Būkime nuoširdūs – praėjusį sekmadienį Vilniaus mieste surengtam pirmajam dviračių maratonui gal ir pavyko pritraukti įspūdingą masę dalyvių, bet renginys pelnė tikrai žemą reputaciją.
Neatvyko nei vienas
Visų pirma, apie požiūrį į šį sporto renginį daug ką pasako jau tas nuogas faktas, kad „Velomaratono“ dieną Nepriklausomybės aikštėje nebuvo nei vieno iš 4 solidžių apdovanojimo taurių steigėjų.
Vietoj savęs delegavę savo atstovus, į šventę neatvyko nei Vilniaus miesto meras Vilius Navickas (taurė – gausiausiai mėgėjų grupės komandai), nei Energetikos ministras Arvydas Sekmokas (taurė – geriausiai pasirodžiusiai sporto grupės komandai), nei Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis (taurė – sporto grupės M-21 nugalėtojai).
Kas jau kas, bet netgi viešai savo hobby dviračiams afišuojantis ministras pirmininkas Andrius Kubilius,– be kita ko, esąs ir šio renginio globėjas (Žr. nuostatus),– nepasirodė nei lenktynių trasoje, nei adovanojimų ceremonijoje, kad savo rankomis įteiktų įsteigtą Premjero taurę prestižiškiausios – Vyrų sporto – grupės V-21 nugalėtojui.
Sakytum – dirbo tautos labui ir neturėjo laiko, bet juk tiksliai žinoma, kad tiek premjeras, tiek Vilniaus meras atostogavo. Išeina, kad jie tik dedasi remią viešą renginį, į kurį iš tikro – jiems nusispjaut?
Beje, kodėl, teisėjų sprendimu, juo tapo latvis Janis Rezins („Alpha-Baltic“), o ne vilniečių komandai „Stimul Plius“ atstovaujantis Vladimiras Kokorevas, kuris finišą pasiekė pirmas?
Incidento esmė
Kas per incidentas įvyko lenktynių trasoje, portalui „Balsas“ pasakoja pats „Velomaratono“ organizatorius, Nacionalinio automobilių klubo direktorius – Benediktas Vanagas:
„Velomaratono vyr. teisėjas Valentinas Rutkauskas, su teisėjų brigada lydėdamas lyderių grupę, užfiksavo du nesportiško elgesio atvejus, kuriuose ne pagal taisykles varžovą [latvį Janį Rezins] blokavo lietuvių sportininkas Vladimiras Kokorevas“.
Paprašė kyšio
Lenktynių trasoje, sakytumei tyčia, iškilęs incidentas tarp sporto grupės lyderių (lietuvio Vladimiro Kokorevo ir latvio Janio Rezins), portalo „Balsas“ požiūriu, atskleidė lenktynių organizatorius esant nekompetetingus, o teisėjus – korumpuotus.
Nekompetetingus – nes teisingumo įtvirtinimas yra bet kokio renginio organizatoriaus prioritetas ir garbės reikalas, garantuojantis projekto sėkmę ir ilgaamžiškumą.
O apie kokią perspektyvą gali būti kalba, jeigu organizatoriai neatsako už teisėjų, kuriuos patys ir pakvietė, sprendimą,– ypač, jeigu teisėjai buvę dar ir korumpuoti?
Patikimais portalo „Balsas“ šaltiniais, pasibaigus lenktynėms ir latvių bei lietuvių komandoms kreipiantis į teisėjus su raštiškomis pretenzijomis dėl incidento trasoje, vyr. teisėjas paprašė sumokėti užstatą, tačiau ne 100 Litų (kaip numatyta nuostatuose), bet – 100 Eurų.
Neprisiima atsakomybės
„Vyr. teisėjas arba teisėjų kolegija (jei tokia yra numatyta) yra pagrindinė figūra, priimanti sprendimus visuose sporto renginiuose. Organizatorius gi nesikiša į sporto taisykles, nes tam reikalinga tinkama kompetencija“.– sakė portalui „Balsas“ Benediktas Vanagas, leisdamas suprasti, kad visą atsakomybę dėl vyrų sporto grupėje įvykusio incidento palieka teisėjams.
Ar renginio organizatoriai, solidžiais prizais pritraukę išties solidžią minią jais pasikliovusių dalyvių, liks užmerktomis akimis prieš teisėjo mantija dėvintį asmenį, ginče tarp vienos ir kitos pusių nebuvusiam nešališkam ir argumentus vertinusiam neobjektyviai?
Klysti žmogiška
„Kalbant apie šį įvykį konkrečiai, aš jo kaip ir daugelis nemačiau, tačiau dviračių sporte
kaip ir visose sporto šakose yra taisyklės, kurių privalu laikytis visiems sportininkams“.– baltą vėliavą tarp nepatenkintųjų ir teisiųjų iškėlė dviratininkų bendruomenėje gerai žinomas sportininkas Andrejus Dolgovas, „Velomaratone“ dalyvavęs sporto grupėje („Top Team Specialized“ komanda).
„Neabejotinai, kaip ir visuose sportuose, teisėjas gali suklysti, juk net pasaulio futbolo čempionate kažkam neužskaitė teisėto įvarčio, o kažkam užskaitė ranka įmuštą įvartį. Manau, geriausias organizatorių sprendimas būtų kitą kartą rinktis kitą teisėją, kuris galimai padarys mažiau klaidų“.– sakė portalui „Balsas“ Andrejus Dolgovas, prie „Velomaratono“ prisidėjęs techniniais lenktynių organizavimo klausimais.
Be pykčio
Kitas portalo „Balsas“ šaltinis, panoręs likti neįvardintas, turėjo taip pat vertingą pasiūlymą, kuriuo Benediktas Vanagas galėtų pasinaudoti ateinančiais metais rengdamas dviračių šventę Vilniaus mieste.
„Norėdami išvengti problemos, organizatoriai galėjo pasielgti labai paprastai ir išmintingai – priimti latvių protestą, o ant podiumo pakviesti nugalėtojus finišo eiliškumo tvarka bei prizus įteikti V. Kokorevui. Tuomet tie prizai neišvažiuotų į Latviją, kur paskui „gaudyk vėją laukuose“, ir ramiai su specialistais galėtų nagrinėti gautus protestus.
Jeigu galutiniuose rezultatuose pasikeistų situacija – tiesiog raštu būtų galima paprašyti nepelnytai apdovanoto asmens per nustatytą terminą grąžinti prizus ir pateikti oficialų protokolą su oficialiais ir skundžiamais įrašais“.– alternatyviu incidento sprendimo būdu su portalu „Balsas“ pasidalino asmuo, pageidavęs likti anonimu (pavardė redakcijai žinoma).
Ar užteks valios?
Masinio renginio sėkmė, net jeigu renginys didžiąja dalimi orientuotas ir į dviračių sporto mėgėjus – nuo mažamečių pyplių, vargiai pasiekiančių pedalus, iki garbingo amžiaus piliečių, – yra neatsiejama nuo požiūrio į profesionalų dviračių sportą.
Kokia gi dar, jei ne profesionalų (t. y. sporto), grupė verta didžiausio lenktynių organizatorių dėmesio ir pagarbos?
Visi dalyviai, turintys pretenzijų dėl rezultatų, gali pasinaudoti nuostatuose numatyta teise teikti protestus iki šių metų rugpjūčio 31 d. 12 val.
Tuo tarpu, „Velomaratono“ organizatoriai, norėdami atstatyti šio renginio reputaciją, privalo parodyti valią bei ryžtą ir prisiimti atsakomybę ne tik už įvykusius incidentus, bet ir už incidentų pasekmes, kad kitąmet vėl nebūtų nušvilpti.
Susiję tekstai:
Vilniaus „Velomaratone“ – apkartęs pergalės skonis
