Meteorologai perspėja, kad į Europą užklys karšto oro banga iš Saharos. Maža to, dėl susidūrusio Atlanto vandenyne susiformavusių audrų debesų ir aukšto slėgio Centrinėje Europoje, laukia ne tik karščiai, tačiau ir drėgnas oras.
Didelė drėgmė ir karščiai reiškia, kad jutiminė temperatūra gali pasiekti ir 47 laipsnius Celsijaus.
„Artinasi pragaras“, – perspėjo ispanų meteorologė Silvia Laplana.
Vietos hidrometeorologijos tarnyba perspėja apie 42 laipsnius Celsijaus karščius Ebro, Tacho, Gvadianos ir Gvaldakivyro apylinkėse bei didžiulį miškų gaisringumo pavojų.
Kas laukia Lietuvoje?
Labai karšta bus centrinėje žemyno dalyje – Berlyne ir Varšuvoje rytoj bus po 35 laipsnius karščio. Lietuvoje rytoj irgi per 30 laipsnių, lietus ateis poryt.
Šiandien Lietuvoje buvo menkai debesuoti, labai šilti orai. Ir šį vakarą, ir vėliau naktį dangus džiugins astronomijos mėgėjus, mat išliks toks pat menkai debesuotas, dažnai ir visai giedras, apie lietų negali būti ir kalbos. Vėjas nepastovios krypties, labai silpnas, kai kada ir visai jokio.
Rytojaus rytas išauš giedras ir saulėtas, diena irgi bus menkai debesuota ir karšta. Yra nedidelė tikimybė, kad vakarop kur nors gali susidaryti pavienių kamuolinių lietaus debesų, iš kurių galbūt prapliups lietus su perkūnija.
„Kitaip tariant, ir artimiausią parą Lietuvoje bus karštam vidurvasariui būdingi orai. Naktis giedra ar mažai debesuota, savaime suprantama, be lietaus. Rytas irgi toks pat, dieną ims kilti pavieniai kamuoliniai debesys, iš kurių kur nors gali pasipilti lietus su perkūnija. Bet vyraus sausi karšti orai. Naktį oras atvės iki 16–18 laipsnių, dieną vyraus jau 30–32 laipsniai karščio", – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
Ketvirtadienio naktį slėgis kris, netvarkingai išsimėtę ims plaukti lietaus debesys. Lietus vietomis gali būti išties smarkus, jį lydės perkūnija, smarkaus vėjo gūsiai, neturėtų būti labai keista, jei kur nors ims kapoti ir krušos ledai. Naktis dar labai šilta – atvės iki 17–19 laipsnių, o dieną Lietuvą pasieks vėsesnis oras, jis kaitrą išstums, dėl to šils jau tik iki 23–24 laipsnių, ir tai neilgam. Antroje dienos pusėje gali būti jau tik apie 20 šilumos. Be to, bus ir vėjuota. Kaip ir naktį, vietomis lis, trankysis perkūnija.
Penktadienį orai bus gaivūs ir vėjuoti. Naktį atvės iki 11–12 laipsnių, tik prie pat jūros bus apie 15, dieną šils iki 21–23 laipsnių šilumos. Lietaus tikimybė nedidelė. Šeštadienis irgi toks pat vėsus, kaitra grįš sekmadienį.
Prancūzijoje atidedami egzaminai mokyklose
Prancūzijoje valdžios atstovai jau įrengė „atvėsimo kambarius“ savo visuomeniniuose pastatuose, o taip pat prailgino viešų baseinų veikimo laiką. Paryžiuje pirmadienį temperatūra siekė 34 laipsnius, šią savaitę prognozuojamas dar didesnis karštis.
„Mane neramina į tai nekreipiantys dėmesio žmonės, kurie ir toliau sportuoja kaip įprasta arba daug laiko praleidžia saulėje, – „The Guardian“ cituojama Prancūzijos sveikatos ministrė Agnes Buzyn. – Tai veikia mus visus, nėra antžmogių, kuomet susiduriame su ekstremaliu karščiu, koks bus ketvirtadienį ir penktadienį“.
Prancūzijos meteorologų teigimu, ši karščio banga yra neturinti precedento, nes smogė šaliai pačioje vasaros pradžioje.
„Mes to nematėme nuo 1947-ųjų“, – cituojamas „Meteo France“ atstovas Emmanuelis Demaelis.
Šalyje dalijamas vanduo benamiams, neregėtas aukštumas pasiekė ventiliatorių pardavimai. Mokyklose iki kitos savaitės buvo atidėti egzaminai. Paskutinė tokia kaitra Prancūzijoje buvo 2003-iaisiais, kuomet beveik 15 tūkst. žmonių, daugiausiai pagyvenusių, mirė nuo karščio bangos.
Italija kreipiasi į karo medikus
Italija ruošiasi „galingiausiai karščio bangai per pastaruosius dešimtmečius“, ligoninėse ruošiamasi pacientų antplūdžiui. Sveikatos ministerija netgi kreipėsi į kariuomenės medikus, manoma, kad prireiks jų pagalbos gyventojams užplūdus gydymo įstaigas.
Šios šalies meteorologai prognozuoja 37-40 laipsnių karštį šiaurės ir centrinėje Italijoje, įskaitant Romą, Florenciją, Boloniją, Milaną ir Turiną. Kai kuriuose iš jų tikimasi užfiksuoti absoliutų karščio rekordą birželio mėnesį.
Romos valdžia perspėjo, kad grėsmė sveikatai kyla ir dėl šiukšlių krūvų miesto gatvėse. Tuo pat metu aštuoni turistai buvo nubausti po 450 eurų šį savaitgalį už tai, kad maudėsi miesto fontanuose.
Kitose šalyse fiksuojami rekordai
Vokietijos meteorologė Sabine Kruger pranešė, kad dabartinis karščio rekordas – 38,2 Celsijaus, užfiksuotas Frankfurte 1947-aisiais, bus „pagerintas“ jau šios savaitės viduryje. Manoma, kad temperatūra Frankfurte pasieks 39-40 laipsnių, o Berlyne oro temperatūra pavėsyje gali siekti 37 laipsnius Celsijaus.
Vietos valdžios atstovai perspėjo gyventojus imtis papildomų saugos priemonių dėl ultravioletinių spindulių aktyvumo šiomis dienomis: „Venkite būti lauke ilgą laiką tarp 11 ir 15 valandų“, skelbiama pranešime. Gyvūnų globos tarnybos taip pat perspėja šeimininkus nepalikti savo globotinių ilgą laiką mašinose.
Šveicarijos „MeteoSwiss“ paskelbė aukštą pavojaus lygį keliuose šalies regionuose, perspėdami, kad oro temperatūra šios savaitės viduryje gali siekti ir 37-39 laipsnius Celsijaus. Meteorologų teigimu, čia taip pat gali būti užfiksuotas visų laikų rekordas. Net ir Skandinavija negali būti „rami“, pietinėse Danijos ir Švedijos dalyse oro temperatūra pasieks 30 laipsnių pavėsyje, o jutiminė – net 35 Celsijaus.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, šių vidutinė metų vasaros temperatūra bus aukštesnė už įprastinę. Mokslininkai perspėja, kad tokios karščio bangos gali tapti dar dažnesnėmis, ypač jeigu šalys neprisiims savo įsipareigojimų, kuriuos pasirašė 2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarime. ES šalys yra nutarusios 40 proc. sumažinti 1990-ųjų rodiklius.
„To ir reikėjo tikėtis“
Dėl klimato kaitos tokio pobūdžio karščio bangos Europos laukia vis dažniau, įsitikinęs Potsdamo universiteto profesorius Stefanas Rahmstorfas. Jis palygino pastarųjų 500 metų duomenis ir aptiko, kad didžiausi karščių rekordai yra fiksuojami pastarąjį dešimtmetį.
„Karščiausios karščio bangos nuo pat 1500-ųjų užfiksuotos jau šiame šimtmetyje: 2018, 2010, 2003, 2016, 2002“, – CNN cituojamas profesorius.
Globalūs karščio rekordai vyksta penkiskart dažniau, negu esant stabilioms klimato sąlygoms, tvirtina mokslininkas. Jis taip pat pridūrė, kad tai, ką mes matome, yra „tai, kas ir buvo prognozuojama klimato specialistų, kurie perspėjo apie temperatūros augimą dėl šiltnamio efekto“.
