Rašytojas taip pat išsakė savo nuomonę apie Krymą, apie „protingus“ ir „idiotus“, apie televizijos žalą, ir greitą „sprogimą“ Rusijos Federacijoje.
Pasak rašytojo, Rusija po įvykių Kryme suskilo į dvi dalis: „Šalis skilo į 10 proc. protingų ir 90 proc. idiotų. Aš save laikau vienu iš tų 10 proc. protingų, nes visa ta istorija su Krymu – ji absurdiška.“
Televizijai „Dožd“ E. Uspenskis pasakojo, kad jo manymu, „viskas prasidėjo būtent nuo Krymo, trintis visuomenėje būtent tuomet ir atsirado“. „Vieni žmonės mano, kad „Krymnaš“, pasiimsim ir gražiai gyvensim, kiti mano, kad „Krymnaš“ (rus. šnek. – Krymas mūsų), tačiau imti jo negalima, reikia tartis, o ne užveisti ten „žaliųjų tarakoniukų“. Tačiau todėl, kad pirmųjų yra daugiau, o juos dar galima ir paaitrinti (žiniasklaidos propagandos pagalba, – red. past.), tai galima tuos 10 proc., kurie prieš visą tai, drąsiai nušluoti nuo Rusijos žemėlapio“.
E. Uspenskis pripažino, kad dabar jau sunku surasti žmonių, kurie galvotų taip, kaip jis. Didžioji dalis jo pažįstamų už tai, kad „Krymnaš“ ir Donbasas taip pat „naš“. Ir baisiausia tai, kad dauguma „neturi kultūrinių šaknų, nėra kokių nors nuolatinių įstatymų, kurie auklėtų naująją kartą vieningo žodžio „demoraktija“ suvokimo.“
E. Uspenskis mano, kad „televizijos daugiau nei metu grūdo rusams į galvas, kad Ukrainoje veikia fašistai, Krymas seniai rusų, todėl mes jį pasiimsime, o Donbaso liaudis susiduria su įvairiomis represijomis, ten draudžia rusų kalbą ir t.t. Televizija demonstravo kadrus, žiūrovus taip verbavo: negalėjo įtikinti vyro, įtikino žmoną... O rusų žmonėms sunku išlikti savimi kolektyve, kur visi galvoja skirtingai.“
„Turiu knygutę pavadinimu „Oranžik“, ši knygelė apie prigimtinį pasipriešinimą, toks „jaunasis Navalnas“. Kai jis suauga, tai patenka į Suvorovo karinę mokyklą ir ten duoda priesaiką. Jis skaito priesaiką: pasiruošęs saugoti Tėvynę, pasiruošęs naudoti ginklą... Toliau priesaikoje parašyta: „pasiruošęs gyvybę paaukoti“. O jis kalba: „O aš nesu pasiruošęs aukoti gyvybę“. Jam sako, na, kaip tu taip, visi pasiruošę, o tu – nepasiruošęs, mūsų tokia valstybė, joje daug miškų, laukų ir upių... Net, sako jis, aš nepasiruošęs, todėl, kad jeigu mane užmuš, tai kam man tie miškai, laukai ir upės. Ginti pasiruošęs, mirti – ne“. Skaitytojas įsitikinęs, kad turi būti daugiau tokių žmonių, kurie mąsto, o ne šiaip pasirašo popierius.
Į klausimą, ką jis, kaip vaikiškos literatūros rašytojas, rekomenduotų vaikams, E. Uspenskis atsakė, kad jo „pirmasis patarimas – atsitraukit nuo kompiuterio, palikite internetą ramybėje. Daugiau skaitykite. Jeigu daugiau skaitysite, ir jeigu jums bus išaiškintos kultūrinės vertybės, tai labai daug kas pasikeis ir nereikės niekur važiuoti (iš Rusijos, – red. past.). „Aš anksčiau stengiausi vaikams išaiškinti, kad mūsų šalyje labai bloga tvarka. O vienas nuostabus psichiatras man pasakė, kad nereikia to vaikams pasakoti: kai tėvai grįžta namo ir sako „mūsų siaubingas prezidentas“, „siaubingai didelės kainos“, tai ir vaikui susidaro įspūdis, kad jis gyvena kažkokiomis siaubingomis sąlygomis. Vaikui reikia sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, todėl aš savo knygelėse vaikams kuriu šventiškas istorijas“.
Tačiau jo manymu, „jeigu tai tęsis toliau, tai bus sprogimas anksčiau ar vėliau. Dabar visi suvienyti viena Krymo idėja, viskas pavyko, nafta parsiduoda, todėl visi ramiai lipa ir lipa į kalną, o kalnas – vis statesnis ir sudėtingesnis. Ir kai viskas pradės nuo to kalno byrėti, atsiras žmonės, kurie pasuks valstybę į kitą pusę... Kol kas nėra jokių požymių to, kad bus geriau.“
„Aš – ne išminčius, jūs mane privedėte prie tokių minčių, iki kurių aš dar nepriaugau,“ – patikslino E. Uspenskis.
Vėliau jo paklausė, ar jaučia jis, kaip vaikiškos literatūros rašytojas, kokią nors vakarietiškų vertybių agresiją iš Europos kolegų. „Dažnai kalbama, kad yra daug verstų knygų, kuriose narpliojamos išties rimtos problemos. Kiek užsienio vaikų literatūros vertimai trukdo rusų rašytojui, ir ar iš tiesų ji gali neigiamai paveikti rusakalbę auditoriją?“, – uždavė klausimą „Dožd“ televizijos vedėjas.
„Jeigu kalbėti apie tai, kad Vakaruose yra tie „lengvai išsprendžiami“ lyčių klausimai, tai man tai nepatinka. Ir man kelia šleikštulį tos knygos, kur šie klausimai yra keliami. Tačiau bendrai, Vakarų vaikiškos knygelės yra labai linksmos, labai geros. Visa vaikiška literatūra kyla iš anglų literatūros... Aš nematau jokios ypatingos agresijos. Na, animaciją rodo kvailą, mano manymu, ji visiškai mechanizuota, sukurta be emocijų... Tačiau tai, vėlgi, priklauso nuo mūsiškių, ką jie perka...“ – atsakė rašytojas.
Kalbėdamas apie Rusijoje priimtą įstatymą dėl vaikų apsaugos nuo neigiamos informacijos, o konkrečiai – apie vienos lyties asmenų meilę ir seksą informacijos draudimą, E. Uspenskis pasakė, kad palaiko šią iniciatyvą. „Aš neteisiu ir nesmerkiu tų žmonių, kurie yra „neteisingos“ orientacijos, tačiau kuo daugiau apie šią temą yra sužinoma, tuo blogiau ir nenaudingiau valstybei“. Tiesa, rašytojas pažymėjo, kad jis nėra šios temos specialistas ir išsako tik savo asmeninę nuomonę, o geriau šia tema kalbėtis su psichiatrais ir psichologais.
