dabar taip pat bus priversti jau nuo metukų amžiaus eiti į valstybinius vaikų darželius, taip gerinant integraciją visuomenėje ir siekiant greičiau išmokyti danų kalbos. Vaikų darželyje vaikai privalo praleisti ne mažiau nei valandas. Jeigu tėvai atsisako leisti vaiką į mokymo įstaigą, savivaldos atstovams suteikta teisė tokiai šeimai ir visiškai nutraukti paskirtas subsidijas.
Jeigu vaikai iš tokių šeimų anksčiau nevaikščiojo į darželį, tai nuo trejų metų jie privalės mokytis danų kalbos pagal sustiprintą programą. Maža to, šie užsiėmimai „bus rekomenduojami lankyti kartu su tėvais“. Vaikai be „tvirtų“ valstybinės kalbos žinių siūloma neleisti į pradines mokyklas.
Anksčiau Danijos valdžia manė, kad vaikas gali mokytis danų kalbos jau pačioje mokykloje, padedant specialiam asistentui. Tačiau dabartinė valdžia nusprendė, kad tokia praktika yra neefektyvi.
„Vaikai, kurie gyvena Danijoje, turi gebėti kalbėtis danų kalba ir vėliau auklėti danus taip, kad būtent danų būtų jų gimtoji kalba, – pažymi naujojo plano autoriai. – Jeigu jie tai daro, jie išmoks danų kultūros vertybes ir priims vietinių gyvenimo normas“.
5) Danų vaikų darželiai ir mokyklos
Vaikų darželiuose nuo liepos 1-osios uždrausta formuoti grupes taip, kad daugiau nei 30 proc. vaikų juose būtų iš getų rajonų. Tas pats taikoma ir mokykloms: vyresniosiose klasėse vaikų iš getų skaičius neturi viršyti 50 proc. Valdžia taip pat reikalauja, kad mokyklos turi reguliariai perkelti moksleivius iš migrantų rajonų ir siųsti juos mokytis ne pagal gyvenamąsias vietas, kad šie turėtų platesnį bendravimo ratą. Valdžia tokiems vaikams išskirs specialius autobusus, kurie juos pasiims iš ryto ir atveš vakarais, o kraštutiniu atveju yra pasiryžusi apmokėti ir taksi paslaugas.
Taip pat vadovybė pažadėjo kovą su mokyklų vadovybe, kuri abejingai stebės moksleivių pasiekimų rezultatus ir masinius nusirašinėjimus atsiskaitymų metu – ir viena ir kita ypač netenkino rajonuose, kur gyveno migrantai. Tokių „nesėkmingų“ mokyklų vadovybė dabar gali būti nušalinta, o mokykla – perduota į tiesioginį Švietimo ministerijos valdymą ar net išformuota.
Mokykloms taip pat suteikė daugiau teisių imtis priemonių prieš nepažangius ar nusikalsti linkusius moksleivius. Ne tik suteikta galimybė pašalinti, tačiau ir tėvai dar perspėjami, kad tokiu atveju pašalpa gali sumažėti ketvirtadaliu. Ir atvirkščiai, toms šeimoms, kurių vaikai rodo gerus mokymosi rezultatus yra žadami įvairūs finansiniai paskatinimai.
6) Pašalpos
Galų gale, jeigu žmogus iš Danijos gauna socialinę pagalbą (kontanthjælp), gaunama suma gali sumažėti, jeigu žmogus ketina ir toliau gyventi gete ir nesutiks persikelti į kitus rajonus. Savivaldai nuo liepos taip pat yra draudžiama į geto rajonus įkeldinti tuos asmenis, kurie gauna nedarbo pašalpas. Ir atvirkščiai, tiems regionams, kurie padės įsidarbinti getų gyventojams, bus didinamos išmokos.
Municipalinė valdžia nuo liepos 1-osios taip pat įgijo prieigą ir prie šių rajonų gyventojų asmeninių duomenų, kuriuos rinko kitos valstybinės institucijos, įskaitant ir policiją. Tai leidžia kurti daug patogesnį „įtartinų“ asmenų stebėjimą ir tiksliai nustatyti šeimas, kurios atsiduria rizikos zonoje.
Kaip suveiks ir ar suveiks vadinamasis premjero „Rasmusseno planas“ – kol kas anksti prognozuoti. Tačiau premjeras pažadėjo savo šalininkams, kad šio plano realizacija getų sąvoką visiškai panaikins dar iki 2030-ųjų.
