Spręsdami su jais susijusias problemas tvirčiau jaučiasi tie, kurie žino, kokiomis Darbo kodekse (DK) numatytomis garantijomis gali pasinaudoti vaikus auginantys tėvai. Apie jas šį kartą ir pasakojame.
Jaunas tėtis: „Požiūris į vaiko priežiūros atostogas keičiasi“
Galimybė dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, pirmenybė išeiti kasmetinių atostogų, „tėvadieniai“ ir „mamadieniai“ kartą ar du per mėnesį ir trejus metus saugoma darbo vieta – tai tik keletas geriausia žinomų socialinių garantijų, kurias valstybė suteikia vaikus auginantiems tėvams. Jų yra gerokai daugiau.
„Kol neturėjau vaikų, apie tai, kokiomis socialinėmis garantijomis gali naudotis juos auginantys tėvai, žinojau labai mažai, bet kai pats tapau tėčiu, keli dalykai mane nustebino. Įsitikinau, kad šeima tikrai nepaliekama spręsti savo problemų viena, o daug mums svarbių dalykų tvarkingai surašyti Darbo kodekse. Reikia tik netingėti susirasti šią informaciją“, – naujienų portaliui tv3.lt sakė vilnietis Almantas K., kuriam prieš pusmetį gimė sūnus.
Šviežiai iškeptas tėtis tikino iš karto apsisprendęs eiti vieno mėnesio trukmės tėvystės atostogų, o tokią galimybę vadina didele pagalba jaunai šeimai: „Net nesvarsčiau eiti ar neiti atostogų. Ir labai teisingai padariau, jas pasiėmęs. Tas mėnuo mums buvo nelengvas – reikėjo apsiprasti su pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis, žmona turėjo atsigauti po gimdymo, tad ja ir vaiku galėjau rūpintis pats“, – pasakojo Almantas K.
Vienoje statybų bendrovėje išskirtinai vyriškame kolektyve dirbantis pašnekovas atviravo, kad jo bendradarbiai vis dar nesusilaiko nuo kandžių juokelių, kai kuris nors kolega praneša išeinantis vaiko priežiūros atostogų, bet iš esmės jų požiūris sparčiai keičiasi.
„Jei kas nors anksčiau prasitardavo, kad planuoja išeiti vaiko priežiūros atostogų, kolegos prapliupdavo juokais ir leisdavo suprasti, kad vaiko auginimas – mamos reikalas, o dabar pajuokauja, bet paskui supratingai palikti sėkmės imantis tokio iššūkio“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Almantas K. sako, kad kol kas su žmona dar nėra apsisprendę, kuris antraisiais vaiko gyvenimo metais liks rūpintis mažyliu, bet tai, kad šią galimybę turi abu tėvai, yra labai gerai.
„Kai aš buvau mažas, mano tėtis tokios galimybės neturėjo, o aš galiu rinktis. Mūsų sprendimą lems ne tik finansiniai skaičiavimai, kuriam šios vaiko priežiūros atostogos būtų naudingesnės, bet ir tai, kaip seksis auklėti sūnų. Aš, kaip tėvas, norėčiau, kad mudviejų ryšys būtų toks pat stiprus kaip ir vaiko su mama, tad buvimas namuose antraisiais vaiko gyvenimo metais man būtų tikrai priimtinas, o žmona galėtų grįžti į mėgstamą darbą“, – sako vilnietis.
Derinti darbą ir šeimą – paprasčiau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministrė Eglė Radišauskienė atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. įsigaliojusiame Darbo kodekse (DK) įtvirtinta, kad darbdavys privalo gerbti darbuotojo įsipareigojimus šeimai ir padėti juos vykdyti.
„Šiame kodekse nustatyta, kad jame numatytais atvejais darbdavys, gavęs darbuotojų prašymus, susijusius su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, turi juos apsvarstyti ir motyvuotai atsakyti į juos raštu. Šeiminių darbuotojo įsipareigojimų gerbimo principas pasireiškia per DK nuostatas, reglamentuojančias teisę į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, lankstų ir individualų darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę“, – įstatymu įtvirtintas nuostatas vardija pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad DK aiškiai išdėstyta, kaip vaikus auginantys tėvai gali planuoti savo poilsio ir darbo laiką. Jame numatytos ne tik ilgesnės trukmės atostogos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m. (suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama 5 d. per savaitę), bet ir galimybė susitarti su darbdaviu dėl darbo ne visą darbo laiką.
„Darbdavys privalo tenkinti tokį darbuotojo prašymą, jei šis prašymas pagal sveikatos įstaigos išvadą yra pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį. Tokį prašymą darbdavys taip pat privalo patenkinti pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai, krūtimi maitinančiai moteriai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų ir darbuotojui, kuris vienas augina vaiką iki 14-os metų arba neįgalų vaiką iki 18-os metų“, – situacijas, kai dėl šeiminių aplinkybių gali tekti koreguoti darbo laiką, vardija pašnekovė.
E. Radišauskienė taip pat pabrėžia, kad tėvams (vyrams) DK užtikrinamos palankesnės galimybės pasinaudoti tėvystės atostogomis, nes šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki jam sukaks trys mėnesiai, o komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – nuo vaiko gimimo iki jam sukaks šeši mėnesiai.
Darbas nuotoliniu būdu – vis populiaresnis
DK numatyta galimybė darbuotojui penktadalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, jei yra galimybė – teisę pasirinkti pamainą, kada dirbti. Nors šiuo metu aktyviau taikyti nuotolinio darbo formą dar trukdo nepalankus darbdavių požiūris, viceminsitrė įsitikinusi, kad darbas nuotoliniu būdu ateityje taps gerokai populiaresnis.
„Dažnas darbdavys baiminasi, kad jei darbuotojas dirbs ne įmonės biure, o kokioje nors kitoje vietoje, nukentės jo darbo rezultatai. Kai kurių sričių darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu trukdo ir sąlygų tai daryti nebuvimas, pavyzdžiui, prieigos prie įstaigos duomenų bazių neturėjimas ir pan. Tačiau, tarkim, valstybės tarnyboje nuotolinio darbo taikymas jau sureguliuotas, numatyti ir atvejai, kai tiesioginis vadovas gali nesutikti patenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu“, – sako pašnekovė.
E. Radišauskienė priduria, kad „Eurofound“ (trišalė ES agentūra, kurios tikslas – padėti rengti geresnę socialinę, užimtumo ir su darbu susijusią politiką, kurti šalyse narėse geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas) 2017 m. ataskaitoje skelbiama, kad ES šalyse daugiausiai nuotoliniu būdu dirbančių žmonių yra Danijoje (37 proc.), mažiausiai – Italijoje (7 proc.) darbuotojų. Lietuvoje, ataskaitos duomenimis, šis skaičius siekia 13 proc.
„Mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ – galimybė daugiau laiko skirti vaikui
Mamos ir tėčiai, anot viceministrės, noriai naudojasi DK įtvirtintomis papildomomis lengvatomis – vadinamaisiais „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“.
„Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba dviem valandomis per savaitę sutrumpinamas darbo laikas, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – suteikiamos dvi dienos per mėnesį arba 4 valandomis per savaitę sutrumpinamas darbo laikas. Darbuotojui už šį laiką mokamas vidutinis jo darbo užmokestis“, – aiškina E. Radišauskienė ir priduria, kad galimybe gauti „mamadienį“ ar „tėvadienį“ gali pasinaudoti ir išsiskyrę bei kartu su vaikais negyvenantys tėvai, nuolat praleidžiantys su jais laiką, užmezgę pastovų psichologinį ryšį ir siekiantys dar geriau vykdyti savo pareigas vaikams.
Pasak pašnekovės, teisės į nustatytas papildomas poilsio dienas neturintys darbuotojai taip pat nelieka nuskriausti – auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną, o už šį laiką darbuotojui taip pat mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
Viceministrė primena, kad tėvai, kaip ir kiti darbuotojai, turi teisę į nemokamą laisvą laiką šeimos ir asmeniniams poreikiams tekinti – darbuotojui prašant darbo dienos (pamainos) metu darbdavys gali sutikti ir suteikti tam laiko.
Tėvų darbo vietą gina įstatymas
Dažnai tėvų džiaugsmą gimus vaikui temdo nerimą keliantis klausimas – kaip išsaugoti darbo vietą esant vaiko priežiūros atostogose? E. Radišauskienė primena, kad nerimauti nereikėtų – DK įtvirtintos nuostatos numato, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis nesant darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva negali būti nutraukta.
Vis tik pasitaiko atvejų, kai darbuotojo ir darbdavio keliai išsiskiria, bet ir tokiose situacijose DK numato tam tikras garantijas vaikus auginantiems tėvams – jiems taikomi ilgesni įspėjimo apie būsimą atleidimą terminai. Paprastai darbo sutartis darbdavio iniciatyva nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – prieš dvi savaites, bet darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 m.. šie įspėjimo terminai trigubinami.
Darbo kodekse taip pat numatyta, kokiais atvejais gali būti nutraukiama darbo sutartis su darbuotoja, esančia vaiko priežiūros atostogose – ji gali būti nutraukiama šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, taip pat jos iniciatyva išbandymo metu bei tais atvejais, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių tai nepriklauso nei nuo darbuotojos, nei nuo darbdavio – pavyzdžiui, įmonė uždaroma. Darbo sutartis su tokia darbuotoja taip pat gali būti nutraukta suėjus terminuotos darbo sutarties terminui bei tuo atveju, kai dėl teismo ar darbdavio priimto sprendimo tiesiog nelieka paties darbdavio. Kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, išmokos dydis priklauso nuo darbuotojos ir darbdavio susitarimo. Nutraukiant darbo sutartį dėl to, kad darbdavys netęsia veiklos, pavyzdžiui, įmonė bankrutuoja ar likviduojama, darbuotojui išmokama dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
Darbo kodekse nurodyta, kad darbo sutartis su darbuotoju, grįžusiu iš vaiko priežiūros atostogų ir auginančiu vaiką iki 3 metų, gali būti nutraukta šalių susitarimu ar darbuotojo iniciatyva, teismui ar darbdaviui priėmus sprendimą, dėl kurio nebelieka paties darbdavio, taip pat suėjus darbo sutarties terminui, bei darbdavio iniciatyva dėl darbuotojos kaltės, darbdavio valia, taip pat tais atvejais, kai darbdavys bankrutuoja ir susiklosčius nei nuo darbuotojos, nei nuo darbdavio nepriklausančioms aplinkybėms.
Kur ieškoti informacijos?
Kokios socialinės garantijos tėvams, auginantiems vaikus, numatytos DK, matote lentelėje. O daugiau informacijos apie socialines garantijas ir pagalbą tėvams, auginantiems vaikus, pasak viceministrės E. Radišauskienės, patogiausia ieškoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje.
Informacijos apie tai, ką daryti, jei manote, kad darbdavys nesilaiko DK nuostatų, rasite Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) interneto svetainėje. Pasak E. Radišauskienės, netrukus susirasti visą šią informaciją bus dar patogiau – siekiant tinkamai įgyvendinti DK nuostatas ir skatinti darbdavius taikyti lanksčias užimtumo formas bei padėti darbuotojams spręsti su vaikų priežiūra susijusias problemas, planuojama sukurti specialią VDI interneto svetainės skiltį. „Joje aiškia ir prieinama forma bus teikiama informacija apie šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, lanksčių užimtumo formų taikymą ir kt., taip pat bus konsultuojami darbuotojai ir darbdaviai“, – sako pašnekovė.