Rungtynių pabaigoje Vilniuje susiklostė kiek chaotiška situacija. Lietuvės turėjo minimalų deficitą (69:70), o belgės likus 7 sek. ruošėsi pradėti ataką. Lietuvės bandė stabdyti varžoves pražangomis, bet teisėjų švilpukai tylėjo. Galiausiai lietuvės perėmė kamuolį ir L.Juškaitė bandė sukurti stebuklą, tačiau iš aikštės vidurio į krepšį nepataikė.
Lietuvių gretose išsiskyrė karjeros rekordą rinktinėje pasiekusi Justė Jocytė, kurios sąskaitoje 22 taškai (6 atk. kam., 6 rez. perd., 22 naud. bal.)
„Gaila, kad pralaimėjome. Tai buvo gero lygio mačas, žaidėme gerai, bet ir belgės žaidė gerai. Turėjome didelių šansų laimėti. Neatrodėme prasčiau, gal kažkeik laimės pritrūko, kai kur buvo padaryta viena kita klaida. Programą minimum įvykdėme, planas maksimum buvo pergalė.
Nepavyko laimėi ir būti pajėgesniame krepšelyje, bet vis vien merginos šaunuolės, atsidavusios, profesionalios. Turime stiprią komandą, dar pridėjus vieną kitą krepšininkę“, – sakė R. Grigas.
Jis taip pat kalbėjo apie kai kuriuos teisėjų sprendimus, ypač jau mačui besibaigiant vienoje iš atakų nesušvilptos pražangos prieš Justę Jocytę.
„Buvau nustebęs, kai Justei nedavė. Bet čia vienas iš teisėjų pasimetimo būdų, nekontroliavo situacijų. Kai komanda pralošia, sakoma, žiūrima į teisėjus. Jie leido žaisti grubiau ir ypač tas jautėsi trečiajame kėlinyje. O belgės tuo naudojosi, kiekvieną užtvarą prilaikydavo, o mes buvome švelnesnės.
Nors rieš mačą jau akcentavau, kad kovoti tik neužels, reikės iki muštynių eiti. O ir noras nugalėti Europos čempiones yra“, – pridūrė jis.
Kaip apskritai įvertinumėte komandos pasirodymą šįvakar?
Kai atėjau į komandą atrodė, kad branduolys nepajudinamas, o dabar pildosi, džiugina perspektyva, atsiranda naujų žaidėjų, komanda tik stiprėja. Norėtųsi, kad būtų Kamilė (Nacickaitė), bet yra J. Jocytė, buvo G. Petronytė, atsiras kitos aukštaūgės. Moterų krepšinyje svarbu, kad atsiranda aukštaūgės žaidėjos, čia kitaip nei vyrų krepšinyje.
Kaip galėtumėte apibūdinti J. Jocytės pasirodymą?
Ji yra perlas. Tą patį tik galiu pakartoti, ką visi sako. Ji dar jauna, bet žadimo branda, supratimas, yra ne kaip 19 metų krepšininkės.
Prieš rungtynes buvo pagerbta Gintarė Petronytė. Kokios emocijos užklupo?
Gal ir paskubėjo Gintarė. Bet, kai pamačiauk supratau, kad į čempionatą tikrai nevažiuos (šypsosi). Baigti viską buvo jos noras. Pagerbimas yra gražus gestas, nes kiek išėjo tokių krepšininkių, baigė karjeras, o ir niekas nežino. Smagu buvo, kiek žiūrovų palaikė, kokios emocijos. Moterų krepšinyje nei kas į palubes marškinėlius kelia.
Vakar Vilniaus derbį truputį stebėjome, tai tos pačios emocijos. Kai tiek sirgalių stebi, tai negali nežaisti gerai. Smagu, smagu.
O kokia K. Nacickaitės situcija?
Nežinau, kol maikutės neatidavė, dar yra šansų (šypsos). Ji stiprus žmogus, gera atletė, žaidė geruose klubuose. Jos atėjimas būtų didelis indėlis, jei padėtų ir bent 15 minučių.
O dėl M. Grigalauskytės ir G. Šulskės?
M. Grigalauskytė yra skaiusi, kad jau ir amžius, ir šeima. Bet ji labai gera gynybinė žaidėja. Ji jau buvo nusprendusi anksčiau. Norėjo ir žaisti labiau trys prieš tris krepšinį.
Į ką Europos čempionate galėtų taikytis lietuvės?
Sunku kažką pasakyti, kai dešimt metų ten nebuvai. Finalinis etapas skiriasi nuo atrankos. Pasiruošima vien jau ilgesnis. Mums svarbu gerai pasiruošti ir iš šios komandos visko galima laukti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
