Visai neseniai atviro interviu metu Justina portalo tv3.lt skaitytojams atskleidė, kad jos širdyje šiuo metu tik patys gražiausi jausmai – po kurio laiko ir vėl sugrįžo meilė.
Justina, kaip meilė pasibeldė į tavo širdį?
Visiems sakiau, kad šiuo metu man nereikia antrosios pusės... Kad noriu pagyventi sau, atsipalaiduoti ir būti nevaržoma, tačiau gyvenimas papokštavo ir būtent po šio mano pasakymo nutiko taip, kad esu apsvaigusi iš meilės. Tai yra taip nepaprasta! Šitas žmogus mane užkariavo viskuo – savo išvaizda, savo kalbėsena, vyriškumu, staigmenomis, degančiu žvilgsniu į mane.
Kaip susipažinote su mylimuoju Vyteniu?
Susipažinome netikėtai – Klaipėdoje šią vasarą, vieno renginio metu. Jis atvyko kartu su mano geromis draugėmis Donata Virbilaite ir Vitalija Jonikyte bei kitais draugais. Vos tik jį pamačiau, jis man iškart krito į akį. Pradėjau savo draugių klausinėti apie jį – kas jis, iš kur – jo išvaizda man buvo 10 balų. Toks gražus vyras, kad akių atplėšti negalėjau.
Sužinojau tik tiek, kad Vytenis yra grupės „Jie“ įkūrėjas, daugybės TV projektų dalyvis. Vyteniui tąkart paatviravau, kad jis yra labai gražus vyras, tačiau man jis pasirodė kiek arogantiškas ir dėl to labai klydau... Viskas baigėsi „Facebook“ pakvietimu tapti draugais ir tiek. Stebėjau jį, bet tikiu, kad ir jis mane. Mes abu nesuvokėm, kiek daug bendro turim – mus siejo daugybė bendrų draugų, renginių, pomėgiai. Kiek vėliau mes susitikome vėl kitame renginyje, bet jau tada mus visi norėjo supiršti... Draugai sakė, kad mes labai panašūs, kaip dvyniai, kad esame vienas kitam skirti, juokavo, kad mūsų vaikai būtų labai gražūs, o mes, aišku, iš to irgi juokėmės, bet... Kai išgirdau, kaip jis dainuoja, likau sužavėta. Man lyg kažkoks žaibas trenkė širdin, kad net pati nesupratau, kas vyksta. Supratau, kad tirpstu lyg keturiolikmetė dėl gražaus ir gražiai dainuojančio vyro.
Būtent tame renginyje tikrai smagiai leidome laiką, vienas kitą pažinome geriau, o ir supratome, kad esam tikrai labai panašūs, bet mūsų keliai ir vėl išsiskyrė... Vėliau Vytenį įkalbinau atvykti dieną prieš vieną renginį pas mane į Klaipėdą, pasiūliau jam išeiti pasilinksminti, tačiau viskas taip užsitęsė, kad niekur neišvykome. Vytenis pas mane liko savaitei...
Ar lengvai jį pamilote?
Mes draugiškai bendravome ilgą laiką, net nesupratome, kad tarp mūsų gimė toks stiprus, gražus, tyras jausmas. Mes žiūrėdavome vienas kitam į akis valandų valandas ir vis mąstėme, kas čia... Viskas paaiškėjo, kai viena draugė nusprendė pakalbėti su Vyteniu, tada jis mane griebė už ragų ir paklausė, ką jam jaučiu, ko tikiuosi. Aš nebūčiau aš, jei nebūčiau papokštavus, pasakiau, kad tikrai nejaučiu nieko, bet tą akimirką pamačiau, kaip persimainė jo veidas ir supratau, kad jis tikrai jaučia kažką labai gražaus. Pasakiau, kad tai buvo tik pokštas, o mano jausmai jam – patys gražiausi. Tada ir prasidėjo mūsų kelionė į laimę.
Meilė iš pirmo žvilgsnio?
Pasipasakojome vienas kitam, kad į akį vienas kitam kritom nuo pat pirmojo susitikimo, pirmosios minutės... Tik tiek, kad mes apie rimtus santykius nemąstėme. Aš buvau visai neseniai išsiskyrusi su draugu, norėjau ramiai pagyventi, tačiau meilė ateina netikėtai – tai toks jausmas, kurį sunku kontroliuoti.
Kuo Vytenis jus sužavėjo?
Su juo esu be galo laiminga. Tik su juo bendraudama skraidau padebesiais... Jis visiškai užkariavo mano širdį. Užmiegu ir prabundu galvodama apie jį. Nežinau, ką tokio jis man padarė, bet atrodo, kad būtų užbūręs kaip koks raganius.
Jis mane palaiko, paguodžia, apkabina, o, kai reikia, ir ašaras nušluosto. Jis – tobulas vyras. Vyras, kuris supranta mane iš pusės žodžio, kuriam užtenka pažiūrėti man į akis, kad suvoktų, ar man skauda, ar kažkas negerai. Jis yra antra mano pusė, kuri papildo mane visu 100 procentų. Esu be galo dėkinga draugams, kad mus supažindino, pastūmėjo į meilę. Esu labai dėkinga Miai – ji visada šalia, nesvarbu, kas nutiktų. Kol kas mus skiria atstumas, bet aš net ir jo nejaučiu. Tai žmogus, kuris moka džiaugtis kitų laime. Ji – atradimas mano gyvenime. Mia yra žmogus, į kurį galiu remtis kiekvieną akimirką. Ji mane nuramina, o, jei reikia, ir velnių Vyteniui išrašo. Mes labai jai dėkingi.
Kaip Vytenis vertina visas jūsų operacijas?
Dėl jų jis man šiek tiek pradėjo priekaištauti... Prieš kelias savaites jis buvo su manimi vienoje operacijoje, visą laiką nervinosi ir laukė, kadangi man buvo daroma narkozė. Grįžusi apsikabinau jį, verkiau, drebėjau – tai buvo baisus potyris. Visa tai pamatęs Vytenis man pasakė, kad kol kas – gana.
Meilė daro stebuklus. Nesakau, kad tai pabaiga operacijoms ar kam, bet dabar klausau jo. Jis ir mano sūnus – didžiausi turtai.
Ar nebuvo baisu vėl pamilti po skaudžių skyrybų?
Žinoma, kad labai bijojau. Bijojau, kad Vytenis gal žaidžia, gal nori reklamos, gal dumia tik akis... Širdies skausmas yra vienas baisiausių jausmų. Karai juk net dėl meilės vykdavo... Bet mūsų širdyse gimė begalinis jausmas, labai tvirti santykiai, todėl aš padaryčiau tik klaidą, jei per savo baimes juos sugriaučiau. Dabar abu paėmėme vienas kitą už rankos ir mėgaujamės kiekviena akimirka šalia, leidžiame tam jausmui užkariauti mus. Aš noriu šaukti visam pasauliui, kad esu laiminga, mylima ir skraidau padebesiais. Viskas tik Vytenio dėka. Viskas mūsų santykiuose vyksta labai greitai, tad nežinia, kas laukia artimoje ateityje.
