Pasaulinis vandenynas yra sušilęs taip, kaip niekada anksčiau, o Europoje ir JAV vis aiškiau rodosi sausra. Skurdžiose valstybėse numatomas didžiausiai humanitarinis skurdas per pastarąjį šimtmetį, skelbiama Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje. O turtingoms valstybėms nusimato potvynių, galingų uraganų ir prasto derliaus perspektyva.
Bet kokiu atveju pasaulis su šiokiu tokiu vargu, bet būtų susitvarkęs su klimato problemomis. Tačiau dabar visos lėšos ir žmogiškieji ištekliai yra mesti kovai su Covid-19.
Gydytojai ir gelbėtojai yra užimti visame pasaulyje, o šalių biudžetuose nebeliko „laisvų“ pinigų. Fermeriai, verslas ir transportas yra panardinti į dirbtinę karantino komą. Ir jeigu pandemijos metu netikėtai teks susidurti su mirtinu uraganu ar galingomis liūtimis ir jas lydinčiais potvyniais, situacija gali tapti nekontroliuojama, rašoma BBC.
Kaimynų ar tarptautinių organizacijų pagalbos tikėtis vargu ar verta: koronavirusinis force majeure (liet. nenugalima jėga) palietė faktiškai visas pasaulio šalis. Virusas nesigaili nieko perspėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyr. ekonomistė Gita Gopinath.
Šįkart kiekvienas už save. Ir problema nėra vien pinigų stygius.
Karantinas neveikia atšilimo
Net jeigu šalis, nukentėjusi nuo potvynių, sausros ar uragano, turės lėšų likviduoti stichiją ir atstatyti ūkius, įsigyti ir transportuoti tam reikalingus dalykus dabar bus sunkiau, negu kada nors anksčiau. Pasaulinė prekyba ir transportavimas yra sukaustyti koronaviruso.
Epidemijos išgąsdintos šalys įveda maisto produktų ir vaistų eksporto ribojimus. Net ir turtingiausios, dosniausios ir atviriausios šalys uždaro sienas ir nebeskiria lėšų bendram gerbūviui gerinti: JAV, pavyzdžiui, nutraukė finansavimą aktualiausiai šių dienų tarptautinei organizacijai – Pasaulio sveikatos organizacijai.
Koronavirusas pakeitė gyvenimą planetoje, tačiau neatšaukė to, kas keitė ją iki pat šių dienų – globalaus atšilimo, kuriam mokslininkai ir priskiria vis dažnėjantį gamtos stichijų apsireiškimą.
Nuotraukos socialiniuose tinkluose su „iki ir po karantino“ pasaulio užterštumo nuotraukomis atrodo gražiai, tačiau pasauliniam atšilimui tai įtakos jokios neturi.
Ekspertų teigimų, pandemija kaip tik, tik apribojo mūsų galimybes sumažinti klimato kaitos poveikį.
Šiais metais prognozuojamas rekordinis vandenynų atšilimas, o kuo šiltesnis vandenynas, tuo galingesni susiformuoja uraganai. Iš galingųjų pasaulio ekonomikų didžiausią žalą jie daro JAV – pačiai turtingiausiai pasaulio valstybei, kuri taip pat labiausiai nukentėjo ir nuo koronaviruso. Pusmetį trunkantis uraganų sezonas ten prasideda birželį.
Maža to, virš įšilusių jūrų daugiau lyja, negu ant vėsios sausumos, o tai atima iš žemynų lietų ir sukelia sausrą.
Sausra Europoje
Globalus atšilimas yra pavojingas ne tiek dėl pačios temperatūros kilimo, tačiau tuo, kad ji sukelia „įprastų orų reiškinių programos sutrikimus“, perspėja mokslininkai. Karštis staiga tampa nepakeliamas, šalčiai – stingdantys, vėjas virsta uraganu, o lietus – potvyniais, rašoma BBC.
Praėję metai Europoje buvo rekordiniai karščio atžvilgiu per visą stebėjimo laikotarpį. Ir šiais metais beveik 100 proc. rekordai gali būti pagerinti. Maža to, 11 iš 12 paskutinių metų yra karščiausi per visą jų stebėjimo laikotarpį.
Pačiame Europos centre – Ženevoje – lietaus nebuvo daugiau nei 40 dienų iš eilės. Paskutinį sykį toks reiškinys buvo pastebėtas XIX a. pabaigoje. Ir tik praėjusią savaitę ten galų gale palijo. Vandens telkinių lygis Ukrainoje ir Rumunijoje nukrito iki kritinės žymės. Pusė žemės ūkiui tinkamos žemės Prancūzijoje išdžiuvo iki tokio lygio, kad ūkininkai jau pradėjo skelbti pavojų.
Didžiausi pasaulyje grūdų eksportuotojai – Rusija ir Kazachstanas, pamatę, kaip kenčia jų pagrindiniai konkurentai Europoje, apribojo savo produkcijos išvežimą. Jie baiminasi, kad išaugęs poreikis turtingose Vakarų šalyse gali sukelti deficitą jų pačių rinkose.
Sausra pastebima ir JAV valstijose. Bent trijose yra nustatytas antras sausros lygis penkiabalėje sistemoje, dar dešimtyje – trečiasis („labai sausa“). Kol kas apie pavojų derliui kalbama atsargiai – reikia sulaukti, kokie bus orai per artimiausius tris mėnesius. Maža to, grūdų atsargos sandėliuose, dėl puikaus praėjusių metų derliaus, yra rekordinio lygio.
Atrodytų, galima atsipalaiduoti ir nusiraminti, tačiau ir čia koją gali pakišti koronaviruso pandemija. Dėl viruso keliamos grėsmės įvestų apribojimų sugriuvo pasaulinė maisto produktų rinka: sandėliuose ir uostuose trūksta sveikų darbuotojų, sunkvežimiai stovi be darbo dėl vairuotojų trūkumo. Nesurasi nei lėktuvo, nei plukdomų konteinerių. Ženkliai sumenko pervežimų skaičius.
Derlius tuo metu dažnai pūva tiesiog laukuose, nes žemės ūkis – vienas iš pagrindinių darbdavių emigrantams. Tačiau dėl karantino kavos surinkėjai negali nusigauti iki plantacijų Lotynų Amerikoje, o marokiečiai nėra įleidžiami į Ispaniją rinkti žemuogių, rumunams, bulgarams ar ukrainiečiams kol kas nėra galimybių patekti darbo tikslais į Didžiąją Britaniją ar Vokietiją.
Baisus badas ir skėriai
Maisto produktų krizė kartu su pandemija daug kainuoja turtingoms valstybėms ir kelia pagundą rinkos protekcionizmui suvešėti. Tai yra „puiki proga“ sumažinti paramą skurdžioms šalims: kam padėti tolimai Afrikai, jeigu kur nors Detroite ar Liverpulyje benamiai badauja ir serga ant prabangių parduotuvių slenksčių.
Net ir be mirtino viruso pandemijos 2020-ieji žadėjo būti rekordiniais humanitarinių krizių atžvilgiu nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų, dar ir Covid-19 pasirodymo perspėjo pasaulio lyderius JT.
„Idealios audros“ atveju trys dešimtys neturtingų šalių šiais metais susidurs su didelio masto badu. Žmonės mirs dešimtimis ar šimtais tūkstančių, o tam, kad to išvengtume, teks ne tik ne mažinti pagalbos, bet net ir ją didinti.
JT paskutiniais duomenimis, pasaulyje chroniškai per mažai valgo beveik 1 mlrd. žmonių – kas septintas planetos gyventojas. Dėl koronaviruso pandemijos šis skaičius išaugs dar 130 mln. vien per šiuos metus. JT perspėja: badaus 265 mln. žmonių.
Pasaulio maisto programos dėka kasdien valgio gauna 100 mln. žmonių. Jeigu šią pagalbą staiga nutrauktume, kasdien mirtų iki 300 tūkst. žmonių. Palyginimui, Kaune gyvena apie 290 tūkst. žmonių.
„Mes susidūrėme ne tik su globalia pandemija, tačiau ir su globalia humanitarine katastrofa, – pareiškė JT maisto programos vadovas Davidas Beasley. – Milijonai konfliktų talžomų valstybių žmonių atsidurs ant išlikimo ribos. Bado šmėkla yra kaip niekada reali ir pavojinga. Pasitvirtinus blogiausiam scenarijui, badas gresia trims dešimtims valstybių“.
Be šių problemų pasaulis susiduria ir su dar viena, „bibline“ neganda. Tuo metu, kai pasaulis kovojo su koronavirusu, 23 Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos valstybėse skėriai naikino ir taip kuklius tų šalių gyventojų pasėlius. Pasaulio bankas šį skėrių antplūdį pavadino baisiausiu, su kuriuo susidūrė mūsų karta – ir tai dar prieš pasirodant antrai, galingesnei bangai.
